SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

„Organica“, Lenkija); ATS (98–100 % amonio tiosulfatas, CMF Belgija); karbamidas(46,2 % azoto trąša, „Achema“, Lietuva); Paturyl 10 SL (10 % BA, „Reanal“, Vengrija);Cerone 480SL (480 g l -1 etafono, BASF, Lietuva), Bioprzerzedazacz 060 SL (50 g l -16-benzilaminopurino ir 10 g l -1 alfanaftilacto rūgštis, „Agropak“, Lenkija).Tyrimo apskaitų ir stebėjimo duomenys: žydėjimo gausumas vertintasbalais (1 balas – obelys nežydi, 10 – labai gausus žydėjimas); žiedai ir žiedynaiskaičiuoti 2 kartus, pirmą kartą prieš retinimą, antrą kartą – po birželinio užuomazgųkritimo; obuolių derlius iš vaismedžio, vnt. ir kg; produktyvumas, kg cm -2 ,vnt. cm -2 ; vidutinė vaisiaus masė, g; vaisiaus skersmuo, mm, kalibruojant 100 vaisių.Optimalaus skynimo laiko nustatymo tyrimai. Tyrimai buvo atliekami1996–2006 m. LSDI soduose. Tirtos veislių ‘Auksis’, ‘Lobo’, ‘Noris’ (su M.106 poskiepiu)‘Ligol’, ‘Lodel’, ‘Šampion’ ir ‘Alva’ (su M.26 poskiepiu) obelys. Vaisių kokybėpradėta vertinti 2–3 savaitės iki numatomo optimalaus obuolių skynimo ir baigta 2–3savaitės po jo. Iš viso vaisiai skinti penkis kartus. Kas savaitę analizuota vaisių spalva,vidutinė vaisiaus masė, minkštimo tvirtumas, krakmolo susiskaidymas, tirpios sausosiosmedžiagos, kvėpavimo intensyvumas. Vaisių sunokimo indeksas apskaičiuotaspagal formulę: F/RS, kur F – minkštimo tvirtumas, R – tirpios sausosios medžiagos, S –krakmolo susiskaidymas. Nustatyta gausiausio žydėjimo pabaiga, kai nukrenta 50 %žiedų, ir užfiksuota T fazė, kai jaunų vaisių užuomazgos dar neturi vaiskočio duburėlio.Bandymo variantai kartoti keturis kartus. Kiekviename pakartojime nuo 4–5medžių iš įvairių vainiko pusių skinta po 10 vaisių laboratoriniams matavimams.Vaisių išsilaikymui nustatyti iš kiekvieno varianto imta po 100 obuolių. Laikymometu matuotas minkštimo tvirtumas, biocheminė vaisių sudėtis, natūraliosios masėsnuostoliai bei masės nuostoliai dėl puvinių ir fiziologinių ligų. Laikymo metu vaisiųkokybė vertinta tris ar keturis kartus.Bandymų duomenys apdoroti dispersinės analizės būdu, naudojant kompiuterinęprogramą „Anova“.Rezultatai. Užuomazgų retinimo tyrimai. Retinimo laiko įtaka vaisiųkokybei. Žydėjimo metu panaudotų priemonių efektyvumas atskirais tyrimų metaisskyrėsi ir priklausė nuo veislės. Bandyme su ‘Alva’ veisle žiedų retinimas visiškožydėjimo metu visais tyrimų metais buvo neefektyvi priemonė vaisių kokybei gerinti.Tuo tarpu bandymuose su ‘Ligol’ ir ‘Lodel’ žiedų retinimas atskiruose variantuosedavė teigiamų rezultatų tik 2005 m. Palyginus atskirų priemonių efektyvumą, nustatyta,kad geriausia žydėjimo metu naudoti 1,5–2 % ATS. Nors statistiškai esminiaibandymų rezultatai buvo gauti tik vienais metais, tačiau bandymų rezultatai visadabuvo teigiami, ko negalima pasakyti apie karbamido efektyvumą, kuris veikia taippat kaip ATS. Žiedų retinimui panaudojus 3–4 % karbamido tirpalą, net ir nukrituspakankamam kiekiui užuomazgų, atskirais metais vaisiai užaugdavo labai smulkūs(Kviklienė, 2007).Žydėjimo pabaigoje užuomazgų retinimui panaudotos priemonės buvo gerokaiefektyvesnės už naudotas žydėjimo metu. Tuo laiku dažniausiai patys stipriausi žiedaijau būna užsimezgę, todėl užuomazgoms retinti buvo naudojamos priemonės, kuriosskatina jaunų užuomazgų kritimą. Bandymuose su ‘Ligol’ ir ‘Lodel’ veislėmis visaistyrimų metais visi panaudoti šiuo tarpsniu preparatai buvo efektyvūs. Daugiausiaužuomazgų nukrito retinimui panaudojus preparatą Pomonit R 10 mišiniuose su129