SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

‘Babtų žara’), kurių vidutinis derlius siekė 3,6–3,1 kg m -2 , o prekinė išeiga – 86,1 %(Karklelienė, Viškelis, 2004).Įvairių veislių ridikėlių biocheminė sudėtis iš esmės nesiskyrė. Mažiausiai nitratų(960 mg kg -1 ) sukaupė Nr. 24-2 ridikėliai. Ridikėliai kaupia apie 960,0–1180 mg kg -1 nitratų,2,63–3,13 % bendrojo cukraus, 4,2–4,3 mg 100 g -1 askorbo rūgšties (Karklelienė,Viškelis, 2004). Ridikėlių šakniavaisių morfologinių požymių rodikliai pateikti 3 lentelėje.Naujausia ridikėlių veislė ‘Liliai’ pasižymi neperaugančiais 13,0–21,0 g šakniavaisiais,lauko sąlygomis užaugina vidutiniškai 8,41 t ha -1 prekinį derlių (Nacionalinisaugalų veislių 2008 m. sąrašas).3 lentelė. Ridikėlių morfologinių požymių rodikliaiTable 3. Evaluation of radish morphological parametersVeislėCultivarŠakniavaisioRoot-cropilgislength, cmBabtai, 2002–2003 m.skersmuodiameter, cm‘Žara’ 3,45 3,5 18,2‘Kretingos pagerinti’ 3,55 3,65 15,1‘Babtų žara’ (Nr. 24-2) 3,55 3,55 18,8masėweight, gIšvados. 1. 1987–2007 m. laikotarpiu sukurta valgomosios morkos 4 veislės ir2 hibridai, raudonojo burokėlio – 6, valgomojo ridikėlio – 4 veislės.2. Šakniavaisių daržovių derliaus skirtumas ir išorinė šakniavaisių kokybė daugiausiapriklauso nuo veislės ar hibrido genetinės prigimties bei meteorologinių sąlygųdaržovių augimo metu.Gauta 2008-07-21Parengta spausdinti 2008-07-25Literatūra1. Armolaitienė J. 1988. Valgomųjų morkų veislė ‘Šatrija’. Sodininkystė ir daržininkystė,8: 45–49.2. Armolaitienė J. 1997 a. Morkų veislė ‘Garduolės 2’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 47–51.3. Armolaitienė J. 1997 b. Burokėlių veislė ‘Nevėžis’. Sodininkystė ir daržininkystė,16: 52–56.4. Armolaitienė J. 1998. Burokėlių ir morkų selekcija Lietuvoje. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(2): 28–32.5. Armolaitienė J., Petronienė O. D. 1998 a. Morkų selekcija. Augalų selekcija.Vilnius.6. Armolaitienė J., Petronienė O. D. 1998 b. Burokėlių selekcija. Augalų selekcija.Vilnius.185