SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

gyventojui teko tik 2,3 m 2 braškynų (Усялис, 1990). Be to, tuo metu braškių auginimotechnologijos buvo netobulos ir versliniai šalies braškynai buvo nepakankamaiproduktyvūs. Neatsitiktinai daugiau kaip prieš 20 metų buvo užsibrėžtas tikslas atliktisilpniausių verslinio braškių auginimo technologijos grandžių išsamius moksliniustyrimus ir sukurti racionalią, biologiškai ir ekonomiškai pagrįstą, verslinio braškiųauginimo lygiame paviršiūje technologiją. Praeito šimtmečio devintajame dešimtmetyjepirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse buvo nustatyti optimalūs verslinių braškynųveisimo terminai, siejant juos su maksimaliu reprodukcinių braškynų panaudojimu.Buvo iš esmės patobulinta verslinių braškių auginimo technologija, leidžianti racionaliaiišnaudoti reprodukcinius braškynus (Усялис, 1990). Tyrimais buvo nustatyta,kad geriausiai auga ir gausiausiai dera braškės, pasodintos šviežiai iškastais daigaisrugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje arba anksti pavasarį, balandžio antroje pusėjear pirmomis gegužės dienomis. Vėlinant pavasarinį braškių sodinimą iki gegužėsvidurio ar pabaigos, dėl prastesnio pasodintų augalų vystymosi ir per mažo išaugusiųdaigų kiekio braškynai būna retoki ir dera iš esmės prasčiau (Uselis, 1988). Braškiųmorfologinė analizė parodė, kad anksčiausiai žiedinių pumpurų diferenciacija prasidedavėliausiai pasodintų braškių, tačiau daugiausia generatyvinių pumpurų išauginarudenį ir anksti pavasarį pasodintos braškės (Усялис, 1990). Tuo metu buvo sukurtabraškių lapų paviršiaus ploto nustatymo metodika, leidžianti tiksliau ir paprasčiaulauko bandymuose apskaičiuoti lapų paviršiaus plotą (Samuolienė ir kt., 1988).Nelietinant reprodukciniai braškynai yra produktyviausi, kai veisiami rugpjūčioantroje pusėje ir rugsėjo pradžioje. Rugsėjo viduryje ir anksti pavasarį įveisto reprodukciniobraškyno produktyvumas iš esmės būna mažesnis, o šiuos braškynus veistigegužės mėnesį dėl mažo išaugusių daigų kiekio ūkiškai neapsimoka. Didžiausiasdaigų kiekis gaunamas, kai daigai kasami vėlai rudenį ir laikomi šaldytuve ar tiesiogprikasami lauke arba kasami anksti pavasarį pavasariniam braškynų veisimui (Усялис,1990). Lauko sąlygomis be laistymo reprodukciniame braškyne rugpjūčio viduryje tik5–15 proc. skrotelių išauga iki standartinių daigų. Rugsėjo viduryje standartinių daigųprocentas siekia iki 30, o daigų kiekis priklausomai nuo įveisimo laiko padidėja 2 ar3 kartus. Tuo tarpu vegetacijos pabaigoje standartinių daigų pagausėja iki 70 proc., ostandartinių daigų kiekis iš ploto vieneto padidėja dar iki 3 kartų. Vadinasi, versliniusbraškynus veisdami anksti pavasarį, išlaikome didelį jų derlingumą ir maksimaliaiišnaudojame reprodukcinius braškynus.Plėsdami verslinius braškynus, uogininkai susidurdavo su gausiu braškynų piktžolėtumu,iš esmės mažinančiu braškynų produktyvumą. Išsamūs tyrimai parodė,kad versliniam braškynui būtina gerai paruošti dirvą ne tik naikinant trumpaamžespiktžoles žemės dirbimu, bet ir būtina naudoti herbicidą Raundapą arba jo analogusnuo sudygusių daugiamečių piktžolių. Tik gerai išvalius dirvą nuo daugiamečių piktžolių,galima supaprastinti ir atpiginti verslinio braškyno priežiūrą. 1997–1999 m.atlikus piktžolių cheminių ir mechaninių naikinimo sistemų skirtingo piktžolėtumobraškynuose agrobiologinį ir ekonominį įvertinimą, paaiškėjo, kad mažai piktžolėtamefone braškės produktyviausios ir uogų savikaina mažiausia, kai piktžolės naikintosdirviniu herbicidu Venzaru arba braškės dažnai ravėtos. Piktžolėtame fone efektyviausiaipiktžolės išnaikinamos herbicidų kompleksu (Venzaru, Betanalu progres AM,Fiuziladu super ir Lontrelu). Mažiausia uogų savikaina buvo, kai keliais herbicidais155