SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Gausiausiai žydėjo ir derėjo didžiausia mineralinių trąšų norma (1 kg m -2 superfosfatoir 0,5 kg m -2 kalio chlorido) prieš sodo įveisimą ir kasmet azotu tręštos obelys,mažiausiai – visai netręštos.Netręštų obelų lapuose trūko azoto (1,76 %), o fosforo ir kalio buvo perteklius(atitinkamai 0,35 ir 1,90 %). Likusiuose variantuose vaismedžių mityba buvo artimaoptimaliai (Švirinas, Lanauskas, 2000).Kitame tyrime azoto ir fosforo trąšomis patręštos obelys per pirmuosius tyrimometus augo šiek tiek geriau negu kitaip tręštos ar netręštos. NPK trąšos neturėjo esminėsįtakos obelų derliui ir lapų cheminei sudėčiai (Lanauskas, 2004).Pirmuosiuose lauko bandymuose į pakartotinai veisiamus sodus buvo pasodintosvidutinio augumo obelys su MM.106 poskiepiais. Paskutinysis lauko bandymas, kuriametirtas mineralinių trąšų poveikis, buvo įveistas pusiau žemaūgėmis obelimis suM.26 poskiepiais. Šiame tyrime didžiausias vaismedžių kamienų skersmuo buvo patręšusN 50P 125K 300, gausiausias bendras derlius – patręšus N 50P 1 000K 300. Gausus tręšimasmineralinėmis trąšomis (N 650P 2 600K 600) nepagerino pakartotinai įveisto sodo augimoir derėjimo. Kaliu netręštos obelys augo ir derėjo prastai (Lanauskas, 2005). Jaunameamžiuje šiame bandyme vaismedžių mitybos sutrikimų nenustatyta (Lanauskas, 2000).Tyrime pastebėtas teigiamas gausaus tręšimo fosforo trąšomis poveikis obelų derlingumui.Nors vaismedžiai yra nereiklūs fosforo, šis elementas teigiamai veikia šaknųvystymąsi, todėl ekstremaliomis sąlygomis gali būti naudingas (Neilsen, 1994).Trąšų poveikio tyrimai parodė, kad prastesnis vaismedžių augimas pakartotinaiįveistuose soduose su pagrindinių mitybos elementų trūkumu nesietinas. Trąšos veiksmingesnėsbuvo tais atvejais, kai sodo dirvožemiuose mitybos elementų buvo mažiau(Švirinas, Lanauskas, 2000; Lanauskas, 2000; 2005).Visuose lauko bandymuose buvo tirtas žemių pakeitimo sodinimo duobėje poveikis.Ši priemonė buvo veiksminga tik jauniems vaismedžiams (Švirinas, 1995;Lanauskas, 2000; 2004; 2005). Vaismedžių šaknims pasiekus nualintą dirvožemį, jiepradėjo augti lėčiau.Teigiamos įtakos obelų augimui ir derėjimui turėjo dirvožemio dezinfekcija formalinu(Lanauskas, 2004). Šios priemonės veiksmingumas patvirtino nuomonę, kadgentinio dirvos nualinimo priežastys yra biotinės prigimties. Dėl neigiamo poveikioaplinkai dirvos cheminė dezinfekcija praktikoje netaikytina.Tokios priemonės, kaip vienkartiniai durpių ar mėšlo priedai sodinimo duobėje,gilus dirvos arimas ar sodinimo duobių iškasimas iš rudens akivaizdaus teigiamopoveikio nepadarė (Lanauskas, 2004).Atliekant tyrimus su pusiau žemaūgėmis obelimis, nustatyta, kad buvusio sodoeilėse prie senų vaismedžių kelmų, tarpueiliuose ar pasodintos išrautų senų vaismedžiųvietose obelys užauga beveik tokios pat. Naujame lauke augusių obelų kamienų skersmuobuvo didesnis ketvirtadaliu. Mažiausiai derėjo šalia senų vaismedžių kelmų augusiosobelys. Jų derlius buvo 12 % mažesnis negu augusių išrauto sodo vietoje. Naujamelauke obelys derėjo maždaug 2,5 karto gausiau negu seno sodo vietoje. Panašiai kitoir vidutinės vaisių masės bei produktyvumo rodikliai (Lanauskas, 2003).Obelų sodo vietoje pasodintos vyšnios ir slyvos auga gerai ir jokių neigiamųpadarinių nepastebima (Lanauskas, 1998).138