Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Maþiausià derliø (nepriklausomai nuo nuëmimo laiko, bendràjá –22,4 t/ha, o prekiná – 17,0 t/ha) uþaugino Lietuvos didieji svogûnai. Prekinioderliaus iðeiga sudarë vidutiðkai 76,0%. Tai buvo 14,6-16,5% maþiau negu kitøveisliø ir hibridø svogûnø. Geriausias derlius gautas, kai svogûnai nuimti 08 22 d.Ankstyvojo derliaus ëmimo metu visuose variantuose paimti svogûnøropeliø mëginiai ir nustatytas bendrojo cukraus, tirpiø sausøjø medþiagø,askorbo rûgðties ir nitratø kiekis.Bendrojo cukraus kiekiui ropelëse turëjo átakos veislës ar hibrido savybësir meteorologinës sàlygos. Lietingi 2001 m. orai neigiamai veikë cukrø kaupimàsiropelëse. Cukraus kiekis visø veisliø ir hibridø svogûnø ropelëse, palyginus subandymo vidurkiu, sumaþëjo 3,2%, o karðtais ir sausais 2002 m. padidëjo 7,2%.Tai rodo, kad oro sàlygos turi didelës átakos cukraus kiekiui svogûnuose.Tirpiø sausøjø medþiagø kiekis irgi kito dël meteorologiniø sàlygø. Iðryðkëjopanaðios kaip ir cukrø kaupimosi tendencijos. Daugiausiai tirpiø sausøjømedþiagø buvo 2002 m. Visais tyrimø metais daugiausia tirpiø sausøjø medþiagø(6,3%) susikaupë Lietuvos didieji svogûnø ropelëse.Askorbo rûgðties svogûnuose daugiausiai susikaupë karðtais ir sausais2002 m. Daugiausiai (10,9 mg%) susikaupë Centurion F 1svogûnuose, o Lietuvosdidieji ropelëse buvo 9,6 mg 100 g -1 askorbo rûgšties.Svogûnuose, palyginus su kitomis darþovëmis, susikaupia nedaug nitratø.Visø veisliø ir hibridø svogûnø ropelëse rasta vidutiniðkai 144,5 mg/kg NO 3.Maþiausiai nitratø (64,0 mg/kg) susikaupë 2001 m. Tam átakos turëjo lietingiorai. Vandens perteklius dirvoje sunkësi á gilesnius sluoksnius ir iðplovë daláazoto, o trumpos svogûnø kuokðtinës ðaknys nebegalëjo jo pasiekti. Visø veisliøar hibridø svogûnuose nitratø kiekis buvo panaðus.Skirtingas derliaus ëmimo laikas maþai veikë svogûnø biocheminæ sudëtáir nitratø kieká ropelëse.Aptarimas. Visø veisliø ir hibridø svogûnai ið sëjinukø subræsta 20-40 d.ankðèiau negu ið sëklø (Baleliûnas ir kt., 2000). Tai patvirtina ir uþsienio autoriøatliktø tyrimø rezultatai (Bednarz, 1982; Chung, 1989; Visser, 1991; Wojtaszekir kt., 1992).Anksèiausiai pradëjo bræsti ir ágavo veislei bûdingà spalvà Lietuvos didiejiir Jetset F 1svogûnai, po 7-18 dienø – Centurion F 1ir Stutgarten Riesen.Suojala T. (2001) teigia, kad, nuëmus svogûnus ankðèiau negu jie subræsta,gaunamas iki 45% derliaus nuostolis. Mûsø tyrimø duomenys rodo, kad visøtirtø veisliø ir hibridø svogûnø bendrasis ir prekinis derlius, nuëmus juosankstesniais terminais (07 25-08 14) , yra maþesnis. Centurion F 1ir StutgartenRiesen svogûnus nuëmus ankstesniais terminais, gaunama didesniø nuostoliø.Jø prekinis derlius sumaþëjo atitinkamai 5,8 ir 6,6 t/ha. Maþesni derliausnuostoliai gauti nuëmus ankstesniais terminais Lietuvos didieji (4,2 t/ha) irJetset F 1(1,8 t/ha) svogûnus, kurie maþiau dera. Auginant svogûnus ið sëjinukøir parinkus tinkamas veisles, galima gauti ankstyvà svogûnø derliø liepos antràjàdekadà.Derliaus dydá ir kokybæ lemia meteorologinës sàlygos, veislës ir derliausëmimo laikas (Bhonde ir kt., 2001; Akilli, Pollat, 1994).149