SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

žemaūgiu M.26 poskiepiu, formuojant verpstės formos vainikais, galima sodinti žymiaitankiau negu 4 × 2,5 m ir jau iš jauno sodo gauti gerokai gausesnį geros kokybėsvaisių derlių.Tolesni tyrimai parodė, kad labai svarbu rasti optimalią sodo konstrukciją, taiyra parinkti poskiepio ir veislės derinį tokį, kad vaismedžiai sode augtų saikingai,o, atsižvelgiant į veislės ir poskiepio derinio augumą, pritaikyti atitinkamą sodinimoschemą. Poskiepių ir sodinimo schemų parinkimo silpno augumo veislei ‘Delikates’tyrimais nustatyta, kad jauname sode geriausi rezultatai pasiekti, kai vaismedžiai suM.26 poskiepiu buvo tankiai pasodinti, palyginti su rečiau pasodintais vaismedžiaissu augesniais MM.106 ar sėkliniu poskiepiais (Uselis, 2005).1998–2001 m. tiriant žemaūgių obelų augumą ir produktyvumą įvairių konstrukcijųsoduose, nustatyta, kad rečiausiai (1 250–1 665 vnt. ha -1 ) augantys vaismedžiai suB.396 poskiepiu iš esmės augesni, jų kamieno skerspjūvio plotas iš esmės didesnis,palyginti su tankiausiai (3 330–5 000 vnt. ha -1 ) augančių vaismedžių. Gausiausiai derarečiausiai pasodinti (1 250 vnt. ha -1 ) laisvai augančios lyderinės formos vaismedžiai.Tačiau vaismedžių kiekį ploto vienete padidinus nuo 2 iki 4 kartų, derlius nuo vaismedžioiš esmės sumažėja nuo 1,5 iki 2,5 karto. Iš ploto vieneto iš esmės didžiausias(32 t ha -1 ) derlius gautas tankiausiame (5 000 vaism./ha) sode, kur suformuoti prancūziškosašies vainikai, ir tankiame trieiliame sode (3 380 vnt. ha -1 ), kur suformuotiŠiaurės-Olandijos verpstės formos vainikai (30 t ha -1 ). Stambiavaisių ‘Sinap Orlovskij’obuolių skersmuo visai nepriklausė nei nuo vainiko formos, nei nuo sodinimo tankumo.Smulkiavaisės ‘Spartan’ veislės vaismedžiai daugiausia (98 proc.) standartinių obuoliųvedė, kai buvo pasodinti trieiliu būdu (3 380 vaism./ha) ir suformuoti 2 m aukščioŠiaurės-Olandijos formos vainikais (Uselis, 2003).2002–2005 m. buvo ištirta sodinimo sistemų ir vainiko formų įtaka veislės ‘Auksis’obelų su žemaūgiu P 60 poskiepių, vaismedžių produktyvumui bei vaisių kokybei.Nustatyta, kad veislės ‘Auksis’ vaismedžiai su žemaūgiu P 60 poskiepiu gausiai pradedažydėti ir derėti trečiaisiais po sodinimo metais. Trečiaisiais–penktaisiais augimo metaisprasčiausiai dera tankiausiai – 3 × 0,75 m ir 3 × 1 m atstumais auginami superverpstėsir laibosios verpstės vaismedžiai, palyginti su rečiausiai – 3 × 1,5 m atstumais pasodintaispaprastosios verpstės ar laisvai augančios lyderinės formos vaismedžiais. Pagalkamieno skerpjūvio plotą daugeliu atvejų rečiausiai pasodinti (3 × 1,5 m) paprastosiosverpstės ir lyderinės formos vaismedžiai yra augiausi. Vis dėlto svarbiausia yra gautididžiausią derlių iš ploto vieneto. Nustatyta, kad iš esmės didžiausias derlius iš plotovieneto gautas tankiausiame – 3 × 0,75 m atstumais pasodintame sode, kur vaismedžiaisuformuoti laibosios verpstės ir superverpstės formos vainikais, ir 3 × 1 m atstumaispasodintame sode, kur vaismedžiai suformuoti paprastosios verpstės formos vainikais.Tirtos jauno žemaūgio obelų sodo konstrukcijos neturėjo įtakos nei vaisių vidutineimasei, nei jų pasiskirstymui pagal skersmenį. Biologiniu ir ūkiniu atžvilgiu geriausiaobelis ‘Auksis’ su žemaūgiu P 60 poskiepiu sodinti 3 × 1 m atstumais ir formuotipaprastosios verpstės formos vainikais (Uselis, 2006).Toliau intensyvinant sodininkystę, buvo tirtos vainikų formos ir vaismedžių sodinimoschemos veislės ‘Auksis’ obelų su nykštukiniu P 22 poskiepiu. Nustatyta, kadvaismedžių augumas labiau priklausė nuo sodinimo schemos negu nuo vainiko formos.Stipriausiai vaismedžiai augo pasodinti rečiausiais atstumais (3 × 1 m). Didėjantys101