SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

cactorum, Pythium intermedium, P. Ultimum, Plasmodiophora brassicae, Sclerotiumrolfsii, Verticillium album. Nedidelį braškių produktyvumą sąlygoja ir braškių šaknųrizosferoje išskiriami žalingi grybų antriniai metabolitai: Penicillium janthinellum,P. Verruculosum var. Verrucosum, P. Canescens, P. Spinulosum.9. Pakankamai įtręštame braškyne žydėjimo metu papildomi trys braškių purškimaiKemira Ferticare 7-27-25, Phosfik 3-27-18, Trafos K 0-30-20, kalcio salietra irBiokal 01 trąšomis neturi teigiamo poveikio derliui, vidutinei uogos masei bei uogųtvirtumui. Patręšus dirvą kalcio salietra (150 kg ha -1 ), sumažėja uogų tvirtumas, oBiokal 01 sumažina erkių plitimą ir padidina sacharozės kiekį uogose.10. Braškių augalus vegetacijos metu kas savaitę 8 kartus nupurškus geležies sulfatoarba geležies chelato tirpalais, geležies koncentracija lapuose padidėjo atitinkamai1,6 ir 3,2 proc., pagerėjo išorinė augalų būklė, tačiau nei derliui, nei uogų kokybeipurškimas geležies trąšomis esminės įtakos neturi.11. Įvairiais laikotarpiais per pastaruosius 20 metų buvo ištirta, atrinkta ir pasiūlytaversliniuose braškynuose auginti šias braškių veisles ankstyvąsias – ‘Honeoye’; vidutinioankstyvumo – ‘Venta’, ‘Dukat’, ‘Elkat’, ‘Induka’, ‘Rubinovyj Kulon’; vidutiniovėlyvumo – ‘Redgauntlet’, ‘Polka’, ‘Tenira’, ‘Dangę’; vėlyvąsias – ‘Senga Sengana’,‘Nida’, ‘Holiday’, ‘Pegasus’ ir labai vėlyvas – ‘Pandora’.12. Braškių derėjimo paankstinimas polietileno plėvelės priedangomis uogųnokimą paankstina 8–12 dienų. Paankstinus uogų nokimą, didesnis kiekis uogų parduodamasdidesnėmis kainomis ir taip padidinamas verslo pelningumas.13. Lietuvos agroklimato sąlygomis šaldymui skirtus braškių daigus galima kastine anksčiau kaip spalio viduryje ir antroje mėnesio pusėje. Tik tokiu laiku iškasti daigaijau turi sukaupę pakankamai krakmolo ir šaldytuve per žiemą gerai išsilaiko. Geriauišsilaiko storesni ir dar vegetacijos metu prieš kasimą fungicidais nupurkšti daigai.14. Daigus sodinant anksti pavasarį, nei jų kasimo laikas, nei laikymo būdas neturiįtakos braškių augumui bei derlingumui. Vėluojant pavasarinį sodinimą, braškės,pasodintos šviežiai iškastais daigais, auga ir dera prasčiau negu braškės, pasodintosrudenį iškastais ir šaldytuve ar prikasus išlaikytais daigais.15. Rudenį „frigo“ daigais įveistos braškės geriausiai auga durpių maišuose, pakeltuoseant 1,3 m atramų. Pavasarį kerelių augimas suvienodėja ir nebepriklauo nuoauginimo būdo, tačiau, auginant braškes maišuose, susidaro geresnės sąlygos fotosintezei,nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a, karotinoidų, jų didesnis chlorofilo a irb santykis negu augančių mulčiuotoje lysvėje ar tiesiog dirvoje. Didžiausias bendrasrudeninių ir pavasarinių uogų derlius gaunamas, kai braškės auginamos maišuose antaukštų lysvių.16. Polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose rudenį iki pirmojo derliausdaugiausia lapų, ragelių, žiedynų bei uogų išaugina ir didesnį asimiliacinį plotą suformuojabraškės, pasodintos stambiausiais A+ kategorijos daigais bei šakotais kereliais.Pasodinus braškes geriausios kokybės daigais, yra aktyvesnė augalų fotosintezės veiklair didžiausias suminis uogų derlius.17. Nešildomuose polietileniniuose šiltnamiuose, sodinant „frigo“ daigus ankstipavasarį durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščio atramų, ūkiniu ir biologiniuatžvilgiu geriausiai tinka ‘Elsanta’ ir ‘Kent’ veislių braškės. Šių veislių braškių lapuosederėjimo metu intensyviau vyksta fotosintezė ir yra pakankamai didelis fotosintezėsproduktyvumas.161