Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

nors lapuose yra daug geleþies, ji gali bûti fiziologiðkai neaktyvi ir nedalyvautimetabolizmo procesuose (Märschner, 1985; Erdal ir kt., 1998). Pavyzdþiui,ðarminiame dirvoþemyje nustatyta, kad geleþies koncentracija chloruotuoselapuose gali bûti panaði ar net didesnë negu þaliuose. Tai siejama su geleþieslokalizacija augalo audiniuose. Geleþies katijonai gali bûti lapø apoplazmosnuosëdose ir nedalyvauti fiziologiniuose procesuose (Mengel ir kt., 1988).Panaðûs rezultatai gauti ir mûsø tyrimuose. Buvo tikëtasi, kad geleþies tràðossumaþins ar paðalins iðorinius geleþies trûkumo poþymius. Nupurðkus avietesgeleþies chelato tràðomis, geleþies kiekis jø lapuose padidëjo 2,2-4,4 karto,taèiau iðoriniø chlorozës sumaþëjimo poþymiø nepastebëta. Kad padidëtøgeleþies kiekis avieèiø lapuose, uþtenka purkðti jas 0,5% koncentracijos geleþieschelato tirpalu, visai netikslinga didinti tirpalo koncentracijà.Geleþies tràðø átaka augalø derliui nevienareikðmë. Kõksal ir bendraautoriøduomenimis (1999), kriauðes nupurðkus aminorûgðèiø geleþies druskø tirpalais,jø derlius padidëjo 47%. Almaliotis ir kt. (2002) nustatë patikimà tiesioginækoreliacijà tarp geleþies koncentracijos ir derliaus. Turkijos mokslininkai iðtyrë,kad kai kuriø veisliø braðkës neigiamai reaguoja á geleþies tràðas, o jø derliusnet sumaþëja (Türemis ir kt., 1997). Belgijos ir Norvegijos mokslininkai teigia,kad dël geleþies trûkumo braðkës maþiau uþmezga uogø, sumaþëja derlius iruogø masë (Lieten, 2000; Nestby, 2003). Mûsø duomenimis, nupurkðtø geleþiestràðø tirpalais avieèiø lapuose iki keliø kartø padaugëja geleþies, taèiau stiebainesutankëja, neuþauga stambesni, nepakinta nei derlius, nei uogos masë.Dirvoþemyje yra tam tikras mitybiniø elementø balansas. Iðtirta, kadegzistuoja elementø konkurencija, o vieno elemento perteklius gali apsunkintikitiems elementams patekti á augalà (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã, 1978;Erdal ir kt., 2004). Pavyzdþiui, Karaman (1997) atliktuose tyrimuose nustatyta,kad geleþies tràðos padidino geleþies koncentracijà pupelëse, bet sumaþinojose fosforo ir mikroelementø – cinko, vario ir mangano. Mokslininkai Basarir Özgümüs (1999) nustatë neigiamà koreliacijà tarp bendro geleþies kiekio irvario, cinko bei mangano koncentracijos persikø lapuose. Mûsø atliktuoseavieèiø mitybos geleþimi bandymuose nustatyta, kad 2,2 karto padidëjæs geleþieskiekis lapuose ið esmës (iki 24%) sumaþino mikroelementø – mangano, varioir boro, taip pat magnio koncentracijà. Tai patvirtino Baltarusijos bei kitøðaliø mokslininkø teiginá, kad mikroelementai pagerina pagrindiniø mityboselementø, kaip azoto, kalio ir fosforo, patekimà á augalà (Òîìà ir kt., 1980; Áðóéëî,2005). Pagerëjus mitybai geleþimi, avietës pasisavino ið esmës daugiau kalio,azoto ir fosforo. Avietëms augti reikia nemaþai azoto, taèiau jos jautriausioskalio trûkumui. Geleþies tràðomis nupurkðtø avieèiø lapuose padaugëjo kalio39,6%. Ðarminëse dirvose kalá augalai sunkiau pasisavina, todël jø lapus vertapurkðti geleþies tràðø tirpalais.Manoma, kad geleþies tràðas tikslinga purkðti kartu su kalio tràðomis.Kadangi geleþies tràðomis nupurðkus lapus, pagerëja kalio pasisavinimas,tikëtina, kad kompleksinis ðiø dviejø mitybos elementø naudojimas galipadidinti avieèiø derliø ir uogos masæ.52