Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Tyrimø tikslas – ištirti ir palyginti lietuviðkø ir uþsieniniø veisliø bei hibridøvalgomàsias morkas, ávertinti ðakniavaisiø morfologinius poþymius, karotinokieká bei derliø.Tyrimo sàlygos ir metodai. 2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institute tirtos lietuviðkø ir uþsieniniø veisliø ir hibridø morkos.Kontroliniu variantu pasirinktos Nantes tipui priklausanèios perspektyvios, sudaug karotino lietuviðkos morkos Svalia F 1.Tyrimai vykdyti bandymø lauko sëjomainoje, priesmëlio ir lengvo priemoliodirvoþemyje. Morkos kasmet sëtos geguþës antràjà dekadà, rankine sëjamàja,vagotoje dirvoje, 70 cm tarpueiliais, dviem eilutëmis. Morkø derlius visais tyrimometais nuimtas spalio pirmàjà dekadà. Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 .Bandymo variantai kartoti tris kartus. Morkø ðakniavaisiø morfologiniaipoþymiai ( ilgis, skersmuo) ir derliaus duomenys apdoroti dispersinës analizësmetodu (Tarakanovas, Raudonis, 2003). Biochemijos ir technologijoslaboratorijoje Murri metodu nustatytas karotinas (Åðìàêîâ, 1987).2003 m. pavasaris buvo ðiltas ir lietingas, morkos greitai sudygo ir tolygiaiaugo. Drëgmës trûko tik rugpjûèio – rugsëjo mën., tai pristabdë ðakniavaisiøaugimà. Nors krituliø tuo laikotarpiu buvo nedaug, taèiau saulëtø valandøbuvo daugiau uþ vidutinius daugiameèius duomenis (15%), tais metais morkosesusikaupë daugiau karotino.2004-2005 m. pavasará vyravo sausesni ir ðaltesni orai. Morkos dygonevienodai, taèiau vegetacijos viduryje ir iki derliaus ëmimo augo gana gerai.Daugiau palijo rugpjûèio – rugsëjo mën., o rugpjûèio mën. tebuvo 15°Ctemperatûra. Tai turëjo átakos morkø ðakniavaisiø kokybei ir derliui.Rezultatai. Visø veisliø ir hibridø morkos pasiþymëjo derlingumu ir puikiaiðorine kokybe. Derliø ir iðorinæ ðakniavaisiø kokybæ lemia veislës ar hibridogenetinë prigimtis bei meteorologinës sàlygos. Lietuvoje labiausiai paplitusiosNantes tipo morkos, kuriø ðakniavaisiai yra vienodos formos, apie 18-20 cmilgio ir 3,6-4,0 cm skersmens. Lietuviðkos selekcijos morkø ðakniavaisiø ilgiskinta nuo 17,9 cm iki 19,5 cm (1 lentelë). Ilgiausiais ðakniavaisiais pasiþymëjoBerlikum tipo Bangor F 1ir Nantes tipo Major F 1morkos. Didþiausia ðakniavaisiomase iðsiskyrë Bangor F 1(166,7 g) ir Garduolës (157,3 g) morkos. Smulkiausišakniavaisiai buvo Tempo F 1ir Primo F 1morkø.Vienas pagrindiniø morkø kokybës rodikliø yra karotino kiekis jose. Mûsøtyrimø duomenimis, daugiausia karotino susikaupë kontrolinio varianto SvaliaF 1(20,3 mg 100 g -1 ) ir Skalsa F 1(19,2 mg 100 g -1 ) morkose. Ið uþsieniniø karotinokiekiu iðsiskyrë Flamanka F 117,3 mg 100 g -1 ir Bersky F 1(17,1 mg 100 g -1 )morkos (pav.). Maþiausiai karotino susikaupë prancûziðkose Valor F 1morkose(10,8 mg 100 g -1 ). Kas metai palyginus karotino kieká, matyti, kad 2003 m., kairugpjûtá ir rugsëjá buvo saulëti orai, morkose susikaupë daigiau karotino.Vidutiniðkai tais metais morkose susikaupë 15,8 mg 100 g -1 , o 2004 m. –13,8 mg 100 g -1 karotino.111