SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).Pakartotinio obelų sodų veisimo biologiniai irtechnologiniai aspektai LietuvojeJuozas Lanauskas, Darius Kviklys, Jurga SakalauskaitėLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai,Kauno r., el. paštas j.lanauskas@lsdi.ltStraipsnyje apžvelgiami obelų sodų kaitos (kitų obelų auginimo toje pačioje vietoje)tyrimai, atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) 1990–2007 m.Nustatyta, kad obelų daigynų ir sodų sekliai karbonatingi giliau glėjiški rudžemiai yra gentiškainualinti. Daigynuose dirvos gentinis nualinimas yra stipresnis, o soduose silpnesnis. Išaugančių obelų šaknų zonos paimtuose dirvožemio ėminiuose išskirtos kelios mikromicetųrūšys tam tikromis sąlygomis gali gaminti fitotoksinus. Dirvožemyje rasta Verticillium dahliaerūšis gali gaminti toksinus ir būti šaknų maceracijos bei puvinių priežastis. Trąšų poveikiotyrimai parodė, kad prastesnis vaismedžių augimas pakartotinai įveistuose soduose su pagrindiniųmitybos elementų trūkumu nesietinas. Trąšos veiksmingesnės buvo tais atvejais,kai sodo dirvožemiuose mitybos elementų buvo mažiau. Žemių pakeitimo sodinimo duobėseteigiamas poveikis buvo juntamas tik jauniems vaismedžiams. Teigiamos įtakos obelų augimuiir derėjimui turėjo dirvožemio dezinfekcija formalinu. Vienkartiniai durpių ar mėšlo priedaisodinimo duobėse, gilus dirvos arimas ar sodinimo duobių iškasimas iš rudens akivaizdausteigiamo poveikio nedavė. Tirti poskiepiai ir poskiepių bei veislių deriniai skirtingai reagavoį dirvos nualinimą. Įvertinus biometrinių rodiklių visumą, nustatyta, kad nualintoje dirvojejautriausi buvo obelų sodinukai su P 59 ir P 60 poskiepiais. Fotosintezės pigmentų (chlorofiloa, b ir karotinoidų) sintezė nualintoje dirvoje labiausiai sutriko sėklinio, B.118, P 60 ir P 59poskiepių lapuose.Reikšminiai žodžiai: gentinis dirvų nualinimas, obelys, trąšos, dezinfekcija, mikromicetai,poskiepiai, fotosintezės pigmentai.Įvadas. Toje pačioje vietoje vėl pasodintos obelys gali prasčiau augti dėl gentiniodirvos nualinimo (Švirinas, 1990), vadinamojo dirvos nuovargio (Отто, Винклер,1981) arba specifinės obelų persodinimo ligos (Savory, 1966; Hoestra, 1968).Pakartotinio vaismedžių auginimo nesėkmės žinomos gana seniai. Apie jas darXIX amžiuje Lucas ir Medicus (1886, cit. pagal Мороз, 1990) yra rašę sodininkystėsvadovėlyje, nurodydami, kad tai atsitinka, jei, atsodinant vaismedžius anksčiau augusiųjųvietoje, kruopščiai neparuošiama dirva. Ypač aktualūs gentinio dirvų nualinimopadariniai tapo išplėtojus verslinę sodininkystę. 1957 m. Olandijos vaisių augintojųorganizacija kreipėsi į savo šalies Augalų apsaugos tarnybą dėl reiškinių, su kuriaistenka susidurti pakartotinai veisiant sodus (Hoestra, 1968). Tai paskatino toje šalyje135