SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

darbą pradėjo atskira selekcijos tema „Morkų linijų su citoplazminiu vyrišku sterilumu(CVS) sukūrimas ir panaudojimas heterozinių hibridų selekcijoje“. Sterilūs analogaibuvo kuriami grįžtamųjų kryžminimų („bekros“) metodu veislių ‘Garduolės’, ‘Šatrija’,‘Nanto 04’, panaudojant CVS „petaloid“ tipo pavyzdžius, gautus iš VIR-o ir Moldovos(Gaučienė, 1996).1990–1993 m. atliekant konkursinius veislių tyrimus, geromis ūkinėmis savybėmis,ypač karotino kiekiu ir prekingumu, išsiskyrė tarpveislinis hibridas Nr. 01259(‘Garduolės’ 0318 2× ‘Losinoostrovskaja 13’), kuris buvo pavadintas ‘Svalia’ F 1(Gaučienė, 1997, 1998).Burokėlių selekcijoje taikoma analitiniai selekciniai metodai, individualioji iršeimų grupių atranka. Išvestos veislės ir numeriai buvo gerinami, daroma atrankaderlingumo, formos, išsilaikymo, biocheminės sudėties tobulinimo kryptimi. Nuo1993 m. burokėlių selekcijos darbą vykdė O. D. Petronienė. Šių dienų burokėlių selekcijojekeliami uždaviniai išvesti veisles ar hibridus su stabiliu vienasėkliškumu irdvisėkliškumu, kad augalai formuotų vienodu laiku prekinės išvaizdos šakniavaisius,tinkamus vartoti šviežius, ilgai laikyti bei perdirbti. Pastaruoju metu taikomi tarpveisliniokryžminimo, individualiosios ir masinės atrankos metodai, tiriamos burokėliųhaploidizavimo galimybės (V. Stanys). Siekiant atrinkti vertingą selekcijai medžiagą,1993–1997 m. buvo tiriama 50 kolekcinių pavyzdžių, atlikta 30 kryžminimų. Daliskolekcinių pavyzdžių yra vienasėkliai ir dvisėkliai (Armolaitienė, Petronienė, 1998 b).Tačiau atrinktos formos pasižymi dideliu šio požymio heterozigotiškumu. Kad būtųgauta homozigotinė pradinė medžiaga, atliekama griežta daugkartinė individualiojiatranka. Darbas paspartėja atliekant darbus šiltnamiuose ir žemų temperatūrų kamerose(Petronienė, Duchovskienė, 2001). Perspektyvių veislių populiacijoms ir donoramsišskirti taikomas topkroso metodas (Armolaitienė, Petronienė, 1998 b).Darbo tikslas – apibendrinti valgomosios morkos, raudonojo burokėlio ir valgomojoridikėlio lietuviškų veislių ir hibridų šakniavaisių morfologinių požymių,biocheminės sudėties bei derliaus tyrimus.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tirta valgomosios morkos (Daucus sativusRöhl.) 4 veislės ir 2 hibridai, raudonojo burokėlio (Beta vulgaris L. subsp. vulgarisconvar. vulgaris var. vulgaris) 6 veislės bei valgomojo ridikėlio (Raphanus sativus L.)4 veislės, sukurtos LSDI. Apibendrinti šakniavaisių daržovių (1997–2007 m.) tyrimųrezultatai. Tyrimai vykdyti LSDI bandymų lauko sėjomainoje priesmėlio ir lengvopriemolio dirvožemyje. Morkos sėtos rankine sėjamąja profiliuotame paviršiuje,70 cm tarpueiliais, dviejomis eilutėmis. Burokėliai ir ridikėliai sėti rankine sėjamąjalygiame paviršiuje, 70 cm tarpueiliais, dviejomis eilutėmis. Morkų, burokėlių ir ridikėliųšakniavaisių morfologiniai požymiai (šakniavaisio ilgis, skersmuo) ir derliausduomenys, biocheminė sudėtis įvertinta statistiškai.Rezultatai ir aptarimas. Straipsnyje apžvelgtos šakniavaisių daržovių veislės,sukurtos institute, bei apibendrinti atlikti šakniavaisių ūkinių ir biologinių savybiųtyrimų rezultatai.Šakniavaisių daržovių veislės. Morkos – viena iš svarbiausių šakniavaisiųdaržovių, auginamų Lietuvoje. Todėl didelis dėmesys buvo kreipiamasį morkų selekciją. Institute yra sukurtas morkų tarpveislinis heterozinis hibridas‘Svalia’ – vidutinio ankstyvumo, ankstyvasis derlius būna didesnis negu kitų180