LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 90-99.AZOTO TRÀÐØ FORMØ IR CEOLITO ÁTAKABUROKËLIØ PRODUKTYVUMUI IRMORFOMETRINIAMS RODIKLIAMSOna BUNDINIENË, Èeslovas BOBINAS, Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës <strong>institutas</strong>, 54333 Babtai,Kauno raj. El. paðtas: V.Zalatorius@lsdi.lt2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës institute ávertinta kalcioamonio salietros (KAN 27), azoto tràðø su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito(prekinis þenklas – ZeoVit EcoAgro) <strong>ir</strong> amonio salietros átaka raudonøjø burokëliøPablo F 1produktyvumui <strong>ir</strong> morfometriniams rodikliams. Bandymai vykdyti priesmëlioant lengvo priemolio karbonatingame sekliai glëjiðkame išplautþemyje. Didþiausiasburokëliø prekinis derlius (61,5 t ha -1 ) gautas patræðus azoto tràðomis su ceolitu (KAN27+ceolitas N 90+N 30). Prekinio derliaus iðeiga sudarë 80,5% bendrojo raudonøjøburokëliø derliaus. Patræðus amonio salietra (AS N 90+N 30) <strong>ir</strong> áterpus prieð sëjà ceolito(25 t ha -1 ), gauta 59,5 t ha -1 jo, o prekinio derliaus iðeiga sudarë 81,2% bendrojo derliaus.Didþiausios masës (223,7 g) šakniavaisiai uþaugo træðti azoto tràðomis su ceolitu, odidþiausio skersmens (70,4 mm) – kalcio amonio salietra. Ðakniavaisio masë prekináburokëliø derliø lëmë 37%, skersmuo – 35%.Reikšminiai þodþiai: azoto tràðos su ceolitu, ceolitas, kalcio amonio salietra,prekinis derlius, šakniavaisio masë, šakniavaisio skersmuo.Ávadas. Raudonøjø burokëliø derliø, prekinæ vertæ bei kokybæ lemia tràðos,jø formos bei normos (Petronienë, 2001; Liet. d<strong>ir</strong>voþemiø ..., 1998). Tonaiprodukcijos uþauginti sunaudojama 5,0 kg azoto, 1,7 kg fosforo (P2O 5), 6,3 kgkalio (K2O), 1,9 kg kalcio (CaO) <strong>ir</strong> 0,9 kg magnio (MgO) (Äåðþãèí, Êóëþêèí,1988). Vegetacijos pradþioje burokëliams reikia daugiau azoto, o formuojantisðakniavaisiui – kalio. Fosforo reikia, kai dygsta sëkla <strong>ir</strong> formuojasi ðakniavaisis.Kokybiðkà produkcijos laikymàsi garantuoja kalcis. Augalui augant, kalcis skatinaaugti naujas ðalutines ðaknis <strong>ir</strong> neleidþia su<strong>ir</strong>ti làstelëms. Trûkstant kalcio,d<strong>ir</strong>voþemyje ásivyrauja vienvalenèiai katijonai <strong>ir</strong> ardo jo fiziologinæ pusiausvyrà(Liet. d<strong>ir</strong>voþemiø ..., 1998; Ãðèöåíêî, Äîëãîäâîðîâ, 1986). Kalcio poreiká iðdalies galima patenkinti <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>voþemio rûgðtëjimà sustabdyti fiziologiðkainerûgðèiomis tràðomis. Vienos ið jø yra kalcio amonio salietra (KAN 27). Ðiostràðos gaminamos Lietuvoje <strong>ir</strong> sparèiai populiarëja. Jose yra 27%N (amoniakinio NH 4+– 13,5%, nitratinio NO 3-– 13,5%), 6% kalcio (CaO) <strong>ir</strong>4% magnio (MgO). Papildomi maisto elementai – kalcis <strong>ir</strong> magnis – yra ið90
gamtinio dolomito. Dolomitø priedas sumaþina amonio nitrato fiziologinárûgðtumà, padeda subalansuoti d<strong>ir</strong>voþemio rûgðtumà bei pagerina jo biologináaktyvumà. Augalai patræðiami ne tik azotu, bet kalciu <strong>ir</strong> magniu, kuriø trûkstalengvuose <strong>ir</strong> rûgðèiuose d<strong>ir</strong>voþemiuose.2003 m. pradëtos gaminti azoto tràðos su ceolitu. Jø sudëtis labai panaðikaip kalcio amonio salietros, tik vietoj dalies dolomito pridëta 3-6% ceolito,4,5-5,4% kalcio oksido (CaO) <strong>ir</strong> 3,1-3,5% magnio oksido (MgO). Ceolitai yrakristaliniai, ðarminiai ar þemës ðarminiai hidratuoti aliumosilikatai. Jøpagrindiniai <strong>ir</strong> aktyviausi komponentai – klinoptilolitai, monmorilonitai,chabazitai, turintys daug kalio, natrio, magnio <strong>ir</strong> kalcio. Ceolitø gardelës kanaløskersmuo – nuo 2,8 iki 8 angstremø, á juos laisvai patenka poliarinës molekulës(NH 3-, K + <strong>ir</strong> kt.). Ðiø savybiø dëka ceolitas aktyviai sorbuoja maisto medþiagas,ypaè azotà <strong>ir</strong> kalá, <strong>ir</strong> apsaugo jas nuo iðplovimo (Ilsidar, 1999; Mumpton, 1999).Ceolituose beveik nebûna azoto <strong>ir</strong> fosforo. Jie yra neutralios reakcijos(Ïîñòíèêîâ, 1991b). Tokiu bûdu, ceolitas, esantis kalcio amonio salietrosgranulëje, pagerina tràðø fizikines savybes ( b<strong>ir</strong>umà, susigulëjimà, laikymàsi) <strong>ir</strong>pailgina maisto medþiagø veikimo laikà. Lietuvoje UAB ,,Elega” platinamuoseceolituose yra 5,03% kalio <strong>ir</strong> natrio (K 2O+Na 2O), 1,07% magnio (MgO), 2,10%CaO bei mikroelementø (Mn, Zn <strong>ir</strong> kiti). Juos galima naudoti kaip ekologinestràðas, maþinanèias d<strong>ir</strong>voþemio rûgðtëjimà.Tyrimø tikslas – ávertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðøsu ceolitu (KAN 27 + ceolitas) bei ceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro)<strong>ir</strong> amonio salietros átakà raudonøjø burokëliø Pablo F 1produktyvumui,ðakniavaisiø morfometriniams rodikliams bei tø rodikliø reikðmæ derliuiformuoti.Tyrimø objektas <strong>ir</strong> metodai. 2004-2005 m. bandymai vykdyti Lietuvossodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës institute. D<strong>ir</strong>voþemis – priesmëlis ant lengvopriemolio karbonatingasis sekliai glëjiðkas iðplautþemis (IDg 8-k, /Calc(ar)i –Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydaitë V. <strong>ir</strong> kt., 2001). D<strong>ir</strong>voþemioarmuo 22-25 cm storio, neutralios reakcijos (pH KCl7,0), su 1,58% humuso,daug judriojo fosforo (354 mg kg -1 d<strong>ir</strong>voþemio), kalio (146 mg kg -1 d<strong>ir</strong>voþemio)bei kalcio (4 500 mg kg -1 d<strong>ir</strong>voþemio), taèiau maþai azoto (0-40 cm sluoksnyje– 56,6 kg ha -1 N-NH 4+ N-NO 3).D<strong>ir</strong>voþemio mëginiuose potenciometru nustatyta pH KCl, humusas (%) –Tiurino, judrieji P 2O 5<strong>ir</strong> K 2O (mg kg -1 ) – Egnerio-Rimo-Domingo (A-L),mineralinis azotas (mg kg -1 ) – jonometriniu, kalcis <strong>ir</strong> magnis (mg kg -1 ) – liepsnosfotometriniu metodais. Analizës atliktos LÞI Agrocheminiø tyrimø centre.Prieðsëlis – juodasis pûdymas. D<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo <strong>ir</strong> darþoviø prieþiûros darbaivykdyti pagal LSDI priimtas intensyvaus darþoviø auginimo technologijas.Raudonieji burokëliai Pablo F 1sëti 70 cm tarpueiliais, lygioje d<strong>ir</strong>voje.Iðberta 0,5 mln. vnt. /ha sëklø. Prieð raudonøjø burokëliø sëjà træðta kaliomagnezija (30% K 2O) <strong>ir</strong> granuliuotu superfosfatu (19,8% P 2O 5).Bandymo schema: 1 – be azoto – F (P 60K 120). 2 – F + KAN 27 N 90+ N 30.Prieð sëjà <strong>ir</strong> papildomai, kai burokëliai buvo 4-6 lapø augimo tarpsnio, træðtakalcio amonio salietra. 3 – F + KAN 27 su ceolitu N 90+ N 30. Prieð sëjà <strong>ir</strong>91
- Page 1 and 2:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 3 and 4:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 5:
1 lentelë. Obelø þydëjimo tarps
- Page 9 and 10:
6,05,04,0a/b3,02,01,001 2 3 4 5 6 7
- Page 12 and 13:
18. Ë ó÷øèå ñîðòà ïëî
- Page 14 and 15:
1998), Lenkijoje - Idared, Jonagold
- Page 16 and 17:
3,2 2,11,6 1,1 53,510,9R 05 / LSD 0
- Page 18 and 19:
3 lentelë. Obuoliø cheminë sudë
- Page 20 and 21:
Minkštimo tvirtumo obuoliuose rodi
- Page 22 and 23:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 24 and 25:
Skirtingos chlorofilø formos bei k
- Page 26 and 27:
mg/gmg/g3,532,521,510,5043,532,521,
- Page 28 and 29:
a + b, and Total Carotenoid Content
- Page 30 and 31:
Tyrimø objektas. Tirti skirtingo a
- Page 32 and 33:
Skeletinës ðakos. 2004 m. skeleti
- Page 34 and 35:
5 lentelë. Ávairiai genëtø juod
- Page 36 and 37:
þemës, atþëlæ krûmai 2005 m.
- Page 38 and 39:
2. Brennan R. M. Currants and goose
- Page 40 and 41: Grybinëms ligoms atsparûs auksuot
- Page 42 and 43: 2 lentelë. Tarprûðiniø hibridø
- Page 44 and 45: 5 lentelë. Tarprûðiniø hibridø
- Page 46 and 47: 8. Stanys V., Shikshnianas T., Stan
- Page 48 and 49: pasisavinimas gali bûti susijæs s
- Page 50 and 51: 1 lentelë. Geleþies tràðø áta
- Page 52 and 53: nors lapuose yra daug geleþies, ji
- Page 54 and 55: 11. L ieten F. Iron nutrition of st
- Page 56 and 57: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 58 and 59: Tyrimø rezultatai. B r a ð k i ø
- Page 60 and 61: Grynasis fotosintezës produktyvuma
- Page 62 and 63: augalai turi daugiau chlorofilo a,
- Page 64 and 65: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 66 and 67: jos sutrintos grûstuvëlyje su kva
- Page 68 and 69: Laikant Venta braðkiø uogas ávai
- Page 70 and 71: Balai / Scores54,543,532,521,510,50
- Page 72 and 73: 7. Harker F. R., Elgar H. J., Watki
- Page 74 and 75: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 76 and 77: uogø jusliniø savybiø tarpusavio
- Page 78 and 79: Avietës, kurios iðsiskyrë iðvai
- Page 80 and 81: 10. Intensyvios uoginiø augalø au
- Page 82 and 83: ûkiø veiklà. Á ES ÛADT atrenka
- Page 84 and 85: 1 lentelës tæsinysTable 1 continu
- Page 86 and 87: 3 lentelë. Lietuvos þemës ûkio
- Page 88 and 89: aðkiø ir avieèiø augintojai. Va
- Page 92 and 93: papildomai, kai burokëliai buvo 4-
- Page 94 and 95: Derliaus dydá lëmë ðakniavaisio
- Page 96 and 97: Aptarimas. Ávairiose ðalyse atlik
- Page 98 and 99: 14. S cholberg J., McNeal B. L., Bo
- Page 100 and 101: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 102 and 103: 2 lentelë. Meteorologinës sàlygo
- Page 104 and 105: Sacharozës kiekis, pereinant ið
- Page 106 and 107: 1614121086420Mënuo / 10Month IIA%1
- Page 108 and 109: Išvados. Burokëliø pasodø augim
- Page 110 and 111: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 112 and 113: 1 lentelë. Valgomøjø morkø morf
- Page 114 and 115: 2. Daugiausia karotino susikaupia S
- Page 116 and 117: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 118 and 119: masëje nustatytas 100% acetono eks
- Page 120 and 121: 3,02,5mg cm -2 para -1 / mg cm -2da
- Page 122 and 123: 13. Í è÷èïîðîâè÷ À. À.
- Page 124 and 125: intensyvumà. Augimo pasikeitimà d
- Page 126 and 127: cm120,0100,080,060,040,020,00Lapø
- Page 128: Literatûra1. Axter R., Ashenden T.
- Page 131 and 132: donorus stresinëmis temperatûros
- Page 133 and 134: Augalus - donorus auginant lauke, o
- Page 135 and 136: Hibridø grupëje didþiausiu morfo
- Page 137 and 138: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 139 and 140: liepos pradþioje, iðkritus daug k
- Page 141 and 142:
susidarë, kai liepos 3-5 d. iðkri
- Page 143 and 144:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 145 and 146:
ypaè liepos-rugpjûèio mënesiais
- Page 147 and 148:
Anksèiau (07 25 ir 08 01) nuimtø
- Page 149 and 150:
Maþiausià derliø (nepriklausomai
- Page 151 and 152:
14. V isser C.L.M. Beinvloeding van
- Page 153 and 154:
vystytis yra 6,7°C šilumos (Sites
- Page 155 and 156:
3 lentelë. Insekticidø biologinis
- Page 157 and 158:
8 lentelë. Insekticidø poveikis t
- Page 159 and 160:
skirtumø negauta. 2005 m. American
- Page 161 and 162:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 163 and 164:
Á kiekvienà indà ápilta po 3 l
- Page 165 and 166:
mg g -1amg g -1cmg g -1e1,41,21,00,
- Page 167 and 168:
Literatûra1. Alexieva V., Ivanov S
- Page 169 and 170:
34. Òàëàíîâà Â.Â., Òèò
- Page 171 and 172:
(ABA), jasmonic acid (JA) and gibbe
- Page 173 and 174:
μ g -1 FW / ŽM4030201025201510050
- Page 175 and 176:
data about the role of GA 3in ozone
- Page 177 and 178:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 179 and 180:
dispersinës analizës metodais (Ta
- Page 181 and 182:
2 lentelë. Saldþiosios paprikos v
- Page 183 and 184:
4 lentelë. Saldþiosios paprikos p
- Page 185 and 186:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 187 and 188:
This lesion is often sharply deline
- Page 189 and 190:
of disease in cucumbers increased t
- Page 191 and 192:
cubensis): the fungus and its hosts
- Page 193 and 194:
keitimasis (stipris, kryptis) veiki
- Page 195 and 196:
Antrame bandyme, kur augalai á ele
- Page 197 and 198:
Biol. and Med. 2002. Vol. 21-1. P.
- Page 199 and 200:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 201 and 202:
Fruktozës, gliukozës, sacharozës
- Page 203 and 204:
30Fru Glu Suc Maltmg/g2520151050EXP
- Page 205 and 206:
Išvados. Juvenalinio periodo pabai
- Page 207 and 208:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 209 and 210:
Wood (fir-tree) ash used in the tri
- Page 211 and 212:
Table 3. The influence of fertilizi
- Page 213 and 214:
increased. However, wood ash didn
- Page 215 and 216:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. M
- Page 217 and 218:
(MgO) (Kviklienë, 1997; Kviklienë
- Page 219 and 220:
vidutiniðkai humusingas, judriojo
- Page 221 and 222:
jø susikaupë 2001 m. Purkðtose k
- Page 223 and 224:
17 092 MJ ha -1 arba 19%, o træðt
- Page 225 and 226:
3. Vegetacijos metu du kartus nupur
- Page 227 and 228:
yield, quality, nutrient balance, e
- Page 229 and 230:
Daugelá kartø bandymø stotis su
- Page 231 and 232:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 233 and 234:
formø vyðniø. Derlingø, vidutin
- Page 235 and 236:
Sodininkystës mokslas vertina A. U
- Page 237 and 238:
Trumpai iðdëstomi tyrimø metu su
- Page 239 and 240:
paketo elektroninëje lentelëje EX
- Page 241 and 242:
-DiscussionShould not repeat result
- Page 243 and 244:
-scientific books, monographs, revi
- Page 245 and 246:
D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. D
- Page 247 and 248:
D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. D