SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

vienamečio braškių auginimo ir taip užtikrinti didelių, puikios kokybės uogų tiekimąvietinei rinkai bei eksportui.Išvados. 1. Lietuvos agroklimato sąlygomis geriausiai auga ir dera rugpjūčiopabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį (balandžio antroje pusėje) šviežiaiiškastais daigais pasodintos braškės. Vėlinant pavasarinį braškių sodinimą iki gegužėsvidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų išsivystymo ir per mažo išaugusiųdaigų kiekio braškynas būna retokas ir dera iš esmės prasčiau. Anksčiausiai žiediniųpumpurų diferenciacija prasideda vėliausiai pasodintų braškių, tačiau daugiausia generatyviniųpumpurų išaugina rudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės.2. Reprodukciniai braškynai yra produktyviausi, kai būna įveisti rugpjūčio antrojepusėje ir rugsėjo pradžioje. Įveisus rugsėjo viduryje ir anksti pavasarį, reprodukciniobraškyno produktyvumas iš esmės sumažėja, o veisti juos gegužės mėnesį dėl mažoišauginamų daigų kiekio ūkiškai neapsimoka.3. Auginant daigus lauko sąlygomis be laistymo, didžiausias jų kiekis gaunamas,kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiog prikasami lauke arbakasami anksti pavasarį pavasariniam braškynų įveisimui. Reprodukciniame braškynerugpjūčio viduryje tik 5–15 proc. skrotelių išauga iki standartinių daigų. Rugsėjo viduryjestandartinių daigų procentas siekia iki 30, o vegetacijos pabaigoje iki 70 procentų,o daigų kiekis iš ploto vieneto priklausomai nuo įveisimo laiko padidėja iki 3 kartų.4. Ankstyvas pavasarinis braškių sodinimas, taikant įprastą technologiją, sąlygojadidelį braškyno derlingumą ir leidžia maksimaliai išnaudoti reprodukciniusbraškynus.5. Taikant cheminių ir mechaninių piktžolių naikinimo priemonių sistemasskirtingo piktžolėtumo braškynuose, nustatyta, kad mažai piktžolėtame fone braškėsproduktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikinamos dirviniu herbiciduVenzaru arba braškės dažnai ravimos. Piktžolėtame fone efektyviausiai piktžolėsbraškyne išnaikinamos nupurškiant herbicidų kompleksu (Venzaru, Betanalu progresAM, Fiuziladu super ir Lontrelu). Piktžolėtame fone augintų braškių mažiausia uogų savikainabūna, kai herbicidų kompleksu purškiama vieną kartą pavasarį. Gerai paruoštojedirvoje įveistas braškynas būna 2 ar 3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 proc. derlingesnis,o uogų savikaina 13 proc. mažesnė negu įveistame piktžolėtoje dirvoje.6. Jauname braškyne tris kartus po 1,5 l ha -1 panaudoti Betanalas ekspertas irBetanalas plius išnaikina atitinkamai 39 ir 35 proc. daugiau piktžolių ir 54–62 proc.daugiau sumažina piktžolių masę, negu purškiant ta pačia standartinio herbicido Betanalprogres AM norma. Šie herbicidai beveik neturi įtakos bendram derančio braškynopiktžolėtumui, nes jie neveikia daugumos daugiamečių piktžolių.7. Jauname braškyne sudygusias piktžoles skilčialapių tarpsniu geriausiai naikinavienkartinė 6 l ha -1 ir per du kartus išpurkšta po 3 l ha -1 herbicido Betanalo 160 SEnorma. Po 2 l ha -1 per tris kartus išpurkštas Betanalas 160 SE piktžoles naikina išesmės prasčiau, bet geriau negu standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC (norma –5 l ha -1 ).8. Braškės, augdamos tame pačiame plote 13 metų (persodintos tris kartus), išauginavidutiniškai 41 proc. mažiau ūsų, 30 proc. mažiau lapų, 28 proc. mažiau žiedynų,o derlius sumažėja net 50 proc. Nustatyta, kad, ilgą laiką auginant braškes toje pačiojevietoje, dirvoje susikaupia daug žalingų grybų: Ascochyta fragaricola, Cercosporafragariae, Fusarium oxysporum, F. Solani, Perenospora fragariae, Phytoftora160