SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

ištirti izoliuotus embrionus ir jų eksplantus. Institute ištirtos izoliuotų sėklaskilčiųauginimo in vitro biologinės prielaidos ir parengtas atsparių sėjinukų atrankos metodas,obelų sėklaskiltes užkrečiant rauplėgrybiu. Kai obelų sėklaskiltes pažeidžiarauplėgrybis, jas galima naudoti rauplėms atspariems augalams testuoti. Tų pačių sėklųsėklaskiltes ir iš jų išaugintus augalus rauplės pažeidžia vienodu dažnumu. Taikant šįmetodą, atsparius augalus galima atrinkti dar embrioniniu vystymosi tarpsniu, vykdytiatsparumo rauplėms genetinius tyrimus, aiškintis užsikrėtimo rauplėmis mechanizmus.Taip pat galima spręsti apie tėvinių formų homozigotiškumą atsparumo rauplėms genųatžvilgiu bei apie konkrečią oligogenų sudėtį genotipe. Atsparumas šalčiui – vienasvarbiausių naujų veislių savybių. Institute ištirti braškių eksplantų ir nesubrendusiųgemalų atsparumo šalčiui parametrai, užsigrūdinimo formavimasis ir galimybės išjų regeneruoti augalus. Parengta braškių sėjinukų atrankos metodika jų embrioniniuvystymosi etapu (R. Rugienius, V. Stanys). Nustatyta, kad genotipų diferenciacijapagal atsparumą šalčiui geriausiai vyksta –9–10 °C temperatūroje. Išryškėjo tiesioginėpriklausomybė tarp grūdinimo trukmės, sacharozės koncentracijos maitinamojoje terpėjeir eksplanto būklės. Visa tai padeda optimizuoti genotipų diferencijavimo sąlygas.Pradėti ir sėkmingai vykdomi tyrimai, kuriais siekiama sukurti braškių sėjinukų,atsparių verticiliozei, atrankos sistemą embrioniniu augalų vystymosi etapu. Ieškomibaltyminiai ir DNR markeriai, pagal kuriuos galima identifikuoti vertingus augalųgenotipus ankstyvaisiais vystymosi laikotarpiais.Žinant selekcionuojamų požymių genetinės kontrolės mechanizmus, galimasistemingai prognozuoti kiekvieno kryžminimo rezultatus. Institute įvertintas 8 obelųveislių kiekybinių požymių paveldėjimas dialelinių kryžminimų sistemoje ir nustatyta,kad obelų jaunatvinio laikotarpio trukmės paveldėjimą kontroliuoja adityviniaigenai. Atrinkus tėvines formas pagal fenotipą, galima sutrumpinti hibridų juvenalinįperiodą ir padidinti jų derlingumą (B. Gelvonauskis). Genai su adityviniais efektaislemia obels sėjinukų kamieno skersmens, šoninių šakų skaičiaus, medžio aukščio paveldėjimą(B. Gelvonauskis, D. Gelvonauskienė, 1994). Juodųjų serbentų atsparumąmiltligei (Sphaerotheca mors uvae Schw. Berk.), šviesmargei (Mycospharella ribisLind.), serbentinei erkutei (Cecidophyopsis ribis Westw.) irgi lemia adityviniai genai(A. Sasnauskas, T. Šikšnianas). Izoliuotų gemalų dauginimas in vitro – veiksmingasbūdas gauti augalus tarprūšinėse kryžminimo kombinacijose. Gemalus auginantin vitro, gauta 57–100 % augalų išeiga. Metodas leidžia anksčiau užauginti augalus irišvengti serbentų sėklų stratifikavimo.Sodo augalų selekcijai itin reikšmingas poliploidijos metodas. LSDI parengtasmetodas obelų kolchicinavimo, kurio metu panaudojamos izoliuotos obelų sėklaskiltėsleidžia redukuoti chimerų susidarymą iki minimumo (V. Stanys, G. Stanienė).Sėklaskiltės ūglių regeneravimas aukštu dažniu – nesudėtingas įvedimo į kultūrąetapas. Šis eksplantas labai plastiškas morfogenezės būdų atžvilgiu. Lieka galimybėdeponuoti pradinį augalo genotipą išsaugant gemalinę ašį.Braškių selekcijoje eksperimentinė poliploidija (kaip savarankiškas metodas)nebuvo praktiškai rezultatyvi, tačiau šio metodo pritaikymas labai perspektyvus,derinant su tolimąja hibridizacija bei kuriant dekoploidines braškių veisles. Instituteparengtas originalus braškių poliploidų gavimo metodas, kai augalai regeneruojamikolchicino aplinkoje iš izoliuotų mezginių.13