SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Šio metu Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus pagrindinis dėmesyssutelktas į šias tyrimų kryptis: sodo augalų biologijos ir vertingiausių požymiųpaveldėjimo tyrimai; selekcinės medžiagos genetinės struktūros kryptingas keitimaspanaudojant moderniausius genetikos ir biotechnologijos metodus; sodo augalų genetiniųišteklių tyrimas ir kokybiškai naujų, konkurencingų augalų veislių kūrimas.Pirmuosiuose daržovių tręšimo bandymuose buvo tiriamos mineralinių trąšųnormos kopūstams, pomidorams ir agurkams. Palyginus organinių ir mineralinių trąšųefektyvumą agurkams, nustatyta, kad didžiausias derliaus priedas gautas, kai tręštakartu organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (Misevičiūtė, 1960).Įvertinta tręšimo įtaka šakniavaisių daržovių laikymuisi. Patręšus mineralinėmistrąšomis morkas, augančias vidutiniškai humusingame ir daug judriųjų fosforo beikalio turinčiame dirvožemyje, negauta esminio derliaus priedo. Mažai derlingosedirvose geriausi rezultatai gauti patręšus N 60P 120K 180– taip tręštos morkos geriausiailaikėsi sandėliuose. Burokėliai, nedaug tręšti azoto trąšomis – N 90P 180K 180, užauginodidžiausią standartinių šakniavaisių derlių, geriausiai laikėsi ir mažiau sukaupė nitratų(L. Sipavičiūtė).Aštuntajame dešimtmetyje, žemės ūkio intensyvinimo laikmečiu, siekiant gautimaksimalų daržovių derlių, pradėta gausiai tręšti mineralinėmis trąšomis. Padidinustrąšų normas, daržovėse pradėjo kauptis žmogaus sveikatai kenksmingi nitratai, todėltuo metu tręšimo tyrimai buvo nukreipti šiai problemai spręsti. Atlikti bandymai supagrindinėmis daržovėmis įgalino matematiškai modeliuoti daržovių tręšimą pagalmineralinio azoto kiekį dirvožemyje ir augaluose (G. Staugaitis, R. Karitonas).Parengti matematiniai modeliai šiandien sėkmingai taikomi sudarant tręšimo planus,kurie yra neatskiriama integruotų daržovių auginimo technologijų sudėtinė dalis(Staugaitis, 1997).Kuriant lauko daržovių auginimo technologijas, pirmuosiuose bandymuose buvotiriamos veislės, sodinimo (sėjos) atstumai ir sėklos normos. Nustatyta, kad didžiausiassvogūnų sėjinukų derlius užauga, kai pasėjama 100 kg ha –1 sėklų. Optimalus daržo žirniųpasėlių tankumas gaunamas pasėjus 1,2–1,4 mln. ha –1 žirnių, arba 260–300 kg ha –1(N. Gaižutienė, N. Kviklienė, A. Bulotienė) (Kviklienė, Baranauskienė, 1988).Didžiausias svogūnų derlius gaunamas, kai jie sodinami daigais, tačiau ekonomiškiausiasvogūnus sėti anksti pavasarį tiesiai į dirvą. Buvo tirta svogūnų sėja dražuotomissėklomis, palyginta svogūnų sėja eiline ir punktyrine sėjamąja. Punktyrinė sėja 36 %padidino derlių. Auginant lauko agurkus tarp rugių, derlius padidėja 54 %. Dvigubaididesnis ir 15 dienų ankstyvesnis derlius gautas, kai agurkai buvo sodinti tarp rugiųdaigais. Palyginus vidutinio ankstyvumo kopūstų auginimą daigais ir sėją tiesiai į dirvą,nustatyta, kad taikant antrąjį būdą bendras derlius gaunamas didesnis, bet prekinisbeveik nesikeičia. Kopūstus sėti tiesiai į dirvą galima tik jai esant labai sukultūrintai,nepiktžolėtai (Šidlauskas, 1960). Užbaigus tyrimus, buvo parengtos daržovių auginimotechnologijos, kuriomis tuomet vadovavosi specializuoti daržininkystės ūkiai.Lauko daržovių auginimo technologijos kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose buvopritaikytos prie tuo metu egzistavusios mašinų sistemos: plačiabarių žemės dirbimoagregatų, nenašios ir prastos kokybės technikos. Prieš šešerius metus prie Daržoviųagrotechnikos skyriaus įkurtas Daržininkystės mechanizacijos sektorius per trumpąlaiką sukūrė ir pagamino mašinas, kuriomis pagal naują technologiją daržovės14