SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

uvo tik likučiai. Lėčiausiai krakmolas hidrolizavosi ‘Lodel’ ir ‘Lobo’ vaisiuose.Obuoliams nokstant, keitėsi ir kiti cheminės sudėties rodikliai – tirpių sausųjų medžiagųir bendro cukraus kiekis, rūgštumas,vitamino C kiekis (Kviklienė, 2000).Sunokimo indeksas. Nokimo metu sunokimo indekso reikšmė mažėja.‘Auksio’ veislės vaisiai buvo geriausios prekinės išvaizdos ir geriausiai laikėsi, kaiskinant jų sunokimo indekso reikšmė svyravo tarp 0,13 ir 0,16, ‘Lobo’ – 0,19–0,21,‘Norio’ – 0,07–0,08, o ‘Ligol’, ‘Lodel’ ir ‘Alva’ – 0,09–0,10 (Kvikliene ir kt., 2006).Skynimo laikas ir vaisių išsilaikymas. Laikymo pabaigoje vaisių kietumaspriklauso nuo veislės ir skynimo laiko. Vėliau nuskinti obuoliai laikymo pabaigojebuvo minkštesni už nuskintus anksčiau. Ypač ryški skynimo laiko įtaka nustatytabandyme su ‘Lodel’ ir ‘Lobo’ veislėmis. Paskutiniu terminu nuskinti obuoliai buvo išesmės minkštesni už nuskintus savaitę anksčiau. Esminių skirtumų tarp skynimo laikoir tirpių sausųjų medžiagų laikymo metu nenustatyta. Tik optimaliu laiku nuskintuoseveislių ‘Auksis’ ir vėliausiais terminais ‘Alva’ vaisiuose tirpių sausųjų medžiagų laikymopabaigoje buvo daugiau. Didžiausi natūralios masės nuostoliai buvo tiek per anksti,tiek per vėlai nuskintų vaisių. Mažiausi nuostoliai – optimaliu laiku skintų vaisių. Tuotarpu nuostoliai dėl grybinių ligų ir susirgimų didėjo vėlinant skynimo laiką. Suvėlinusdviem savaitėmis obuolių skynimą, laikymo pabaigoje veislės ‘Auksis’ vaisių nuostoliaidėl puvinių buvo 80 %, ‘Lobo’ – 68 %, ‘Noris’ – 21 %, o ‘Lodel’ – net 300 %didesni. Bandyme su ‘Alva’ veisle masės nuostolių dėl grybinių susirgimų dydis nuoskynimo laiko nepriklausė. Be to, šios veislės vaisiai laikymo metu puvo mažiausiai.Degustacijų metu buvo įvertinta vaisių prekinė išvaizda ir skonio savybės. Peranksti nuskinti vaisiai buvo gerokai apvytę. Geriausia prekine išvaizda pasižymėjovėlesniais terminais nuskinti vaisiai, tačiau jų skonis buvo prastesnis. ‘Alva’ veislėsobuoliai turėjo vyno prieskonį. Kitų veislių paskutinių skynimų obuoliai buvo pernokę.Po šešių mėnesių laikymo visų veislių vaisiai geriausiai atrodė ir pasižymėjo geriausiuskoniu nuskinti savaitė prieš klimakterinį maksimumą.Aptarimas. Užuomazgų retinimo tyrimai. Bandymuose buvo nustatyta, kadpo birželinio užuomazgų kritimo ant vaismedžių nuo pradinio žiedų skaičiaus lieka18–23 % užuomazgų. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaisius subrandinatik 5–10 % žiedų (Kudriaviec, 1987). Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad dėl perdidelio likusių užuomazgų kiekio gali subręsti daugiau smulkių vaisių. Apibendrinusvisus tyrimų rezultatus, nustatyta, kad vaisiaus masė bei stambių vaisių dalis nuobendro derliaus labai priklauso nuo užmezgimo lygio, likusių užuomazgų kiekio beivaismedžių produktyvumo. Šie rodikliai savo ruožtu priklauso nuo retinimo laiko irpanaudotų cheminių preparatų efektyvumo. Daugiau užuomazgų nukrenta, kai retinamažydėjimo pabaigoje. Priklausomai nuo panaudotų cheminių preparatų, ant vaismedžiųnuo pradinio žiedų kiekio lieka 3–12 % užuomazgų, o vaismedžių produktyvumo rodiklisbūna mažesnis už vienetą. Šie veiksniai ir nulemia geresnę vaisių kokybę skynimometu. Efektyviausiai užuomazgos retinosi, obelis apipurškus Pomonit Super 050 SLir Cerone 480 SL mišiniu. Tačiau derlius šiame variante sumažėja daugiau nei 50 %.Todėl optimaliais šioje grupėje reikėtų laikyti tuos variantus, kur užfiksuotas ne toksdidelis derliaus sumažėjimas, o vidutinė vaisiaus masė iš esmės didesnė nei skintųnuo neretintų vaismedžių. Tokie rezultatai gauti obelis apipurškus 0,025 % PomonitSuper 050 SL ir 1,5 % karbamido mišiniu. Žydėjimo metu panaudoti preparatai buvo131