12.07.2015 Views

Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

3. Vegetacijos metu du kartus nupurðkus bulves kompleksiniø tràðø suazotu, fosforu, kaliu bei mikroelementais Ferticare 14-11-25 0,2% koncentracijost<strong>ir</strong>palu, gumbø derlius padidëjo tik vieneriais metais ið trejø <strong>ir</strong> tai tik 4%.4. Visos tràðos sumaþina krakmolo kieká gumbuose, taèiau padidina bendràcukrø <strong>ir</strong> nitratø kieká, kuriø daugiausiai bûna didþiausia azoto norma træðtosebulvëse. Daugiau cukrø <strong>ir</strong> maþiau sausøjø medþiagø susikaupia vienanarëmistràðomis træðtose <strong>ir</strong> vegetacijos metu papildomai nupurkðtose bulvëse.5. Parinkti bulvëms kompleksines tràðas pagal azoto, fosforo <strong>ir</strong> kalio kiekáyra sudëtinga. Kai gaunamas ið kompleksiniø tràðø <strong>ir</strong> augalø pasisavintas azotobei kalio kiekis sutampa, tai fosforu pertræðiama 50-75 kg ha -1 . Vienanarëmistràðomis pagal agrocheminius d<strong>ir</strong>vos rodiklius træðiamos bulvës azoto <strong>ir</strong> fosforogauna artimà reikiamam kiekiui, taèiau joms trûksta 60 kg ha -1 kalio. Tai rodo,jog labai ankstyvoms bulvëms reikia pakoreguoti kalio tràðø normas.6. Vienanariø tràðø energetinës sànaudos bendrame bulvëms augintisunaudotame energijos kiekyje sudaro maþdaug treèdalá, o kompleksiniø tràðødidesnë norma – pusæ visø energijos sànaudø. Geriausias energijos efektyvumorodiklis gautas, kai bulvës patræðtos vienanarëmis tràðomis.7. Neþiûrint, kad træðti didesne kompleksiniø tràðø norma <strong>ir</strong> papildomaiamonio salietra yra 2,9 karto brangiau negu vienanarëmis tràðomis prieðsodinimà, didþiausias gamybinis pelnas ið labai ankstyvø bulviø gaunamas jaspatræðus didesne kompleksiniø tràðø norma. Tai sudaro 16% daugiau negutræðtø vidutine kompleksiniø tràðø norma <strong>ir</strong> 35% negu træðtø vienanarëmistràðomis bulviø.Gauta2005 01 10Parengta spausdinti2006 03 01Literatûra1. Danilèenko V. Tràðø formø átaka sk<strong>ir</strong>tingø veisliø bulviø gumbø derliui<strong>ir</strong> jo kokybei/ Daktaro disertacija. Kaunas-Akademija, 1998. 130 p.2. Fink A. Dünger und Düngung. Weinheim: VCHVerlagsgesellschaft, 1992. S. 112-135.3. Jundulas J., Raþukas A., Èeponienë S. Selekciniø <strong>ir</strong>elitiniø bulviø derlingumo priklausomybë nuo meteorologiniø slygø PietryèiøLietuvoje // Þemës ûkio mokslai. 1997. Nr. 1. P. 9-12.4. Krishnappa K. S. Effect of fertilizer application on dry matter and N,P and K accumulation in potato at different stages of growth // Mysore journal of Agric.Sciences. 1989. T. 23. No. 3. P. 349-354.5. Kviklienë N. Papildomas bulviø træðimas pro lapus/ Daktaro disertacija.Kaunas- Akademija, 1997. 121 p.6. Kviklienë N., Ðiuliauskas A. Papildomas bulviø træðimas perlapus // Lietuvos sodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës instituto <strong>ir</strong> Lietuvos þemës ûkiouniversiteto mokslo darbai. Sodininkystë <strong>ir</strong> Darþininkystë. 1998. T. 17(1). P. 110-121.7. Lazauskas J., Simonavièienë O. Bulvës. Vilnius: Mokslo <strong>ir</strong>enciklopedijø leidykla, 1995. 139 p.8. Mašauskas V. <strong>ir</strong> kt. Augalø maisto medþiagø balanso normatyvai / LÞIuþbaigtø t<strong>ir</strong>iamøjø darbø praneðimai. Dotnuva-Akademija, 2000. Nr. 32. P. 17-20.225

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!