SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

18. Auginant ‘Honeoye’ veislės braškes dvejus metus, didžiausias derlius ir daugiausiapajamų gaunama auginant žemose, balta plėvele mulčiuotose, kapiliariniu būdulaistomose lysvėse. Mažiausiai išlaidų padaroma auginant braškes tradiciškai eilėmisir nedrėkinant. Pelningiausia dvimečiame uogyne braškes auginti tradiciškai eilėmisir trieilėse žemose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse.19. Tiriant dirvos priežiūros būdus, auginant braškes profiliuotame paviršiuje,nustatytas teigiamas mulčiavimo poveikis augalo lapų skaičiui, žaliai masei, asimiliaciniamplotui pirmaisiais augimo ir derėjimo metais. Chlorofilų kiekiui braškių lapuosedirvos priežiūros būdai ir lietinimas esminės įtakos neturi. Pirmaisiais derėjimo metaisbalta plėvele mulčiuotos braškės dera iš esmės gausiau, o antraisiais metais plėvelemulčiuotų ir nemulčiuotų braškių derlingumas nesiskiria. Prasčiausiai auga ir deranemulčiuotos ir nelietintos braškės.20. Taikant naujausią braškių auginimo technologiją, balta plėvele mulčiuotoseir kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse pelningiausia auginti labai derlingasvėlyvąsias ‘Vikat’ veislės braškes: per dvejus metus pelnas siekė 88 tūkst. Lt ha -1 .Didelis pelnas gaunamas ir auginant labai derlingas ‘Elkat’ bei ‘Saliut’ veislių braškes –atitinkamai 52,4 ir 63,9 tūkst. Lt ha -1 . ‘Ventana’ veislės braškes dėl prasto žiemojimoir per mažo derlingumo auginti nuostolinga.21. Per pastarąjį dvidešimties metų laikotarpį mokslinių tyrimų dėka nuo ekstensyvių,neracionalių verslinių braškių auginimo technologijų pereita prie labai intensyvių,ekonomiškai pagrįstų technologijų. Naujausios braškių auginimo tehnologijos užtikrinagausų geros kokybės desertinių uogų derlių jau pirmaisiais po sodinimo metais,o rinkoje esant ne mažesnei kaip 5 Lt kg -1 vidutinei uogų kainai, galima ir Lietuvojepereiti prie vienamečio braškių auginimo ir taip užtikrinti didelių, puikios kokybėsuogų tiekimą vietinei rinkai bei eksportui.Gauta 2008-07-15Parengta spausdinti 2008-08-07Literatūra1. Buskienė L., Uselis N. 2007. Herbicido Betanalo 160 SE efektyvumas jaunamebraškyne. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 29–38.2. Buskienė L., Uselis N., Lanauskas J. 2006. Geležies trąšų įtaka ‘Bogota’ veislėsbraškių mitybai, išsivystymui ir derliui. Sodininkystė ir daržininkystė,25(4): 137–1453. Kulikauskas L, Uselis N. 1999. Agrobiological and economic comparison ofprotection means against weeds in strawberry plantations. XVII the Meetingof the Herbological Team of the Committee of Horticultural Sciences PolishAcademy of Sciences. Skierniewice-Olsztyn, Poland, 130–133.4. Kviklys D., Uselis N., Bobinas Č., Kviklienė N., Lanauskas J. 2006. Vaisių iruogų auginimo Lietuvoje koncentracija ir specializacija. Sodininkystė ir daržininkystė,25(1): 81–89.5. Lanauskas J., Uselis N., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2006. Effect of foliar and soilapplied fertilizers on strawberry healthiness, yield and berry quality. AgronomyResearch, 4: 247–250.162