SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 27(3)

vėlai derėti, o tankiai pasodintos aukštaūgės obelys greitai imdavo vesti prastos kokybėsvaisius (Uselis, 2002). Neatsitiktinai per šį dvidešimties metų laikotarpį toliau tiriamasobelų augumas, ištvermingumas, derlingumas, vaisių kokybė ir ypač obelų su naujaisžemaūgiais ir pusiau žemaūgiais poskiepiais. Kompleksiškai ištirti sodinimo schemųir vaismedžių formų deriniai. Taip pat labai svarbu įvertinti obelų veisles su vis labiaušalyje plintančiais pusiau žemaūgiais ir žemaūgiais poskiepiais, nes iki šio laikotarpiobuvo tirtos obelų veislės tik su aukštaūgiais sėkliniais poskiepiais.Darbo tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatus, gautuskuriant naujas verslinių sodų konstrukcijas Lietuvoje per pastaruosius 20 metų.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Atlikti sodo konstrukcijų tyrimai su obelimis,auginamomis su pusiau žemaūgiais, žemaūgiais ir nykštukiniais poskiepiais.Lauko bandymuose buvo tiriama obelų vainiko formų ir sodinimo schemų įtaka vaismedžiųaugumui ir išsivystymui, jų fiziologiniams rodikliams, obelų derlingumui beivaisių kokybei. Atlikti obelų veislių su pusiau žemaūgiais ir žemaūgiais poskiepiais,vaismedžius formuojant įvairios modifikacijos verpstės formos vainikais, tyrimai.Rezultatai ir jų aptarimas. Iki praeito tūkstantmečio pabaigos obelų poskiepiaisode buvo tiriami tik su sortimentinėmis, tuo metu pagrindinėmis, obelų veislėmis.Tuo tarpu obelų veislės buvo tiriamos išimtinai tik su aukštaūgiais sėkliniais obelųposkiepiais. Sodų konstrukcijos ir vaismedžių formavimas taip pat dažniausiai buvotiriamas aukštaūgių su sėkliniais poskiepiais obelų soduose (Armolaitis, 1993; Uselis,2002). Ryžtingai kreipiant verslinę sodininkystę intensyvinimo keliu, be visapusiškųobelų poskiepių tyrimų, kuriuos po Algimanto Kviklio vykdė Virgilijus Žika, o vėliauDarius Kviklys, buvo surinkas tuo metu geriausių plačiai auginamų ir naujų Lietuvosbei Rytų ir Vakarų šalių selekcijos obelų veislių rinkinys su pusiau žemaūgiu M.26,plačiai tuo metu kaimyninėje Lenkijoje auginamu, poskiepiu. 1994 m. įveistamedvidešimties veislių obelų su M.26 poskiepiu bandymų sode pirmą kartą Lietuvojeir Baltijos šalyse buvo suformuoti paprastosios verpstės formos, 2,5 m aukščio,auginami su atraminiais kuolais, vaismedžiai. Iki to laiko nei Lietuvoje nei Baltijosšalyse formuojant vaismedžius versliniuose soduose verpstės forma nebuvo taikoma.Bandymų sodo sodinimo schema – 4 × 2,5 m (1 000 vaism./ha). Tyrimai parodė, kadjauname sode penktais–aštuntais metais (kai su sėkliniais poskiepiais tik pradeda derėti)derlingiausios su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu buvo veislių ‘Ligol’, ‘Gloster’,‘Šampion’ ir ‘Moskovskoje zimneje’ (per 25 t ha -1 ) obelys. Derlingos (15,1–25 t ha -1 )veislės: ‘Freedom’, ‘Auksis’, ‘Rubinette’, ‘Antej’ ir ‘Vilmuta’. Jaunos produktyviosobelys šių veislių: ‘Antej’, ‘Ligol’, ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Paulared’, ‘Šampion’,o mažiausiai produktyvios – ‘Elstar’, ‘Cortlend’, ‘Noris’, ‘Alva’, ‘Štaris’, ‘Vitos’ ir‘Rubin’ obelys. Daugiausia didžiausių obuolių (70 mm ir daugiau) užaugino ‘Ligol’,‘Gloster’, ‘Auksis’, ‘Paulared’, ‘Alva’, ‘Antej’, ‘Rubin’, ‘Orlovskoje polosatoje’,‘Moskovskoje zimneje’, ‘Cortland’ ir ‘Vitos’ obelys (55–87 proc.). Labai gero skonio‘Paulared’, ‘Auksis’, ‘Rubin’, ‘Šampion’, ‘Cortland’ ir ‘Rubinete’ veislių obuoliai.Tvirčiausia odelė buvo veislių ‘Arlet’, ‘Ligol’, ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Alva’ ir‘Noris’ obuolių (Uselis, 2002). Po šių tyrimų dalis naujų veislių įrašytos į TinkamiausiųLietuvoje auginti augalų veislių sąrašą. Taip pat šie tyrimai parodė, kad intensyvinantsodininkystę labai svarbu atkreipti dėmesį į veislės ir poskiepio derinio augumą.Pastarajame bandyme buvo nustatyta, kad daugumos veislių vaismedžius su pusiau100