SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

uvo purškiama kasmet pavasarį vieną kartą. Tyrimai parodė, kad braškynas, įveistasgerai paruoštoje dirvoje, būna 2 ar 3 kartus mažiau piktžolėtas, 13 proc. derlingesnis,o uogų savikaina 13 proc. mažesnė, negu įveisus piktžolėtoje dirvoje (Kulikauskas,Uselis, 1999; Uselis, Kulikauskas, 2004).Toliau buvo ieškoma efektyvesnių herbicidų, tinkamų naudoti piktžolėms naikintibraškynuose. 2003–2004 tyrimų metais nustatyta, kad jauname braškyne tris kartuspo 1,5 l ha -1 panaudoti Betanalas ekspertas ir Betanalas plius išnaikina atitinkamai39 ir 35 proc. daugiau piktžolių ir 54–62 proc. labiau sumažina piktžolių masę, negupurškiant ta pačia Betanalo progres AM norma. Šie herbicidai beveik neturėjo įtakosbendram derančio braškyno piktžolėtumui, nes jie neveikia daugumos daugiamečiųpiktžolių. Braškių derlingumas ir uogų kokybė nepriklausė nuo panaudotų herbicidų(Uselis, 2007).Naujo herbicido Betanalo 160 SE jauname braškyne tyrimai parodė, kad skilčialapiotarpsnio piktžoles geriausiai naikino vienkartinė 6 l ha -1 ir per du kartus išpurkštapo 3 l ha -1 herbicido norma. Po 2 l ha -1 per tris kartus išpurkšta Betanalo 160 SE normapiktžoles veikė iš esmės prasčiau negu anksčiau minėtos normos, bet geriau negu standartinisherbicidas Goltiksas 700 SC (norma – 5 l ha -1 ) (Buskienė, Uselis, 2007).Plečiantis braškynams, iškilo braškių pakartotinio veisimo toje pačioje dirvojeproblemos. Nustatyta, kad braškių šaknų zonoje gausu žalingų grybų, kurie gali sukeltibraškių ligas ar šiaip susilpninti augalus. Tame pačiame plote 13 metų be pertraukosaugdamos braškės (persodintos tris kartus) vidutiniškai išaugino 41 proc. mažiauūsų, 30 proc. mažiau lapų, 28 proc. mažiau žiedynų, o derlius sumažėjo net 50 proc.Pakartotinai įveistų jautrių pašaknio ligoms veislių braškių augumas ir derlius sumažėjodaug greičiau ir stipriau, o atsparių pašaknio ligoms veislių braškių augumas irderlingumas – daug silpniau, bet vis dėlto sumažėjo (Lugauskas ir kt., 2003). Nustatyta,kad, ilgą laiką auginant braškes toje pačioje vietoje, dirvoje susikaupia daug žalingųgrybų: Ascochyta fragaricola, Cercospora fragariae, Fusarium oxysporum, F. Solani,Perenospora fragariae, Phytoftora cactorum, Pythium intermedium, P. Ultimum,Plasmodiophora brassicae, Sclerotium rolfsii, Verticillium album. Nedidelį braškiųproduktyvumą pakartotinai įveistuose braškynuose sąlygoja ir braškių šaknų rizosferojeišskiriami žalingi grybų antriniai metabolitai. Ypač tai būdinga Peniciliumgenčiai: Penicillium janthinellum, P. Verruculosum var. Verrucosum, P. Canescens,P. Spinulosum (Lugauskas ir kt., 2003). Nustatyta, kad nenaudojant dirvą dezinfekuojančiųpriemonių braškes dažnai atsėliuoti rizikinga.Pastaraisiais metais vis daugiau auginama desertinių braškių, todėl labai svarbuišauginti uogas kuo kietesnes ir labai geros išvaizdos. Tam dažniausiai naudojamosturinčios kalcio mikroelementinės trąšos. Tačiau, tyrimus atlikus pakankamai įtręštamebraškyne, nustatyta, kad žydėjimo metu trys papildomi braškių purškimai KemiraFerticare 7-27-25, Phosfik 3-27-18, Trafos K 0-30-20, kalcio salietra ar Biokal 01trąšomis neturėjo teigiamo poveikio ne tik derliui, vidutinei uogos masei, bet ir uogųtvirtumui. Tik išryškėjo, kad, dirvą patręšus kalcio salietra (150 kg ha -1 ), sumažėjouogų tvirtumas, o nuo Biokal 01 sumažėjo erkių plitimas ir padidėjo sacharozės kiekisuogose (Lanauskas ir kt., 2006).Nors braškės geriau auga ir dera silpnai rūgščioje dirvoje, tačiau jos dažnai auginamosneutraliose ar net šarminėse dirvose. Augdamos šarminėse dirvose, braškės156