Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

keitimasis (stipris, kryptis) veikia augalø fizikinius ir morfologinius rodiklius.Daugiausiai tirtas elektromagnetiniø laukø poveikis sëkloms ir to poveikioiðlikimas augaluose (Ãóðåöêèé, 1989; Õëåáíûé, Æóêîâà, 1989; Staðelis,1996). Veikiant elektromagnetiniam laukui, làstelëse labai suaktyvëja fermentai,o tai sudaro sàlygas organizmui normaliai funkcionuoti ir realizuoti genetinápotencialà. Dël to padidëja kultûriniø augalø derlius (Ìàðèíêîâè÷ irkt., 2000).Teigiamas elektromagnetiniø laukø poveikis, nelygu jø stiprumas ir daþnis,pastebëtas gerinant sëklø daigumà bei spartinant augalø vystymàsi (Õëåáíûé,Æóêîâà, 1989; Ãóðåöêèé, 1989; Pietruszewski, 1996b; Stašelis ir kt., 1996; Stašelis irkt., 2003). Nustatyti efektyvûs elektromagnetinio lauko parametrai, skatinantysaugalø augimà, morfogenezæ bei derëjimà (Pietruszewski, 1996a; Stašelis irkt., 1996; Stašelis, Duchovskis, 1997). Taèiau dar maþai tyrinëtas neigiamaselektromagnetiniø laukø poveikis augalams augti ir sëklø daigumui.Darbo tikslas – nustatyti elektromagnetiniø laukø poveiká baltosiomsbalandoms (Chenopodium album L.) augti ir jø sëklø daigumui.Tyrimo objektas ir metodai. 2003 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystësinstituto Augalø fiziologijos laboratorijos fitotroninio komplekso ðiltnamyjetirtos baltosios balandos. Jos augintos durpiø substrate, polimerinëse, 58x36x27 cm dëþëse. Elektromagnetinis laukas sudarytas specialiomis ritëmis, kuriosebuvo skirtingo stiprio nuolatiniai ir kintami elektromagnetiniai laukai:kontroliniame variante – be dirbtinio elektromagnetinio lauko; 1A – 1000 Am -1 (= H↑); 1B – 1800 A m -1 (= H↓); 2A – 800 A m -1 (~ H↑↓); 2B – 200 A m -1(~ H↑↓) (1 pav.).Elektromagnetinio lauko stipris matuotas HI-3550 modulio B(mT)matuokliu ,,Magnetic Field Monitor”), kurio matavimo diapazonas –50/60 Hz, 0,1 mT – 0,3 T, matavimo paklaida – ± 10%. Elektromagnetiniolauko gradientas – ΔH ~2B= 3 A(m cm) -1 ; ΔH ~2A= 13 A(m cm) -1 ; ΔH =1B=23 A(m cm) -1 ; ΔH =1A= 15 A(m cm) -1 .I bandymas. Geguþës mën. augalai perkelti á elektromagnetinius laukus IIorganogenezës etape (Êóïåðìàí ir kt., 1982) su 2-3 iðsivysèiusiais lapais, palaikytivienà savaitæ, toliau auginti ðiltnamyje.II bandymas. Augalai perkelti á elektromagnetinius laukus IIIorganogenezës etape (Êóïåðìàí ir kt., 1982) su 5 iðsivysèiusiais lapais, palaikytivienà savaitæ, toliau auginti ðiltnamyje.Kai balandos subrandino sëklas, buvo iðmatuotas jø aukðtis (30 augalø iðkiekvieno varianto), sëklos surinktos ir iðdþiovintos kambario temperatûroje.Nustatyta sëklø dygimo energija ir daigumas. Jos daigintos termostate, esant30/20°C (diena/naktis) temperatûrai. Dygimo energija nustatyta po penkiø, odaigumas – po 10 parø.Rezultatai. Visuose elektromagnetinio lauko poveikio deriniuose balandosbuvo aukðtesnës negu kontroliniame variante (2 pav.). Veikiant augalus IIorganogenezës etape, labiausiai juos augti skatino nuolatinis elektromagnetinislaukas nepriklausomai nuo vektoriaus krypties (2 pav. I-1A ir I-1B). Veiktimaþesnio stiprio kintamu elektromagnetiniu lauku augalai buvo maþiausi(2 pav. I-2B).193