SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

derėjo, palyginti su braškėmis, pasodintomis rudenį iškastais ir šaldytuve ar prikasusišlaikytais daigais (Усялис, 1990).Didesnis „frigo“ daigų poreikis atsirado tik pastaraisiais metais, kai braškės pradėtosauginti nesezoniniam derliui. Yra du „frigo“ daigais įveistų braškių auginimolaikotarpiai. Galima rudenį paruoštus ir šaldytuve išlaikytus daigus sodinti kaip galimaanksčiau (kovo mėn.) į nešildomą šiltnamį ir gegužės mėnesį jau pradėti skinti uogas.Taip pat galima rudenį ar pavasarį prieš vegetacijos pradžią paruoštus ir šaldytuvebent mėnesį dviejų laipsnių šalčio temperatūroje palaikytus daigus sodinti į šiltnamiusvasaros metu ir rudenį gauti vieną nesezoninį vėlyvų uogų derlių, o pavasarį iš tų pačiųaugalų gauti antrąjį ankstyvą uogų derlių. Lietuvoje braškes auginti žieminiuose apšildomuosesu dirbtiniu apšvietimu šiltnamiuose dėl didelių energijos kainų ekonomiškaineapsimoka, todėl stengiamasi braškių derlių paankstinti ar suvėlinti nenaudojantbrangių energijos šaltinių, o žiemos metu uogų atsivežti iš kitų kraštų.2003–2006 m. tiriant braškių auginimo būdus nešildomame šiltnamyje, nustatyta,kad, nesezoniniam uogų derliui veisiant braškes „frigo“ daigais iš rudens, geriausiaiaugalai auga durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m. atramų. Pavasarį kerelių augimassuvienodėja ir nebepriklauso nuo auginimo būdo, tačiau, auginant braškes maišuose,susidaro geresnės sąlygos fotosintezei, nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a,karotinoidų, jų didesnis chlorofilo a ir b santykis negu augančių mulčiuotoje lysvėjear tiesiog dirvoje. Didžiausias bendras derlius gautas, kai braškės augintos maišuoseant aukštų lysvių (Uselis ir kt., 2006).„Frigo“ daigų kokybės tyrimai, atlikti 2003–2006 m., parodė, kad polietileniniamenešildomame šiltnamyje rudenį iki pirmojo derliaus daugiausia lapų, ragelių,žiedynų ir uogų išaugina ir didesnį asimiliacinį plotą suformuoja braškės, pasodintosstambiausiais A + kategorijos daigais bei šakotais kereliais. Pastebėta tendencija, kadir pavasarį šakotais kereliais pasodintos braškės suformuoja daugiau lapų, ragelių,žiedynų ir uogų. Pasodinus braškes geriausios kokybės daigais, būna aktyvesnė augalųfotosintezės veikla ir didžiausias uogų derlius (Uselis ir kt., 2007).Labai svarbu kiekvienai braškių auginimo technologijai parinkti pačią geriausiąbraškių veislę. Yra žinoma, kad Europoje dažniausiai šiltnamiuose yra auginamos‘Elsanta’ veislės braškės. Mūsų veislių tyrimas nešildomuose polietileniniuosešiltnamiuose, pasodinus „frigo“ daigus durpių maišuose, pakeltuose ant 1,3 m aukščioatramų, parodė, kad ūkiniu ir biologiniu atžvilgiu veisti „frigo“ daigais anksti pavasarįgeriausiai tinka ‘Elsanta’ ir ‘Kent’ veislių braškės. Šių veislių augalų lapuose derėjimometu intensyviau vyko fotosintezė ir pakankamai didelis buvo fotosintezės produktyvumasbei uogų derlius (Uselis ir kt., 2007).Trečiasis verslinio braškių auginimo technologijų kūrimo etapas.Toliau brangstant energetiniams resursams, kylant medžiagų kainomsir darbo užmokesčiui bei mažėjant darbingų žmonių skaičiui kaimuose, būtinasukurti ir įdiegti mažiau imlias rankų darbo ir energetiškai taupesnes braškiųauginimo technologijas. Be to, dėl didokos uogų savikainos Lietuvoje, kaipir ES šalyse senbuvėse, galutinai pereita prie brangesnių desertinių uogų auginimone tik sezono metu, bet ir kuo ilgiau ne sezono metu. Lietuvoje stengiamasišviežias uogas patiekti šalies vartotojui nuo gegužės vidurio iki spalio pabaigos.Siekiant sukurti biologiškai ir ekonomiškai pagrįstas naujas verslinių braškių158