Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

ypaè liepos–rugpjûèio mënesiais. Svogûnai ið sëjinukø subræsta anksèiau negusëti, todël tinka tuo laikotarpiu rinkai uþpildyti.Tyrimø tikslas – iðtirti svogûnø ið sëjinukø biologines ûkines savybes,uþauginti ankstyvesná, geros kokybës ropeliø derliø.Tyrimø objektas, sàlygos ir metodai. Tyrimai atlikti 2001-2003 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø lauke.Bandymø schema:A faktorius – veislës:a) Lietuvos didieji b) Stutgarten Riesen, c) Centurion F 1, d) Jetset F 1.B faktorius – derliaus ëmimo laikas:a) liepos 25 d., rugpjûèio 1 d., rugpjûèio 8 d., rugpjûèio 14 d., rugpjûèio22 d. (85, 92, 99, 106, 113 dienø po sëjinukø sodinimo).Tyrimo variantai kartoti keturis kartus. Apskaitinio laukelio plotas – 3,5 m 2 .Bandymø laukas – lyguma su nedideliu mikroreljefu. Dirvoþemis –karbonatingas glëjiðkas rudþemis (RD kg), kurio granuliometrinë sudëtis –lengvas priemolis ant vidutinio sunkumo priemolio. Vidutinis mitybos elementøkiekis: P 2O 5– 243 mg/kg, K 2O – 135 mg/kg, N min.0-60 cm gylyje – 41,2 kg/ha.Træšta N 60P 60K 120. Kenkëjai ir ligos naikintos pagal reikalà.Svogûnø sëjinukai sodinti: 2001 04 30; 2002 04 29; 2003 05 02. Sëjinukø masë– 1,0-1,5 g. Sodinimo norma – 900 kg/ha. Sodinta pagal schemà – (23x10) x 4 cm.Prieðsëlis – juodasis pûdymas.Ankstyvajai prekinei produkcijai tiko suformavæ ropeles svogûnai, kai pradëjominkðtëti jø kakleliai. Pasverta ropelës ir lapø masë, iðmatuotas ropelës skersmuo.Duomenys statistiðkai ávertinti dispersinës analizës metodu (Tarakanovas,Raudonius, 2003).Ið visø variantø sudarytas jungtinis mëginys augalø kokybei iðtirti. Bertranometodu nustatyti invertuoti cukrûs ir sacharozë, Murri metodu – vitaminas C,jonometru su nitratø selektyviniu elektrodu – nitratai, su refraktometru – tirpiossausosios medþiagos.Meteorologinës sàlygos bandymø vykdymo metais buvo gana skirtingos.Ðiltas ir gana drëgnas 2001 m. pavasaris palankiai veikë svogûnø suþëlimà,taèiau vësûs ir sausi birþelio orai pristabdë augimà. Liepos mën. vidutinë parostemperatûra 4,0°C buvo aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ, o krituliø iðkrito179% daugiametës normos. Augalams augti ir derliui imti buvo geros sàlygos.2002 m. iðsiskyrë labai ðiltu oru. Vegetacijos laikotarpio vidutinëtemperatûra buvo 1,0-3,7°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. Svogûnøvegetacijos pradþioje dël ðilto ir sauso oro virðutiniame dirvoþemio sluoksnyjesusidarë neigiamas drëgmës balansas, augalai blogiau augo. Birþelio mën. buvodrëgnas, iðkrito 135% daugiametës krituliø normos. Liepos pabaiga ir rugpjûèiomën., kai iðkrito tik 18% krituliø normos, buvo palankûs svogûnams bræsti.Derliui imti buvo geros sàlygos.2003 m. pavasará ir vasarà vyravæ karðti ir sausi orai buvo labai nepalankûssvogûnams augti, ypaè auginamiems ankstyvajai produkcijai. Dël sausø ir karðtøorø svogûnai anksèiau pradëjo bræsti, uþaugo maþesnës ropelës, gautas maþesnisderlius.145