Grybinëms ligoms atsparûs auksuotasis (Ribes aureum Pursh.) <strong>ir</strong> amerikinis(Ribes americanum Mill.) serbentai. Jie þydi vëlai <strong>ir</strong> iðvengia praþûtingøpavasario ðalnø. Ðalnoms <strong>ir</strong> miltligei atsparûs <strong>ir</strong> iðtvermingi þiemà augalai yrakilæ ið raudonojo (R. petraeum Wulf.) serbento (Kluczynska, 1972). P<strong>ir</strong>mosiosserbentø tarprûðiniø hibridø veislës, gautos sukryþminus juodàjá serbentà (Ribesnigrum L.) <strong>ir</strong> paprastàjá agrastà (Ribes uva-crispa L.), yra atsparios miltligei(Bauer, 1978; Îãîëüöîâà, 1992).Árodyta (Keep <strong>ir</strong> kt., 1977, Êè÷èíà, 1984; Êíÿçåâ, Îãîëüöîâà, 2004),kad tarprûðiniai kyþminimai sudaro galimybes ið sk<strong>ir</strong>tingø serbentø rûðiø perkeltiatsparumo genus <strong>ir</strong> sukurti vëlai þydinèius, atsparius grybinëms ligoms hibridinëskilmës juoduosius serbentus.Tyrimo tikslas – ávertinti tarprûðiniø juodojo serbento hibridø (F 1-F 3) supaprastuoju agrastu, raudonuoju, auksuotuoju <strong>ir</strong> amerikiniu serbentu atsparumàgrybinëms ligoms.Tyrimo objektas <strong>ir</strong> metodai. Tyrimai atlikti 1999-2005 m. Lietuvossodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës instituto Sodo augalø genetikos <strong>ir</strong>biotechnologijos skyriuje. Tarprûðiniai hibridai gauti sukryþminus juodojoserbento Almiai, Triton, Vakariai, Titania, Beloruskaja sladkaja; paprastojoagrasto Kurðu Dzintars, Anglø geltonieji, raudonojo serbento Rondom, Jonkheervan Tets, auksuotojo serbento klono Rn 1 280 <strong>ir</strong> amerikinio serbento klonoAs-03 augalus. Tarprûðiniai hibridai F 1uþauginti izoliuotø gemalø metodu(Stanys, 1997). Tarprûðiniai hibridai F 2-F 3uþauginti ið selekciniame augynelaisvai persikryþminusiø hibridø F 1sëklø. Ðiltnamyje uþaugæ dvimeèiai <strong>ir</strong>trimeèiai augalai pasodinti á selekciná augynà. Serbentynas áveistas <strong>ir</strong> priþiûrëtaspagal intensyvias sodø <strong>ir</strong> uogynø auginimo technologijas (Kviklys, 1986), betcheminës augalø apsaugos priemonës nenaudotos. P<strong>ir</strong>maisiais <strong>ir</strong> antraisiaisderëjimo metais ávertintas augalø atsparumas grybinëms ligoms: miltligei(Sphaerotheca mors-uvae Berk.), šviesmargei (Mycosphaerela ribis Kleb.) <strong>ir</strong>deguliams (Pseudopeziza ribis Kleb.). Grybiniø ligø paþeidimai vertinti baløskale (0 – ûgliai <strong>ir</strong> lapai sveiki, 5 – paþeista per 75% vienameèiø ûgliø ar lapø).Tyrimo laikotarpiu meteorologinës sàlygos buvo vidutiniðkai palankios grybinëmsligoms plisti.Eksperimentiniai duomenys ávertinti dispersinës analizës metodu, suspecialiai selekciniams tyrimams parengtomis kompiuterinëmis programomis(Tarakanovas 1999).Rezultatai. Juodojo serbento tarpveisliniø hibridø ûglius <strong>ir</strong> lapus grybinësligos paþeidë vidutiniðkai (miltligë – 1,20, ðviesmargë – 2,29, deguliai –2,88 balo). Visiðkai atspariø ðioms ligoms sëjinukø nebuvo. Tarprûðinius juodojoserbento <strong>ir</strong> paprastojo agrasto hibridus miltligë nepaþeidë arba paþeidë maþai.Vidutinis paþeidimas buvo F 1– 0,05 balo, F 2– 0-0,26 balo (1 lentelë). HibridøF 1ðeimose nuo 66 iki 100%, o hibridø F 2ðeimose nuo 90 iki 100% augalø buvonepaþeista.Ðviesmargë juodojo serbento <strong>ir</strong> agrasto tarprûðinius F 1-F 2hibridus paþeidëmaþai arba vidutiniðkai 0,58-1,60 balo. Ið t<strong>ir</strong>tø penkiø ðeimø augalø tik dviejosebuvo 6-8% nepaþeistø augalø.Deguliai paþeidë panaðiai kaip <strong>ir</strong> ðviesmargë, bet hibridø ðeimose buvonuo 18 iki 30% nepaþeistø augalø.40
1 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R.nigrum x R.uva-crispa F 1-F 2) grybiniøligø paþeidimaiTable 1. Performance of interspecific hybrids (R.nigrum x R.uva-crispa F 1-F 2) to fungaldiseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %**Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesisk<strong>ir</strong>ia (R≤0,01)* Means marked with the same letter do not differ significantly (LSD≤ 0.01)Juodojo <strong>ir</strong> raudonojo serbentø hibridus F 1miltligë paþeidë maþai arbavidutiniðkai (0,11-1,80 balo), nors dviejose ið trijø hibridø ðeimø buvo 40-82%nepaþeistø augalø (2 lentelë). Visi hibridai F 2buvo nepaþeisti.Ðviesmargë maþai paþeidë juodojo <strong>ir</strong> raudonojo serbentø hibridus – 0,23-1,13 balo. Ið ðeðiø ðeimø keturiose buvo 12-60% nepaþeistø augalø.Juodojo <strong>ir</strong> raudonojo serbentø hibridus sk<strong>ir</strong>tingose ðeimose deguliaipaþeidë nevienodai – 0-3,4 balo, o paþeidimo mastà labiausiai lëmëkryþminimuose naudotø sk<strong>ir</strong>tingø veisliø augalai. Iðtyrus ðeðias hibridø ðeimas,dviejose buvo paþeisti visi augalai, o kitose buvo paþeistø <strong>ir</strong> nepaþeistø augalø.Juodojo serbento sëjinukus <strong>ir</strong> juodojo bei auksuotojo serbentø hibridusF 1grybinës ligos paþeidë panaðiai. Miltligë vidutiniðkai paþeidë (1,16 balo)juodojo <strong>ir</strong> auksuotojo serbentø hibridus F 1, nors ðioje ðeimoje buvo visiðkaiatspariø augalø (3 lentelë), hibridø F 2visi augalai buvo nepaþeisti. Ðviesmargë<strong>ir</strong> deguliai maþai paþeidë trijø ðeimø hibridus (F 1-F 2). Ðviesmargë nepaþeidë11-17%, deguliai – 38-75% ðiø ðeimø augalø.Grybinës ligos sk<strong>ir</strong>tingai paþeidë juodojo <strong>ir</strong> amerikinio serbentø augalus(4, 5 lentelës). Visi juodojo serbentø augalai labiau paþeisti grybiniø ligø.Amerikinio serbento augalø miltligë nepaþeidë, o ðviesmargë <strong>ir</strong> deguliai maþaipaþeidë. F 1-F 3kartø hibridus (4 lentelë) grybinës ligos labiau paþeidë uþamerikiná <strong>ir</strong> maþiau uþ juodajá serbentus. Penkios R. nigrum x R. americanumF 3hibridø ðeimos nesiskyrë pagal paþeistø augalø kieká, iðskyrus 97 ðeimà, kuriojenepaþeistø augalø buvo maþiau. Vidutinis paþeidimas hibridø ðeimose buvonuo 0,28 iki 1,50 balo. 5-40 % augalø t<strong>ir</strong>tose ðeimose buvo nepaþeistiantraknozës. Ðviesmargës nepaþeistø augalø rasta trijose ið penkiø ðeimø.41ÐviesmargëSeptoria leaf spotvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*DeguliaiAnthracnosevidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %*Ribes nigrum 1,72±0,16 0d 2,29±0.43 0c 2,88±0.23 0dRibes nigrum x R. 0,05±0,03 66c 0,57±0,20 0c 0,27±0,14 33abuva-crispa F 1 (729)R. nigrum x R. uvacrispa0 100a 1,24±0,27 8a 0,41±0,13 30abF 1 (1-680)R. nigrum x R. uvacrispa0,26±0,25 94b 0,58±0,12 6b 1,12±0,21 20cF 2 (1)R. nigrum x R. uvacrispa0 100a 0,93±0,19 0c 0,45±0,14 37aF 2 (9)R. nigrum x R. uvacrispaF 2 (10)0,13±0,12 90b 1,60±0,29 0c 1,26±0,33 18c
- Page 1 and 2: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 3 and 4: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 5: 1 lentelë. Obelø þydëjimo tarps
- Page 9 and 10: 6,05,04,0a/b3,02,01,001 2 3 4 5 6 7
- Page 12 and 13: 18. Ë ó÷øèå ñîðòà ïëî
- Page 14 and 15: 1998), Lenkijoje - Idared, Jonagold
- Page 16 and 17: 3,2 2,11,6 1,1 53,510,9R 05 / LSD 0
- Page 18 and 19: 3 lentelë. Obuoliø cheminë sudë
- Page 20 and 21: Minkštimo tvirtumo obuoliuose rodi
- Page 22 and 23: SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 24 and 25: Skirtingos chlorofilø formos bei k
- Page 26 and 27: mg/gmg/g3,532,521,510,5043,532,521,
- Page 28 and 29: a + b, and Total Carotenoid Content
- Page 30 and 31: Tyrimø objektas. Tirti skirtingo a
- Page 32 and 33: Skeletinës ðakos. 2004 m. skeleti
- Page 34 and 35: 5 lentelë. Ávairiai genëtø juod
- Page 36 and 37: þemës, atþëlæ krûmai 2005 m.
- Page 38 and 39: 2. Brennan R. M. Currants and goose
- Page 42 and 43: 2 lentelë. Tarprûðiniø hibridø
- Page 44 and 45: 5 lentelë. Tarprûðiniø hibridø
- Page 46 and 47: 8. Stanys V., Shikshnianas T., Stan
- Page 48 and 49: pasisavinimas gali bûti susijæs s
- Page 50 and 51: 1 lentelë. Geleþies tràðø áta
- Page 52 and 53: nors lapuose yra daug geleþies, ji
- Page 54 and 55: 11. L ieten F. Iron nutrition of st
- Page 56 and 57: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 58 and 59: Tyrimø rezultatai. B r a ð k i ø
- Page 60 and 61: Grynasis fotosintezës produktyvuma
- Page 62 and 63: augalai turi daugiau chlorofilo a,
- Page 64 and 65: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 66 and 67: jos sutrintos grûstuvëlyje su kva
- Page 68 and 69: Laikant Venta braðkiø uogas ávai
- Page 70 and 71: Balai / Scores54,543,532,521,510,50
- Page 72 and 73: 7. Harker F. R., Elgar H. J., Watki
- Page 74 and 75: LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 76 and 77: uogø jusliniø savybiø tarpusavio
- Page 78 and 79: Avietës, kurios iðsiskyrë iðvai
- Page 80 and 81: 10. Intensyvios uoginiø augalø au
- Page 82 and 83: ûkiø veiklà. Á ES ÛADT atrenka
- Page 84 and 85: 1 lentelës tæsinysTable 1 continu
- Page 86 and 87: 3 lentelë. Lietuvos þemës ûkio
- Page 88 and 89: aðkiø ir avieèiø augintojai. Va
- Page 90 and 91:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 92 and 93:
papildomai, kai burokëliai buvo 4-
- Page 94 and 95:
Derliaus dydá lëmë ðakniavaisio
- Page 96 and 97:
Aptarimas. Ávairiose ðalyse atlik
- Page 98 and 99:
14. S cholberg J., McNeal B. L., Bo
- Page 100 and 101:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 102 and 103:
2 lentelë. Meteorologinës sàlygo
- Page 104 and 105:
Sacharozës kiekis, pereinant ið
- Page 106 and 107:
1614121086420Mënuo / 10Month IIA%1
- Page 108 and 109:
Išvados. Burokëliø pasodø augim
- Page 110 and 111:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 112 and 113:
1 lentelë. Valgomøjø morkø morf
- Page 114 and 115:
2. Daugiausia karotino susikaupia S
- Page 116 and 117:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 118 and 119:
masëje nustatytas 100% acetono eks
- Page 120 and 121:
3,02,5mg cm -2 para -1 / mg cm -2da
- Page 122 and 123:
13. Í è÷èïîðîâè÷ À. À.
- Page 124 and 125:
intensyvumà. Augimo pasikeitimà d
- Page 126 and 127:
cm120,0100,080,060,040,020,00Lapø
- Page 128:
Literatûra1. Axter R., Ashenden T.
- Page 131 and 132:
donorus stresinëmis temperatûros
- Page 133 and 134:
Augalus - donorus auginant lauke, o
- Page 135 and 136:
Hibridø grupëje didþiausiu morfo
- Page 137 and 138:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 139 and 140:
liepos pradþioje, iðkritus daug k
- Page 141 and 142:
susidarë, kai liepos 3-5 d. iðkri
- Page 143 and 144:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 145 and 146:
ypaè liepos-rugpjûèio mënesiais
- Page 147 and 148:
Anksèiau (07 25 ir 08 01) nuimtø
- Page 149 and 150:
Maþiausià derliø (nepriklausomai
- Page 151 and 152:
14. V isser C.L.M. Beinvloeding van
- Page 153 and 154:
vystytis yra 6,7°C šilumos (Sites
- Page 155 and 156:
3 lentelë. Insekticidø biologinis
- Page 157 and 158:
8 lentelë. Insekticidø poveikis t
- Page 159 and 160:
skirtumø negauta. 2005 m. American
- Page 161 and 162:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 163 and 164:
Á kiekvienà indà ápilta po 3 l
- Page 165 and 166:
mg g -1amg g -1cmg g -1e1,41,21,00,
- Page 167 and 168:
Literatûra1. Alexieva V., Ivanov S
- Page 169 and 170:
34. Òàëàíîâà Â.Â., Òèò
- Page 171 and 172:
(ABA), jasmonic acid (JA) and gibbe
- Page 173 and 174:
μ g -1 FW / ŽM4030201025201510050
- Page 175 and 176:
data about the role of GA 3in ozone
- Page 177 and 178:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 179 and 180:
dispersinës analizës metodais (Ta
- Page 181 and 182:
2 lentelë. Saldþiosios paprikos v
- Page 183 and 184:
4 lentelë. Saldþiosios paprikos p
- Page 185 and 186:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. S
- Page 187 and 188:
This lesion is often sharply deline
- Page 189 and 190:
of disease in cucumbers increased t
- Page 191 and 192:
cubensis): the fungus and its hosts
- Page 193 and 194:
keitimasis (stipris, kryptis) veiki
- Page 195 and 196:
Antrame bandyme, kur augalai á ele
- Page 197 and 198:
Biol. and Med. 2002. Vol. 21-1. P.
- Page 199 and 200:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 201 and 202:
Fruktozës, gliukozës, sacharozës
- Page 203 and 204:
30Fru Glu Suc Maltmg/g2520151050EXP
- Page 205 and 206:
Išvados. Juvenalinio periodo pabai
- Page 207 and 208:
SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN
- Page 209 and 210:
Wood (fir-tree) ash used in the tri
- Page 211 and 212:
Table 3. The influence of fertilizi
- Page 213 and 214:
increased. However, wood ash didn
- Page 215 and 216:
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. M
- Page 217 and 218:
(MgO) (Kviklienë, 1997; Kviklienë
- Page 219 and 220:
vidutiniðkai humusingas, judriojo
- Page 221 and 222:
jø susikaupë 2001 m. Purkðtose k
- Page 223 and 224:
17 092 MJ ha -1 arba 19%, o træðt
- Page 225 and 226:
3. Vegetacijos metu du kartus nupur
- Page 227 and 228:
yield, quality, nutrient balance, e
- Page 229 and 230:
Daugelá kartø bandymø stotis su
- Page 231 and 232:
LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞINI
- Page 233 and 234:
formø vyðniø. Derlingø, vidutin
- Page 235 and 236:
Sodininkystës mokslas vertina A. U
- Page 237 and 238:
Trumpai iðdëstomi tyrimø metu su
- Page 239 and 240:
paketo elektroninëje lentelëje EX
- Page 241 and 242:
-DiscussionShould not repeat result
- Page 243 and 244:
-scientific books, monographs, revi
- Page 245 and 246:
D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. D
- Page 247 and 248:
D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. D