SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

sudėtis – vidutinio sunkumo arba sunkūs priemoliai. Atliekant dirvožemio analizes,azoto kiekis nustatytas fotometriškai, fosforo ir kalio – A-L metodu, humuso kiekis –Tiurino metodu, dirvožemio pH – KCl ištraukoje (Радов ir kt., 1985). Tyrimų duomenysįvertinti dispersinės analizės metodu.Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Sunkieji metalai vaisiuose ir uogose.Nustatyta, kad prie intensyvaus eismo kelių augančių obelų vaisių šerdelėje ir odelėjesusikaupia dideli chromo ir švino kiekiai. Kai vaismedžiai auga 50–100 m atstumu nuokelio, minėti elementai kaupiasi tik vaisiaus šerdelėje. Panašiai užteršti buvo Kaunopramonės rajonuose augančių obelų vaisiai. Žemaitijos zonos miestuose ir pakelėsesunkiųjų metalų padidėjusio kiekio tuo metu nenustatyta. Pramoniniuose Žemaitijosrajonuose chromo kiekis vaisiuose buvo artimas leistinai normai, o 10–20 km nuo gamyklųjo rasta labai mažai. Braškių uogose chromo kaupiasi daugiau negu serbentuose.Vyšniose ir slyvose chromo ir švino kiekiai leistinas normas viršijo tik kauliukuose.Buvo nustatyta, kad, vyšnias ir slyvas nupurškus karbamido ir boro rūgšties tirpalais,sunkiųjų metalų šių vaisių kauliukuose sumažėjo apie du kartus (Švagždys, 1995).Fosfogipso poveikis obelims. Patręšus fosfogipsu, šarminėse dirvose obelųderlius padidėjo apie 25 %, o rūgščiose – 11,2–20,5 %. Fosfogipsas neturėjo įtakossunkiųjų metalų kiekiui vaisiuose, o vitamino C kiekį padidino. Pripažinta, kad fosfogipsassodininkystėje gali būti naudojamas kaip kalcio ir sieros trąšos (Švagždys, 1993).Kitame panašiame tyrime nustatyta, kad fosfogipsas, jo derinys su boru arba borassu karbamidu sumažina (K + Mg)/Ca santykį obelų lapuose ir K/Ca santykį vaisiuose(Švagždys, Viškelis, 1999). Kai mažas (K + Mg)/Ca santykis obelų lapuose, mažasK/Ca santykis ir vaisiuose. S. Švagždys ir P. Viškelis pastebėjo, kad K/Ca santykisvaisiuose labai priklauso nuo orų. Priklausomai nuo labiau besikaupiančio elemento,metus jie sąlyginai pavadino „kalcio“ arba „kalio“ metais.Boro trąšų poveikis obelims. Nustatyta, kad vieną kartą boru nupurškusjo stokojančius vaismedžius, boro lapuose padaugėjo, bet optimalauskiekio nebuvo pasiekta. Nupurškus obelis boro trąšomis dvejus metus iš eilės,obuolių derlius padidėjo apie 20 %. Purškimo boru dvejus metus iš eilės poveikisvaismedžiams pasireiškė ir trečiaisiais metais. Ypač veiksmingos boro trąšosbuvo pašalusiems vaismedžiams – derlius padvigubėjo (Švagždys, 1991).Kalcio trąšų poveikis obelims. Nustatyta, kad palankaus poodinei dėmėtligeivystytis vegetacijos sezono metu per lapus panaudotos kalcio trąšos sumažinopoodinės dėmėtligės pažeistų vaisių kiekį laikymo metu: ‘Sinap Orlovskij’veislės – nuo 35,7 iki 20–13,2 %; ‘Šampion’ – nuo 5,3 iki 2,5–1,6 % (Lanauskas,Kviklienė, 2005; 2006). Dėsningo kalcio trąšų poveikio obuolių minkštimo kietumui,tirpių sausųjų medžiagų kiekiui ir natūraliems masės nuostoliams laikymo metu nenustatyta.‘Sinap Orlovskij’ veislės obuoliai yra jautresni poodinei dėmėtligei negu‘Šampion’. Maksimaliai pažeistų ‘Sinap Orlovskij’ obuolių tyrimo laikotarpiu buvo35,7 %, ‘Šampion’ – 6 %. Poodine dėmėtlige sergančių ‘Šampion’ obuolių sumažėjonupurškus sodą dukart kalcio chloridu (5,9 kg ha -1 CaO). Sergančių ‘Sinap Orlovskij’obuolių sumažėjo panaudojus kalcio trąšas septynis kartus (11,9 kg ha -1 Ca O). Šietyrimai patvirtino S. Švagždžio ir P. Viškelio (1999) duomenis, kad vaismedžiųmitybą kalciu ir kaliu labai lemia metų meteorologinės sąlygos. Mažiausias K/Ca121