SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).Šakniavaisių daržovių lietuviškos selekcijos veislių beihibridų ūkinės ir biologinės savybėsRasa KarklelienėLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT–54333, Babtai,Kauno r., el. paštas R.Karkleliene@lsdi.ltApibendrinti valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.), raudonojo burokėlio (Betavulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) ir valgomojo ridikėlio (Raphanussativus L.) lietuviškų veislių bei hibridų tyrimai (1997–2007 m.). Lietuvos sodininkystės irdaržininkystės institute sukurta 4 morkų veislės ir 2 hibridai, 6 burokėlių bei 4 ridikėlių veislės.Įvertinti morkų, burokėlių ir ridikėlių šakniavaisių morfologiniai požymiai (ilgis, skersmuoir masė), derlius ir biocheminė sudėtis. Nustatyta, kad šakniavaisių daržovių derliaus skirtumasir išorinė šakniavaisių kokybė priklauso nuo veislės ar hibrido genetinės prigimties beimeteorologinių sąlygų daržovių augimo metu.Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, burokėliai, hibridai, derlius, morfologiniaipožymiai, morkos, ridikėliai, veislės.Įvadas. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) iš šakniavaisiųdaržovių vykdyta morkų, burokėlių ir ridikėlių selekcija. Dvimečių šakniavaisiųdaržovių (morkų, burokėlių) selekcijos darbo tikslas – išvesti derlingas, prisitaikiusiasprie klimato sąlygų, vertingų biologinių savybių, gerai išsilaikančias per žiemą(jas sandėliuojant), išauginančias didelį ir geros kokybės sėklų derlių veisles, kuriųšakniavaisius tiktų perdirbti (Armolaitienė, Petronienė, 1998 a). Ridikėlių (vienamečių)selekcijos tikslas – sukurti ankstyvas, derlingas, gero skonio ir vertingos cheminėssudėties veisles, kurias būtų galima auginti lauko ir šiltnamio sąlygomis (Gaučienė,1998; Bobinas, 1999).Iki šiol, vykdant dirbtinę selekciją, buvo atliekami morkų kryžminimai, taikomaindividualioji ar šeimų grupių atranka. Siekiant išlaikyti naudingas šeimų savybes kuoilgiau, pirminėje sėklininkystėje taikoma ir masinė atranka. Hibridizacijos metodugauta pradinė medžiaga ir pirmos kartos hibridai. 1973 m. pradėta nauja kryptis morkųselekcijoje – heterozinių hibridų kūrimas. Norint gauti šimtaprocentinę hibridinęsėklą, moteriškas komponentas turi būti vyriškai sterilus, t. y. žiedai be kuokelių arbakuokeliai neišsivystę, dulkelės negyvybingos. Lietuvoje auginamose morkose steriliųaugalų pasitaiko 3–7 %. Tačiau šis sterilumo tipas, vadinamas „brown“, yra recesyvinispožymis ir palikuonyse įsitvirtina labai sunkiai, be to, sterilių augalų žiedai iš šaliesmažai skiriasi nuo fertilių augalų. 1976 m. į šiuos tyrimus įsitraukė O. Gaučienė ir179