Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

vystytis yra 6,7°C šilumos (Sites, Chambers, 1990). Èekijoje tripsø svogûnøpasëlyje padaugëja birþelio pabaigoje, kai jie migruoja nuo kvieèiø ir liucernø(Bocak, 1996). Lervos paprastai padaro daugiau þalos negu suaugëliai(Wiesenborn, Morse, 1985). S. P. Guzman ir kiti (1996) tyrinëjo tabakiniø tripsøpopuliacijos gausumà, kai svogûnø pasëliai insekticidais purkðti ir nepurkðti.Purkðtuose plotuose insekticidø poveikis truko iki aðtuoniø savaièiø, paskuitripsø populiacija greitai augo. Nepurkðtuose plotuose tripsø populiacija nuolatgausëjo, o ketvirtàjà – penktàjà savaitæ pasiekë þalingumo ribà. K.L. Robb irkiti mokslininkai (1995) iðkëlë hipotezæ, kad polifaginës rûðys – Frankliniellaoccidentalis Pergande., T. tabaci Lind. ir T. palmi Karny. – sugeba detoksikuotidaugelá augalø toksinø. Tai palengvina jø iðlikimà ir apsaugo nuo kai kuriøinsekticidø sudedamøjø daliø. Tripsai, kurie greitai dauginasi ir trumpai gyvena,gali greitai uþpulti kultûrinius augalus ir ágyti atsparumà pesticidams (Mound,Teulon, 1995). Apsaugoti augalus nuo tripsø ypatingai sunku, nes jie migruojasu vyraujanèiais vëjais ir audromis (Parrella, Lewis, 1997). Reikia taikyti ilgalaikeskompleksines kenkëjø prognozavimo programas (IPM) (Lewis, 1997).Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau auginama porø, todël svarbu iðtirtiefektyviausius insekticidus nuo tabakiniø tripsø.Darbo tikslas – ištirti insekticidø efektyvumà tabakiniams tripsams (Thripstabaci Lind.) porø pasëlyje.Tyrimø objektas ir metodai. Tyrimai vykdyti 2003-2005 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø lauko darþo sëjomainoje.Skirtingo ankstyvumo porø American flag ir Campus daigai pasodinti 10-15 x45 cm atstumais geguþës pradþioje. Apskaitinio laukelio plotas – 3,42 m 2 .Tabakiniø tripsø (T. tabaci) apskaitos atliktos prieð purðkimà ir 5, 13, 14, 19 ir21 d. po purðkimo apþiûrint po 160 augalø. Insekticidais purkðta, kai buvo po3-5 kenkëjus ant augalo. 2003-2004 m. porai purkðti po vienà kartà, o 2005 m.du kartus. Insekticidai purkðti nugariniu purkðtuvu „Hardi” K-15:100 g/l k.e. fastako (v.m. alfa-cipermetrino – 100 g/l) – 0,2 l/ha, 50 g/l k.e.karate (v. m. lambda-cihalotrino – 50 g/l) – 0,2 l/ha, 25% t.g. aktaros (v. m.tiametoksamo – 250 g/kg) – 0,4 kg/ha (400 l/ha skiedinio). Derlius nuimtasspalio pradþioje. Tyrimø rezultatai ávertinti pagal Dunkano kriterijø, derliausduomenys – kaip dvifaktorio bandymo Anova statistine programa.Oro sàlygos registruotos „Metos D” árenginiu. 2003-2005 m. meteorologinëssàlygos buvo skirtingos. 2003 m. sezono pradþioje orai buvo ðilti ir lietingi(1 lentelë), vëliau buvo karðta, o nuo liepos vidurio vël lijo, todël tripsøpopuliacija buvo negausi. Liepos pabaigoje ir rugpjûèio pradþioje vyravo sausi,saulëti orai. 2004 m. orai buvo vësesni ir drëgnesni. Liepa ir rugpjûtis buvoðaltesni ir drëgnesni negu 2003 m., o tai trukdë tripsø populiacijai augti.2005 m. liepà orai buvo ðaltesni negu 2003 m., bet ðilèiau negu 2004m., iðkritomaþiausiai krituliø, todël tripsø buvo daug. Rugpjûtis buvo vësiausias per visustrejus metus, tai trukdë tripsø populiacijai gausëti.153