SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).Vaisių kokybės optimizavimo tyrimaiNomeda KviklienėLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai,Kauno r., el. paštas n.kvikliene@lsdi.ltSiekiant užtikrinti kuo geresnę vaisių kokybę, 1996 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystėsinstitute (LSDI) pradėti optimalaus skynimo laiko nustatymo, o 2002 m. – užuomazgųretinimo tyrimai. Bandymuose vertinta įvairių užuomazgų retinimo būdų ir laiko įtakavaismedžių derėjimo pastovumui bei vaisių kokybei; palygintas skirtingų cheminių preparatų,naudotų užuomazgoms retinti, efektyvumas. Tirtos verslinės obelų veislės ‘Ligol’, ‘Lodel’,‘Alva’ ir ‘Šampion’. Atliekant vaisių kokybės tyrimus, vertinti nokstančių obuolių fiziologiniaiir biocheminiai rodikliai bei dinamika, nustatyta jų svarba ir ryšys su vaisių išsilaikymu.Paruoštos svarbiausių verslinių obelų veislių vaisių skynimo laiko nustatymo metodikos.Reikšminiai žodžiai: optimalus skynimo laikas, užuomazgų retinimas, vaisių kokybė.Įvadas. Vienas pagrindinių šiuolaikiniams intensyviems sodams keliamų reikalavimųyra tas, kad jie kasmet duotų gausų ir geros kokybės derlių. Vaisių kokybė yraplati sąvoka, kurią apibūdina daug rodiklių ir visiems jiems daro įtaką aplinka, t. y.jie priklauso nuo agroklimato sąlygų. Visos agrotechnikos priemonės taip pat vienaipar kitaip sąlygoja vaisių kokybę. Laiku bei tinkamai jas naudojant, galima gautitikrai geros kokybės obuolių derlių. Būsimų vaisių kokybe reikia pradėti rūpintis jauvegetacijos pradžioje. Žinoma, kad iki vaisių išauga tik 5–10 % žiedų (Kudriaviec,1987), vadinasi labai gausaus žydėjimo metais obelys maisto ir energines medžiagasnaudoja neproduktyviai, nes daugiausia jų sunaudojama būtent žiediniams pumpuramssukrauti, žydėjimui ir jaunų užuomazgų sėkloms auginti. Todėl tokiais metaisdėl neproduktyvaus maisto medžiagų panaudojimo vaisiai užauga smulkūs, prastainusispalvinę. Tuo tarpu kitais metais vaismedžiai dera negausiai arba iš viso nedera.Pramečiavimas buvo tiriamas jau praėjusio amžiaus pradžioje, įvairiose institucijoseišvedamos įvairios teorijos, aiškinančios periodinio derėjimo priežastis. Vieni tyrėjaiaiškino, kad tai priklauso nuo gausios ir nesubalansuotos mitybos, vėliau buvo siūlomaatkreipti dėmesį į natūralius augimo reguliatorius – fitohormonus, jų įtaką maistomedžiagų metabolizmui ir pasiskirstymui. Lietuvoje šia tematika XX a. devintajamedešimtmetyje daug dirbo A. Čialkienė. Savo darbuose mokslininkė tyrė lapų ir vaisiųkiekio santykio reikšmę, aprūpinant maisto medžiagomis vaisius ir besiformuojančiusžiedinius pumpurus.Viena iš agrotechnikos priemonių, užtikrinančių ne tik geresnės kokybės vaisiųišauginimą, bet ir mažinančių vaismedžių pramečiavimą, yra žiedų ir užuomazgų127