SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

auginimo technologijas, 2005–2007 m. ištirti braškių auginimo būdai, veisiant braškynusvasaros metu šviežiais, geros kokybės, dėžutėse užaugintais daigais. Buvo palygintastradicinis braškių auginimas lygiame paviršiuje su įvairaus tankumo braškiųauginimu profiliuotame paviršiuje. Nustatyta, kad kitais po sodinimo metais tankiosetrieilėse lietinamose, balta plėvele mulčiuotose lysvėse išauginama iki 14–22 t ha -1puikios kokybės uogų. Tradiciniu būdu eilėmis auginamos braškės tuo metu davė tik4 t ha -1 derlių (Uselis ir kt., 2008).Nors, taikant braškių auginimo profiliuotame paviršiuje technologiją, gautas didelisgeros kokybės uogų derlius, bet šalyje, esant nepakankamai didelėms desertiniųuogų kainoms, vienametis braškių auginimas dar dažnai yra nuostolingas. Auginantdvejus metus, gausiausias derlius ir daugiausia pajamų gauta iš braškių, augusių žemosetrieilėse, balta plėvele mulčiuotose, kapiliariniu būdu laistomose lysvėse. Mažiausiaiišlaidų padaroma auginant braškes tradiciškai eilėmis ir nedrėkinant. Pelningiausiadvimečiame uogyne braškes auginti tradiciškai eilėmis ir trieilėse žemose, balta plėvelemulčiuotose lysvėse (Uselis ir kt., 2008).Ištyrus dirvos priežiūros būdus, auginant braškes profiliuotame paviršiuje, nustatyta,kad šaltą besniegę žiemą geriausiai braškės peržiemojo balta plėvele mulčiuotoselysvėse, tačiau pavasarį šalnų metu mulčiuotose lysvėse žiedų pašalo daugiau negunemulčiuotose. Nustatytas teigiamas mulčiavimo poveikis augalo lapų skaičiui, žaliaimasei, asimiliaciniam plotui buvo žymus tik pirmaisiais augimo ir derėjimo metais.Chlorofilų kiekiui braškių lapuose dirvos priežiūros būdai ir lietinimas esminės įtakosneturėjo. Pirmaisiais derėjimo metais balta plėvele mulčiuotos braškės derėjo iš esmėsgausiau, o antraisiais metais plėvele mulčiuotų ir nemulčiuotų braškių derlingumasnesiskyrė. Per dvejus metus prasčiausiai derėjo nemulčiuotos ir nelietintos braškės(Uselis ir kt., 2008).2005–2007 m. atliktas braškių veislių tyrimas parodė, kad, auginant braškesbalta plėvele mulčiuotose ir kapiliariniu būdu laistomose trieilėse lysvėse, pirmaisiaisderėjimo metais gausiausiai derėjo ‘Vikat’, ‘Marmolada’ ir ‘Saliut’ veisliųbraškės – uogų gauta 17,6–19,6 t ha -1 , o antraisiais metais iš esmės geriausias derlius– 18,3–24,4 t ha -1 – buvo veislių ‘Elkat’, ‘Saliut’ ir ‘Vikat’. Pirmaisiais derėjimometais vidutinė pirmųjų uogų masė buvo didžiausia ‘Vikat’, ‘Elkat’ ir ‘Saliut’ braškių– 28–34,7 g, o antraisiais metais pirmųjų uogų masė buvo 2,2 karto mažesnė. Ištirtų veislių pelningiausia auginti labai derlingas vėlyvąsias ‘Vikat’ veislės braškes: perdvejus metus pelnas siekė 88 tūkst. Lt ha -1 . Didelis pelnas gaunamas ir auginant labaiderlingas ‘Elkat’ bei ‘Saliut’ veislių braškes – atitinkamai 52,4 ir 63,9 tūkst. Lt ha -1 .‘Ventana’ veislės braškes, kilusias iš Kalifornijos, dėl prasto žiemojimo ir per mažoderliaus auginti buvo nuostolinga (Uselis ir kt., 2008).Apibendrinant galima teigti, kad per pastarąjį dvidešimtmetį, kuriant ir tobulinantinovatyvias braškių auginimo technologijas, buvo gilintasi į braškių augimo, vystymosiir derėjimo biologiją, o esminiai braškininkystės verslo aspektai buvo pagrįstiekonomiškai. Per šį laikotarpį mokslinių tyrimų dėka nuo ekstensyvių, neracionaliųverslinių braškių auginimo technologijų pereita prie labai intensyvių, ekonomiškaipagrįstų technologijų. Naujausios braškių auginimo tehnologijos užtikrina gausųgeros kokybės desertinių uogų derlių jau pirmaisiais po sodinimo metais. Rinkojeesant ne mažesnei kaip 5 Lt kg -1 vidutinei uogų kainai, galima ir Lietuvoje pereiti prie159