SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Tyrimų duomenys įvertinti dispersinės analizės metodu, kai kurių rodikliųtarpusavio priklausomybės ryšiams nustatyti apskaičiuoti koreliacijos koeficientai.Lauko bandymuose vyravo sekliai karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai (RDg4-k1),granuliometrinė sudėtis – vidutinio sunkumo arba sunkūs priemoliai.Tyrimų rezultatai ir aptarimas. Mikrobiologiniai gentinio dirvosnualinimo aspektai. Daugiausia visų rūšių mikroorganizmų, iš jų streptomicetųir bakterijų, rasta dirvožemyje, kuriame sodas niekada neaugo. Mažiausiai mikromicetųir streptomicetų buvo prieš trejus metus nupjautų obelų kelmų šaknų zonosdirvožemyje, o bakterijų – augančių vaismedžių rizosferos dirvožemyje. Dirvožemioėminiuose, paimtuose iš augančių obelų šaknų zonos, rastos net 9 Mortierella gentiesgrybų rūšys. Tarp dominuojančių rūšių buvo ir Penicilium genties grybų (P. palitans,P. viridicatum, P. capsulatum, P. oxalicum). Šių rūšių mikromicetai tam tikromissąlygomis gali gaminti fitotoksinus. Augančių obelų šaknų zonos dirvožemyje rastaVerticillium dahliae rūšis taip pat gali gaminti toksinus ir būti šaknų maceracijosbei puvinių priežastis. Terminė dirvos dezinfekcija turėjo nevienodą poveikį obelųsėjinukams. Sodui nenaudoto lauko dirvoje dezinfekcija jokios įtakos neturėjo. Tuotarpu dirvožemio ėminiuose iš obelų kelmų ir augančių vaismedžių šaknų zonos dezinfekcijasėjinukų aukštį padidino atitinkamai 95 ir 76 %. Teigiamas terminės dirvosdezinfekcijos poveikis obelų sėjinukams parodė, kad dirvų gentinio nualinimo priežastysgali būti mikrobiologinės. Iš sodų dirvožemių nebuvo išskirta kokia nors itinžalinga mikromicetų grupė, tačiau sodo ir lauko dirvų mikromicetų rūšinės sudėtiesir gausumo skirtumai parodė, kad sodo dirvoje irsta šaknų liekanos, joje gali atsirastitoksinių medžiagų (Lanauskas ir kt., 1997).Obelų daigynų ir sodų dirvų gentinio nualinimo laipsnis.Nustatyta, kad obelų daigynų ir sodų sekliai karbonatingi giliau glėjiški rudžemiaiyra gentiškai nualinti. Daigynuose dirvos gentinis nualinimas yra stipresnis,o soduose silpnesnis. Tai galima paaiškinti didele poskiepių šaknų koncentracijadaigyno dirvoje. Sode vaismedžiai auginami rečiau ir dirvoje būna mažiaušaknų. NPK trąšos pagerino sėjinukų mitybos sąlygas ir, trūkstant dirvoje mityboselementų, buvo veiksmingos. Gentinio dirvos nualinimo jos nepanaikino ir efektyvumuneprilygo terminei dirvos dezinfekcijai. Praėjus šešeriems metams po obelų sodoišrovimo, dirva sodo vietoje dar buvo gentiškai nualinta (Lanauskas, 2001).Technologinių priemonių poveikis vaismedžių augimui ir derėjimuipakartotinai įveistuose soduose. Atliekant lauko bandymus buvo ieškomabūdų, kaip pagerinti iš naujo toje pat vietoje pasodintų vaismedžių augimą irderėjimą. Nemažai dėmesio skirta trąšų poveikiui įvertinti. Tokius tyrimus paskatinoteigiami rezultatai, gauti vegetaciniuose bandymuose su obelų sėjinukais (Švirinas,1990).Pirmajame lauko bandyme buvusio sodo vietoje pasodintos obelys geriausiai augo,kai duobėje buvo pakeista žemė ir kasmet tręšiama azotu. Prieš sodo įveisimą gausiaipatręšus fosforo ir kalio trąšomis (1 kg m -2 superfosfato ir 0,5 kg m -2 kalio chlorido),o vegetacijos metu – azotu, vaismedžiai pirmaisiais metais augo prasčiausiai, o nuotrečiųjų metų augo geriau, panašiai kaip pakeistoje žemėje. Silpniausiai augo visainetręštos arba tik azoto trąšomis tręštos obelys. Tyrimo pabaigoje jų kamienų skersmuobuvo 70–78 % pakeistoje žemėje augusių vaismedžių kamienų skersmens.137