12.07.2015 Views

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2006 b; Karklelienė <strong>ir</strong> kt., 2007 b). Visų t<strong>ir</strong>tų veislių <strong>ir</strong> hibridų morkos pasižymi geruderlingumu <strong>ir</strong> gera išorine kokybe. Derliaus sk<strong>ir</strong>tumas <strong>ir</strong> išorinė šakniavaisių kokybėdaugiau priklauso nuo veislės ar hibrido genetinės prigimties, tačiau didelę įtaką turi<strong>ir</strong> meteorologinės sąlygos augalų augimo metu. Tyrimų metais (1997–2007 m.) atlikusnemažai bandymų <strong>ir</strong> įvertinus morkų šakniavaisių morfologinius rodiklius, nustatyta,kad į aplinkos sąlygas daugiausia reagavo ‘Vytėnų nanto’ veislės morkos. Šios veislėsšakniavaisiai buvo 3,4–3,9 cm skersmens, o ilgis svyravo nuo 16,0 cm iki 25,8 cm.(Armolaitienė, Petronienė,1998 a; Armolaitienė, 1999 a; Gaučienė, 2001; Karklelienė,2006). Įvertinus lietuviškos selekcijos morkas, matyti, kad jų šakniavaisių ilgis svyruojanuo 16,0 cm iki 22,5 cm (1 lentelė). Ilgiausiais (20,0–22,5 cm) šakniavaisiais pasižymi‘Šatrija’ veislės morkos. Didžiausią šakniavaisio masę (165,0–173,0 g) užaugina‘Vaiguva’ veislės morkos.1 lentelė. Valgomosios morkos morfologinių požymių rodikliaiTable 1. Evaluation of edible carrot morphological parametersVeislė <strong>ir</strong> hibridasVariety, hybrid183ŠakniavaisioRoot-cropskersmuodiameter, cmBabtai, 1987–2007 m.ilgislength, cmmasėweight, g1997–2001 m.‘Šatrija’ 20,0 3,3 125,0‘Svalia’ F 117,0 3,4 119,0‘Skalsa’ F 118,0 3,9 125,0‘Vytėnų nanto’ 16,0 3,4 150,0‘Garduolės’ 18,0 3,5 160,0‘Vaiguva’ 16,0 3,8 165,02002–2007 m.‘Šatrija’ 22,5 3,6 156,3‘Svalia’ F 118,4 3,6 122,8‘Skalsa’ F 116,9 4,1 150,0‘Vytėnų nanto’ 19,1 3,9 160,1‘Garduolės’ 19,2 3,6 162,2‘Vaiguva’ 16,7 4,4 173,0Vienas pagrindinių morkų kokybės rodiklių yra karotino kiekis šakniavaisiuose.Instituto tyrimų duomenimis, iš lietuviškų morkų karotino daugiausia kaupia ‘Svalia’ F 1(19,3–23 mg %) <strong>ir</strong> ‘Skalsa’ F 1(18,1–21,5 mg %) (Gaučienė, 2001; Gaučienė,Viškelis, 2001; Karklelienė, 2006 a). Mažiausiai iš lietuviškų veislių karotino kaupia‘Vaiguva’ (11,8–16,3 mg %) <strong>ir</strong> ‘Vytėnų nanto’ 14,0–16,9 mg %) (Armolaitienė,1998; Armolaitienė, 1999 a; Gaučienė, 2001; Gaučienė, Viškelis, 2001; Karklelienė,2006 a).Lietuvoje daugiau paplitę burokėliai su apvaliais šakniavaisiais, todėl selekcininkaikūrė burokėlių veisles, atsižvelgdami į vartotojų poreikius (Armolaitienė,1997 b, 1999 b; Petronienė, 2000, 2001; Petronienė, Viškelis, 2004; Karklelienė

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!