ar darbdavys, atleidęs darbuotoją iš darbo nesant pastarojo ... - Tax.lt

INTERNATIONAL JOURNAL OF BALTIC LAWVolume 2, No. 2 (April, 2005)ISSN 1648-9349Available in the Central and EasternEuropean Online Library:http://www.ceeol.comJURGIS VENSLOVAS *Vytautas Magnus UniversitySchool of LawAR DARBDAVYS, ATLEIDĘS DARBUOTOJĄ IŠ DARBONESANT PASTAROJO KALTĖS, GALI ĮGYVENDINTIKONKURENCIJOS RIBOJIMO SUTARTĮ?ĮvadasSusitarimas dėl nekonkuravimo (covenant not to compete) 1 - tai „sutartyjeesanti sąlyga, pagal kurią viena sutarties šalis sutinka tam tikrą laiko tarpąkonkrečiai apibrėžtoje teritorijoje neužsiimti ta pačia ar panašia veikla, kuriaužsiima kita sutarties šalis“. 2Toks susitarimas sutinkamas įvairiose ekonominiogyvenimo srityse, pavyzdžiui verslo pardavimo ar frančizės teisiniuose santykiuose.Aktualus toks susitarimas ir darbo santykių siejamiems subjektams, ypatingaidarbdaviui, siekiančiam apsisaugoti nuo konfidencialios informacijos nutekėjimo ardažnos personalo kaitos. Todėl teisinėje praktikoje tarp darbdavio ir darbuotojosudarytų nekonkuravimo susitarimų įgyvendinimas dažniausiai siejamas su išdarbo išėjusiam darbuotojui taikomais ribojimais. Tačiau galima ir tokia situacija,kuomet darbdavys, nekonkuravimo sąlyga suvaržęs darbuotojo veiksmus, vėliaupats atsisako tokio darbuotojo paslaugų.Būtent tarp darbdavio ir darbuotojo sudaryta nekonkuravimo sutartis, josvieta teisinėje sistemoje, reikalavimai nekonkuravimo sutarties turiniui, negaliojimopagrindai bei šalių galimybės reikalauti tokios sutarties įgyvendinimo ir yra šiodarbo objektas.* Jurgis Venslovas. Vytautas Magnus University School of Law. E-mail: Jurgis _Venslovas@fc.vdu.lt.1 Dar vadinama noncompete covenant, restrictive covenant, promise not to compete, contract notto compete (Bryan A. Garner, Black’s law dictionary, Seventh edition, (St. Paul, Minn: West Group,1999), p. 370.).2 Autoriaus versta iš: Merian Webster’s Dictionary of Law, (Springfield, Mass: Merian- Webster,Incorporated, 1996), p. 113.75

Kadangi bet kokie konkurenciją ribojantys veiksmai dažniausiai laikomikenkiančiais natūraliam ekonominiam vystymuisi bei gerovės visuomenėje kėlimui,į juos žvelgiama su nepasitikėjimu ir išankstiniu priešiškumu, o jų įteisinimas irpraktinis įgyvendinimas siejamas su proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumoprincipais. Tuo labiau, kad mūsų teisės sistemoje šis klausimas nėra griežtai irtiksliai sureguliuotas. Todėl vertinant tokius susitarimus ir galimus jų negaliojimopagrindus, būtina atsižvelgti į tikslą, kurio, ribodamas darbuotojo galimybękonkuruoti, siekia darbdavys bei kiek tą tikslą atitinka ar paneigia konkretussutartinės nekonkuravimo sąlygos netaikymo pagrindas.Šio darbo tikslas ir yra išsiaiškinti, ar darbdavys, atleidęs darbuotoją išdarbo nesant pastarojo kaltės, gali įgyvendinti konkurencijos ribojimo sutartį?Darbe keliama hipotezė, kad darbdavys gali reikalauti iš darbuotojonekonkuravimo sutarties įgyvendinimo net ir tuo atveju, kai pats darbdavysatleidžia darbuotoją iš darbo nesant pastarojo kaltės.Darbe naudojami šie teisinės analizės metodai:• Atskirų civilinės ir darbo teisės normų sąveikai įvertinti beinekonkuravimo sutarties institutą reglamentuojančių nuostatųsantykiui su LR Darbo kodekse apibrėžtomis imperatyviomisgarantijomis darbuotojui nustatyti, naudojamas sisteminis teisėsnormų analizės metodas;• Kitų šalių įstatyminės bazės bei jų siūlomi sprendimo variantaianalizuojami remiantis lyginamuoju metodu, taip kompensuojantįstatyminių normų spragas ir teisinės praktikos stygių šioje srityjeLietuvoje;• Analitinis tyrimo metodas leidžia pažvelgti į iškeltą problemą iš įvairiųpozicijų, per įvairių teisinių, ekonominių ir socialinių normų prizmę.Darbo pradžioje atskleidžiama teisinio nekonkuravimo sutarties institutoesmė bei bandoma surasti jo vietą teisinėje sistemoje. Vėliau analizuojama, koksturėtų būti tokio susitarimo turinys bei kokie pagrindiniai veiksniai gali nulemti jopripažinimą negaliojančiu. Galiausiai vertinamos LR Darbo kodekso normos,reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą ir jų galima įtaka nekonkuravimosusitarimo galiojimui ir įgyvendinamumui.76

1. Nekonkuravimo sutarties institutas ir jo vieta teisinėje sistemoje:1.1. Susitarimas dėl nekonkuravimo ir jį reguliuojančios LRKonkurencijos įstatymo normos:Tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromo susitarimo dėl nekonkuravimotikslas - apriboti darbuotojo galimybes pasinaudoti dirbant pas buvusį darbdavįįgytomis specifinėmis žiniomis ar informacija savo tolesnėje darbinėje veikloje irtaip apsaugoti darbdavio interesus.[K]onkurencija gali būti ribojama draudžiant atlikti darbofunkcijas, įskaitant papildomą darbą konkuruojančioje įmonėje,steigti savo įmonę, kuri sudarytų konkurenciją darbdaviui, verstisindividualia veikla, dalyvauti konkuruojančios įmonės kitopobūdžio veikloje ir pan. 3Nors tokia nuostata yra sutartinė, sutarties laisvės principas nėra absoliutusir dažnai yra varžomas įvairių imperatyvių teisės normų, kuriomis siekiamasubalansuoti ekonominę gerovę bei suformuoti socialinę tvarką visuomenėje,apginant pažeidžiamiausių jos grupių interesus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nurodoma, kad“[į]statymas … saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.” 4 Su konkurencijasusijusiems santykiams reglamentuoti skirtame LR Konkurencijos įstatyme taip patnurodomos normos, ribojančios galimybes ekonominių santykių subjektamssusitarti:Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurieriboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuojų sudarymo momento, įskaitant ... susitarimą iš kitų ūkiosubjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savokomercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutartiesobjektu. 53 Laurynas Ščukas, “Konkurencijos draudimo sutartys – viena iš darbdavio interesų gynimopriemonių”, Juristas, (2004, Nr. 9), p. 10.4 LR Konstitucija, Žin. (1992, Nr. 33-1014), 46 str. 4 d.5 LR Konkurencijos įstatymas, Žin. (1999, Nr. 30-856), 5str. 1 d. 5 p77

Bet ši griežta nuostata netaikoma, jei susitarimas skatina ekonominępažangą bei jei juo sukuriama nauda viršija konkurencijos ribojimo neigiamusaspektus. 6 Šios normos beveik pažodžiui atitinka vertikaliems susitarimams 7 dėlkonkurencijos ribojimo skirto Europos Bendrijos sutarties 81 straipsnio 8 nuostatas.Tačiau pastarąjį straipsnį detalizuojančiame Komisijos pranešime “Vertikaliųapribojimų gairės” nurodoma, kad konkurencijos ribojimas taikomas tik tarpnetikrojo atstovavimo 9 santykiais siejamų ekonominio santykio subjektų. 10 Kadangidarbuotojas veikia darbdavio, kuriam ir atitenka visų neigiamų pasekmių rizika,vardu, toks atstovavimas laikomas tikruoju, o pastarajam nei Europos bendrijossutarties, nei LR Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ribojimai netaikomi. 11 Todėldarbo santykių siejamiems subjektams ir jų sudaromiems susitarimams reguliuotiLR Konkurencijos įstatyme numatyta kita norma:Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darboar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šiąinformaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darboar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose arsutartyje nenumatyta kitaip. 12Ši norma, atvirkščiai, įteisina konkurencijos ribojimo galimybę, kuometkonkurencija yra nesąžininga. Tačiau ką reiškia nesąžininga konkurencija ir kokiasdar sąlygas galima numatyti konkrečioje konkurencijos ribojimo sutartyje, LRKonkurencijos įstatymas nutyli.Todėl tikslesnio reglamentavimo reikia ieškoti susiklosčiusį santykįreguliuojančiose teisės normose. Nagrinėjamu atveju akivaizdus darbo teisės,reguliuojančios darbo teisinius santykius (tarp jų ir darbuotojo atleidimo iš darbo6 Ten pat, 6 str.7 Tai susitarimai tarp skirtinguose lygmenyse esančių ekonominio santykio subjektų. (Plačiau žr.:Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams taikant Lietuvos RespublikosKonkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius, LR Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 38, Žin. (1999,Nr. 110-3253), Negalioja nuo 2004 09 11).8 Europos Bendrijos steigimo sutartis, (Roma, 1957 03 25), 81 str.9Netikrasis atstovavimas- tai tokie atstovaujamojo ir atstovo santykiai, kuomet atstovas,atlikdamas veiksmus atstovaujamojo naudai pats prisiima dalį rizikos, kuri kiltų jei veiksmai atneštųnepageidaujamas pasekmes, (Plačiau apie tikrąjį ir netikrąjį atstovavimą: Valentinas Mikelėnas irkt., LR Civilinio kodekso komentaras, Antroji Knyga: Asmenys, Pirmasis leidimas, (Vilnius: Justitia,2002), p. 294.).10 Vertikaliųjų apribojimų gairės, Europos komisijos pranešimas (2000/C 291/01).11 Žr. išnašą 9: LR Civilinio kodekso komentaras, p. 304.12 Žr. išnašą 5: LR Konkurencijos įstatymas, 16 str. 4 d.78

klausimus) bei civilinės teisės, reglamentuojančios įvairius teisinius susitarimus ir išjų kylančias pasekmes, susidūrimas. Tad sekanti darbo dalis bus skirta pagrindiniųminėtų teisės šakų įstatymų - LR Darbo kodekso bei LR Civilinio kodeksosistemineianalizei.1.2. LR Darbo kodekso ir LR Civilinio kodekso taikymas tarp darbuotojoir darbdavio sudaromiems susitarimams dėl nekonkuravimo:Nuo nekonkuravimo įsipareigojimo priskyrimo vieniems ar kitiemsteisiniams santykiams (darbo ar civiliniams) priklauso susitarimošalių teisinė padėtis: sprendžiant iš darbo teisinių santykiųkylančius nesutarimus darbuotojas laikomas silpnąja šalimi ir yraprioritetiškai ginami jo interesai, o civiliniai teisiniai santykiai yrapagrįsti šalių lygiateisiškumu.” 13LR Darbo kodeksas reguliuoja su darbo santykiais susijusias sritis, tačiaujame nėra jokios normos tiesiogiai reglamentuojančios nekonkuravimo sutartis. LRDarbo kodeksas numato išeitį iš šios situacijos- įstatymo analogijos taikymą, 14 o[k]adangi darbo teisė turi privatinės teisės bruožų ... dažniausiaituri būti taikoma analogija su CK. Tai pagrindžia ir CK 1.1straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad CK normos darbo santykiamsyra taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atskiri įstatymai. 15Tačiau ir LR Civiliniame kodekse konkurencijos ribojimo sutartims nėraskirta daug vietos. Kodekse nurodoma, kad “[p]rekybos agentas ir atstovaujamasisgali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaipdvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju.” 16Tačiau prekybos agentu LRCiviliniame kodekse laikomas nepriklausomas asmuo, 17 o “[t]ai reiškia, kad tarpatstovaujamojo ir prekybos agento- fizinio asmens negali būti darbo santykių.” 18Tokia nuostata patvirtina, kad ši atstovavimo santykiams taikoma norma nėraskirta darbo santykių aspektams apibrėžti ir iš darbo santykių kylančioms13 Rasa Dževeckytė, “Nekonkuravimo garantijos kol kas tik popierinės”, Verslo žinių priedas: Karjerair vadyba, (2005 03 17, Nr. 11 (171)), p. 2.14 LR Darbo kodeksas, Žin. (2002, Nr. 64-2569), 9 str. 2 d.15 Ipolitas Nekrošius ir kt., LR Darbo kodekso komentaras, t. 1, (Vilnius: Justitia, 2003), p. 67- 68.16 LR Civilinis kodeksas, Žin. (2000, Nr. 74-2262), 2.164 str. 1d.17 Ten pat, 2.152 str. 1 d.18 Žr. išnašą 9: LR Civilinio kodekso komentaras, p. 294.79

situacijoms spręsti. Tuo labiau, kad skirtumas tarp darbo teisinių santykių irnepriklausomo atstovavimo konkurencijos ribojimo srityje yra pakankamai svarbusir net galima sakyti esminis, 19 o viena iš įstatymo analogijos taikymo sąlygų yra“toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kurisleidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t.y.neprieštarauja santykio esmei ir pobūdžiui.” 20 Tokią išvadą patvirtina ir iki 2001metų lapkričio 27 dienos galiojęs LR Prekybos įstatymas, 21 kuriame įvardijamos dviekonominių santykių subjektų, su kuriais galima sudaryti nekonkuravimosusitarimus grupės: prekybos agentai 22 bei prekybos tarnautojai. 23 Pastaruosiusgalima vertinti kaip darbo santykių dalyvius ir būtent su jais susijusias normas LRAukščiausiasis Teismas kaip analogiją taikė spręsdamas ginčą dėl tarp darbdavio irdarbuotojo sudaryto nekonkuravimo susitarimo galiojimo. 24 Tuo tarpu minėtosprekybos agento ir jo atstovaujamojo santykius reglamentuojančios normossusitarimui dėl nekonkuravimo pagal analogiją gali būti taikomos tik tuo atveju, jeinekonkuravimo susitarimas bus vertinamas kaip civilinis santykis, nepaisant to,kad jis sudaromas tarp darbo santykiais siejamų asmenų.Taigi, analizuojant tarp darbdavio ir darbuotojo sudaromų nekonkuravimosutarčių reglamentavimą Lietuvos teisinėje sistemoje, negalima daryti išvados, kadtokie santykiai yra sureguliuoti tiesioginių LR Civilinio kodekso normų. O tai reiškia,kad palikta spraga, kurią tiek LR Civilinis kodeksas, 25 tiek LR Darbo kodeksas 26siūlo spręsti naudojant bendruosius teisės principus.Tačiau ir čia sisteminė teisės aktų analizė nepateikia lengvo ir aiškaussprendimo. Vertinant tarp darbdavio ir darbuotojo sudarytus nekonkuravimosusitarimus bei jų galiojimą, išryškėja ne tik skirtingų teisės šakų susidūrimas, bet19 Kaip jau minėta, darbo teisiniams santykiams, dar vadinamiems tikruoju atstovavimu, taikomosvisai kitokios konkurencijos sąlygas reglamentuojamčios teisės normos, nei netikrajamatstovavimui, kuomet atstovas veikia kaip nepriklausomas asmuo ir pats prisiima savo veiklosriziką.20Valentinas Mikelėnas ir kt., LR Civilinio kodekso komentaras, Pirmoji knyga: Bendrosiosnuostatos, Pirmasis leidimas, (Vilnius: Justitia, 2001), p. 81.21 LR Prekybos įstatymas, Žin. (1995, Nr.10-204).22 Ten pat, 18 str. ir 20 str. 2 d.23 Ten pat, 11 str. ir 12 str.24 Rimas Jonas Jančiauskas v. UAB “Finlana”, LR Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius,(2005, Nr. 3K–3–65).25 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 1.8 str. 2 d.26 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 9 str. 4 d.80

ir dviejų esminių principų- jau minėto sutarčių laisvės bei teisės pasirinkti darbąkonfliktas.27 LR Konstitucijos 48 straipsnyje nurodoma nuostata, kad “[k]iekvienasžmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą…”. 28 Šis tiek konstitucinis, tiektarptautinis 29 principas yra įtvirtintas ir LR Darbo kodekse. 30 Ši nuostata jokiu būdunegarantuoja, kad kiekvienas asmuo turės darbą, kaip ir neužkerta kelio tamtikrais pagrindais apriboti teisę įsidarbinti. 31 Tuo tarpu LR Civiliniame kodekseįtvirtintas sutarties laisvės principas 32 laikomas vienu pagrindinių principų civilinėjeteisėje. Šis principas taip pat nėra absoliutus, kadangi joks susitarimas negaliprieštarauti imperatyvioms teisės normoms: “Kadangi sutartis yra socialinio žmoniųkooperavimosi teisinė forma, siekiant apsaugoti visuomenės interesus, taip patsilpnesnės šalies interesus įstatyme imperatyvios teisės normos nustato tam tikrassutarties laisvės ribas.” 33Kyla klausimas, kuris iš minėtų principų svarbesnis nagrinėjamojesituacijoje. LR Darbo kodekse įtvirtinta kodekso viršenybės prieš kitus teisės aktusprincipas. 34 Tokia pati nuostata įrašyta ir LR Civiliniam kodekse, 35 bet čia įtvirtintair išimtis, kad darbo santykius LR Civilinis kodeksas reguliuoja tik tuo atveju, kai tųsantykių nereguliuoja paties LR Darbo kodekso normos. 36 LR Darbo kodeksasnumato, kad negalioja susitarimai dėl darbo sąlygų, pabloginantys darbuotojopadėtį lyginant su LR Darbo kodekso nustatyta tvarka, 37 todėl galima daryti išvadą,kad sutartis dėl konkurencijos ribojimo prieštarauja esminiams LR Darbo kodeksoprincipams ir, pagal esamą teisinį reglamentavimą, yra negalima kaip darboteisinius santykius reglamentuojantis susitarimas. Iš kitos pusės, minėta LR Darbokodekso nuostata yra vertinamoji, kadangi tai, ar susitarimas dėl nekonkuravimo27 JAV byla: Ridley v. Krout, 180 P.2d 124, 128 (1947), mintis tekste: E. Allan Farnsworth, WilliamF. Young, Contracts: Cases and Materials, Fifth edition, (Westbury, New York: The FoundationPress, Inc., 1995), p. 457.28 Žr. išnašą 4: LR Konstitucija, 48 str. 1 d.29 Laisvė pasirinkti užsiėmimą ir teisė įsidarbinti įtvirtinta 2000 metų ES Pagrindinių teisių chartijos15 str. (Nica, 2000) ir Europos Bendrijos sutarties 49 str. (Žr išnašą 8: Europos Bendrijos steigimosutartis, 49 str.).30 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 2 str. 1 d. 2 p.31 Žr. išnašą 15: LR Darbo kodekso komentaras, t. 1, p. 24.32 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 1.2 str. 1d.33 Žr. išnašą 20: LR Civilinio kodekso komentaras, Pirmoji knyga, p. 64.34 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 11 str. 1 d.35 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 1.3 str. 2 d.36 Ten pat, 1.1str. 3 d.37 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 94 str. 2 d.81

us nepalankus darbuotojui, priklauso ir nuo paties susitarimo sąlygų, tai yra kąmainais už įsipareigojimą nekonkuruoti gauna darbuotojas. Čia būtina prisimintisąžiningumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, taikomus bet kokiemssutartiniams santykiams. Tačiau darbo santykius reglamentuojančiame LR Darbokodekse daugelis normų yra imperatyvios- ribojančios susitarimo laisvę ir ginančiosvienos santykių šalies- darbuotojo- interesus. Taigi nekonkuravimo susitarimasįgytų didesnę teisinę galią priskyrus jį civiliniams santykiams ir priimant civiliniųįstatymų sukuriamą teisinę situaciją.Taip padaryti galima remiantis LR Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 3dalimi, kurioje teigiama, kad “[š]alys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią keliųsutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartisreglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba taineprieštarauja pačios sutarties esmei.” 38 Tai reiškia, kad net ir darbo sutartyjeesanti nuostata dėl nekonkuravimo gali būti vertinama kaip galiojanti ir sukuriantišalims atitinkamas teises ir pareigas, jei šią nuostatą vertinsime kaip tarp šaliųsusiklosčiusių civilinių santykių elementą. Tuo labiau, kad minėta nuostata taikomajau po darbo sutarties nutraukimo, kai darbo santykiai tarp šalių jau būnapasibaigę. 39 “Todėl į tokį susitarimą galima žiūrėti kaip į civilinę sutartį.” 40Apibendrinant galima daryti išvadą, kad LR Civilinis kodeksas leidžiasudaryti nekonkuravimo sutartis, o LR Darbo kodeksas tokio susitarimo tiesiogiainedraudžia, todėl tai, ar tokį susitarimą konflikto atveju bus galima įgyvendintipasitelkus teismus, priklauso nuo to, kaip toks susitarimas bus suformuluotas irkaip teisės praktikai interpretuos atskiras jo nuostatas.1.3. Darbuotojo ir darbdavio susitarimų dėl nekonkuravimo vietaužsienio valstybių teisės sistemose:Vakarų valstybėse susitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo dėlkonkurencijos ribojimo yra labai paplitę ir jų reglamentavimas šių valstybiųteisinėse sistemose yra tikslesnis ir detalesnis bei daugeliu atvejų jau yra38 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 6.156 str. 3 d.39 D. Baliūnas v. UAB „Kemira Grow“, LR Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, (2003, Nr.3K–7–408), mintis tekste: Žr. išnašą 24: Rimas Jonas Jančiauskas v. UAB “Finlana”.40 Žr. išnašą 13: Rasa Dževeckytė, p. 2.82

susiformavusi tokių susitarimų taikymo praktika. Kadangi į Lietuvą aptariamisusitarimai atėjo būtent lygiuojantis į Vakarų valstybėse susiklosčiusią situaciją,galima tikėtis, kad į Vakarų valstybių praktiką bus žvelgiama ir tada, kai kilsneaiškumų dėl šių susitarimų įgyvendinimo. Todėl verta paanalizuoti, kuriai teisėssričiai panašūs susitarimai priskiriami.Nors tokiems susitarimams taikomi reikalavimai daugeliu atvejų yrapanašūs, juos reglamentuojančios teisės normos sutinkamos tiek civiliniuose, tiekdarbo santykius reguliuojančiuose teisės aktuose. Olandijos Civiliniame kodekse 41įteisintos darbdavio ir darbuotojo nekonkuravimo sutartys, o vienintelis jomskeliamas reikalavimas- pakankamas atlygis darbuotojui už tokio susitarimolaikymąsi. 42 Panaši nuostata, tiesa, šiek tiek griežtesnė ir detalesnė, įtvirtinta irItalijos Civiliniame kodekse 43 bei Šveicarijos Prievolių kodekse (Swiss Code ofObligations). 44 Nekonkuravimo susitarimai taip pat įtvirtinti Danijos 45 ir Švedijos 46Sutarčių aktuose (Contracts act) bei Vokietijos Komerciniame kodekse. 47 Tuo tarpukaimynai lenkai šios situacijos teisinį reguliavimą priskyrė Darbo kodekso sferai. 48Galimybė darbdaviui suvaržyti darbuotojo veiksmus po to kai darbo santykiainutrūksta numatyta ir Austrijos Darbuotojų akte (Employee’s act). 49 Tiesa,Prancūzijoje, kaip ir Lietuvoje, įstatymai nekonkuravimo susitarimų nereguliuoja,41 Covenant in restraint of competition (Concurrentiebeding) in the Netherlands//, aplankyta 2005 03 15.42 Erika Jovsa, Darbuotojas - būsimas konkurentas//, aplankyta 2005 03 24.43 Covenant in restraint of competition (Patto di non concorrenza) in Italy//,aplankyta 2005 03 15.44Swiss Code of Obligations, Art. 340a //,aplankyta 2005 03 24.45 Protection of the employer against competition (Konkurrencebeskyttelse (Arbejdsgivers)) inDenmark//, aplankyta 2005 03 15.46 Covenant in restraint of competition (Konkurrensklausul) in Sweden//,aplankyta 2005 03 15.47 Dr. Günter Halbach et al., Labour law in Germany: an overview, 4 th revised and extendededition, translated by: Angelika Hearkamp et al., (Bonn: The Federal Ministry for Labour and SocialAffairs, 1991), p. 75.48 Žr išnašą 42: Erika Jovsa.49 The Basics: Covenants Not to Compete and Trade Secrets in France//, aplankyta 2005 03 15.83

todėl teismai jų galiojimo klausimus sprendžia liberaliai interpretuodami susitarimeįvardintas sąlygas. 50 Panaši situacija susiklosčiusi ir bendrosios teisės valstybėse-Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Anglijoje, kur nekonkuravimo sutarčiųgaliojimo sąlygos- teismų praktikos rezultatas. 51Tai rodo, kad darbuotojo ir darbdavio susitarimus dėl nekonkuravimogalima priskirti tiek civilinės, tiek darbo teisės sričiai. Ne tiek svarbu, kuriai sričiaiteisinis santykis priskiriamas, kiek svarbu, kad reguliavimas būtų aiškus ir šalys,sudarydamos tokį susitarimą, jaustųsi saugios ir užtikrintos dėl jo vėlesnioįgyvendinimo. Būtent tokio aiškumo trūksta Lietuvoje susiklosčiusiam teisiniamaptariamos situacijos reglamentavimui, tad, taikant ją praktikoje, neužtenkapacituoti vieną civilinio ar darbo įstatymo normą, o būtinos išsamios ir ne būtinaiprie vienareikšmio sprendimo vedančios interpretacijos.2. Nekonkuravimo sutarties turinys ir pagrindiniai jam keliamireikalavimai:2.1. Sutarties sąlygų tikslumo ir konkretumo svarba:Teisinis neapibrėžtumas ir tiesiogiai situaciją reguliuojančių teisės normųtrūkumas sąlygoja tai, kad nekonkuravimo susitarimai dažnai pripažįstamineteisėtais. Konkurencijos varžymas gali iškreipti situaciją rinkoje, todėl į sukonkurencijos ribojimu susijusius susitarimus dažniausiai žvelgiama su išankstiniupriešiškumu. Ir nors ekonominių santykių šalys pačios gali sutarti dėl jas siejančiųteisių ir pareigų, tos teisės ar pareigos gali būti pripažintos niekinėmis, jei josprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nesant specialių santykįreguliuojančių normų, žvelgiama į bendruosius teisės principus, kuriuos turi atitiktitiek kiekviena atskira susitarimo sąlyga, tiek visas susitarimas kaip bendra visuma.“Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami sutarties šalių ketinimai,o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.” 52 Tad ir vertinantnekonkuravimo susitarimus, būtina suvokti, ko šalys siekė sudarydamos tokį50 Restraint on competition (Non-concurrence) in France//,2005 03 15.51 Žr. išnašą 49: The Basics: Covenants Not to Compete and Trade Secrets in France.52 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 6.193 str. 1 d.aplankyta84

susitarimą, ar susitarimo sąlygos atitinka abiejų šalių interesus, ar nesuteikia vienaiiš šalių nepagrįsto pranašumo, ar nesukuria nereikalingų ir jokiais teisėtaisinteresais nepagrįstų apribojimų. Kalbant apie susitarimą tarp darbuotojo irdarbdavio, svarbu įvertinti, kokį teisėtą darbdavio interesą tokiu susitarimubandoma apsaugoti, koks pasirinktų apsaugos priemonių griežtumas ir ką mainaisuž įsipareigojimų prisiėmimą gauna darbuotojas.2.2. Pagrindiniai Vakarų valstybių teisėje įvardijami reikalavimainekonkuravimo susitarimams:Esant įstatyminiam reglamentavimui, nurodoma konkrečios sąlygos, kuriasturi atitikti susitarimas, kad jis būtų pripažįstamas teisėtu. Pavyzdžiui, pagalAustrijos teisę, nekonkuravimo susitarimai galios tik tuomet, jei jie ribosdarbuotojo veiksmus darbdavio verslo srityje, truks ne ilgiau nei metus ir smarkiainepablogins darbuotojo pragyvenimo sąlygų. 53 Vokietijoje pagrindiniu laikomasteisingos kompensacijos reikalavimas. 54 Kompensacija turi būti mokama kasmėnesį po darbo sutarties nutraukimo ir negali būti mažesnė nei pusė buvusiosalgos. 55 Švedijoje nekonkuravimo susitarimai siejami tik su tam tikrų kategorijųdarbuotojais- būtent tais, kurie dirba su svarbia informacija, kuri laikoma verslopaslaptimi. Be to, darbuotojo teisė konkuruoti negali būti suvaržoma ilgiau nei 24mėnesius. 56 Italijos civiliniame kodekse nurodoma, kad nekonkuravimo susitarimaigali turi trukti ne ilgiau nei tris metus, turi būti rašytiniai, riboti konkuravimąkonkrečioje verslo srityje, apsiriboti konkrečia teritorija bei numatyti kompensacijądarbuotojui. 57 Panašios sąlygos įvardintos ir Danijos 58 bei Belgijos 59 įstatymuose.Analogiškus reikalavimus nekonkuravimo susitarimams įtvirtina irbendrosios teisės šalių teismų praktika. Nekonkuravimo sutarties sąlygos turi būti53 Covenant in restraint of competition (Konkurrenzklausel) in Austria//,aplankyta 2005 03 15.54 Restraint on competition (Wettbewerbsverbot) in Germany//55 Žr. išnašą 47: Labour law: an overview, p. 75.56 Žr. išnašą 46: Covenant in restraint of competition in Sweden.57 Žr. išnašą 43: Covenant in restraint of competition in Italy.58 Žr. išnašą 45: Protection of the employer against competition in Denmark.59 Covenant in restraint of competition (Concurrentieverbod) in Belgium//, aplankyta 2005 03 15.85

pagrįstos ir atitikti šalių ketinimus bei viešąjį interesą. 60 Toks pagrįstumas siejamassu darbuotojo ir darbdavio interesų subalansavimu, 61 nekonkuravimo sąlygosribotumu veiklos apimties, laiko, teritorijos bei darbo pobūdžio atžvilgiu. 62 Kaip irbet kuriuose kituose sutartiniuose santykiuose, tokiose sutartyse tiek JAV, tiekAnglijoje itin svarbus kompensavimo darbuotojui už prisiimtus įsipareigojimus(consideration) elementas. 63 Atskirose jurisdikcijose dar išskiriami lygiaverčiųderybų 64 bei viešojo intereso 65 elementai. O, tarkim, Kalifornijoje nekonkuravimosusitarimai tarp darbdavio ir darbuotojo apskritai uždrausti. 66Galima daryti išvadą, kad pagrindiniai nekonkuravimo susitarimams taikomireikalavimai yra šie:• “Susitarimu turi būti ginami teisėti darbdavio interesai;• Susitarimas privalo būti taikomas ribotą laiko tarpą ribotojeteritorijoje;• Negalima nepagrįstai nesuvaržyti darbuotojo galimybių susirastidarbą;• Būtina numatyti pakankamą kompensaciją darbuotojui.” 6760 Anglijos byla: Nordenfelt v. Maxim Nordenfelt Guns and Ammunition Co., A.C. 535 (H.L.) (1894),mintis tekste: Deborah Lockton, Employment law, (London: Cavendish Publishing Limited, 1996),p. 261.61 Restatement (Second) of Agency, par. 393 cmt. E (1958), mintis tekste: Žr. išnašą 27: E. AllanFarnsworth, William F. Young, p. 457- 458.62 J. Beatson, Anson’s Law of contract, 27th edition, (New York: Oxford University Press, 1998), p.368-369.63 Francis L. Van Dusen, Jr., Mid-Employment Covenant Not to Compete Held Unenforceable WhenSigned by At-Will Employee, November 2004//, aplankyta 2005 03 18.64 JAV byla: System Concepts, Inc. v. Dixon, 669 P.2d 421, 425-26 (Utah, 1983), mintis tekste:ELECTRICAL DISTRIB. v SFR, INC., U.S. 10th Circuit Court of Appeals.//,aplankyta 2005 03 18.65 Covenants not to compete, Futeral & Brookshire, LLC//, aplankyta 2005 03 18.66 Laurence W. Kessenick, How valid is a covenant not to compete?//, aplankyta2005 03 18.67 Žr. išnašą 49: The Basics: Covenants Not to Compete and Trade Secrets in France, vertimasdarbo autoriaus.86

2.3. Lietuvos teisės praktikų nurodomi reikalavimai nekonkuravimosusitarimams:Panašius reikalavimus nekonkuravimo sutarčių turiniui nurodo ir Lietuvosteisininkai. Norint, kad Lietuvoje sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtųpripažintas teisėtu, jame patartina apibrėžti nekonkuravimo laikotarpį ir vietovę,aiškiai nurodyti, kokie darbuotojo veiksmai bus laikomi susitarimo pažeidimu. 68“Visais atvejais toks ribojimas turi būti teisėtas, atitikti protingumo, sąžiningumo,teisingumo principus ir būti adekvatus teikiamai kompensacijai už konkurencijosribojimą.” 69 Vadovaujantis minėtais principais taip pat galima daryti išvadą, kadteismas, vertindamas nekonkuravimo susitarimą ir jo galiojimą, atsižvelgs ir į tai,kokiems darbdavio interesams kilęs pavojus bei kokias pareigas užėmėdarbuotojas, su kuriuo buvo sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo. Tai, jog nesu bet kuriuo darbuotoju gali būti sudaroma nekonkuravimo sutartis, akivaizduįvertinus tikslus, dėl kurių tokia sutartis sudaroma. Juk nekonkuravimo sutartimisiekiama apsisaugoti nuo svarbios informacijos nutekėjimo, todėl darbuotojo,kuriam tokia informacija neprieinama, perėjimas dirbti kitur negali kelti grėsmėsįmonės interesams. Pastarąją sąlygą patvirtina ir tai, kad įmonės vadovo santykiaisu įmone priskiriami prie civilinių santykių, kuriems LR Darbo kodekso numatomosgarantijos netaikomos. 70 Tai reiškia, kad darbdavys turi daugiau galimybiųišsireikalauti iš buvusio vadovo tokios sutarties įgyvendinimo. Vadovaujantis šiaanalogija, galima teigti, kad ir su kitais aukštas pareigas užimančiais asmenimissudarytos nekonkuravimo sutartys bus teisiškai reikšmingesnės, nei ribojimaspereiti į kitą darbą pagalbinius darbus atliekančiam darbuotojui. 71Taigi, sudarant nekonkuravimo sutartis rekomenduojama:• “konkurencijos draudimo sutartis sudaryti atskiru susitarimu, o ne numatytitai darbo sutartyje;68 Laurynas Ščukas, Darbdavio ir darbuotojo konkurencijos draudimo sutartis, 2004 02 26//, aplankyta 2005 03 18.69 Ten pat.70 Vygaydas Paliūnas v. Radviliškio rajono savivaldybė, LR Aukščiausiasis teismas, Civilinių bylųskyrius, (2001, Nr. 3K-7-760), mintis tekste: Arūnas Šidlauskas, “Konkurencijos ribojimas darbosantykiuose”, Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, (2003 04 28, Nr. 16 (256)), p. 3.71 Žr. išnašą 13: Rasa Dževeckytė, p. 1.87

• nustatyti adekvačią konkurencijos ribojimui kompensaciją (tai galėtų būti irtam tikra dalis atlyginimo, mokama kaip išankstinė kompensacija užkonkurencijos ribojimą pasibaigus darbo sutarčiai);• neriboti konkurencijos daugiau kaip dvejus metus po darbo sutartiespasibaigimo;• tiksliai apibrėžti, kas yra laikoma konkurencijos ribojimu.” 723. Nekonkuravimo susitarimo negaliojimo pagrindai ir darbo sutartiesnutraukimo priežastis, kaip pagrindas pripažinti susitarimąnegaliojančiu:3.1. Nekonkuravimo susitarimo negaliojimo pagrindai ir LR Civiliniokodekso normos, reguliuojančios sutartinius santykius:Praeitoje dalyje pateikta nekonkuravimo susitarimų turinio analizėatskleidžia ne tik reikalavimus, kurių privalo laikytis tokių susitarimų sudarinėtojai,bet kartu parodo ir pagrindus, dėl kurių tokie susitarimai gali būti pripažintinegaliojančiais. Taigi, susitarimas turi būti tikslus ir aiškus, juo konkurencijos laisvėgali būti apribota tik tam tikrą laiko tarpą ir tam tikroje teritorijoje, tokiu susitarimuturi būti apsaugotas teisėtas darbdavio interesas, jis gali būti sudarytas tik susvarbias pareigas užimančiu asmeniu, kuris, už veiksmų laisvės apribojimą turigauti proporcingą kompensaciją. Neatitinkantis šių kriterijų susitarimas buslaikomas neteisėtu ir nebus įgyvendinamas. Tačiau neaišku, ar sudarę visusminėtus kriterijus tenkinantį susitarimą, jo šalys galės būti tikros dėl to, kad galėsįgyvendinti jame numatytas teises bei reikalauti, kad kita šalis atliktų savopareigas.“Bet kuriuo atveju konkurencijos draudimo sutartys iš esmės yra civilinės,todėl joms turi būti taikomos Civilinio kodekso normos.” 73 Tad ir negaliojimopagrindai turi būti siejami su sutarčių negaliojimui skirtomis LR Civilinio kodeksonormomis. “Sandorių negaliojimo instituto tikslas- apsaugoti nukentėjusią sandoriošalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir72 Žr. išnašą 3: Laurynas Ščukas, p. 11.73 Žr. išnašą 68: Laurynas Ščukas.88

protingumą ir išsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą.” 74 Konkurencijąribojančius susitarimus galima įvardinti kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai, kasreikštų, kad toks susitarimas niekinis ir negalioja nuo pat sudarymo. 75 Tačiau tarpdarbdavio ir darbuotojo sudaryti susitarimai yra privataus pobūdžio ir realybėje jųpoveikis viešajam interesui labai menkas, 76 ypač jei suvaržymas nėra per platus irjame numatytos priemonės darbuotojo interesams apginti. Toks susitarimas atitiksir sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principus, abiejų šalių ketinimus irneprieštaraus jokiems LR Civiliniame kodekse numatytiems apribojimams laisvaisusitarti.3.2. LR Darbo kodekso normų įtaka nekonkuravimo susitarimogaliojimui:“Nors nustatant nekonkuravimo įsipareigojimą būtų galimavadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, ... nekonkuravimosusitarimų visiškai atsieti nuo darbo santykių negalima, nes jųsudarymo pagrindas- darbuotojo darbas pas darbdavį.” 77Tačiau ir LR Darbo kodekse vienintelis tiesiogiai įvardintas pagrindas, dėlkurio nekonkuravimo susitarimą būtų galima pripažinti negaliojančiu, yradraudimas sutartimi pabloginti darbuotojo padėtį, 78 o šios nuostatos taikymąnekonkuravimo susitarimams gali panaikinti susitarimo sąlygos, kuriomis užįsipareigojimą nekonkuruoti darbuotojui numatoma proporcinga kompensacija.Tiesa, darbo santykių subjektai negali piktnaudžiauti savo teisėmis, turielgtis protingai, teisingai ir sąžiningai. 79 Vadinasi, net tinkamai suformuluotasutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu jos įgyvendinimas prasilenkia suminėtų principų įgyvendinimu ir iškreipia sutartimi numatytų interesų apsaugospusiausvyrą.74 UAB “Init” v. UAB “Parabolė”, LR Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius (2000, Nr. 3K-3-905), citata tekste: Žr. išnašą 20: Valentinas Mikelėnas ir kt., p. 179.75 Žr. išnašą 16: LR Civilinis kodeksas, 1.81 str. 1 d.76 Viešasis interesas pasireiškia tuo, kad suvaržius darbuotojo galimybę įsidarbinti, sumažėja jogalimybės savo darbu prisidėti prie visuomenės gerovės, išlaikyti savo šeimą, skatinti ekonominįvystymąsi.77 Laimonas Markauskas, Rasos Dževeckytės interviu, Žr. išnašą 13: Rasa Dževeckytė, p. 2.78 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 94 str. 2 d.79 Ten pat, 35 str. 1 d.89

3.2.1. Darbo sutarties nutraukimo priežastys ir jų įtaka nekonkuravimo susitarimogaliojimui:Vienas tokių atvejų, kuomet neužtenka vertinti nekonkuravimo susitarimoturinio, bet būtina pažvelgti ir į konkrečius darbuotojo ir darbdavio veiksmus yra suatleidimo iš darbo tvarka susiję klausimai. Darbuotojas, išeidamas iš darbo savonoru, tai daro įvertinęs aplinkybę, kad jo galimybės įsidarbinti kitur yra apribotos.Tad jam žengus tokį žingsnį, jo interesų pažeidimo įžvelgti negalima. Tačiau LRDarbo kodeksas numato visą eilę aplinkybių, kuomet darbo santykiai nutrūksta nedarbuotojo iniciatyva. Vienas tokių atvejų- terminuotos darbo sutarties terminosuėjimas. 80 Tuomet darbuotojo interesai nepažeidžiami, nes, jau sudarydamasdarbo sutartį, jis suvokia darbo santykių laikinumą. Kitas atvejis- kai darbuotojasatleidžiamas dėl netinkamo savo elgesio. 81 Šiuo atveju darbuotojas irgi negalireikalauti nekonkuravimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes savoprasižengimu prarado teisę ginčyti darbdavio teisę ginti savo interesus.Bet LR Darbo kodeksas įtvirtina darbdavio teisę esant svarbioms, sudarbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe, o taip patekonomine, technine ar struktūrine situacija darbovietėje susijusioms aplinkybėmsatleisti darbuotoją iš darbo nesant pastarojo kaltės. 82 Pačios atleidimo aplinkybėsnagrinėjamam klausimui svarbios tuo, jog darbdavys neprasikaltusį darbuotojąsavavališkai atleisti negali, todėl jo sprendimas turi būti pagrįstas ir jokiu būdunereiškia piktnaudžiavimo turimomis teisėmis. Tačiau rezultatas yra toks, kadneprasižengęs darbuotojas lieka be darbo, o galimybė vėl įsidarbinti apribotanekonkuravimo su jį atleidusiu darbdaviu susitarimu. Nekonkuravimo susitarimoįgyvendinimas tokiomis aplinkybėmis gali būti siejamas su interesų pusiausvyrosiškreipimu, ko pasekoje teismai gali pripažinti susitarimą diskriminuojančiudarbuotoją ir atsisakyti jį taikyti.80 Ten pat, 126 str.81 Ten pat, 136 str.82 Ten pat, 129 str. 1 ir 2 d.90

3.2.2. Atleidimo iš darbo formos įtaka nekonkuravimo susitarimų galiojimuiužsienio valstybių teisėje:Užsienio valstybių praktikoje darbo sutarties nutraukimas dažniausiaineįvardijamas kaip priežastis nekonkuravimo susitarimo negaliojimui. Ypatingaigriežtas šiuo klausimu yra Ispanijos įstatymuose įtvirtintas teisinisreglamentavimas, kur tokių susitarimų negaliojimas išskirtinai siejamas tik suesminiais civilinių sutarčių negaliojimo principais, ko pasekoje susitarimas gali būtinetaikomas tik šalims atleidus vienai kitą nuo prisiimtų įsipareigojimų, kas reiškia,kad darbdavys privalo mokėti kompensaciją už nekonkuravimą, net jei darbuotojokonkuravimo jis nebelaiko grėsme savo interesams. 83 Taigi, sutarties negaliojimaskitokiu pagrindu, nei numatytas civiliniame įstatyme (tarp jų ir pagrindu, susijusiusu darbo sutarties nutraukimo priežastimis) nepateisinamas.Tiesa, yra ir išimčių iš šios taisyklės. Pagal Austrijos teisę, atleidęsdarbuotoją iš darbo nesant pastarojo kaltės, darbdavys praranda teisę reikalautinekonkuravimo susitarimo vykdymo, išskyrus tuos atvejus, kai darbdavys sutinkavisą nekonkuravimo laikotarpį mokėti darbuotojui visą jo paskutinių mėnesiųatlyginimą. 84 Švedijoje nekonkuravimo susitarimai įgyvendindami tik tuo atveju,kai pats darbuotojas išeina iš darbo, tuo tarpu darbuotoją atleidęs darbdavyspraranda teisę riboti jo įsidarbinimo galimybes. 85 Šveicarijos Prievolių kodekseįrašyta nuostata, kad “konkurencijos ribojimo sąlyga tampa negaliojančia, jeidarbdavys atleidžia darbuotoją, nors šis savo veiksmais nedavė tam pagrindo arbajei darbuotojas išėjo pats dėl priežasčių, susijusių su darbdavio elgesiu.” 86Bendrosios teisės šalyse darbo sutarties nutraukimas, kaip priežastisnekonkuravimo sutarties netaikymui, minimas gan retai. Viena iš tokių išimčiųvadinamoji“Atkinsono taisyklė”, pagal kurią darbuotojas atleidžiamas nuonekonkuravimo pareigos, jei darbdavys pažeidžia darbo sutarties sąlygas. 87 Byloje83 Enforcement of restrictive covenants, European labour law bulletin, Freshfields BruckhausDeringer, May 2004//http://www.freshfields.com/practice/epb/publications/newsletters/labourlaw/8445.pdf, aplankyta2005 03 18.84 Žr. išnašą 53: Covenant in restraint of competition in Austria.85 Žr. išnašą 46: Covenant in restraint of competition in Sweden.86Swiss Code of Obligations, Art. 340c// ,vertimas darbo autoriaus, aplankyta 2005 03 24.87 Corporate by-laws sufficient to impose noncompetition clause upon employee shareholder//, aplankyta 2005 03 15.91

General Billposting Co. v. Atkinson, Anglijos Lordų rūmai nusprendė, kaddarbuotojas atleidžiamas nuo pareigos nekonkuruoti su buvusiu darbdaviu, jeipastarasis jį atleido nesilaikydamas atleidimo iš darbo procedūros. 88 Ši taisyklėbuvo patvirtinta kitoje byloje, kurioje, be kita ko, dar buvo pridurta, kad šalys galisusitarti, kokia atleidimo iš darbo tvarka nebus laikoma sutarties pažeidimu. 89Tačiau tai nereiškia, kad šalys gali susitarti dėl to, kad nekonkuravimo susitarimasliks galioti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, kaip- teisėtai ar neteisėtaidarbuotojasbus atleistas. 90 “Atkinsono taisyklė” taip pat taikoma ir tada, kaidarbuotojas pats išeina iš darbo dėl netinkamo darbdavio elgesio. 91Tačiau visais minėtais atvejais nekonkuravimo sąlygą įgyvendinti negalisavo elgesiu sutartį ar įstatyminius darbo teisės reikalavimus pažeidusi šalis, o apieteisėtą darbuotojo atleidimą iš darbo ir su tuo susijusias pasekmes nekalbama. Tairodo, kad nekonkuravimo susitarimas praranda teisinę galią ne dėl pačiosatleidimo iš darbo formos, bet dėl vienos iš sutarties šalių (šiuo atveju darbdavio)veiksmų neteisėtumo. Tai tik patvirtina sutartinį nekonkuravimo sąlygos pobūdį.Tačiau paanalizavus keletą konkrečių Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėsesudaromų nekonkuravimo susitarimų, akivaizdu, kad atleidimo iš darbo formai joseskirtas nemažas dėmesys. Firmos “Nike” sutartyje su vadovu nurodoma, kad, jeidarbuotojas pats išeis iš darbo, nekonkuravimo laikotarpį kas mėnesį jam busmokama pusės jo buvusios algos kompensacija, o tuo atveju, jei jis bus atleistaskompensacijosdydis bus prilygintas jo gauto atlygio dydžiui. 92 Tuo tarpuvertindami “TechFirm” darbo sutarties formą, teisininkai vienu jos trūkumų įvardijotai, jog joje nenurodyta, kad nekonkuravimo sąlyga bus taikoma tik tuo atveju, jeidarbuotojas iš darbo išeis savo noru. 9388 Anglijos byla: General Billposting Co. v. Atkinson [1909] A.C. 188 (H.L.), mintis tekste:Žr. išnašą87: Corporate by-laws sufficient to impose noncompetition clause upon employee shareholder.89 Anglijos byla: Rex Steward Jeffries Parker Ginsberg Ltd v Parker (1988), mintis tekste: MichaelJefferson, Employment law: Lecture notes, 2 nd edition, (London: Cavendish Publishing limited,1995), p. 81- 82.90 Anglijos byla: Owen & Briggs v Oates (1990), mintis tekste: ten pat: Michael Jefferson, p. 82.91 Pavydžiui kai pastarasis nemoka atlyginimo, (Žr. ten pat, p. 82).92 Covenant not to compete and non disclosure agreement between Thomas E. Clarke and Nike,Inc., 1994 08 31 //, aplankyta2005 03 18.93 Covenants Not To Compete: A Primer //, aplankyta 2005 03 18.92

3.2.3. Darbuotojo atleidimą reglamentuojančių normų įtaka nekonkuravimosąlygos įgyvendinimui Lietuvos teisinėje sistemoje:Lietuvoje trūksta tiek įstatyminių normų, tiek teismų praktikos siekiantįvertinti atleidimo iš darbo formos įtaką nekonkuravimo susitarimo galiojimui.Nesant LR Darbo kodekse konkrečios tokius susitarimus reglamentuojančiosnormos, nekonkuravimo susitarimo priskyrimas darbo teisės reguliuojamai sričiailabai apribotų jo pritaikymo galimybes, o santykį įvertinus kaip civilinį, nebeliekapagrindo jo galiojimą riboti darbo teisės normų taikymu.Šios problemos aktualumą patvirtina ir tai, kad Lietuvoje buvo bandymųįstatyminėmis normomis sureglamentuoti nekonkuravimo susitarimus. Seime buvosvarstomas įstatymo projektas, pagal kurį tarp kitų pakeitimų ir papildymų, buvosiūloma įtraukti į LR Darbo kodeksą atskirą straipsnį, tiksliai ir išsamiai apibrėžiantįnekonkuravimo susitarimus, jų taikymo sąlygas ir negaliojimo pagrindus: 94Projekte siūloma leisti darbo santykių subjektams susitarti dėl ne ilgiau nei dumetus po darbo santykių nutraukimo truksiančio draudimo darbuotojui užsiimtidarbdavio verslo sričiai priklausančia veikla, kaip kompensaciją už tai kas mėnesįmokant darbuotojui ne mažesnę nei 40% jo buvusio mėnesinio atlyginimokompensaciją. 95 “Darbdavys su priimamu į darbą darbuotoju gali su juo sudarytiatskirą sutartį, kad nutraukęs darbo sutartį darbuotojas nekonkuruos su darbdaviu(jo įmone ir/ar verslu) bei nedirbs su darbdaviu konkuruojančių įmonių ir/ar verslųnaudai.” 96 Čia akivaizdžiai nurodoma, kad nekonkuravimo susitarimas galios tik tuoatveju, kai darbo sutarties nutraukimo iniciatoriumi bus pats darbuotojas. Be to,projekte įtvirtinta nuostata, kad “[n]ekonkuravimo susitarimai nutrūksta, jei darbosutartis nutraukiama šio kodekso 128 straipsnio numatytais atvejais” 97 , t.y. jei jodarbo vietoje yra ilgalaikė prastova arba jei darbdavys du mėnesius iš eilėsnesumoka jam atlyginimo. 98 Taigi, darbdavys, pats nesilaikydamas darbo sutartiessąlygų ir priversdamas darbuotoją ieškotis kito darbo, praranda galimybęįgyvendinti sutartimi jam suteiktas teises. Ir nors aiškindamas pastarąją projekto94 Darbo kodekso 18.2, 52.1, 56.2, 59.2, 60, 90, 127.3, 184.2, 256.1, 268 straipsnių pakeitimo,42.4p., 52.2, 89.1, 129.4, 132, 135, 145 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 21(1), 107(1)straipsnių papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS (2003 05 26, Nr. IXP-2593).95 Ten pat, 107¹ str96 Ten pat, 107¹ str 1 dalis97 Ten pat, 107¹ str 3 dalis98 Žr. išnašą 14: LR Darbo kodeksas, 128 str. 1 d.93

nuostatą Seimo Teisės departamentas priėjo išvados, “kad nekonkuravimosusitarimai galios tais atvejais, kai darbuotojas bus atleidžiamas darbdavioiniciatyva nesant darbuotojo kaltės” 99 , sisteminė šio įstatymo projekto straipsnioanalizė veda prie kitokios išvados ir labai tiksliai sureglamentuoja atleidimo išdarbo formos įtaką nekonkuravimo susitarimų galiojimui: jei darbdavys atleidžiadarbuotoją iš darbo, nekonkuravimo susitarimas nustoja galioti, nepriklausomainuo priežasčių, dėl kurių darbdavys nusprendė atsisakyti darbuotojo paslaugų.Tokia norma pateisinama idėja, kad nekonkuravimo susitarimai skirti išskirtinaidarbdavio interesams apginti, o darbdavio sprendimas atleisti darbuotoją reiškia,kad darbuotojas darbdaviui tampa nebereikalingu ir vėlesni darbuotojo veiksmaižalos darbdaviui padaryti nebegali. Šią nuostatą patvirtina ir projekte numatytagalimybė darbdaviui vienašališkai atsisakyti konkurencijos draudimo ir nutrauktikompensacijos mokėjimą. 100Tačiau kad ir kokį reglamentavimą numato šis įstatymo projektas, joreikšmė yra tik teorinė, nes projektas nebuvo įgyvendintas, o vienas iš svarbiųkritikos, tekusios projektui, elementų buvo jį svarsčiusių institucijų abejonės dėl to,ar toks konkurencijos ribojimui darbo santykiuose kelią atveriantis straipsnisneprieštaraus konstituciniam laisvės pasirinkti darbą principui 101 bei panašias teisesdarbuotojui įtvirtinančioms tarptautinėms teisės normoms. 102Atsisakymas inkorporuoti į LR Darbo kodeksą nekonkuravimo ribojimąįteisinančias normas gali būti vertinamas kaip pripažinimas, kad esama teisinėsituacija neturėtų būti vertinama kaip spraga, bet greičiau kaip draudimas darbosantykių šalims susitarti klausimais, susijusiais su teisės pasirinkti darbąapribojimu. O tai dar kartą patvirtina mintį, kad nekonkuravimo susitarimasteisiškai galimas tik priskyrus jį civilinių santykių reguliuojamai sričiai. O toks99 Darbo kodekso 18.2, 52.1, 56.2, 59.2, 60, 90, 127.3, 184.2, 256.1, 268 straipsnių pakeitimo,42.4p., 52.2, 89.1, 129.4, 132, 135, 145 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir 21(1), 107(1)straipsnių papildymo įstatymo projektui, Teisės departamento išvada, (2003 05 28, Nr. IXP-2593).100 Žr išnašą 94: Įstatymo projektas, 107¹ str. 2 d.101 Mintis dėl nekonkuravimo sutarties galimo prieštaravimo LR Konstitucijos 48 straipsniui įvardintaSeimo teisės departamento išvadoje (Žr išnašą 99: Teisės departamento išvada).102 Nekonkuravimo sutarties įtvirtinimo teisėtumo žvelgiant per įsipareigojimų ES prizmę suabejojoEuropos Teisės departamentas prie LR Vyriausybės (Dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 18.2,52.1, 56.2, 59.2, 60, 90, 127.3, 184.2, 256.1, 268 straipsnių pakeitimo, 42.4, 52.2, 89.1, 129.4,132, 135, 145 straiksnių pripažinimo netekusiais galios ir papildymo 21 1 ,107 1 straipsniais įstatymoprojekto (IXP-2593) Europos Sąjungos teisei, Europos teisės departamentas prie LietuvosRespublikos Vyriausybės (2003 08 05, Nr. IXP-2593)).94

priskyrimas reikštų, kad darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančios LR Darbokodekso normos negali turėti įtakos tokio susitarimo galiojimui, išskyrus atvejus,kai šalys pačioje sutartyje nekonkuravimo sąlygos galiojimą susieja su atskiromisdarbo sutarties pabaigos priežastimis ir formomis. Situacija gali pasikeisti tiktiesiogiai LR Darbo kodekse įvardijus tarp darbdavio ir darbuotojo sudaromonekonkuravimo susitarimo ribas.Išvados:Tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl konkurencijosribojimo- tai sutartinė nuostata, reguliuojanti labai jautrią visuomeninio gyvenimosritį, kadangi juo sukuriama situacija, kurioje kertasi dviejų esminių konstituciniųprincipų- sutarčių laisvės ir teisės pasirinkti darbą- veikimo sfera. Lietuvoje darbosantykių siejamų subjektų susitarimo dėl nekonkuravimo galimybės įstatymiškainesureglamentuotos, todėl minėtų principų taikymas yra labai svarbus siekiantatsakyti į konkrečius su tokių susitarimų galiojimu susijusius klausimus.Darbe buvo vertinamas nekonkuravimo sąlygos įgyvendinamumo ryšys suLR Darbo kodekso normomis, reguliuojančiomis darbo sutarties nutraukimopagrindus. Atlikus sisteminę santykį reglamentuojančių teisės aktų analizę,nustačius nekonkuravimo sutarties instituto vietą Lietuvos teisinėje sistemoje beilyginamojo metodo pagalba įvertinus situaciją kitose šalyse, galima daryti išvadą,kad tarp darbdavio ir darbuotojo sudaromos nekonkuravimo sutarties galiojimasneturėtų būti siejamas su darbo sutarties nutraukimo pagrindais, todėl darbdavys,atleidęs darbuotoją iš darbo nesant pastarojo kaltės, nepraranda teisės reikalautiiš darbuotojo, kad šis laikytųsi sutartinių konkurencijos ribojimo sąlygų.Kadangi LR Darbo kodekse nėra konkrečių normų, reguliuojančių tokiopobūdžio susitarimus, o imperatyviomis normomis yra apribota galimybė susitartidėl sąlygų, apsunkinančių darbuotojo situaciją lyginant su paties kodeksonustatytu režimu, teisiškai nekonkuravimo sąlyga galima tik priskyrus ją civiliniųsantykių sričiai. Nekonkuravimo susitarimo priskyrimą civilinių santykių sričiaipatvirtina ir tai, kad pasiūlymas įtraukti į LR Darbo kodeksą normą, reguliuojančiątokius susitarimus buvo įvertintas kaip prieštaraujantis tarptautiniam irkonstituciniam laisvės pasirinkti darbą principui.95

Kita vertus, ir pačiame LR Civiliniame kodekse atstovavimo teisiniamssantykiams skirtos nekonkuravimo normos neatitinka darbuotoją ir darbdavįsiejančių santykių pobūdžio. Todėl remtis galima tik pagrindiniais sutarčiųsudarymo principais, kurie ir nustato panašių susitarimų galiojimo ribas.Tačiau priskyrus nekonkuravimo susitarimus civilinei teisei, jų galiojimo arnegaliojimo nebegalima sieti su atskiromis LR Darbo kodekso normomis, tarp jų irnormomis, reguliuojančiomis darbo sutarties nutraukimo sąlygas ir formas.Nekonkuravimo susitarimo negaliojimas ir teismų atsisakymas tokiussusitarimus priverstinai įgyvendinti turi būti siejamas su pačios sutarties turiniu.Sutartyje privalo būti nustatyta pusiausvyra tarp darbdavio ir darbuotojo interesųdarbdaviointeresas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant darbuotojo veiksmus(ribojant nekonkuravimo įsipareigojimą verslo srities, teritorijos, laiko ir darbuotojųkategorijų atžvilgiu) pastarajam nustatant sąžiningą kompensaciją už prisiimtusįsipareigojimus.Net ir vertinant LR Darbo kodekso požiūriu, darbo sutarties nutraukimoinstitutas sureglamentuotas taip, kad nepažeistų darbuotojo interesų. Įtvirtintagalimybė darbdaviui atleisti darbuotoją nesant pastarojo kaltės yra apribotasvarbių aplinkybių elementu, kuris neleidžia darbdaviui piktnaudžiauti savoteisėmis, paverčia atleidimo iš darbo sprendimą objektyviu ir sumažinanekonkuravimo susitarimu įtvirtintos šalių interesų pusiausvyros iškreipimą.Vakarų valstybėse pastebimas tikslesnis ir aiškesnis nekonkuravimosusitarimų reglamentavimas, dėl ko priskyrimas tokių susitarimų vienos ar kitos –civilinės ar darbo - teisės sričiai nėra toks svarbus, kadangi tiek tokių susitarimųtaikymo, tiek jų pripažinimo negaliojančiomis taisyklės yra tiksliai įvardintos teisėsaktuose. Analizuotų Vakarų valstybių pavyzdžiai patvirtino, kad į darbo sutartiesnutraukimo formą, kaip pagrindą nekonkuravimo susitarimo negaliojimui, yražvelgiama tik tuomet, kai tokia norma yra tiesiogiai numatyta įstatyme. Kitu atvejususitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik paties susitarimo turinionetobulumo pagrindu.Galima daryti išvadą, kad darbe iškelta hipotezė pasitvirtino: kadangisusitarimas dėl nekonkuravimo priskirtinas civilinių santykių sričiai, darbo sutartiesnutraukimo formas reglamentuojančios normos neturi įtakos tokio susitarimo96

galiojimui, o situacija pasikeisti galėtų tik LR Darbo kodeksą papildžius straipsniu,įtvirtinančiu nekonkuravimo susitarimų tarp darbdavio ir darbuotojo institutą,kuriame tokių susitarimų galiojimas būtų susietas su darbo sutarties pabaigąreglamentuojančiomis kodekso normomis.97