daržovių derlių.Darbo tikslas – aptarti herbicidų daržovių pasėliams tyrimus, vykdytus nuo 1957m. iki dabar.Tyrimų objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. 1957–2007 m. LSDI herbicidų tyrimaibuvo atliekami įva<strong>ir</strong>ių rūšių daržovių pasėliuose. Bandymuose buvo augintos įva<strong>ir</strong>iosdaržovių veislės pagal tuo metu taikomas auginimo technologijas.Herbicidai purškiami pagal bandymų schemas. Piktžolių apskaita atliekama 1–3kartus kiekviename laukelyje, keturiose vietose, 0,25 m 2 dydžio ploteliuose, einant perlaukelį įstrižai. Piktžolės skaičiuojamos praėjus 14–30 d. po purškimo <strong>ir</strong> prieš derliausnuėmimą. Buvo skaičiuojamas kiekvienos piktžolių rūšies augalų skaičius 1 m 2 , taippat vienamečių dviskilčių, vienamečių vienaskilčių, daugiamečių dviskilčių, daugiamečiųvienaskilčių <strong>ir</strong> bendras piktžolių skaičius bei nustatoma žalia <strong>ir</strong> orasausė bendrapiktžolių masė bei jų masė pagal rūšis. Vegetacijos pabaigoje nustatomas kiekvienolaukelio daržovių derlius <strong>ir</strong> herbicidų likučių kiekis daržovėse. Piktžolėtumo <strong>ir</strong> derliausduomenys apdorojami dispersinės analizės būdu (Доспехов, 1985).Tyrimų rezultatai <strong>ir</strong> aptarimas. Herbicidų tyrimai daržovių pasėliuoseSodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės bandymų stotyje (dabar institutas) buvo pradėti 1957 m.P<strong>ir</strong>miausia buvo tyrinėtas morkų pasėliuose traktoriams sk<strong>ir</strong>tas žibalas. 1963–1965 m.šie tyrimai buvo išplėsti <strong>ir</strong> išbandyti herbicidai: Alipuras (v. m. cykluronas <strong>ir</strong> chlorbufamas),Propazinas, Chlorazinas. Kaip veiksmingiausias buvo įvertintas Propazinas.1970–1972 m. ž<strong>ir</strong>nių pasėliuose buvo tyrinėti <strong>ir</strong> rekomenduoti gamybai šie herbicidai:Prometrinas, Linuronas <strong>ir</strong> Simazinas. Svogūnų pasėliuose 1971–1973 m. buvo išt<strong>ir</strong>tiherbicidai Simazinas, Triftoralinas <strong>ir</strong> Ramrodas, nustatytos tinkamiausios normos<strong>ir</strong> geriausias purškimo laikas. Išt<strong>ir</strong>tų herbicidų veiksmingumas nebuvo pakankamas,todėl 1974–1979 m. pradėti t<strong>ir</strong>ti herbicidų deriniai. Nustatyta, kad, išpurškus herbicidųDaktaro (v. m. chlortal-dimetilas), Ramrodo <strong>ir</strong> Mezoranilo sk<strong>ir</strong>tingu laiku (po sėjos,sudygimo <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>mo ravėjimo), pasėlis buvo švarus iki pat derliaus nuėmimo.Pradėjus intensyviai auginti daržoves lietinamuose plotuose, labai išplito sunkiaiišnaikinamos piktžolės – šerytės <strong>ir</strong> rietmenės. Naikinant jas morkų bei burokėlių pasėliuose,1982–1984 m. atlikti įva<strong>ir</strong>ių herbicidų mišinių <strong>ir</strong> derinių su herbicidais nuovarpučių tyrimai. Nustatyta, kad efektyviausiai morkų pasėliuose piktžoles naikinoPrometrino <strong>ir</strong> NTA (v. m. nitrilotriacetatas) mišinys, išpurkštas po sėjos, derinant suPrometrinu, išpurkštu augalams esant 1–2 tikrųjų lapelių tarpsnio. Gerai vienaskiltes<strong>ir</strong> dviskiltes piktžoles naikino Dozaneksas (v. m. metoksuronas), išpurkštas po sėjos.Burokėlių pasėliuose gerai veikė Fenazono (v. m. antip<strong>ir</strong>inas) su NTA arba Dalaponumišinys po sėjos, derinamas su Betanalu (v. m. fenmedifamas), išpurkštu augalų p<strong>ir</strong>mųjųtikrųjų lapelių tarpsniu. Analogiški duomenys gauti naudojant mišiniuose Lenacilą.Ypač gerai rietmenes burokėliuose naikino Ronito <strong>ir</strong> NTA mišinys prieš sėją, derinamassu Betanalu, išpurkštu burokėliams sudygus (Kviklienė <strong>ir</strong> Baranauskienė, 1988).1987–1988 m. instituto eksperimentiniame ūkyje morkų <strong>ir</strong> burokėlių pasėliuosebuvo pradėti t<strong>ir</strong>ti naujesni herbicidai. Varputėtame pasėlyje t<strong>ir</strong>ti herbicidai nuo varpiniųpiktžolių – Fiuziladas (v. m. fluazifop-butilas), Nabu (v. m. setoksidimas), Kusagardas(v. m. aloksidim-sodium). Morkų pasėlyje t<strong>ir</strong>tas Reiseris (v. m. fluorochloridonas), o burokėliųpasėlyje – Goltiksas (v. m. metamitronas) bei Dualas (v. m. metolachloras).Piktžolių apskaitos duomenys parodė, kad Reiseris (v. m. fluorochloridonas)206
geriausiai naikino piktžoles, kai t<strong>ir</strong>palas buvo išpurkštas po sėjos. Bendras pasėliopiktžolėtumas sumažėjo 86,5–87,5 %, o trumpaamžių dviskilčių piktžolių skaičius –96,4–98,6 %. Daugiau išnyko <strong>ir</strong> trumpaamžių vienaskilčių piktžolių (65,1–86,8 %).Reiseriui jautriausios buvo trumpaamžės piktžolės, tokios kaip baltosios balandos(86,4–99,9 %), plačiosios balandūnės (71,2–100 %), daržinės žliūgės (86,7–97,8 %),trikertės žvaginės (83,3–100 %), smulkiažiedės galinsogos (68,9–100 %), raudonžiedėsnotrelės (100 %), d<strong>ir</strong>vinės našlaitės <strong>ir</strong> smalkiniai tvertikai (po 100 %), šiurkštiejiburnočiai (97,0–100 %), d<strong>ir</strong>vinės čiužutės (100 %), kibieji lipikai (100 %).Goltiksas gerai naikino trumpaamžes dviskiltes piktžoles burokėlių pasėliuose,geriau negu Fenazonas. Dar efektyviau piktžolės išnaikintos, nupurškus 4 kg ha -1Goltiksu prieš sėją <strong>ir</strong> 1 kg ha -1 Betanalu išaugus p<strong>ir</strong>mai porai tikrųjų lapelių. Šiuo atvejubendrasis pasėlio piktžolėtumas, piktžolių apskaitos duomenimis, sumažėjo 91,7 %.Toks pat efektas (91,9 %) gautas, kai burokėliai buvo nupurkšti, išaugus p<strong>ir</strong>mai tikrųjųlapelių porai, 4 kg ha -1 Goltikso <strong>ir</strong> 1 kg ha -1 Betanalo mišiniu. Goltiksas gerai naikinosmulkiažiedes galinsogas (93,9 %), trumpamakščius rūgščius (95,9 %), baltąsiasbalandas (92,9 %), plačialapes balandūnes (97,8 %), juodąsias kiauliauoges (89,6 %),trikertes žvagines (98,5 %). Didinant šio herbicido normą, efektyvumas didėjo. Silpniaunegu Goltiksas dviskiltes piktžoles naikino Dualas. Išpurškus jo 1,5 <strong>ir</strong> 2,5 kg ha -1 ,bendrasis pasėlio piktžolėtumas sumažėjo 56,8–67,7 %, išnyko 77,8–92,1 % smulkiažiedžiųgalinsogų, 91,5–94,1 % bekvapių ramunių, 69,3–81,4 % trikerčių žvaginių, otrumpamakščių rūgščių – tik 59,4–66,2 %, baltųjų balandų – 58,0–65,9 %, daržiniųžliūgių – 53,9–65,9 %.T<strong>ir</strong>tas Kusagardo, Nabu, Fiuzilado, Lontrelo (v. m. klop<strong>ir</strong>alidas) bei Acetlūroveikimas burokėlių pasėliuose. Labiausiai vienaskiltes piktžoles naikino Fiuziladas.P<strong>ir</strong>mosios piktžolių apskaitos duomenimis, nuo 0,75 kg ha -1 šio herbicido išnyko98,9 % paprastųjų rietmenių, 81,6 % paprastųjų varpučių. Varpines piktžoles gerainaikino <strong>ir</strong> Nabu: nuo 0,6–1,0 kg ha -1 išnyko 99,5–100 % paprastųjų rietmenių <strong>ir</strong>73,3–85,1 % paprastųjų varpučių. Mažiau efektyvus iš herbicidų nuo varpinių piktžoliųbuvo Kusagardas: nuo 1,5 kg ha -1 išnyko 68,3 % paprastųjų rietmenių <strong>ir</strong> 65,2 %paprastųjų varpučių.Palyginti efektyviai dviskiltes piktžoles naikino 1,0 kg ha -1 Betanalo <strong>ir</strong> 0,1 kg ha -1Lontrelo mišinys: bendrasis pasėlio piktžolėtumas sumažėjo 61,3 % (dėl purškimo vienLenacilu – tik 23,9 %). Iš trumpaamžių dviskilčių piktžolių buvo išnaikinta 93,5 %trumpamakščių rūgčių, 99,7 % smulkiažiedžių galinsogų, 91,3 % daržinių žliūgių,94,1 % d<strong>ir</strong>vinių čiužučių. Iš daugiamečių piktžolių išnaikinta 58,3 % d<strong>ir</strong>vinių usnių,86,4 % d<strong>ir</strong>vinių pienių, 50 % ankstyvųjų šalpusnių.Trumpaamžes vienaskiltes piktžoles efektyviai naikino Acetlūras: išpurškus6 kg ha -1 prieš burokėlių sėją, iki p<strong>ir</strong>mojo ravėjimo išnyko 92,9 % paprastųjų rietmenių,o nuo 8–10 kg ha -1 normos – 88,0–94,6 %. Nuo šios normos išnyko <strong>ir</strong> 44,3–50,0 %paprastųjų varpučių. Be to, Acetlūras, turėdamas savo sudėtyje lenacilo, slopino <strong>ir</strong>trumpaamžių dviskilčių piktžolių augimą.Išanalizavus šių tyrimų rezultatus, buvo padarytos išvados <strong>ir</strong> pateiktos rekomendacijosgamybai. Auginant morkas, tikslinga trumpaamžėmis dviskiltėmis <strong>ir</strong>vienaskiltėmis piktžolėmis užterštas lengvo priemolio d<strong>ir</strong>vas per 1–2 dienas po sėjosnupurkšti 0,5 kg ha -1 Reiserio. Herbicidas gerai naikina tokias trumpaamžes piktžoles,207
- Page 2 and 3:
UDK 634/635 (06)Redaktorių kolegij
- Page 4 and 5:
Sodininkystė ir daržininkystė pr
- Page 6 and 7:
Respublikos Vyriausybės 1992 m. sa
- Page 8 and 9:
mokslo organizacija) ir EUFRIN (Eur
- Page 10 and 11:
pat srautinio vaisių skynimo techn
- Page 12 and 13:
serbentinės erkutės. Jie naudoti
- Page 14 and 15:
Šio metu Sodo augalų genetikos ir
- Page 16 and 17:
sėti įvairiu laiku bei jų sėjos
- Page 18 and 19:
1973 m. O. Gaučienė pradėjo nauj
- Page 20 and 21:
fotomorfogenetinės pigmentų siste
- Page 22 and 23:
Literatūra1. Armolaitis E. 1977. S
- Page 25 and 26:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 27 and 28:
Braškių mikroūgliai 30 dienų gr
- Page 29 and 30:
2 lentelė. Juodojo serbento izoliu
- Page 31 and 32:
Poliploidinių augalų kūrimas in
- Page 33 and 34:
Augalų biotechnologijos laboratori
- Page 35:
19. Stanys V., Kamštaitytė D., St
- Page 38 and 39:
Tiriant DNR polimorfizmą RAPD meto
- Page 40 and 41:
Pav. 2. Eucoreosma sekcijos serbent
- Page 42 and 43:
Pagal RAPD žymens DNR seką sukurt
- Page 44 and 45:
aptiktas veislėje ‘Tellissaare
- Page 46 and 47:
26. Негру П. В., Мевее
- Page 48 and 49:
sąnaudas (Rugienius, Stanys 2001).
- Page 50 and 51:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 52 and 53:
Braškių mikroaugalų šaldymas in
- Page 54 and 55:
Ankstesniais braškių in vitro tyr
- Page 56 and 57:
4 lentelės tęsinysTable 4 continu
- Page 58 and 59:
11. Kalberer S. R., Wisniewski M.,
- Page 61 and 62:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 63 and 64:
tyrimus, tinkamiausias poligeninio
- Page 65 and 66:
žinoma, tačiau jis nėra glaudži
- Page 67 and 68:
yra virulentiškos Vf geną turinč
- Page 69 and 70:
(kol kas yra klonuotas tik vienas g
- Page 71 and 72:
18. Dayton D. F., Williams E. B. 19
- Page 73 and 74:
47. Lespinasse D., Rodier-Goud M.,
- Page 75:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 78 and 79:
išvaizdos ir skanius vaisius (Usel
- Page 80 and 81:
krasnoje’, ‘Merigold’, ‘Jes
- Page 82 and 83:
pigmentų kiekį lapuose iš esmės
- Page 84 and 85:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 86 and 87:
obelų sėjinukus, išaugintus savo
- Page 88 and 89:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 90 and 91:
1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 92 and 93:
kompaktišku ir vidutinio tankio va
- Page 94 and 95:
2 lentelė. BKG efektų reikšmės
- Page 96 and 97:
Literatūra1. Chagné D., Carlisle
- Page 99 and 100:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 101 and 102:
žemaūgiu M.26 poskiepiu, formuoja
- Page 103 and 104:
Lentelė. Veislės ‘Auksis’ obe
- Page 105 and 106:
formomis ir tankiausiai - 3 × 0,75
- Page 107:
10. Uselis N. 2006. Influence of ro
- Page 110 and 111:
pasižymėtų geru suderinamumu su
- Page 112 and 113:
Dėl naujų pasiekimų poskiepių s
- Page 114 and 115:
Šalyse, kur slyvos auginamos inten
- Page 116 and 117:
16. Kviklys D., Kviklienė N. 2007.
- Page 118 and 119:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 120 and 121:
trąšų. Kalio kiekiui lapuose įt
- Page 122 and 123:
santykis ‘Sinap Orlovskij’ obuo
- Page 124 and 125:
6. Dris R., Niskanen R. 1997. Effec
- Page 127 and 128:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 129 and 130:
„Organica“, Lenkija); ATS (98-1
- Page 131 and 132:
uvo tik likučiai. Lėčiausiai kra
- Page 133 and 134:
2. Siekiant nustatyti obuolių suno
- Page 135 and 136:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 137 and 138:
Tyrimų duomenys įvertinti dispers
- Page 139 and 140:
Poskiepių jautrumas gentiniam dirv
- Page 141:
18. Szczygieł A. 1988. Problem rep
- Page 144 and 145:
inkos keliamus reikalavimus. Intens
- Page 146 and 147:
aviečių veislės ‘Babje Leto’
- Page 148 and 149:
oro (16 %), magnio (14,2 %) ir cink
- Page 150 and 151:
9. Buskienė L., Petronis P. 2000.
- Page 153 and 154:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 155 and 156: gyventojui teko tik 2,3 m 2 brašky
- Page 157 and 158: logai pasisavina geležį, jų lapa
- Page 159 and 160: auginimo technologijas, 2005-2007 m
- Page 161 and 162: cactorum, Pythium intermedium, P. U
- Page 163 and 164: 6. Lugauskas A., Repečkienė J., U
- Page 165 and 166: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 167 and 168: agurkų linijos (Dambrauskas, 1998;
- Page 169 and 170: (su bendraautoriais). Valgomojo rid
- Page 171 and 172: 1 lentelės tęsinysTable 1 continu
- Page 173 and 174: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 175 and 176: 2. Per visą nuo instituto įkūrim
- Page 177: 37. Petronienė D. 2001. ‘Ilgiai
- Page 180 and 181: darbą pradėjo atskira selekcijos
- Page 182 and 183: ‘Ainiai’ - vidutinio ankstyvumo
- Page 184 and 185: ir kt., 2007 a). Viena burokėlių
- Page 186 and 187: 7. Armolaitienė J. 1999 a. Morkų
- Page 189 and 190: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 191 and 192: institutų mokslininkais atlikti na
- Page 193 and 194: kubelyje bei kurių šaknų maitina
- Page 195 and 196: su Augalų fiziologijos laboratorij
- Page 197: 31. Šidlauskaitė J. 1990. Agurkų
- Page 200 and 201: sodinti tik geros kokybės, sveikas
- Page 202 and 203: Ekologiniuose ūkiuose uždraudus n
- Page 204 and 205: 11. Starkutė R, Bobinas Č., Zalat
- Page 208 and 209: kaip bekvapės ramunės, burnočiai
- Page 210 and 211: palyginti morkų auginimo vagotoje
- Page 212 and 213: 4. Kavaliauskaitė D., Bobinas Č.
- Page 215 and 216: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 217 and 218: technologijos laboratorijoje, Augal
- Page 219 and 220: didžiausias svogūnų, morkų, bur
- Page 221 and 222: porų antžeminę masę ir prekinį
- Page 223 and 224: Optimali azoto trąšų norma burok
- Page 225 and 226: 28. Kviklienė N., Baranauskienė M
- Page 227 and 228: 65. Šikšnianienė J. B., Bundinie
- Page 229 and 230: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 231 and 232: „pokalbio su augalu“ koncepcij
- Page 233 and 234: altagūžiams ir ropiniams kopūsta
- Page 235 and 236: leaves. Sodininkystė ir daržinink
- Page 237 and 238: nitrogen fertilizer factory region.
- Page 239 and 240: 67. Urbonavičiūtė A., Samuolien
- Page 241 and 242: LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 243 and 244: (Куперман, 1982), evokacijo
- Page 245 and 246: vystyti pažiedės ir žiedo pradme
- Page 247 and 248: nuo augalų išsivystymo lygio, bet
- Page 249 and 250: 23. Fulford R. M. 1966. The morphog
- Page 251: 55. Zimmerman R. H. 1972. Juvenilit
- Page 254 and 255: kaupimą, stiebo ilgėjimą bei pir
- Page 256 and 257:
sąlyginai didelis fotosintetiškai
- Page 258 and 259:
morfogenezei, kaliusogenezei ir reg
- Page 260 and 261:
12. Heo J., Lee C., Chakrabarty D.,
- Page 263 and 264:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 265 and 266:
tokie uždaviniai: nustatyti tiriam
- Page 267 and 268:
gauruotosios sojos. Gana dažnai kr
- Page 269 and 270:
pašalimas įvertintas vidutiniška
- Page 271 and 272:
13. Brazaitytė A., Sakalauskaitė
- Page 273 and 274:
40. Lichtenthaler H. K. 1996. Veget
- Page 275 and 276:
65. Sakalauskienė S., Šabajevien
- Page 277 and 278:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 279 and 280:
Pagal numatytą apsaugos schemą nu
- Page 281 and 282:
Apsaugos sistemos, naudotos pagal p
- Page 283 and 284:
Nupurškus obelis pagal prognozavim
- Page 285 and 286:
apkrečia augalus. Sporos gyvybingo
- Page 287:
16. Li B., Xu X. 2002. Infection an
- Page 290 and 291:
Tad ir atliekami sodo augalų apsau
- Page 292 and 293:
(Tarsonemus pallidus Banks.) gausum
- Page 294 and 295:
Siekiant sukurti integruotą apsaug
- Page 296 and 297:
erkutė (Aculus schlechtendali Nal)
- Page 298 and 299:
25. Valiuškaitė A., Kviklienė N.
- Page 301 and 302:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 303 and 304:
iki pastovaus svorio (Food analysis
- Page 305 and 306:
Atšildytos skirtingų veislių avi
- Page 307 and 308:
3 lentelė. Askorbo rūgšties kiek
- Page 309 and 310:
Dar gausesnis uogų saldinimas, iš
- Page 311 and 312:
6. Heldman R. 1992. Handbook of foo
- Page 313 and 314:
LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽINI
- Page 315 and 316:
ir sporuliacijai nustatyti - inokul
- Page 317 and 318:
2007). Ieškant alternatyvių augal
- Page 319 and 320:
2007 b; Survilienė, Valiuškaitė,
- Page 321 and 322:
NeemAzal-T/S 0,5 % ir tręšti mė
- Page 323 and 324:
17. Duchovskienė L., Survilienė E
- Page 325:
48. Vasinauskienė M., Radušienė
- Page 328 and 329:
ir kt. 2003). Vienas pagrindinių a
- Page 330 and 331:
asta nuo 0,56 iki 1,78 % eterinių
- Page 332 and 333:
13. Dambrauskienė E., Viškelis P.
- Page 334 and 335:
Biochemical composition of differen
- Page 336 and 337:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 338 and 339:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 340 and 341:
- Object, methods and conditions- R
- Page 342 and 343:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 344 and 345:
Juozas LanauskasSodų ir uogynų mi
- Page 346:
Edita DambrauskienėAromatinių ir