SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

ir kt., 2007 a). Viena burokėlių veislė sukurta pailgais šakniavaisiais (Petronienė,2001). Burokėlių suminis derlius Lietuvoje svyruoja nuo 25,3 t ha -1 iki 70,0 t ha -1 .Apibendrinus 1994–1997 m. tyrimų rezultatus, nustatyta, kad burokėliai sausesniaismetais (1994 m.) užaugino prastesnės kokybės ir mažesnį prekinį derlių (11,6–13,3 t ha -1 ) negu palankiais metais (1995–1997 m.), – prekinis derlius įvairavo nuo35,8 iki 47,4 t ha -1 (Petronienė, 1998). Įvertinus lietuviškų veislių burokėlių derlių,matyti, kad didžiausiu suminiu derliumi (69,5 t ha -1 ) išsiskiria veislės ‘Ainiai’ ir‘Joniai’ (62,4 t ha -1 ) (Armolaitienė, 1988, 1998). Apibendrinti burokėlių morfologiniairodikliai leidžia daryti prielaidą, kad šakniavaisių dydis, jų biocheminė sudėtis priklausonuo meteorologinių sąlygų jų augimo metu, sėjos, tačiau įtakos turi ir kiti rodikliai(Armolaitienė, 1998; Petronienė, 1998; 2000, 2001; Tarvydienė, Petronienė, 2003;Karklelienė ir kt., 2003). Burokėliai kaupia vidutiniškai nuo 6,5 iki 10,3 % bendrojocukraus bei 10,3–15,2 % sausųjų medžiagų (Armolaitienė, 1998; Petronienė, Viškelis,2004). Įvertinus burokėlių šakniavaisius, nustatyta, kad apvalių šakniavaisių skersmuoir ilgis svyruoja nuo 6,3 cm iki 8,2 cm (2 lentelė).2 lentelė. Burokėlių morfologinių požymių rodikliaiTable 2. Evaluation of red beet morphological parametersVeislėCultivarilgislength, cm184ŠakniavaisioRoot-cropskersmuodiameter, cmBabtai, 1997–2007 m.masėweight, g1997–2001 m.‘Kamuoliai’ 8,0 7,5 305,0‘Ainiai’ 8,2 7,6 320,0‘Vytėnų bordo’ 8,0 7,7 321,0‘Nevėžis’ 7,6 7,2 312,0‘Joniai’ 7,2 6,9 280,02002–2007 m.‘Kamuoliai’ 7,8 7 320,0‘Ainiai’ 7,6 7,0 280,0‘Vytėnų bordo’ 7,4 6,3 306,7‘Nevėžis’ 7,4 7,0 312,5‘Joniai’ 7,6 7,0 302,6‘Ilgiai’ 13,2 4,8 310,21995–1997 m. valgomojo ridikėlio tyrimai atlikti nešildomuose stikliniuosešiltnamiuose (Jakubynaitė, 1999), o 2002–2003 m. – lauke (Karklelienė, Viškelis,2004). Šiltnamio sąlygomis tirti ‘Žara’ ir ‘Kretingos pagerinti’ veislių ridikėliai.Nustatyta, kad ridikėlio šakniavaisio masė svyravo nuo 8,21 g iki 14,65 g. Autorės(J. Jakubynaitė) rezultatai parodė, kad ridikėlių derlius ir kokybė priklauso nuo meteorologiniųsąlygų. Vidutinis ridikėlių suminis derlius svyravo nuo 2,03 kg m -2 iki2,47 kg m -2 . Atlikus valgomojo ridikėlio tyrimus lauke, nustatyta, kad derlingiausiir gera vidine kokybe bei prekine išeiga išsiskyrė Nr. 24-2 šakniavaisiai (dabar