SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

santykis ‘Sinap Orlovskij’ obuoliuose buvo normalaus drėgnumo metais, didžiausias– šiltais ir sausais (Lanauskas, Kviklienė, 2007). Vaisių laikymo tyrimai parodė,kad, kai ‘Sinap Orlovskij’ veislės obuoliuose K/Ca santykis yra 12–16, poodine dėmėtligeserga tik 1,0–1,5 % obuolių. Minėtų elementų santykiui padidėjus vidutiniškaiiki 25, sergančių obuolių jau buvo apie 24 % (Lanauskas, Kviklienė, 2006).Aviečių ir braškių tręšimo tyrimai. Pastaraisiais metais remontantinėsavietės auginamos taip, kad derėtų tik vieną kartą. Atiderėję vienamečiaiaviečių stiebai kasmet nupjaunami. Tokia auginimo technologija reikalaujasudaryti itin geras augalų mitybos sąlygas. Remontantinių aviečių tręšimotyrimų Lietuvoje anksčiau nebuvo daryta. Ištirtas azoto ir kalio trąšų poveikisparodė, kad remontantinėms avietėms tinkamiausios kasmetinės azoto (N) trąšųnormos yra 90–120 kg ha -1 , kalio (K 2 O) – 130–180 kg ha -1 (Buskienė, 2000).Šarminėse dirvose dažnai sutrinka aviečių ir braškių mityba geležimi. Tokiuatveju veiksmingiausia purkšti augalus geležies trąšomis. LSDI atlikti tyrimai parodė,kad aštuonis kartus per vegetaciją nupurškus 0,5 % ir 1,0 % koncentracijos geležieschelato tirpalais ‘Brianskij rubin’ avietes, geležies jų lapuose pagausėjo atitinkamai4,4 ir 3,5 karto, o nuo 1,5 % koncentracijos tirpalo – 2,2 karto. 1,5 % koncentracijosgeležies chelato tirpalas statistiškai iš esmės padidino kalio, azoto ir fosforo, sumažinomangano, vario, boro, magnio ir cinko kiekį lapuose (Buskienė, 2006).Panašūs rezultatai gauti tyrimuose su braškėmis. Aštuonis kartus per vegetacijąpanaudojus 0,5, 1,0 ir 1,5 % koncentracijos geležies chelato tirpalus, geležies kiekis‘Bogota’ braškių lapuose padidėjo 1,6–1,8 karto, o nuo geležies sulfato tirpalų – 2,3–3,2karto. Nupurškus braškes 1,5 % koncentracijos abiejų formų geležies trąšomis, augalųlapuose statistiškai iš esmės pagausėjo azoto, sumažėjo kalcio ir mangano. Geležieschelatai pagerino kerelių išorinę būklę (Buskienė ir kt., 2006). Nepaisant to, kadgeležies trąšos padidino šio elemento kiekį aviečių ir braškių lapuose, akivaizdausteigiamo poveikio augalų augimui ir derėjimui nebuvo. To priežastimi galėjo būtinepakankama mityba kai kuriais kitais elementais, pavyzdžiui, manganu. Pastarasisneutralaus rūgštumo dirvose taip pat įsisavinamas sunkiai.Kituose tyrimuose su braškėmis nustatyta, kad derlinguose dirvožemiuose tręšimasper lapus kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais teigiamo poveikio nedavė(Lanauskas ir kt., 2006).Obelų mitybos azotu ypatumai. Tyrimai parodė, kad obelų mitybaazotu priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių. Humusingame dirvožemyjeaugusios ‘Vytenio’ veislės obelys su MM.106 poskiepiu šio elemento sukaupėpakankamai, o štai dirvožemyje su mažai humuso azoto trūko (Lanauskas,2002). Dėl azoto trūkumo sumažėjo vaismedžių derlingumas, obuoliai užaugo mažesni,jų lapuose susikaupė daugiau fosforo ir kalio (Švirinas, Lanauskas, 2000).Žemaūgių obelų su M.9 poskiepiu mitybos tyrimai parodė, kad, netręšiant azototrąšomis, šio elemento obelims pradeda trūkti, mažėja derlius, vidutinė vaisiaus masė.Kasmet tręšiant 100 kg ha-1 azoto (N) norma, lapuose padaugėja azoto, vaismedžiaivešliau auga, padidėja derlius ir vidutinė vaisiaus masė (Švagždys, 1999).Lietuvoje nemažai sodų ir uogynų auginama neutralaus rūgštumo dirvožemiuose.Juose dažnai sutrinka obelų, kriaušių, braškių ir aviečių mityba mikroelementais,122