SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

Dėl naujų pasiekimų poskiepių selekcijos srityje (Robinson ir kt., 2006; Rumbergerir kt., 2004) dauguma anksčiau sukauptų žinių apie poskiepių atsparumą ar prisitaikymąaugti nualintoje dirvoje yra pasenusios arba prieštaringos (Отто, Винклер, 1981).Įvertinus LSDI sukauptą obelų poskiepių kolekciją, nustatyta, kad gentiškai nualintojedirvoje labiausiai nukenčia obelaitės su poskiepiais P 60 ir P 59. Jų biometriniai rodikliaisumažėja apie 40 procentų. Nualintoje dirvoje taip pat sulėtėjo šių bei B.118poskiepių lapų fotosintezės pigmentų (chlorofilų a, b ir karotinoidų) sintezė, palygintisu poskiepiais, augintais naujoje dirvoje (Sakalauskaitė ir kt., 2007 a). Mažiausiaijautrūs gentinio dirvos nualinimo poveikiui buvo ‘Auksis’ veislės sodinukai su vegetatyviniuposkiepiu P 22 ir ‘Paprastojo antaninio‘ sėjinukais (Kviklys ir kt., 2007),o ‘Šampion’ veislės – su vegetatyviniais poskiepiais P 2 ir B.396. Atlikti poskiepiųtyrimai buvusio sodo vietoje patvirtina tendencijas, nustatytas medelyne: ‘Šampion’veislės vaismedžiai su B.396 poskiepiu yra mažiau jautrūs dirvos nualinimui neguskiepyti į M.26 ir P 60 poskiepius.Poskiepių atsparumo dirvos nualinimui tyrimai tęsiami bendradarbiaujant suKornelio (Cornel) universiteto Genevos sodininkystės bandymų stoties (JAV) mokslininkais.Tiriant poskiepių įtaką vaisių išorinei ir vidinei kokybei, fiziologiniams procesamsvaisių nokimo metu, įvairiuose bandymuose gauti skirtumai tarp poskiepių. Nors vaisiųdydis dažniausiai priklauso nuo vaismedžio derliaus ir jo produktyvumo, tačiaupastebėta, kad obelys su Pure 1, P 22 ir P 59 poskiepiais augina mažesnius vaisius(Kviklienė, Kviklys, 2006). P 60 poskiepis, kaip ir B.396, skatina geresnį vaisių nusispalvinimą(Kviklys ir kt., 1999). Įrodyta, kad anksčiau noksta obuoliai, skinti nuovaismedžių su P 2 ir Pure 1 poskiepiais (Kviklienė, Kviklys, 2001). Poskiepiai M.9,P 22 ir P 2 nulemia didesnį cukrų kiekį vaisiuose (Kviklys, Kviklienė, 2002).Įvertinus skirtingo intensyvumo sausros poveikio efektą įvairių obelų poskiepiųfitohormonų sistemai, dėsningų fitohormonų kitimo tendencijų obels poskiepių lapuose,intensyvėjant sausros stresui, nenustatyta. Didesni sausros streso fitohormono – abscizorūgšties – kiekiai, intensyvėjant sausros stresui, nustatyti lapuose šių poskiepių: M.26,B.118, P 59, B.396 ir P 2 (Sakalauskaitė ir kt., 2007 b). Pagal žalios masės ir sausųjųmedžiagų kaupimąsi nustatyta, kad jautriausi sausrai yra M.26, M.9, P 2 ir B.396 poskiepiai,atspariausi – P 22, B.118, P 60 ir sėklinis poskiepiai. Pagal lapų ploto pokytįjautriausi sausrai yra M.26, P 2 ir B.396 poskiepiai. Vidutinis sausros sukeltas stresasneturėjo įtakos sėklinio, MM.106, B.118, M.9, P 59 ir P 22 poskiepių lapų dydžiui(Sakalauskaitė ir kt., 2006).Fiziologiniuose obelų poskiepių tyrimuose nustatytas poskiepio vaidmuo vaismedžiožiedinių pumpurų diferenciacijai (Duchovskis ir kt., 2000), fotosintezės sistemosveiklai (Šabajevienė ir kt., 2006 a), fotosintezės pigmentų formavimuisi (Šabajevienėir kt., 2006 b) ir angliavandenių kaupimosi dinamikai (Šabajevienė ir kt., 2007).Kriaušių poskiepiai. Pratęsus Algimanto Kviklio pradėtus sėklinių‘Paprastojo svarainio’ formų atrankos tyrimus medelyne bei sode, buvo įregistruotinauji poskiepiai kriaušėms K.11 ir K.16. Palyginus šiuos poskiepiussu kitais pasaulyje paplitusiais poskiepiais, nustatyta, kad jie priklauso vidutinioaugumo poskiepių grupei, derliaus ir vaisių charakteristikomis labai panašūsį Sv.A poskiepį, tačiau išsiskiriantys ištvermingumu žiemą (Kviklys, 2000).112