Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Tais paèiais metais, I. Ðtaro pakviestas, o V. Tuinylos rekomenduotas,S. Ðvirinas tapo moksliniu bendradarbiu Vytënø sodininkystës ir darþininkystësbandymø stotyje ir pradëjo tirti vaismedþiø poskiepius. Pagrindiná dëmesá skyrëposkiepiø ðaknø iðtvermingumui þiemà, vaismedþiø vienodam augumui sode,poskiepiø ir veisliø atitikimui, sëklø iðeigai ir jø daigumui. Poskiepiams pasiûlëPopierinio ir miðkinës obels ið IX forto sëjinukus. Ðios obels sëklø iðeiga buvobeveik dukart didesnë negu Paprastojo antaninio, o jos ir Popierinio sëjinukøðaknys atsparesnës ðalèiams. Skiepyti á ðiø obelø sëjinukus vaismedþiai greitaiaugo ir gausiai derëjo, o su Popierinio buvo ir kiek þemesni negu su Paprastojoantaninio sëjinukais. Miðkinës obels ið IX forto obelys, kaip dulkininkës,pagerino Paprastojo antaninio sëklø kokybæ ir sëjinukø savybes. Obelø sëkliniøposkiepiø tyrimo duomenis apibendrino þemës ûkio mokslø kandidatodisertacijoje “Sëkliniai obelø poskiepiai ir jø sëklininkystë Lietuvoje”, paskelbëknygoje “Vaismedþiø ir uogakrûmiø dauginimas”, instituto mokslo darbuoseir periodinëje spaudoje. S. Ðvirinas tyrë ir raðë ne tik apie obelø, bet ir apiekitø Lietuvoje auginamø vaismedþiø poskiepius. Vegetatyviniø poskiepiø tyrimàperdavë Algimantui Kvikliui, kriauðiø – Petrui Petrylai, o kaulavaisiø AlfonsuiÐumskiui.1969-1973 m. S. Ðvirinas ávertino tuo metu didþiausià ûkinæ reikðmæturëjusiø obelø veisliø sodinukø augimo medelyne ypatumus ir sudarëtechninius reikalavimus obelø skiepams. 1970-1973 m. tyrë slyvø skiepøauginimo bûdus ir pateikë rekomendacijas, kaip paspartinti slyvø poskiepiøauginimà durpiø pûdinio puodeliuose. Iðplëtë dirvos ir obelø augimo sàlygøtyrimus.1973-1979 m. ávairiose Lietuvos agroklimato zonose jis iðtyrë 255 obeløaugavietes ir nustatë, kad obelys labai prisitaiko prie dirvos savybiø ir gali augtiávairiose, net rûgðèiose (iki pH 4) dirvose, iðskyrus ðlapias ir gilius smëlius.Palyginæs vaismedþiø augumo (pagal kamienø apimtá) ir derliaus duomenis,padarë iðvadà, kad skirtingos vaismedþiø augimo sàlygos labiau veikia derliønegu vegetatyviná augimà. Nustatë, kad gilesniuose dirvø sluoksniuose judriojofosforo susikaupia nevienodai. Daugiausia jo yra virð karbonatingojo horizonto,kur dirva ið neutralios keièiasi á rûgðèià. Iðtyrë, kad á didesnius judriojo kaliokiekius vaismedþiai reaguoja geriau negu á fosforo. Obelø ðaknø zonoje judriojofosforo norma reikëtø laikyti 100 mg/kg dirvø, o kalio – 150-200 mg/kg.Priemoliai neturëtø bûti tankesni kaip 1,72 g/cm 3 . Daug vertingø patarimøpateikta leidiniuose „Sodø dirva ir jos ruoðimas”, „Jaunajam sodininkui”,„Patarimai veisiantiems sodus”. Juose apibendrinti dirvø tyrimo duomenys,pateiktos rekomendacijos sodø projektavimo, dirvos ruoðimo, sodo veisimonaujoje dirvoje ir po sodo klausimais. Apie obelø poskiepius, obelø auginimosàlygas, sodo veisimà ir prieþiûrà iðsamiai raðoma knygoje „Intensyvus obeløsodas”. 1981-1984 m. S. Ðvirinas dar kartà ëmësi tirti vyðniø augavietes. Nustatë,kad Lietuvoje paplitusiø atþaliniø vyðniø geriausios augavietës yra aukðtesnësevietose, neámirkusiuose, ne per sausuose, giliai sukultûrintuose, ávairausrûgðtumo, su ávairiu fosforo ir kalio kiekiu priesmëlio, priemolio bei puraus,humusingo molio dirvoþemiuose. Derliai labiausiai priklauso nuo auginamø232