SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Cerone ar Paturyl. Šiuose variantuose vaisiai užaugo didžiausi. Optimaliu šioje grupėjereikėtų laikyti tą variantą, kur obelys buvo apipurkštos 0,02 % Pomonit R 10 ir 1,5 %karbamido mišiniu. Šiame variante užfiksuotas ne toks didelis derliaus sumažėjimas,o vidutinė vaisių masė visais tyrimų metais buvo 20–36 % didesnė nei nuo neretintųvaismedžių. Bandyme su ‘Alva’ veisle užuomazgoms retinti panaudotų priemoniųefektyvumas tyrimų metais labai skyrėsi, o 2005 m. visi panaudoti preparatai žydėjimopabaigoje buvo neefektyvūs.10–12 mm dydžio užuomazgų retinimo efektyvumas gerokai mažesnis, palygintisu retinimu žydėjimo pabaigoje. Visų panaudotų preparatų efektyvumas labai priklausėnuo tyrimų metų ir nuo veislės.Užuomazgų retinimo rankomis ir cheminiais preparatais palyginimas.Retinimo rankomis efektyvumas priklausė nuo atlikto darbo laiko irintensyvumo. Didžiausi ir geriausios kokybės obuoliai užaugo, išretinus užuomazgasžydėjimo metu ar jau pabaigoje. Tačiau daugiau ekstra klasės vaisių subrendo,kai buvo retinta žydėjimo pabaigoje. Užuomazgų retinimas vėlyvesniais terminaisvisais tyrimų metais buvo mažiau efektyvus. Vertinant retinimo intensyvumoįtaką vaisių kokybei, nustatyta, kad, nepaisant retinimo laiko, palikus vieną žiedąar užuomazgą žiedyne, užauga didesnės masės vaisiai. O štai, palikus 2 užuomazgasžiedyne, vaisių masės skirtumai buvo neesminiai. Tačiau, retinant rankomis‘Ligol’ veislės vaismedžių užuomazgas vidutinio gausumo derėjimo metais žiedynegalima palikti dvi užuomazgas, nes labai dažnai šios veislės obuoliai užaugaper stambūs. Palyginus cheminio ir rankinio retinimo efektyvumą, išryškėjotokia tendencija, kad, nors po cheminių preparatų panaudojimo nukrenta pakankamaidaug užuomazgų, ne visada pagerėja vaisių kokybė, tuo tarpu retinant rankomis,visais tyrimų metais visuose bandymuose vaisiai užaugo geresnės kokybės.Be to, nustatyta, kad retinant rankomis vaisiai visada užauga geriau nusispalvinę.Skynimo laiko nustatymo kriterijų įvertinimas. Kalendoriniaiterminai. Tiksliausiai nustatyti skynimo laiką pagal kalendorinius terminus galima‘Norio’ veislės obuoliams. Dienų skaičius nuo žydėjimo pabaigos iki optimalausskynimo laiko svyruoja tik penkių dienų ribose (134–139 dienos). Numatytioptimalų šios veislės obuolių skynimo laiką pagal T fazę galima vienos dienostikslumu (121–122 dienos). Kitų veislių šie rodikliai svyravo didesnėse ribose.Fiziologiniai vaisių pokyčiai. Nokstančių obuolių kvėpavimo intensyvumodinamika buvo panaši visų veislių. Tirtų veislių obuolių kvėpavimo intensyvumaspasiekia maksimumą trečio ar ketvirto skynimo metu, po ko fiksuojamas staigusvaisių kvėpavimo sulėtėjimas.Biofiziniai ir biocheminiai vaisių kokybės pasikeitimai. Vaisiųkokybės rodikliai nokimo metu priklausė nuo veislės, derėjimo gausumo ir augimosąlygų. Tačiau jų dinamika buvo panaši visais tyrimų metais ir priklausėtik nuo veislės savybių. Daugiamečių tyrimų duomenimis, per penkias savaitesnokstančių obuolių masė padidėja 16–30 %, o nusispalvinimas pagerėa 27–42 %.Nokimo metu vaisiai tampa 14–26 % minkštesni. Tirtų veislių grupėje kiečiausibuvo ‘Alva’ ir ‘Lodel’ obuoliai. Net ir paskutinio skynimo metu šių vaisių minkštimotvirtumas buvo per 8 kg cm -2 . Vaisių krakmolo hidrolizės dinamika buvo panašivisų veislių. Didesniu krakmolo hidrolizės intensyvumu išsiskyrė tik ‘Alva’ ir‘Norio‘ veislės. Paskutinio skynimo metu šių veislių vaisių minkštime krakmolo130