SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Ekologiniuose ūkiuose uždraudus naudoti sintetines trąšas ir pesticidus, ieškomaalternatyvių natūralios kilmės trąšų bei biologinių augalų apsaugos priemonių.Nuo 2005 m. LSDI bandymų lauke tirta tręšimo skystomis trąšomis Biokal 01ir biriomis kalio magnezijos trąšomis įtaka ekologiškai auginamų morkų sausųjųmedžiagų ir lapų ploto padidėjimui bei jų veikimo priklausomybė nuo meteorologiniųsąlygų. Morkų sausųjų medžiagų kiekio ir lapų ploto padidėjimui teigiamą įtakądarė trąšos Biokal 01 ir kalio magnezija, įterpus intensyvaus augimo laikotarpiu beitechninės brandos pradžioje.Aktyviųjų temperatūrų sumos, esant optimaliam drėgmės kiekiui, darė teigiamąįtaką sausųjų medžiagų gausėjimui. Kai trūko drėgmės, sausųjų medžiagų kiekio priklausomumasnuo aktyviųjų temperatūrų sumos buvo stiprus, tręšiant morkas kaliomagnezija ir Biokal 01 bei apdorojus sėklas Biokal 01 ir tręšiant juo vegetacijos metu.2006 m. esant sausam pavasariui ir vasaros pirmajai pusei, kad augalai sukauptų tą patįsausųjų medžiagų kiekį kaip 2005-aisiais, kai drėgmės kiekis buvo optimalus, reikėjodidesnės aktyviųjų temperatūrų sumos (Starkutė ir kt., 2006).Pradėjus plėstis ekologinei daržininkystei, atsirado daržovių ekologiškų sėklųporeikis. Institute pradėti vykdyti tyrimai, siekiant išauginti geros kokybės, atitinkančiąvisus reikalavimus ekologišką įvairių daržovių sėklą (Karklelienė, 2007). Įdomūstyrimai 2006 m. atlikti LSDI ekologinės sėklininkystės šiltnamiuose. Atskiruosešiltnamiuose auginta po vieną tos pačios daržovių rūšies veislę ar selekcinį numerį.Atskiruose šiltnamiuose augintos dvi lietuviškos selekcijos valgomosios morkosveislės: ‘Garduolės’ ir ‘Šatrija’, taip pat dvi raudonojo burokėlio veislės – ‘Joniai’ ir‘Ilgiai’. Tyrimo tikslas buvo atrinkti morkų ir burokėlių veisles, tinkamas auginti sėklaiekologinės žemdirbystės sąlygomis ir parengti rekomendacijas ūkininkams. Taippat ištirti atskirų daržovių rūšių veislių ir hibridų sėklininkystės ypatumus šiltnamiosąlygomis. Tyrimais nustatyta, kad ekologiniuose daržininkystės ūkiuose patikimaidera vietinės selekcijos veislių daržovės. Eksperimentinių tyrimų duomenimis nustatyta,kad daugiau negu 20 % derliaus priklauso nuo sėklų. Ilgą laiką auginant netir vertingiausią sėklą, ji užsiteršia ir praranda naudingąsias savo savybes. Kintantagrotechninėms sąlygoms ir ūkininkavimo būdams, atsiranda poreikis tobulesniųveislių ir hibridų. Gamybinis patyrimas ir atlikti tyrimai rodo, kad, pasėjus Lietuvosklimato sąlygomis užaugintas daržovių sėklas, padidėja derlingumas, daržovės būnaatsparesnės ligoms. Sukurtų naujų veislių augalai geriau pasisavina dirvoje esančiasmaisto medžiagas (Karklelienė, Survilienė, Žurbenkienė, 2007).Valgomosios morkos sėklojų vystymąsi lemia genotipas ir augimo sąlygos.Įvertinus morkų sėklų kokybę, nustatyta, kad ‘Garduolės’ veislės morkos labiau tinkaekologinei sėklininkystei, nors ‘Šatrija’ veislės morkų sėklos subręsta stambesnės.Raudonojo burokėlio veislės ‘Joniai’ vieno sėklojo produktyvumas vidutiniškai yra47,6 g, 1 000-čio sėklų masė siekia vidutiniškai 9,19 g. Daug smulkesnes sėklas subrandinaveislės ‘Ilgiai’ sėklojai. Ekologiškoms sėkloms auginti labiau tinka burokėliųveislė ‘Joniai’.Institute ištirta ir įvertinta raudonojo burokėlio veislių ir hibridų, išaugintų ekologinėmissąlygomis, derlius, šakniavaisių morfologiniai požymiai, jų biocheminėsudėtis. Tyrimais nustatyta, kad ekologiškai auginant burokėlius reikėtų parinktiderlingesnes, mažiau į aplinkos sąlygas reaguojančias veisles (Karklelienė, 2006;Karklelienė ir kt., 2007).202