Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Aptarimas. Ávairiose ðalyse atliktø tyrimø duomenimis, azotas daugiausiailimituoja augalø augimà ir derlingumà (Scholberg ir kt., 2000; Babik, Elkner,2002; Tei, Benincasa, Guiducci, 2002). Burokëliø produktyvumas,nepriklausomai nuo veislës ir tipo, irgi didëja nuo azoto tràðø (Ugrinovic, 1999;Staugaitis, Tarvydienë, 2004). 2004-2005 m. LSD institute atliktø tyrimøduomenimis, raudonøjø burokëliø derlius nuo azoto tràðø, nepriklausomainuo tràðø formos, palyginus su træðtais tik fosforo ir kalio tràðomis (P 90K 120),padidëjo vidutiniðkai daugiau negu du kartus. Prekinio derliaus iðeiga, palyginussu træðtø PK tràðomis, padidëjo vidutiniðkai 18,7%. Raudonøjø burokëliøderliaus didëjimà lëmë didesnë ðakniavaisio masë ir skersmuo. Ðakniavaisiømasë nuo azoto tràðø padidëjo vidutiniðkai 69,3 g arba 78,9%, o skersmuo –8,6 mm arba 14,0%. Dël ðakniavaisiø masës bendrasis ir prekinis raudonøjøburokëliø derlius padidëjo 37%, dël skersmens – atitinkamai 36% ir 35%.Patræðus kalcio amonio salietra salyklinius mieþius, nelygu dirvoþemiogranuliometrinë sudëtis, didþiausias derliaus priedas gautas iðbërus 112,5-137,5 kg ha -1 N (Conry,1997). Zdravkovic ir kitø (Zdravkovic ir kt., 1997) tyrëjøduomenimis, mëðlu træðtos morkos uþaugo po 48,4 t ha -1 , kalcio amonio nitratu– 41,5 t ha -1 , NPK 15 15 15 mišiniu – 41,5 t ha -1 . Vidutiniais 2004-2005 m. LSD institute gautais duomenimis, træðtø kalcio amonio salietraburokëliø, palyginus su træðtais azoto tràðomis su ceolitu, prekinis derliussumaþëjo 6,8 t/ha, o jo iðeiga – nuo 80,5% iki 76,5%. Ceolitas ir amonio salietra,palyginus su kalcio amonio salietra, ið esmës derliaus nepadidino, bet padidëjoprekinio derliaus iðeiga.Ceolitas substrate pailgina substrato naudojimo laikà, garantuoja didesnáir stabilø biomasës derliø bei maþesná nitratø kieká jame (Geodakian, Erofeeva,1996). Ceolito sorbcinës savybës, daugelio tyrëjø (ßêîâëåâà, 2004; Ïîñòíèêîâir kt., 1991a; Challinor P.F. ir kt., 1995; Ilsildar, 1999; Li Z. ir kt., 2002; Polat irkt., 2004) duomenimis, ágalina 15-30% ekonomiðkiau naudoti azotà, pailginamaisto medþiagø veikimo trukmæ, sumaþina daþno træðimo bûtinumà. JAVtyrëjø duomenimis, áterpus 4-8 t á akrà (0,405 t/ha) ceolito, kvieèiø derliuspadidëjo 14%, baklaþanø – 19-55%, morkø – 63%, obuoliø – 13-38% (Mumpton,1999). Sibiro durpiø mokslinio tyrimo instituto tyrimø duomenimis, ceolitas,kai træðiama pakrikai, derliaus priedo neduoda, bet nuo iðberto lokaliai derliuspadidëja 9-13%, palyginus su gautu patræðus vien durpiø-mineraliniø tràðøgranuliuotu miðiniu (Àëåêñååâà ir kt., 1999). Graikijos tyrëjai (Samartzidis irkt., 2005) teigia, kad ceolitas neturi pozityvios átakos roþiø produktyvumui.Ceolito efektyvumà lemia granuliø dydis. Didþiausio sorbcinio imlumo turi3-5 mm ceolito granulës. Mûsø tyrimuose ceolitas turëjo teigiamos átakosdidesnei prekinio derliaus iðeigai.Išvados. 1. Didþiausias raudonøjø burokëliø Pablo F 1prekinis derlius(61,5 t ha -1 ) gautas patræðus azoto tràðomis su ceolitu (N 90+N 30). Prekinioburokëliø derliaus iðeiga sudarë 80,2%. Patræðus ceolitu (25 t ha -1 ) ir amoniosalietra (N 90+N 30), gautas 59,5 t ha -1 prekiniø burokëliø derlius, o jo iðeigàsudarë 81,2%. Burokëliø be azoto tràðø gauta 19,6 t ha -1 prekinio derliaus, oiðeigà sudarë 60,7%.96