SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Nuo 1957 m. Vytėnų bandymų stotyje pradėta agurkų, svogūnų, kopūstų, pomidorų,morkų, burokėlių, ridikėlių, žiedinių kopūstų, pupelių, daržo žirnių selekcija.1961 m. pradedama šiltnamio daržovių selekcija. 1968 m., perkėlus bandymų stotį išVytėnų į Babtus, selekcinį darbą toliau tęsė J. Mačys, V. Ožolas, P. Varnas, pradėjodirbti J. Armolaitienė (nuo 1961 m.), A. Karpovaitė (nuo 1962 m.), N. Kviklienė(nuo 1964 m.). 1973 m. lauko pomidorų selekciją pradėjo G. Visockienė, burokėliųir morkų selekciją tęsė J. Armolaitienė. Pomidorų heterozinius hibridus pradėjokurti J. Mačys (1948 m.), nuo 1985 m. selekciją tęsė O. Bartkaitė, o 1976 m. darbąsu morkų heteroze pradėjo O. Gaučienė. Nuo 1984 m. agurkų selekcinį darbąpradėjo E. Dambrauskas. 1964 m. atnaujinta baltagūžių kopūstų selekcija (pradėtaprof. S. Nacevičiaus 1924 m.). Kopūstų tyrimus vykdė Č. Bobinas, P. Duchovskis,V. Stanys, o nuo 1991 m. – M. Bobinienė. Nuo 1987 m. bandymų stotis reorganizuotaį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą. Nuo 1993 m. institute burokėliųselekcinį darbą pradėjo O. D. Petronienė, nuo 1996 m. R. Karklelienė ėmėsi morkųselekcijos (Bobinas, 1999). Mažai paplitusių daržovių ir prieskoninių augalų kolekcijojeM. Baranauskienės pradėtą tiriamąjį darbą tęsė N. Maročkienė (1994 m.), nuo1999 m. pradėjusi vienametės paprikos selekciją. 1999 m. daržovių selekcijos srityjepradėjo dirbti D. Kamštaitytė (Juškevičienė), o 2006 m. į pomidorų selekcinius darbusįsitraukė A. Radzevičius.Labai trumpą tarpsnį daržovių selekcijos srityje dirbo L. Sekmokienė (svogūnų selekcija),R. Bartkevičienė (Berūkštienė), V. Kapelioraitė (agurkų imunitetas), I. Jakštaitė(burokėlių selekcija), D. Peikštenytė (agurkų selekcija) (Gaučienė, 1998).Darbo tikslas: daržo augalų selekcijos ir biotechnologijos pagrindų plėtimas,veislių kūrimas, jų genofondo tyrimas, saugojimas bei gausinimas. Daržovių veislių irhibridų, gerai augančių Lietuvos dirvožemio ir klimato sąlygomis, atitinkančių kokybėsir rinkos reikalavimus bei tinkančių verslinėje daržininkystėje, sukūrimas.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Daržovių selekcijos sektoriuje vykdytavaisinių ir šakniavaisių daržovių, baltųjų gūžinių kopūstų bei svogūninių daržoviųselekcija (Bartkaitė, 1998; Bobinas, Bartkaitė, 2001; Bobinas, 2005), atlikti prieskoniniųaugalų ir mažai paplitusių daržovių tyrimai (Maročkienė, 2006 a; 2006 b),vykdyta lietuviškų daržovių veislių palaikomoji selekcija ir sėklininkystė (Karklelienėir kt., 2005).Pirmaisiais daržovių selekcinio darbo metais pagrindinis metodas – kryptingaatranka (Bartkaitė, 1988). Pirmosios lietuviškos daržovių veislės sukurtos atrankosmetodu iš įvežtinių veislių (Nacevičius, 1938). Taikant kryžminimus ir gautos selekcinėsmedžiagos vertinimą bei kryptingą atranką, pradėtos kurti veislės (Mačys,1970). Iš vietinės populiacijos pavyzdžių ilgalaikės atrankos metodu sukurtos veislės.Kai kurie pavyzdžiai panaudoti kaip kryžminimo komponentai vertingiems augalamsatrinkti. Tyrimams naudotos individuali ir masinė atrankos, greta dirbtinės vykdytamutageninė selekcija, naudojant jonizuojantį gama spindulių veikimą ir biologiškaiaktyvią cheminę medžiagą – kolchiciną (Mačys, 1970; Gaučienė, 1996; Armolaitienė,1997 a; 1997 b; 1998; Bartkaitė, 1997; Bartkaitė, Jankauskienė, 1998).Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, pradėjus hibridų selekciją,svarbiausia buvo sukurti linijas, pasižyminčias išskirtinėmis savybėmis ir didelekombinacine galia. Atrankos būdu sukurtos vyriškojo ir moteriškojo žydėjimo tipo166