SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

(su bendraautoriais). Valgomojo ridikėlio ‘Babtų žara’ bendraautorė; ši veislė įrašytaį Europos Sąjungos daržovių rūšių veislių katalogą.Ankštinių, česnakinių daržovių selekcijoje atliko tyrimus N. Kviklienė. 1975 m.ji apgynė disertaciją „Daržo žirnių veislių, sėjos laiko ir herbicidų tyrimai“. Nuo1964 m. iki 2000 m. dirbo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute mokslinebendradarbe, tyrė ankštinių daržovių veisles, agrotechniką. Sukūrė pupelių veislę‘Baltija’, kuri yra ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge. Sukaupė vasariniųir žieminių česnakų kolekciją. Išvedė žieminio česnako veislę ‘Žiemiai’ ir vasariniočesnako ‘Vasariai’ (bendraautorė); šios veislės įrašytos į Europos Sąjungos daržoviųrūšių veislių bendrąjį katalogą. N. Kviklienė parašė publikacijas: „Česnakų auginimas“,1994 m.; „Ankštinių daržovių auginimas“, 1995 m.; „Krienų auginimas“, 2002 m.1999 m. valgomojo svogūno tyrimus in vitro pradėjo D. Kamštaitytė (Juškevičienė).2006 m. ji apgynė disertaciją „Valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ginogenezė irhomozigotinių linijų kūrimas“. Vykdo česnakinių ir svogūninių daržovių selekciją,genofondo tyrimus. Vasarinio česnako ‘Vasariai’ veislės bendraautorė.N. Maročkienė tęsė pradėtus žinomos Lietuvos daržininkės M. Baranauskienėstyrimus. Kartu su M. Baranauskiene yra valgomojo svogūno ‘Babtų didieji’ veislėsbendraautorė. Nuo 1993 m. dirbo institute asistente, o nuo 2002 m. dirba jaunesniąjamokslo darbuotoja. Atlieka tyrimus prieskoninių augalų rūšių, daugiamečių augalųauginimo srityse. Vykdo blakinės kalendros selekciją ir sėklininkystę, darbo rezultatas– veislė ‘Raslė’. Sukūrė laiškinio česnako ‘Aliai’ bei saldžiosios paprikos ‘Reda’veisles, kurios yra ES daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge.Kopūstinių daržovių selekcijos rezultatas – baltagūžio kopūsto veislė ‘BielorusiškaDotnuvos’ (aut. S. Nacevičius). Kopūstų sėklininkystės ir selekcijos srityje dirboČ. Bobinas: tyrė organinių ir mineralinių trąšų įtaką daržovių sėklų daigumui, mechanizuotąburokėlių sėklojų auginimo technologiją; gūžinių baltųjų kopūstų sėklojųtręšimą laistomose dirvose. Parašytos publikacijos: „Tręšimo įtaka baltųjų gūžiniųkopūstų sėklojų derliui ir kokybei“ (su bendraautoriais); „Daržovių ir pašariniųšakniavaisių sėklininkystės specializavimas ir koncentravimas“ (su bendraautoriais),„Daržo augalų sėklininkystė“.Nuo 1976 m. M. Bobinienė tęsė A. Karpovaitės kopūstų selekcinius tyrimus.Nuo 1991 m. iki 2003 m. dirbo jaunesniąja mokslo darbuotoja ir vykdė baltagūžiųkopūstų selekciją. Šiuo metu perspektyvus gūžinių kopūstų selekcinis numeris 245yra perduotas IVS tyrimams, kurie atliekami Lenkijoje.Šiuo metu Daržovių selekcijos sektoriuje dirba 3 mokslo daktarai, 1 jaunesnysismokslo darbuotojas, 1 doktorantas ir 5 techninio personalo darbuotojai. Vykdomašakniavaisių, česnakinių ir vaisinių daržovių selekcija bei kitų daržovių palaikomojiselekcija ir sėklininkystė.Per 1987–2007 m. sukurtos 43 daržo augalų veislės, iš kurių 23 daržovių veislėsir hibridai įrašyta į 2008 m. Nacionalinį augalų veislių sąrašą bei ES daržovių rūšiųveislių bendrąjį katalogą. Tai 7 pomidorų, 4 agurkų, 3 burokėlių, 2 česnakų, 2 ridikėliųveislės, po vieną svogūnų, laiškinių česnakų, pupelių, morkų, paprikos veislę.Agurkų bei pomidorų veislės ir hibridai yra įvairios paskirties. Lietuviškos agurkųveislės gali būti auginamos lauke, plėvele degtuose šildomuose šiltnamiuose, plėveledegtuose nešildomuose šiltnamiuose, taip pat veislės gali būti universalios paskirties,169