SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Lietuvos sąlygomis anksčiausiai kriaušių vaismedžiai pradeda derėti su Sv.C,Sydo, K.11 ir K.16 poskiepiais. Poskiepiai Sv.C, Sydo garantavo didžiausią kriaušiųderlių, tačiau abu poskiepiai yra nepakankamai ištvermingi žiemą (Kviklys, 2005;Kviklys, Kviklienė, 2004).Poskiepiai S1, K.11 ir K.16 didina vaisių masę. Atlikus kriaušių vaisių nokimodinamikos tyrimus, nustatyta, kad Cydonia oblonga poskiepiai ankstina kriaušiųvaisių nokimą. Tarp Cydonia oblonga poskiepių nenustatyta skirtumų, vertinant tirpiųsausųjų medžiagų kiekį vaisiuose, vaisių kietumą ir sunokimo indeksą (Kviklys,Kviklienė, 2005).Kitame kriaušių poskiepių tyrime jauname sode pagal produktyvumą kriaušiųposkiepiai pasiskirstė taip: 1) BA.29 ir Sv.C; 2) Sv.A; 3) Pyrodwarf; 4) OHxF 333;5) Mostbirne ir Kazrausu sėkliniai poskliepiai (Haak ir kt., 2006).Trešnių ir vyšnių poskiepiai. Pastaruoju metu Lietuvoje poskiepiaisvyšnioms ir trešnėms dažniausiai naudojami kvapiosios vyšnios (Prunus mahaleb)sėjinukai, rečiau – trešnės (P. avium) sėjinukai arba kloniniai poskiepiai (F12/1).Kvapiosios vyšnios sėjinukai yra geras poskiepis vyšnioms, tačiau trešnėms jie nėralabai tinkami. Nors kvapiosios vyšnios sėjinukai šiek tiek mažina trešnių augumą,vaismedžiai su šiuo poskiepiu yra mažai produktyvūs, pasitaiko įskiepio ir poskiepiofiziologinio neatitikimo atvejų. Pasaulyje yra sukurta daug poskiepių trešnėms,o plačiausiai naudojami įvairūs Gisela, MxM, P-HL, Pi-Ku, GM ir Weiroot grupiųposkiepiai (Callesen, 1998). Pastaruoju metu bene didžiausio pripažinimo susilaukėVokietijoje sukurtas Gisela 5 (Walther, Franken-Bembenek, 1998; Vercammen, 2004).Lietuvos sąlygomis didžiausiu derlingumu ir produktyvumu pasižymėjo į poskiepiusGisela 4 ir Gi 154/7 skiepytos ‘Lapins’ veislės trešnės. Produktyvios trešnėsbuvo su Gi 523/02 poskiepiu, tačiau jų daug žuvo. Antrajame bandyme didžiausiuderlingumu ir produktyvumu pasižymėjo vaismedžiai su poskiepiu MaxMa 97(Lanauskas, 2006 b).LSDI taip pat įvertintas Rusijos selekcijos kloninių poskiepių PN (P. cerasus),P 3, P 7 (abu P. padus × (P. cerasus × P. avium)) ir LSDI atrinkto Ž1 (P. cerasus)tinkamumas vyšnioms ir trešnėms. Nė vienas iš minėtų poskiepių vyšnioms nebuvogeresnis už standartinius – kvapiosios vyšnios sėjinukus. Tuo tarpu trešnės, skiepytosį kvapiosios vyšnios sėjinukus, derėjo prasčiausiai. Produktyviausios trešnės buvo suP 3 poskiepiu, tačiau jis augino daug šaknų atžalų. Perspektyviausiu iš tirtų poskiepiųtrešnėms gali būti PN. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu yra šiek tiek produktyvesni neguskiepyti į kvapiosios vyšnios sėjinukus, poskiepis neformuoja atžalų, vaisiai yra tinkamodydžio, tačiau yra stipraus augumo (Lanauskas ir kt., 2007; Lanauskas, 2005).Slyvų poskiepiai. Šiuo metu pagrindiniai slyvų poskiepiai Lietuvoje yra kaukazinėsslyvos (Prunus cerasifera Ehrh.) sėjinukai. Dauguma kultūrinių veislių vaismedžiųsu jais gerai suauga ir pradeda derėti 2–6 metais. Pagrindiniai šių poskiepiųtrūkumai – stiprus augumas ir nepakankamas produktyvumas. Lenkijoje slyvoms poskiepiaisnaudojami ‘Vangenheimo vengrinės’ sėjinukai. Į juos skiepytos slyvos būnamažesnės negu su kaukazinės slyvos sėjinukais, gausiai dera (Rozpara, Grzyb, 1998).LSDI viename iš bandymų įvertinti veltininės vyšnios (P. tomentosa) sėkliniaiposkiepiai slyvoms. Nustatyta, kad veltininės vyšnios sėjinukai mažino vaismedžiųaugumą, tačiau taip pat stipriai mažino ir derlingumą bei dažnai neatitiko įskiepiams,todėl veltininė vyšnia, kaip poskiepis slyvoms, netinka (Kviklys, 1999).113