Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

yra palankios meteorologinës sàlygos, ypaè lapø ir oro drëgmë bei temperatûra(Hildebrand, Sutton, 1982; Palti, 1989; Maude, 1998).Literatûros ðaltiniuose pateikiama informacija apie netikrosios miltligësplitimà ávairiose ðalyse, meteorologiniø sàlygø reikðmæ epidemiologijai,netikrosios miltligës þalingumà bei apsaugà (Abd-Elrazik, Lorbeer, 1980;Schwartz, Mohan, 1996; Smith ir kt., 1985; Stenina, 1976; Sugha ir kt., 1996;Viranyi, 1974). Lietuvoje yra atlikta tyrimø su augalø aktyvatoriumi BION irkai kuriais fungicidais svogûnø pasëlyje (Survilienë, Brazaitytë, 2001), taèiaunedaug duomenø apie netikrosios miltligës paplitimà, intensyvumà beiþalingumà.Tyrimo tikslas – iðtirti netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo svogûnøpasëlyje ypatumus, priklausanèius nuo meteorologiniø sàlygø.Tyrimo objektas ir sàlygos. 2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës instituto bandymø lauko darþo sëjomainoje atlikti netikrosiosmiltligës plitimo ir intensyvumo tyrimai. Lauko bandymuose dirvos ruoðimas,svogûnø sodinimas, prieþiûros darbai atlikti pagal svogûnø auginimotechnologijà (Bobinas, 1999). Svogûnø Štuttgarter Riesen sëjinukai sodintigeguþës 7-9 dienomis á 1,4 m ploèio lysves, keturiomis juostomis, eilëje – kas3 - 4 cm. Atstumas tarp juostø – 0,27 m, tarp gretimø lysviø kraðtiniø augalø –0,60 m. Bandymo laukelio bendras apskaitomasis plotas – 50,0 m 2 . Netikrosiosmiltligës stebëjimai pradëti, kai ant viduriniø lapø pasirodë pirmosios dëmës(BBCH 19). Tai daryta kas trys dienos, baigta vertinti brendimo tarpsniu (BBCH41-44) (Þemës ûkio augalø kenkëjai....., 2002). Netikrosios miltligës plitimasir intensyvumas ávertintas apþiûrint po 25 augalus laukeliuose. Tyrimo variantaikartoti tris kartus.Netikrosios miltligës apimtas lapø plotas ávertintas 4 balø skale: 0 – sveikilapai, 1 – paþeista iki 25%, 2 – paþeista iki 50%, 3 – paþeista iki 75%,4 – paþeista daugiau kaip 75%.Ligos intensyvumas (%) apskaièiuotas pagal formulæ:∑ a ⋅b⋅100R=,N ⋅ Kèia: R – ligos intensyvumas; Ó a b – vienodai paþeistø augalø suma; N –bendras augalø kiekis; K – labiausiai paþeisti augalai (Þemës ûkio augaløkenkëjai, 2002).Statistinei analizei apskaièiuotas vidurkis su MS EXEL programa,netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo dinamika ávertinta regresijos lygtimi(Tarakanovas, 2003).Meteorologinës sàlygos. Tyrimo metu meteorologinës sàlygosfiksuotos ,,METOS D” signaliztoriumi (1, 2 pav.).2004 m. svogûnø vegetacijos metu orai buvo vësûs ir permainingi. Geguþësoro temperatûra buvo 1,2°C þemesnë negu vidutinë daugiametë, iðkrito3,4 mm daugiau krituliø negu daugiametis vidurkis. Svogûnams sudygti buvovidutiniðkai palankios sàlygos. Gausiai lyti pradëjo birþelio mën. Krituliø iðkrito20 mm daugiau negu daugiametis vidurkis (50,4 mm). Birþelio pabaigoje –138