SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

asimiliaciniai rodikliai (vaismedžio lapų asimiliacinis plotas ir lapų indeksas), mažėjantatstumams tarp vaismedžių, rodo, kad tarp vaismedžių atsirado konkurencinė įtampa.Tačiau asimiliacinių rodiklių sumažėjimas tankiausiai pasodintame obelų sode rodo,kad didesnė vaismedžių konkurencija juos paveikė neigiamai. Mažėjantys atstumaitarp vaismedžių skatino fotosintetinio aparato veiklą ir, kadangi konkrečios vaismedžiųvainikų formos buvo parinktos atsižvelgiant į vaismedžių su nykštukiniais poskiepiaissodinimo atstumus, visuose tirtuose intensyvaus obelų sodo tankių ir vainikų formųderiniuose fotosintezės pigmentų kiekiai ir santykiai buvo pakankami ir nelimitavofotosintezės. Tankinant sodą nuo 3 × 1 m iki 3 × 0,5 m, derlius nuo vaismedžio jaunamesode sumažėjo ne iš esmės, bet, sutankinus iki 3 × 0,25 m, derlius sumažėjo1,5–2 kartus. Nors iš ploto vieneto didžiausias derlius gautas tankiausiame sode, tačiaujame užaugo prasčiausios kokybės vaisiai. Ūkiniu ir ekonominiu atžvilgiu geriausiaobelis ‘Auksis’ su nykštukiniu P 22 poskiepiu sodinti 3 × 0,5 m atstumais ir formuotisuperverpstės formos vainikais. Toks sodas taip pat bus labai derlingas ir ves geroskokybės vaisius (Šabajevienė ir kt., 2006; Uselis ir kt., 2007).Ieškant optimalių sodo konstrukcijų vaismedžiams su nykštukiniu P 22 poskiepiu,2001–2003 m. nustatyta, kad stipriausiai ‘Alva’ veislės vaismedžiai augo ir buvoderlingiausi pasodinti rečiausiai (4 × 1–0,75 m) ir suformuoti V ar triliemenės formosvainikais. Sutankinus sodą tris kartus, derlius nuo vaismedžio sumažėjo 1,5–2 kartus.Su nykštukiniu poskiepiu rečiausiai (4 × 1 m) viena eile pasodinti vaismedžiai buvoproduktyviausi, bet dėl per didelio vaisių kiekio vedė mažesnius obuolius. Pagalderlių iš ploto vieneto derlingiausi buvo tankiausiai sodinti V formos vaismedžiai. Jųderlius iki 2,4 karto viršijo vaismedžių, sodintų viena eile, derlių ne tik dėl didesniovaismedžių kiekio ploto vienete, bet ir dėl vainiko formos (V ir triliemenė forma)(Uselis ir kt., 2007).Vis dėlto, intensyvinant verslinius žemaūgius sodus ir pasirenkant mažesnį poskiepiųaugumą bei tankinant vaismedžius, ne visada gauti teigiami rezultatai. Paprastaikuo tankiau ketiname sodinti sodą, tuo pasirenkame mažesnio augumo poskiepį.Tyrimai parodė, kad tankinat ‘Ligol’ veislės vaismedžius su P 2 ir P 60 poskiepiaisiki 4 × 2 m (1 250 vaism./ha), gauti atitinkamai 26,4 ir 28,6 t ha -1 derliai. Sumažinusatstumus tarp vaismedžių dar 0,5 m, derlius iš esmės nepadidėjo. Auginant ‘Ligol’vaismedžius su dar mažesniu P 22 poskiepiu, derlius buvo iš esmės mažesnis, o dartolesnis vaismedžių tankinimas eilėje derliaus iš esmės nepadidino, o vaisių kokybępablogino (Uselis, 2006).Taip intensyvinant verslinę sodininkystę, kai naudojami kuo mažesni poskiepiai irsode vaismedžiai sodinami kuo tankiau, moksliniuose tyrimuose prieita tam tikra riba.Agronominiu atžvilgiu palyginus dviejų gretimų vienodo amžiaus bandyminių sodųduomenis tais metais, kai buvo labai geros sąlygos vaisiams užmegzti ir užaugti, paaiškėjo,kad nebūtina naudoti pačių žemiausių poskiepių ir vaismedžius labai sutankinti.Nustatyta, kad ir retesniame (3 × 1 m ar 3 × 0,75 m) sode su žemaūgiu (P 60) poskiepiugaunamas labai geras ir, svarbiausia, puikios kokybės obuolių derlius (lentelė).102