Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

augalø vidutinis paþeidimas siekë tik 0,05 balo. Ávertinus juodojo ir amerikinioserbentø reciprokiniais kryþminimais sukurtus hibridus, nustatyta, kad grybinëmsligoms atspariø augalø buvo patikimai daugiau ðeimose su atsparaus grybinëmsligoms amerikinio serbento citoplazma. Hibridiniai augalai grybinëmis ðioseðeimose buvo maþai paþeisti grybiniø ligø. Kai kurie augalai tose kryþminimokombinacijose pasiþymëjo kompleksiniu atsparumu kelioms ligoms. Tai rodo,kad citoplazminis genomas vaidina labai svarbø vaidmená augalø atsparumuigrybinëms ligoms. Vykdant serbentø selekcijà, gerø rezultatø galima pasiektipagal fenotipà tinkamai parinkus kryþminimo komponentà (Ðikðnianas,Sasnauskas, 2002). Nors visiðkai atspariø ðviesmargei ir deguliams juodojoserbentø nëra, bet, atlikus tarprûðinius kryþminimus, pavyko sukurti hibridus,kuriø visiðkai nepaþeidþia nei miltligë, nei ðviesmargë, nei deguliai.Išvados. 1. Visø tarprûðiniø hibridø ðeimø augalus daugiausiai paþeidþiaðviesmargë, maþiau deguliai, o maþiausiai miltligë. Visø tarprûðiniø juodojoserbento su agrastu, raudonuoju, auksuotuoju ir amerikiniu serbentu hibridø(F 1-F 3) ðeimose yra atspariø miltligei augalø (17,3-100%), iðskyrus ðeimà2-273-16 (Ribes nigrum x R. petraeum), kurioje atspariø augalø nëra.2. Ðviesmargë daugiausiai paþeidþia juodojo serbento ir agrasto, maþiaujuodojo ir raudonojo serbento hibridinius (F 1-F 2) augalus. Daugiausiai atspariøðviesmargei augalø buvo juodojo ir raudonojo, juodojo ir aksuotojo serbentohibridø ðeimose 12-60%.3. Visose juodojo serbento ir agrasto, juodojo ir amerikinio serbentoF 1-F 3hibridø ðeimose yra atspariø (18-92,5%) deguliams augalø. Didþiausiaávairove pagal atsparumà deguliams iðsiskiria juodojo ir raudonojo, bei juodojoir amerikinio serbento hibridø ðeimos.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 12Literatûra1. Bauer R. Josta, eine neue Beerenobstart aus der Kreuzung SchwarzeJohannisbeere x Sttachelbeere // Erwerbsobstbau. 1978. 20(6). P. 116-119.2. Duchovskis P., Ðikðnianienë J., Ðikðnianas T.,Bandaravièienë G. Juodojo serbentø generatyviniø organø raida iratsparumas pavasario ðalnoms // Sodininkystë ir darþininkystë. 2000. T. 19(1). P. 3-14.3. Intensyvios sodø ir uogynø auginimo technologijos / Sud. A. Kviklys.Vilnius, 1986. 99 p.4. Keep E., Parker J. H., Knight V. H. Interspecifichybridisation in black currant breeding // Proc. 8 th EUCARPIA Congress. Madrid,1977. P. 345-350.5. Kluczynska J. Porzeczki. Warszawa: Panstwowe WydawnictwoRolniecze i Lesne. 1972. 180 p.6. Rousseau H., Roy M. Black currant research trials in the provinceof Quebec, Canada with special reference to foliar diseases // Acta Hort. 2002. N 585.P. 225-230.7. Siksnianas T., Sasnauskas A. Heritability of productivity andresistance to fungal diseases in black currant // Acta Hort. 585. Vol. 1. 2002. P. 399-404.45