Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 177-185.SALDÞIOSIOS PAPRIKOS PRODUKTYVUMASNEŠILDOMUOSE PAVASARINIUOSE ŠILTNAMIUOSENijolë MAROÈKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: institutas@lsdi.lt2002-2004 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute pavasariniuosestabilizuota polietileno plëvele dengtuose neðildomuose ðiltnamiuose tirtas penkiolikosveisliø ir hibridø saldþiosios paprikos produktyvumas. Ávertinta vaisiø nokimo pradþia,derëjimo trukmë, biologinis ir prekinis derlius (kg/m 2 ), morfologiniai rodikliai. Pagalderëjimo laikà saldþiàsias paprikas galima suskirstyti á ankstyvas – Marta, Telimena,Gourmet; vidutiniškai ankstyvas – Reda, Oþarovska, Baraka F 1, Acapulco F 1, Figaro F 1,Oèarovanije, Arija F 1, Etiud; vidutiniðkai vëlyvas – Pariþ F 1, Izraelio F 1, Fidelio F 1; vëlyvas– Svetliaèiok. Nustatyta, kad didþiausià biologiná derliø uþaugina Acapulco F 1(11,9 kg/m 2 ), Pariþ F 1(11,1 kg/m 2 ), Figaro F 1(10,6 kg/m 2 ), Arija F 1(10,3 kg/m 2 ) ir Etiud (10,1 kg/m 2 ) paprikos. Vidutiniu prekiniu derliumi išsiskiria Pariþ F 1(9,3 kg/m²), Acapulco F 1(9,2 kg/m 2 ), Figaro F 1(8,9 kg/m 2 ), Etiud (8,7 kg/m 2 ) ir Reda (8,2 kg/m²) paprikos. Visøveisliø ir hibridø saldþiøjø paprikø vaisiai cilindro formos, ðvelnaus skonio, augantys –þali, sunokæ – raudoni, geltoni ir oranþiniai. Augalai vidutinio aukðèio (56,8-72,5 cm),formuoja tris-keturias pagrindines ðakas. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumàneðildomuose ðiltnamiuose tinkamiausios auginti yra Reda, Acapulco F 1,Pariþ F 1, Figaro F 1, Etiud, Telimena, Marta paprikos.Reikšminiai þodþiai: derlius, hibridai, saldþioji paprika, vaisius, veislës.Ávadas. Saldþiøjø paprikø Lietuvoje vartojama kasmet vis daugiau.Pleèiami jø auginimo plotai. Rinka kelia didesnius reikalavimus vaisiø kokybei.Gerà ir kokybiðkà derliø lemia veislë, daigø kokybë, dirva ir agrotechnika (Ñîêîë,1988). Saldþiøjø paprikø biocheminæ sudëtá lemia veislë, vaisiø forma, spalvabei augimo sàlygos (Somos, 1984). Saldþiosios paprikos daugiau vertinamoskaip vitaminø, karotino (A provitamino), mineraliniø medþiagø, ypaè kalio,ðaltinis (Âèøíÿêîâà, 2000). Tai vienos ið vertingesniø, maistinëmis savybëmispasiþyminèiø darþoviø. Vitamino C kiekis paprikø vaisiuose palyginamas suapelsinais. Unikalus specifinio skonio karotinoidø ðvelnumas (Ãîëóáêèíà irkt., 2005).Pastaruoju deðimtmeèiu ávairiose ðalyse sukurta daug saldþiosios paprikosveisliø ir hibridø su skirtingos formos, spalvos, skonio vaisiais, atspariais ligoms,tinkamumu auginti ðiltnamiuose ir lauke (Äûìíèø, 1996). Saldþiøjø paprikø177