SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Bandymai vykdomi velėniniame glėjiškame pajaurėjusiame (VG1j) pagalgranuliometrinę sudėtį priesmėlio ant lengvo priemolio dirvožemyje (pagal naująjąLietuvos dirvožemių klasifikaciją – karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai –IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemio armuo yra22–25 cm storio. Dirvos dirbimo darbai atlikti pagal LSDI priimtus agrotechnikosreikalavimus: rudenį dirva giliai suarta, pavasarį išlyginta ir sekliai sukultivuota.Tyrimų rezultatai ir aptarimas. 1997–2000 m. buvo tirti ekologinių laukodaržovių auginimo būdai. Buvo tirta ekologiškai auginamų daržovių augimas, neigiamųveiksnių įtaka jiems, derlius, produkcijos kokybė bei savikaina (G. StaugaitisR. Starkutė). Nustatyta, kad iš visų daržovių lengviausia ir pelninga ekologiškai augintiporus, šakniavaises ir vaisines daržoves, labai sunku pelningai ekologiškai užaugintiropinius ir laiškinius svogūnus. Svogūnai liepos, rugpjūčio mėnesiais suserga netikrąjamiltlige, yra puolami svogūninių musių, todėl tikslinga jų sėklas kuo anksčiau sėti,auginti tų veislių svogūnus, kurie formuoja dideles ropeles. Gerai derėjo ekologiškaiaugintos lapinės salotos, lapiniai ir lapkotiniai salierai bei lapinės petražolės. Gūžinėmssalotoms maisto medžiagų užtenka tik išoriniams lapams užauginti, o gūžėms, jeinetręšiama, ir pritrūksta, tad šias salotas tikslinga tręšti lengvai pasisavinamomis organinėmistrąšomis. Ekologiškai auginamos daržovės sukaupia mažiau nitratų, palygintisu auginamomis integruotai (Staugaitis ir kt., 2002).Toliau tęsiant darbus ir kuriant ekologiško daržovių auginimo technologijas,LSDI 2003–2004 m. vykdyti tyrimai, kurių tikslas – sudaryti ekologiškai auginamomsdaržovėms tinkamas sėjos bei sodinimo schemas ir nustatyti jų įtaką daržovių derliui(R. Starkutė, L. Duchovskienė, V. Zalatorius). Taip pat buvo įvertintas biologinio preparatoNeemAzal T/S 0,5 % ir agroplėvelės panaudojimo efektyvumas kopūstams.Nustatytos optimalios daržovių sėklos normos ir sodinimo schemos. Didžiausiasmorkų derlius gautas išsėjus 0,8 mln. vnt. ha -1 sėklų, burokėlių – 0,4 mln. vnt. ha -1 ,svogūnų – 0,6 mln. vnt. ha -1 .Panaudotas kopūstų pasėliuose biologinis preparatas NeemAzal T/S 0,5 % efektyviausiainaikino ropinių baltukų vikšrus agroplėvele dengtuose plotuose. Didžiausiasderlius gautas sodinant daigus 70 × 50 cm atstumais. Nustatyta, kad kopūstai, purkštiNeemAzal T/S 0,5 % ir tręšti mėšlu bei dengti agroplėvele, užaugino 2,5 karto didesnįderlių, palyginti su nepurkštais, netręštais ir nedengtais agroplėvele kopūstais(Zalatorius ir kt., 2005).2003–2007 m. LSDI bandymų lauke daryti bandymai siekiant nustatyti tinkamiausiusaugalus žaliajai trąšai ekologiškai auginamoms lauko daržovėms ir šių trąšųįtaką daržovių derliui ir kokybei (R. Starkutė, V. Zalatorius). Daugiausia (43,2 t ha -1 )žalios masės užaugino žirnių ir avižų mišinys, o mažiausiai (24,5 t ha -1 ) – miežiai.Humuso teigiamiems pokyčiams įtakos turėjo visi sideraciniai augalai. Dirvožemiohumusą jie padidino 6,0–14,0 %. Didžiausi visų augintų daržovių standartinio derliauspriedai tiek pirmais rotacijos metais, tiek antrais, tiek trečiais po augalų žaliajaitrąšai aparimo metais gauti, auginant jas po miežių su dobilų įsėliu bei po avižų iržirnių mišinio. Daržovių pasėlyje vyravo trumpaamžės dviskiltės bei trumpaamžėsvienaskiltės piktžolės. Daugiausia jų rasta daržovėse, augintose po miežių su dobilųįsėliu, mažiausiai – po vasarinių kviečių bei žirnių ir avižų mišinio. Sliekų gausaidirvožemyje bei jų biomasei didžiausią įtaką turėjo miežiai su dobilų įsėliu bei avižųir žirnių mišinys.201