Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir daržininkystės institutas

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAISCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURESODININKYSTË IR DARÞININKYSTË25(1)Eina nuo 1983 m.Published since 1983Babtai - 2006

Redaktoriø kolegijaEditorial BoardDoc. dr. Èeslovas BOBINAS - pirmininkas (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), dr.Edite KAUFMANE (Latvija, Dobelës sodo augalø selekcijos stotis, biomedicinosmokslai, biologija), dr. Aleksandras KMITAS (LÞÛU, biomedicinos mokslai,agronomija), dr. Laimutis RAUDONIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof.habil. dr. Vidmantas STANYS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil.dr. Andrzej SADOWSKI (Varðuvos ÞÛA, biomedicinos mokslai, agronomija), dr.Audrius SASNAUSKAS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija), prof. habil. dr.Algirdas SLIESARAVIÈIUS (LÞÛU, biomedicinos mokslai, agronomija).Redakcinë mokslinë tarybaEditorial Scientific CouncilDoc. dr. Èeslovas BOBINAS - pirmininkas (Lietuva),prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija), dr. EditeKAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdisùaw KAWECKI (Lenkija), prof. habil.dr.Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), prof. habil. dr. LechMICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija),dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), prof. habil.dr. Algirdas SLIESARAVIÈIUS (Lietuva), prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva),prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Ðvedija).Redakcijos adresas:Address of the Editorial Office:Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutasLT-54333 Babtai, Kauno r.Tel.: (8-37) 555-210Faksas: (8-37) 555-176El. paðtas: institutas@lsdi.ltLithuanian Institute of HorticultureLT-54333 Babtai, Kaunas district, LithuaniaPhone: +370-37-555-210Telefax: +370-37-555-176E-mail: institutas@lsdi.ltLeidinio adresas internete: www.lsdi.ltLeidinys cituojamas CAB Internacional ir VINITI duomenø bazëse© Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, 2006© Lietuvos þemës ûkio universitetas, 2006

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 3-12.INTRODUKUOTØ OBELØ VEISLIØ BIOLOGINËSSAVYBËSAudrius SASNAUSKAS, Dalia GELVONAUSKIENË,Pavelas DUCHOVSKIS, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË,Gintarë ÐABAJEVIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT–54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: A.Sasnauskas@lsdi.lt2000-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta trylikos veisliøobelø (Malus domestica Borkh.) biologinës savybës. Ávertinta vaismedþiø su M.26poskiepiu (4x2,5 m) fenologija, augumas, atsparumas rauplëms (Venturia inaequalis(Cke) Wint.) ir filostiktozei (Phyllosticta mali Pr. at Del.), nustatytas fotosintezëspigmentø, sausøjø medþiagø kiekis lapuose bei asimiliacinis plotas.Iðtirta, kad anksèiausiai þydëti baigia Bolotovskoje, Jerseymac, Orlinka, Orlovskajazaria ir Orlovskoje polosatoje, vëliausiai – Cortland vaismedþiai. Ðalnø metu maþiausiainukenèia Raneje letneje, Orlovskaja zaria, Orlovskoje polosatoje, Elstar Red, Cortlandvaismedþiø þiedai. Iðtvermingi þiemà Cortland ir Orlinka obelø ûgliai. Maþiausiai augiosyra Arkad Rozovyj, Jerseymac, Cortland, Orlovskoje polosatoje ir Red Kroft obelys.Bolotovskoje, Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskij obelys kompleksiðkai atsparios raupliøir filostiktozës patogenams. Daugiausia fotosintezës pigmentø susikaupia PamiatjSemakinu ir Red Kroft obelø lapuose. Didþiausias sausøjø medþiagø kiekis nustatytasOrlovskaja zaria, o maþiausias Cortland lapuose.Reikšminiai þodþiai: augumas, atsparumas ligoms, fenologija, fotosintezëspigmentai, obelys, veislës.Ávadas. Plëtojant sodininkystës verslà, ypaè svarbu pasirinkti tokiø veisliøobelis, kurios Lietuvos agroklimato sàlygomis bûtø iðtvermingos þiemà iruþaugintø ne tik ekonomiðkai pagrástà derliø, bet ir labai kokybiðkus,transportabilius, geros iðvaizdos ir skanius vaisius (Uselis, 2005). Svarbu, kadvaismedþiai bûtø maþiau augûs, atsparûs ligoms, vëliau þydëtø.Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute nustatyta, kad biologinësintrodukuotø obelø savybës ir prisitaikymas vietos agroklimato sàlygoms yralabai nevienodas (Bandaravièius, 1973; Bandaravièius ir kt., 2001; Uselis, 2001;Sasnauskas ir kt. 2005).Darbo tikslas – iðtirti introdukuotø obelø veisliø su M.26 poskiepiubiologines savybes.3

Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2000-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute. 2000 m. pavasarápasodinti 13 veisliø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu. Sodinimoschema – 4 x 2,5 m. Tyrimo variantai kartoti tris kartus. Tirta po tris vaismedþiuslaukelyje.Tyrimø objektas. Obelø pomologiniame sode Elstar Red(Nyderlandai), Kandil Orlovskij (Rusija), Raneje letneje (Rusija), PamiatjSemakinu (Rusija), Kurnakovskoje (Rusija), Orlinka (Rusija), Bolotovskoje(Rusija), Arkad Rozovyj (Rusija), Orlovskaja zaria (Rusija), Red Kroft (Lenkija)obelys tirtos kartu su áraðytomis á nacionaliná augalø veisliø sàraðà Cortland(JAV), Orlovskoje polosatoje (Rusija) bei Jerseymac (JAV) obelimis.Sodo prieþiûra. Vaismedþiai priþiûrëti pagal LSDI priimtasintensyvias obelø ir kriauðiø auginimo technologijas (Intensyvios obelø irkriauðiø auginimo technologijos, 2005). Nuo ligø vaismedþiai kasmet purkðtifungicidais (5-6 kartus), o nuo kenkëjø insekticidais (3-4 kartus).Meteorologinës sàlygos. Meteorologinës sàlygos tyrimometais buvo artimos daugiameèiams vidurkiams. 2004 m. uþregistruotosankstyvos pavasario ðalnos ( nuo –0,3°C iki –4,9°C).Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Nustatyti vaismedþiøþydëjimo tarpsniai (þydëjimo pradþia, gausiausio þydëjimo pradþia ir pabaiga,þydëjimo pabaiga), þiedø atsparumas pavasario ðalnoms ir ûgliø paðalimas þiemà(1-9 balais), vaismedþiø augumas (medþio aukðtis, vainiko skersmuo, kamienoskersmuo 50 cm aukðtyje, vainiko projekcijos plotas), atsparumas rauplëms irfilostiktozei 9 balø sistema (1 – be paþeidimø, 9 – labai paþeisti), fotosintezëspigmentø (chlorofilø a, b ir karotinoidø) ir sausøjø medþiagø kiekiai beiasimiliacinis plotas. Fotosintezës pigmentø (chlorofilø a, b ir karotinoidø) kiekisþaliojoje lapø masëje nustatytas 100% acetono ekstrakte spektrofotometriniuWettstein metodu (Beadle, 1987), spektrofotometru „Genesys 6”(ThermoSpectronic, JAV), sausosios medþiagos – gravimetriðkai, lapusiðdþiovinus 105°C temperatûroje iki nekintamos masës (Manuals, 1986). Lapøplotas matuotas automatiniu matuokliu (WinDias). Grybinës ligos, fotosintezëspigmentai, sausosios medþiagos, lapø plotas ávertinti kiekvienais metais,rugpjûèio pirmàjà dekadà. Eksperimentiniai duomenys biometriðkai ávertintidispersinës analizës metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003), naudojantANOVA statistinæ programà.Rezultatai. Þydëjimo tarpsniai. Anksèiausia þydëjimo pradþiauþregistruota geguþës 4 d. (Kandil Orlovskij), vëliausia – geguþës 25 d. (ElstarRed). Priklausomai nuo veislës, vaismedþiø gausiausio þydëjimo pradþia kitonuo geguþës 16 iki 21dienos, o þydëjimo pabaiga – nuo geguþës 19 iki23 dienos (1 lentelë). Anksèiausiai þydëti baigë Bolotovskoje, Jerseymac, Orlinka,Orlovskaja zaria ir Orlovskoje polosatoje (05.21), vëliausiai – Cortland (05.25)vaismedþiai. Nustatyta, kad vaismedþiai þydëjo vidutiniðkai 8 dienas.4

1 lentelë. Obelø þydëjimo tarpsniaiTable 1. Periods of apple tree blossomingBabtai, 2000-2005 m.VeislësCultivarsVidutinëþydëjimopradþia, mën.,dienaBeginning ofblossoming,month, dayVidutinëgausiausioþydëjimopradþia, mën.,dienaBeginning of fullblossoming,month, dayVidutinëgausiausioþydëjimopabaiga, mën.,dienaEnd of fullblossoming,month, dayVidutinëþydëjimopabaiga, mën.,dienaEnd ofblossoming,month, dayArkad Rozovyj 05.15 05.18 05.20 05.22Bolotovskoje 05.14 05.17 05.20 05.21Elstar Red 05.16 05.19 05.22 05.23Jerseymac 05.15 05.18 05.20 05.21Kandil Orlovskij 05.15 05.17 05.20 05.22Cortland 05.17 05.21 05.23 05.25Kurnakovskoje 05.14 05.18 05.20 05.22Orlinka 05.12 05.17 05.19 05.21Orlovskaja zaria 05.14 05.17 05.19 05.21Orlovskoje polosatoje 05.13 05.16 05.19 05.21Pamiatj Semakinu 05.15 05.18 05.21 05.22Raneje letneje 05.15 05.17 05.20 05.22Red Kroft 05.15 05.18 05.20 05.22Veisliø vidurkis / Mean 05.15 05.18 05.20 05.22R 05 /LSD 05 1,97 2,60 2,24 2,61Þiedø ir ûgliø paðalimas. 2004 m. ankstyvos pavasario ðalnospaþeidë visø obelø þiedus. Obelø þydëjimo metu uþregistruota nuo –0,3°Ciki –4,9°C ðalèio. Nelygu veislë, þiedø paðalimas kito 3,2-7,0 balø ribose.Maþiausiai paðalo Raneje letneje, Orlovskaja zaria, Orlovskoje polosatoje, ElstarRed, Cortland (3,2-3,9 balo), labiausiai – Orlinka ir Red Kroft (7,0 balo)vaismedþiø þiedai. Tyrimo metais ûgliø paðalimas uþregistruotas po 2003 ir2004 m. þiemø. Labiausiai nukentëjo Elstar Red (2,0-3,2 balo), maþiausiai –Cortland ir Orlinka (1,0-1,2 balo) obelø ûgliai.Vaismedþiø augumas. Ðeðtaisiais augimo sode metais vaismedþiøaukðtis kito nuo 2,9 m (Red Kroft) iki 4,03 m (Pamiatj Semakinu) (3 lentelë).Vainiko skersmuo kito nuo 1,96 (Arkad Rozovyj) iki 2,93 m (Bolotovskoje). Pagalkamieno skersmená augiausios buvo Bolotovskoje (7,16 cm), maþiausiai augios– Jerseymac, Arkad Rozovyj, Cortland, Orlovskoje polosatoje ir Red Kroft (4,40 –5,30 cm) obelys.Obelø atsparumas rauplëms ir filostiktozei. Nustatyta,kad Bolotovskoje, Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskij obelys imunios, o PamiatjSemakinu, Orlinka ir Red Kroft atsparios rauplëms (1 pav.). Raupliø sukëlëjuijautriausi Jerseymac, Cortland ir Raneje letneje vaismedþiai (maksimaluspaþeidimas – 2,5-7,0 balai).5

50,040,0cm 230,020,010,001 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Veislës / Cultivars3 pav. Vieno obels lapo plotas, cm 2Fig. 3. Area of one apple tree leaf, cm 2Babtai, 2004-2005 m.1 – Arkad Rozovyj; 2– Bolotovskoje; 3 – Elstar Red; 4 – Jerseymac; 5 – Kandil Orlovskij;6 – Cortland; 7 – Kurnakovskoje; 8 – Orlinka; 9 – Orlovskaja zaria; 10 – Orlovskoje polosatoje;11 – Pamiatj Semakinu; 12 – Raneje letneje; 13 – Red KroftChlorofilas a yra pagrindinis fotosintezës pigmentas. Viena ið karotinoidøfunkcijø – dalyvavimas fotosintezëje. Jie absorbuoja violetinius, mëlynuosiusbei þaliuosius spindulius ir jø energijà perduoda chlorofilui. Daugiausiafotosintezës pigmentø susikaupë Pamiatj Semakinu ir Red Kroft obelø lapuose.Juose nustatyti didþiausi chlorofilø a, b ir karotinoidø kiekiai (4 pav.). Maþiausiaiðiø pigmentø buvo Elstar Red lapuose.mg m 210009008007006005004003002001000a b k1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Veislës / Cultivars4 pav. Chlorofilø a, b ir karotinoidø (k) kiekiai obelø lapuose, mg m -2Fig. 4. Amount of chlorophylls a, b and carotenoids in apple tree leaves, mg m -2Babtai, 2004-2005 m.1– Arkad Rozovyj; 2 – Bolotovskoje; 3 – Elstar Red; 4 – Jerseymac; 5 – Kandil Orlovskij;6 – Cortland; 7 – Kurnakovskoje; 8 – Orlinka; 9 – Orlovskaja zaria; 10 – Orlovskoje polosatoje;11– Pamiatj Semakinu; 12 – Raneje letneje; 13 – Red KroftVisø obelø lapuose chlorofilø a ir b santykis kito nuo 3,06 iki 3,71, išskyrusKurnakovskoje (5 pav.). Ðiø obelø lapuose chlorofilø a ir b santykis didelis(5,26), nes joms bûdingas maþas chlorofilo b kiekis (54 mg m -2 ).8

6,05,04,0a/b3,02,01,001 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Veislës / Cultivars5 pav. Chlorofilø a ir b santykis obelø lapuoseFig. 5. Ratio of chlorophylls a, b in apple tree leavesBabtai, 2004-2005 m.1 – Arkad Rozovyj; 2 – Bolotovskoje; 3 – Elstar Red; 4 – Jerseymac; 5 – Kandil Orlovskij;6 – Cortland; 7 – Kurnakovskoje; 8 – Orlinka; 9 – Orlovskaja zaria; 10 – Orlovskoje polosatoje;11– Pamiatj Semakinu; 12 – Raneje letneje; 13 – Red KroftDidþiausias sausøjø medþiagø kiekis (47,9%) nustatytas Orlovskaja zaria,o maþiausias (30,1%) – Cortland lapuose (6 pav.).Sausosios medžiagos / Dry matter, %50,040,0.30,020,010,001 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13Veislës / Cultivars6 pav. Sausøjø medþiagø kiekis obelø lapuose, %Fig. 6. Amount of dry matter in apple tree leaves, %Babtai, 2004-2005 m.1 – Arkad Rozovyj; 2 – Bolotovskoje; 3 – Elstar Red; 4 – Jerseymac; 5 – Kandil Orlovskij;6 – Cortland ; 7– Kurnakovskoje; 8 – Orlinka; 9 – Orlovskaja zaria; 10 – Orlovskoje polosatoje;11– Pamiatj Simakinu; 12 – Raneje letneje; 13 – Red KroftAptarimas. Per 1991-2001 m. pasaulyje sukurta daugiau kaip 500 naujøobelø veisliø (Sansavini ir kt., 2005). Todël labai svarbu mûsø agroklimatosàlygomis iðtirti naujas obelø veisles, taikyti paþangias auginimo technologijas.Obelø fenologiniai tyrimai parodë, kad pavasario ðalnø metu maþiausiainukenèia Raneje letneje, Orlovskaja zaria, Orlovskoje polosatoje, Elstar Red,Cortland vaismedþiø þiedai. Iðtvermingi þiemà Cortland ir Orlinka obelø ûgliai.Iðtyrus vaismedþiø augumo parametrus (medþio aukðtá, vainiko skersmená,kamieno skersmená 50 cm aukðtyje, vainiko projekcijos plotà), pastebëta, kadmaþiausiai augios yra Arkad Rozovyj, Jerseymac, Cortland, Orlovskoje polosatojeir Red Kroft obelys.9

Rauplës (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) yra þalingiausia obelø ligaLietuvoje ir pasaulyje (Fischer ir kt., 1994; Raudonis, Valiuðkaitë, 2003).Vegetacijos periodu palankiomis meteorologinëmis sàlygomis gali susidaryti7-9 rauplëgrybio konidijø generacijos (Viršèek-Marn, 1994). Bolotovskoje,Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskij vaismedþiø atsparumas rauplëms nulemtaVf geno (Ñåäîâ ir kt., 2004; Ñåäîâ ir kt., 2005). Obelys, turinèios Vf genà,imunios 1-5 rauplëgrybio rasëms, taèiau jas ir ið jø kilusius imunius sëjinukuspaþeidþia ðeðtoji rauplëgrybio rasë (Parisi, Lespinasse, 1996). Lietuvojerauplëgrybio populiacijos rasinë sudëtis netyrinëta. Lietuvos agroklimatosàlygomis tirtø veisliø grupëje Bolotovskoje, Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskyjvaismedþiai imunûs raupliø patogenui. Ankstesniø tyrimø, atliktø LSDIpomologiniame sode, rezultatai rodo, kad obelø, kuriø atsparumas rauplëmsnulemtas Vf geno (Prima, Priam, Liberty, Novamac, Priscilla) raupliø paþeidimøneuþregistruota (Gelvonauskienë ir kt., 1997: Bandaravièius ir kt., 2000). Galimadaryti prielaidà, kad Lietuvoje rauplëgrybio populiacijoje ðeðtosios rasës nëra.Filostiktozë (Phyllosticta mali Prill. et Del.) paþeidþia lapus, vaisius, o ligosepifitotijos metais pakenkia bendrai vaismedþiø bûklei (Äåìåíòüåâà, 1985).Tyrimø laikotarpiu ant Bolotovskoje, Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskyjvaismedþiø filostiktozës paþeidimø nepastebëta. Pastarøjø veisliø vaismedþiaipasiþymi kompleksiniu atsparumu rauplëms ir filostiktozei. Ant likusiø veisliøvaismedþiø lapø uþregistruoti neþymûs filostiktozës paþeidimai. Tai rodo, kadpastarøjø veisliø vaismedþiai atsparûs ðios ligos sukëlëjui arba populiacijojevyrauja avirulentiðki, neagresyvûs patogeno kamienai.Vienas svarbiausiø veiksniø, garantuojanèiø augalø fotosintezës potencialà,yra optimalus fotosintezës pigmentø kiekis ir jø santykis lapuose (Datt, 1998).Daugiausia fotosintezës pigmentø susikaupë Pamiatj Semakinu ir Red Kroftobelø lapuose. Juose nustatyti didþiausi chlorofilø a, b ir karotinoidø kiekiai.Ið esmës fotosintezës pigmentø kieká lapuose lëmë meteorologinës sàlygos.Išvados. 1. Anksèiausiai þydëti baigia Bolotovskoje, Jerseymac, Orlinka,Orlovskaja zaria ir Orlovskoje polosatoje, vëliausiai – Cortland vaismedþiai.2. Pavasario ðalnø metu maþiausiai nukenèia Raneje letneje vaismedþiøþiedai. Iðtvermingi þiemà Cortland ir Orlinka obelø ûgliai.3. Maþiausiai augios yra Arkad Rozovyj, Jerseymac, Cortland, Orlovskojepolosatoje ir Red Kroft obelys.4. Bolotovskoje, Kurnakovskoje ir Kandil Orlovskij vaismedþiai kompleksiðkaiatsparûs raupliø ir filostiktozës patogenams5. Daugiausia fotosintezës pigmentø susikaupia Pamiatj Semakinu ir RedKroft obelø lapuose. Didþiausias sausøjø medþiagø kiekis nustatytas Orlovskajazaria, o maþiausias – Cortland lapuose.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 1110

18. Ë ó÷øèå ñîðòà ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð (ðåä. Ñåäîâ Å. Í.) //Îðåë, 2005. 124 ñ.19. Ñîðòà ÿáëîíè è ãðóøè (Påä. Ñåäîâ Å. Í.) // Îðåë, 2004. 208 ñ.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 3-12.INVESTIGATION OF INTRODUCED BIOLOGICAL TRAITS OF APPLETREE CULTIVARSA. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, P. Duchovskis, J. B. Ðikðnianienë, G. ÐabajevienëSummaryPhenology, growth, resistance to scab (Venturia inaequalis (Cke) Wint.), appleblotch (Phyllosticta mali Pr. at Del.) and photosynthetic pigments of fruits were studiedin 13 new apple (Malus domestica Mill.) cultivars at the Lithuanian Institute ofHorticulture in 2000-2005. Trees were grafted on rootstock M.26 at a spacing of4 x 2.5 m.Investigations showed that cvs. Bolotovskoje, Jerseymac, Orlinka, Orlovskaja zariaand Orlovskoje polosatoje blossomed early, Cortland apple tree – late. The results of theflower resistance to frost showed that cv. Raneje letneje are highly resistant. Winterhardy are apple shoots of cvs. Cortland and Orlinka. The weakest growth was in trees ofcvs. Arkad Rozovyj, Jerseymac, Cortland, Orlovskoje polosatoje and Red Kroft. Cvs.Bolotovskoje, Kurnakovskoje and Kandil Orlovskyj are immune to scab. Cvs. KandilOrlovskyj, Pamiatj Semakinu, Kurnakovskoje, Orlinka and Bolotovskoje are resistant toapple blotch. More photosynthetic pigments accumulated in the leaves of apple treecvs. Pamiatj Semakinu and Red Kroft. More soluble solids were estimated in apple treesof cv. Orlovskaja zaria, less – in the leaves of cv. Cortland.Key words: apple, cultivars, growth, phenology, photosynthetic pigments,resistance to diseases.12

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 13-22.INTRODUKUOTØ OBELØ VEISLIØ PRODUKTYVUMASIR VAISIØ KOKYBËAudrius SASNAUSKAS, Dalia GELVONAUSKIENË,Pranas VIÐKELISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT–54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: A.Sasnauskas@lsdi.lt2000-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta trylikos veisliøobelø (Malus domestica Borkh.) produktyvumas ir vaisiø kokybë. Ávertinta vaismedþiøsu M.26 poskiepiu (4x2,5 m) derlius, vaisiø skynimo laikas, laikymosi pabaiga, kokybëir cheminë sudëtis.Tirtø obelø veisliø grupëje didþiausià suminá derliø uþaugina Kandil Orlovskij,Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj vaismedþiai. Red Kroft ir Bolotovskoje vaisiø vartojimo laikasyra ilgiausias (vidutiniðkai iki 04.15), o Orlinka – trumpiausias (vidutiniškai iki 09.02).Stambiausius vaisius uþaugina Pamiatj Semakinu ir Orlovskaja zaria, smulkiausius – Ranejeletneje vaismedþiai. Geriausia vaisiø kokybe ir chemine sudëtimi ávertintiRed Kroft obuoliai. Kurnakovskoje ir Raneje letneje obuoliai pasiþymi didþiausia sulèiøiðeiga, Bolotovskoje ir Red Kroft – odelës tvirtumu, Kurnakovskoje, Bolotovskoje irRed Kroft – minkštimo tvirtumu.Reikšminiai þodþiai: cheminë sudëtis, obelys, produktyvumas, vaisiø kokybë,veislës.Ávadas. Rinka kelia vis naujus reikalavimus obelø veisliø sortimentui irvaisiø kokybei. Obelø veisliø sortimentas rinkoje gana gausus. Estijojeauginamos Katre, Krista, Liivika, Cortland, Lobo, Melba, Auksis, Forele (Kask,2004), Latvijoje – Auksis, Antej, Beloruskoje malinovoje, Forele, Iedzenu,Kovalenkovskoje, Lobo, Noris, Orlik, Rubin, Sinap Orlovskij, Spartan, Tiina(Skrivele, 2004), Belgijoje – Jonagold, Gala, Braeburn ir Fuji mutantai, Pinova,Kanzi, Rubens, Cameo, Junami, Greenstar, Belgica (Vercammen, 2005),Vengrijoje – Jonagold, Golden Delicious, Jonagored, Morrens Jonagored, Jonica,Jonagold Navajo, Golden Renders, Mutsu, Jonathan (Kallay, Kallay, 2004),Èekijoje – Idared, Šampion, Jonagold, Gloster, Golden Delicious (Müller, 2004),Slovënijoje – Delcorf, Galaxy, Mondial Gala, Elstar, Red Elstar, Jonagoldmutantai, Golden Delicious, Braeburn, Fuji Kiku 8 (Godec, Jankoviè, 2003),Ðveicarijoje – Ariwa, Idared, Pinova, Iduna, Topaz, Maigold (Keppel, 1998),Austrijoje - Idared, Fuji, Pilot, Pink Lady, Pinova, Delblush, Goldrush (Keppel,13

1998), Lenkijoje – Idared, Jonagold mutantai, Šampion, Freedom, Gloster, Elstar,Gala, Florina, Alva, Elize (Sosna, Malanczuk, 2000) ir kt. veisliø obelys.Pasaulyje iðskiriami aðtuoni pagrindiniai obelø auginimo rajonai: SouthTyrol (Italija), Bodensee (Vokietija), Loire Valley (Prancûzija), Lenkija,Fraiburgo (Brazilija), Èilë, Shandong (Kinija) ir Washington (JAV). Paþymëtina,kad perdirbimo pramonei tiekiami obuoliai Lenkijoje ir Vokietijoje sudaro50 proc., Èilëje – 35 proc., Prancûzijoje, Brazilijoje, Kinijoje ir Italijoje –20 proc. (Bruille, Barritt, 2004). Plëtojant sodininkystës verslà Lietuvoje, ypaèsvarbu pasirinkti tokiø veisliø obelis, kurios bûtø iðtvermingos þiemà, derlingos,vestø kokybiðkus, transportabilius, geros iðvaizdos ir skanius vaisius (Uselis,2005b).Darbo tikslas – iðtirti introdukuotø obelø veisliø su M.26 poskiepiuproduktyvumo ir vaisiø kokybës savybes.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2000-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute. 2000 m. pavasará pasodinti13 veisliø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu. Sodinimo schema –4 x 2,5 m. Tyrimo variantai kartoti tris kartus. Tirta po tris vaismedþius laukelyje.Tyrimø objektas. Obelø pomologiniame sode Elstar Red(Nyderlandai), Kandil Orlovskij (Rusija), Raneje letneje (Rusija), PamiatjSemakinu (Rusija), Kurnakovskoje (Rusija), Orlinka (Rusija), Bolotovskoje(Rusija), Arkad Rozovyj (Rusija), Orlovskaja zaria (Rusija), Red Kroft (Lenkija)obelys tirtos kartu su Cortland (JAV), Orlovskoje polosatoje (Rusija) bei Jerseymac(JAV), áraðytomis á nacionaliná augalø veisliø sàraðà.Sodo prieþiûra. Vaismedþiai auginti pagal LSDI priimtas intensyviasobelø ir kriauðiø auginimo technologijas (Kviklys A., 1986; Uselis, 2005a). Nuoligø vaismedþiai kasmet purkðti fungicidais (5-6 kartus), nuo kenkëjøinsekticidais (3-4 kartus).Meteorologinës sàlygos. Meteorologinës sàlygos tyrimo metaisbuvo artimos daugiameèiams vidurkiams. 2004 m. uþregistruotos ankstyvospavasario šalnos ( nuo - 0,3°C iki -4,9°C).Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Obelø veisliøbiologiniø ir ûkiniø savybiø tyrimas vykdytas pagal EUFRIN “Obelø ir kriauðiøveisliø tyrimo” metodikà. Nustatytas vaismedþiø derlius (t ha -1 ), vaisiø kokybëpagal skersmená (proc.), skynimo laikas, laikymosi pabaiga, vidutinë masë (g),kokybë (iðvaizda, patrauklumas, bendra kokybë) ir cheminë sudëtis (tirpiossausosios medþiagos, sausosios medþiagos, titruojamasis rûgðtingumas, sulèiøiðeiga, odelës ir minkðtimo tvirtumas). Eksperimentiniai duomenys biometriðkaiávertinti dispersinës analizës metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003) suANOVA statistine programa.Rezultatai. Derlius. Obelys pradëjo derëti treèiaisiais po pasodinimoá sodà metais. Tais metais Red Kroft vaismedþiai uþaugino didþiausià derliø(2,7 t ha -1 ), o Elstar Red, Jerseymac, Orlovskaja zaria, Kurnakovskoje ir Cortlandderëjo tik pavieniai vaismedþiai (1 pav.). Ketvirtaisiais – ðeðtaisiais metais visøveisliø vaismedþiai derëjo negausiai. Suminis vaisiø derlius kito pagal veislæ –4,5-43,8 t ha -1 ribose. Didþiausià suminá obuoliø derliø uþaugino Kandil Orlovskij,14

Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj vaismedþiai (atitinkamai – 43,8; 31,2 ir30,4 t ha -1 ).1,1Veisliø vidurkis / Mean 8,110,1 0,2 0,1Jerseymac 4,10,10,4Cortland 2,33,80,10,3Orlovskaja zaria 7,2 0,80,10,1Kurnakovskoje 4,0 8,60,1 0,1Elstar Red 5,1 8,70,1Raneje letneje 2,19,31,8Orlinka1,88,91,11,1Orlovskoje polosatoje12,4Veislës / CultivarsRed Kroft2,70,110,71,8 1,3Pamiatj Semakinu6,82,12,5Arkad Rozovyj1,40,4Bolotovskoje 5,70,8Kandil Orlovskij4,116,012,83,610,11 pav. Suminis vaisiø derlius, t ha -1Fig. 1. Cumulative yield of apple cultivars, t ha -1Babtai, 2002-2005 m.Ávertinus pirmøjø ketveriø derëjimo metø derliaus vidurká, nustatyta, kadgausiausiai derëjo Kandil Orlovskij (10,9 t ha -1 ) obelys (2 pav.). Obelø Bolotovskoje(7,8 t ha -1 ), Arkad Rozovyj (7,6 t ha -1 ), Pamiatj Semakinu (6,5 t ha -1 ), Red Kroft(6,2 t ha -1 ), Orlovskoje polosatoje (5,8 t ha -1 ) bei Orlinka (5,6 t ha -1 ) obelø derliusbuvo didesnis uþ visø kitø obelø derliaus vidurká. Statistiðkai patikimaiprasèiausiai derëjo Orlovskaja zaria (2,1 t ha -1 ), Cortland (1,6 t ha -1 ) ir Jerseymac(1,1 t ha -1 ) obelys.Pagal vaisiø skersmená obuoliai suskirstyti á kokybës klases ir nustatyta,kad daugumos veisliø vaisiai buvo tik aukðèiausiosios klasës, išskyrus Elstar Redir Cortland obelø, kuriø dalis vaisiø (atitinkamai – 10 ir 5 proc.) atitiko I irII klasæ, o Elstar Red buvo 5 proc. ir nerûðiniø vaisiø (1 lentelë). Daugiausiaiobuoliø, kuriø skersmuo didesnis negu 75 mm, uþaugino Pamiatj Semakinu(80 proc.), Orlovskaja zaria (62 proc.) bei Kandil Orlovskij (60 proc.) vaismedþiai.9,911,416,28,923,78,026,12002 m. R 05 0,082003 m. R 05 1,412004 m. R 05 3,712005 m. R 05 5,520 5 10 15 20 25 30 35 40 45t ha -115

3,2 2,11,6 1,1 53,510,9R 05 / LSD 05 0,557,83,85,65,86,26,57,6Kandil OrlovskijBolotovskojeArkad RozovyjPamiatj SemakinuRed KroftOrlovskoje polosatojeOrlinkaRaneje letnejeElstar RedKurnakovskojeOrlovskaja zariaCortlandJerseymacVeisliø vidurkis/Mean2 pav. Vidutinis vaisiø derlius, t ha -1Fig. 2. Average fruit yield, t ha -1Babtai, 2002-2005 m.1 lentelë. Vaisiø suskirstymas á klases pagal skersmená, %Table 1. Distribution of fruits to classes according to diameter, %Babtai, 2005 m.VeislësCultivarsPer 75 mmMore than 75 mmAukðèiausioji klasëThe highest class65-75 mmiš visosum totalI, II klasëI and II classes60-64 mmNerûðiniaiNot specificIki 60 mmUp to 60 mmArkad Rozovyj 50 50 100Bolotovskoje 30 70 100Elstar Red 6 79 85 10 5Jerseymac 25 75 100Kandil Orlovskij 60 40 100Cortland 10 85 95 5Kurnakovskoje 30 70 100Orlinka 40 60 100Orlovskaja zaria 62 38 100Orlovskoje polosatoje 48 52 100Pamiatj Semakinu 80 20 100Raneje letneje 35 65 100Red Kroft 43 57 100Skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir vaisiø kokybësparametrai. Anksèiausiai skinami Orlinka (rugpjûèio 18 d.), Raneje letneje(rugpjûèio 23 d.) ir Jerseymac (rugpjûèio 27 d.), vëliausiai – Cortland (rugsëjo27 d.) vaisiai (2 lentelë).Ilgiausias vartojimo laikas buvo Red Kroft (iki 04.20) ir Bolotovskoje (iki04.15), o trumpiausias – Orlinka (iki 09.02) ir Raneje letneje (iki 09.06) obuoliø.Stambiausi obuoliai buvo Pamiatj Semakinu (206 g) ir Orlovskaja zaria(201,3 g), smulkiausi – Raneje letneje (101,8 g) obelø.Tirtø veisliø obelø vaisiai skyrësi iðoriniu patrauklumu. Raneje letneje ir16

Red Kroft vaisiø iðvaizda ávertinta geriausiai (7,5 balo), o Pamiatj Semakinu –patenkinamai (6,9 balo). Labai geru skoniu pasiþymëjo Red Kroft (7,5 balo)obuoliai. Geriausia kokybe ávertinti Red Kroft (7,5 balo) vaisiai. Kitø veisliø(iðskyrus Pamiatj Semakinu) obuoliai buvo geros kokybës (7,1-7,3 balo).2 lentelë. Obuoliø skynimo laikas, laikymosi pabaiga ir kokybësparametraiTable 2. Harvest date, end of storage and fruit quality parameters of apple cultivarsBabtai, 2002-2005 m.VeislësCultivarsSkynimolaikas,mën., d.Harvestdate,month, dayLaikymosipabaiga,mën., d.End ofstorage,month, dayVaisiøvidutinëmasëAveragefruitweight, gPatrauklumas,balaisAppearance,scoresSkonis,balaisTaste,scoresVaisiøkokybë,balaisQualityevaluation,scoresArkad Rozovyj 09.20 03.18 161,0 7,2 7,1 7,2Bolotovskoje 09.16 04.15 140,3 7,1 7,3 7,1Elstar Red 09.23 03.30 125,6 7,2 7,2 7,2Jerseymac 08.27 09.15 135,0 7,2 7,3 7,2Kandil Orlovskij 09.25 01.15 199,6 7,4 7,3 7,3Cortland 09.27 03.25 151,6 7,2 7,1 7,1Kurnakovskoje 09.15 01.20 130,0 7,2 7,1 7,1Orlinka 08.18 09.02 136,3 7,3 7,4 7,3Orlovskaja zaria 09.23 02.18 201,3 7,4 7,0 7,1Orlovskoje polosatoje 09.10 12.15 193,3 7,4 7,2 7,2Pamiatj Semakinu 09.23 03.15 206,0 6,9 5,7 5,8Raneje letneje 08.23 09.06 101,8 7,5 7,1 7,2Red Kroft 09.23 04.20 149,6 7,5 7,5 7,5Veisliø vidurkis / Mean 09.16 01.12 156,2 7,3 7,1 7,1R 05 / LSD 05 4,35 5,16 42,5 0,10 0,08 0,08Vaisiø cheminë sudëtis. Tirpiø sausøjø medþiagø kiekis ávairiøveisliø obuoliuose kito nuo 11,4 iki 14,3 proc. (3 lentelë). Daugiausia sausøjømedþiagø susikaupë Red Kroft, Cortland, Elstar Red (17,5-16,9 proc.), maþiausiaiOrlinka, Orlovskaja zaria, Arkad Rozovyj, Pamiatj Semakinu (12,1-13,7 proc.)vaisiuose. Didþiausiu titruojamojo rûgðtingumo kiekiu iðsiskyrë Orlovskojepolosatoje (1,11 proc.) obuoliai.Didþiausia sulèiø iðeiga nustatyta Kurnakovskoje (74,5 proc.) ir Raneje letneje(72,6 proc.) obuoliø. Kitø tirtø veisliø obuoliø sulèiø iðeiga esminiai nesiskyrë,iðskyrus Cortland (56,3 proc.) obuolius (3 pav.).17

3 lentelë. Obuoliø cheminë sudëtisTable 3. Biochemical fruit characteristics of apple cultivarsBabtai, 2002-2005 m. vidurkiaiVeislësCultivarsTirpios sausosiosmedžiagosSoluble solids, %TitruojamasisrûgðtingumasTitratable acidity, %Sausosios medžiagosDry matter, %Arkad Rozovyj 12,8 0,51 13,3Bolotovskoje 13,6 0,39 15,1Elstar Red 13,4 0,74 16,9Jerseymac 12,5 0,80 14,6Kandil Orlovskij 13,1 0,57 13,9Cortland 14,2 0,68 17,3Kurnakovskoje 12,9 1,04 16,1Orlinka 11,4 0,57 12,1Orlovskaja zaria 12,0 0,44 13,1Orlovskoje polosatoje 14,0 1,11 16,1Pamiatj Simakinu 13,0 0,61 13,7Raneje letneje 14,0 1,08 15,2Red Kroft 14,3 0,80 17,5Veisliø vidurkis / Mean 13,9 0,72 15,0R 05 / LSD 05 1,13 0,28 1,53450400350R 05 / LSD 05 - 34,9Odelës tvirtumas / Firmness of skin, N/cm 2300250200150100500Elstar RedKandil OrlovskijRaneje letnejeKurnakovskojePamiatj SemakinuOrlinkaCortlandBolotovskojeArkad RozovijVeislës / CultivarsOrlovskaja zariaOrlovskoje polosatojeRed KroftJerseymac3 pav. Obuoliø sulèiø iðeiga, %Fig. 3. Output of apple juice, %Babtai, 2005 m.18

8070R 05 / LSD 05 - 5,46050Sultys / Juice, %403020100Elstar RedKandil OrlovskijRaneje letnejeKurnakovskojePamiatj SemakinuOrlinkaCortlandBolotovskojeArkad RozovijVeislës / CultivarsOrlovskaja zariaOrlovskoje polosatojeRed KroftJerseymac4 pav. Obuoliø odelës tvirtumas, N/cm 2Fig. 4. Firmness of apple skin, N/cm 2Babtai, 2003-2005 m.100Minkštimo tvirtumas / Firmness of flesh, N/cm 29080706050403020100Elstar RedKandil OrlovskijRaneje letnejeKurnakovskojePamiatj SemakinuOrlinkaCortlandBolotovskojeVeislës / CultivarsR 05 / LSD 05 - 7,6Arkad RozovijOrlovskaja zariaOrlovskoje polosatojeRed KroftJerseymac5 pav. Obuoliø minkðtimo tvirtumas, N/cm 2Fig. 5. Firmness of apple flesh, N/cm 2Babtai, 2003-2005 m.Odelës tvirtumu iðsiskyrë Bolotovskoje (423 N/cm 2 ) ir Red Kroft(388 N/cm 2 ) obuoliai (4 pav.). Patikimai maþesni odelës tvirtumo rodikliainustatyti Elstar Red (336 N/cm 2 ), Kurnakovskoje (282 N/cm 2 ), Cortland(293 N/cm 2 ), Arkad Rozovyj (278 N/cm 2 ), Orlovskoje polosatoje (277 N/cm 2 ) irJerseymac (270 N/cm 2 ) vaisiø. Minkðèiausia odelë buvo Orlovskaja zaria(169 N/cm 2 ) obuoliø.19

Minkštimo tvirtumo obuoliuose rodikliai kito nuo 54 N/cm 2 (Orlinka,Cortland) iki 92 N/cm 2 (Kurnakovskoje) (5 pav.).Aptarimas. Rinkoje vyrauja geros iðvaizdos, ilgai besilaikantys, geltoni,raudoni, þali bei 2-3 spalvø obuoliai. Praëjusio ðimtmeèio pabaigoje pasaulyjesukurta daugiau kaip 500 naujø obelø veisliø (Sansavini ir kt., 2005). Todëllabai svarbu mûsø agroklimato sàlygomis iðtirti naujas introdukuotas obeløveisles.Dël ankstyvø pavasario ðalnø, ûgliø paðalimo bei prameèiavimo obelysderëjo negausiai, tik Kandil Orlovskij, Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj obelys derëjogausiau. Panaðius rezultatus gavo ir Rusijos mokslininkai (Ñåäîâ, ir kt., 2004;Ñåäîâ ir kt., 2005). Kitø veisliø obelø derlius buvo patikimai maþesnis (1 pav.)Uþsienio tyrëjø duomenimis, Red Kroft obelø derlius irgi negausus (Szklarz,2004).Perdirbimo pramonei reikia kasmet deranèiø obelø, kuriø vaisiuose bûtødaug cukraus, maþiau rûgðèiø, daugiau kaip 1 200 mg/l kalio, apie 11% tirpiøsausøjø medþiagø (Fischer ir kt., 1999). Pastebëta, kad Lietuvos agroklimatosàlygomis vertingiausios cheminës sudëties ir geriausios kokybës yra Red Kroftobuoliai. Lenkijoje atlikti tyrimai parodë, kad ðiø obuoliø kokybë buvo prastesnë(Czynczyk ir kt., 2004). Vadinasi, obuoliø kokybæ ið esmës lemia agroklimatosàlygos.Išvados. 1. Didþiausià suminá obuoliø derliø uþaugina Kandil Orlovskij,Bolotovskoje ir Arkad Rozovyj vaismedþiai.2. Ilgiausias vartojimo laikas yra Red Kroft ir Bolotovskoje, trumpiausias –Orlinka vaisiø. Stambiausi obuoliai yra Pamiatj Semakinu ir Orlovskaja zaria,smulkiausi – Raneje letneje obelø.3. Geriausios kokybës ir cheminës sudëties yra Red Kroft obuoliai.4. Kurnakovskoje ir Raneje letneje obuoliai pasiþymi didþiausia sulèiø iðeiga,Bolotovskoje ir Red Kroft – odelës tvirtumu, Kurnakovskoje, Bolotovskoje ir RedKroft – minkštimo tvirtumu.Gauta2005 12 07Parengta spausdinti2006 03 17Literatûra1. Bezoekersgids Pitfruit 2005 (Editor J. Vercammen) // NieweAppelrassen. 2005. P. 4-25.2. Bruille J., Barritt B. H. Global apple study – a comparison ofcosts of production and production practices // Obstbau weinbau. 2004. Vol. 41.No. 10. P. 289.3. Czynczyk A., Mika A., Bielicki P., Krawiec A.Evaluation of apple cultivars for sustainable fruit production // Journal of Fruit andOrnamental Plant Research. 2004. Vol. 12 P. 1-6.4. Fischer M., Schüler W., Fischer C., Gerber H. J.Nutzung Pillnitzer apfelsorten für die herstellung von verarbeitungsprodukten aus20

iologisch orientiertem Anbau // Erwerbsobstbau.1999. Vol. 41. P. 93-99.5. Intensyvios sodø ir uogynø auginimo technologijos / Sud. A. Kviklys.1986. Vilnius. 99 p.6. Intensyvios obelø ir kriauðiø auginimo technologijos / Sud. N. Uselis. //Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas. Babtai. 2005a. 211 p.7. Keppel H. Apfelsortenverkostung 1998 // Obstbau. 1998. No. 12.P. 641-644.8. Kallay E., Kallay T. The apple market in Eastern Europe ischanging: perspectives from the retail market in Hungary // Obstbau weinbau. 2004.Vol. 41. No. 10. P. 310-311.9. Kask K. Situation de la production fruitiere en Estonie // Le Fruit Belge.2004. 507. P. 1-3.10. M üller P. The apple market in Eastern Europe is changing: perspectivesfrom the retail market in Czech Republic // Obstbau weinbau. 2004. Vol. 41. No. 10.P. 31211. S adni izbor za Slovenijo 2002 // Glavne sorte. 2003. P. 15-26.12. Sansavini S., Belfanti E., Costa F., Donati F.European apple breeding programs turn to biotechnology // Chronica Horticulturae.2005. Vol. 45(2). P. 16-19.13. S zklarz M. Evaluation of apple cultivars with different susceptibility toscab (Venturia inaequalis ADERH.) // Journal of Fruit and Ornamental Plant Research.2004. Vol. 12 P. 89-95.14. Skrivele M. L‘Horticulture en Lettonie // Le Fruit Belge. 2004. 507.P. 4-7.15. S osna I., Malanczuk M. L. Parchoodporne odmiany jabloni wocenie konsumenta // Sad Nowoczesny. 2000. No. 10. P. 4-5.16. T a r akanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT-PLOT iðpaketo SELEKCIJA ir IRRISTAT / Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57p.17. Uselis N.Obelø su þemaûgiu poskiepiu biologiniø-ûkiniø savybiøtyrimas // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2005b. 24 (4). P. 22-32.18. Ë ó÷øèå ñîðòà ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð (ðåä. Ñåäîâ Å. Í.) //ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë, 2005. 124ñ.19. Ñ îðòà ÿáëîíè è ãðóøè (ðåä. Ñåäîâ Å. Í.) // ÂÍÈÈÑÏÊ. Îðåë,2004. 208 ñ.21

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 13-22.PRODUCTIVITY AND FRUIT QUALITY OF INTRODUCED APPLECULTIVARSA. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, P. ViðkelisSummaryProductivity and fruit quality of 13 new apple (Malus domestica Borkh.) cultivarswere studied at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2000-2005. Trees were graftedon M.26 rootstock at a spacing of 4 x 2.5 m.Investigations showed that apple trees of cvs. Kandil Orlovskyj, Bolotovskoje andArkad Rozovyj produced the highest cumulative apple yield. The fruits of cvs. Red Kroftand Bolotovskoje had the longest period of storage (average until 04.15), the fruits ofcv. Orlinka – the shortest one (average until 04.15). The fruits of cvs. Pamiatj Semakinuand Orlovskaja zaria were the largest, the fruits of cv. Raneje letneje – the smallest ones.The fruits of cv. Red Kroft had better quality and biochemical characteristic incomparison with other apple cultivars. Kurnakovskoje and Raneje letneje had biggestoutput of juice, Bolotovskoje and Red Kroft were distinguished for firmness of skin,Kurnakovskoje, Bolotovskoje and Red Kroft – for firmness of flesh.Key words: apple, biochemical characteristic, cultivars, fruit quality, productivity.22

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 23-28.AUKSIS VEISLËS OBELØ SU P 22 POSKIEPIUFOTOSINTETINËS PIGMENTØ SISTEMOSFORMAVIMASIS ÁVAIRIØ KONSTRUKCIJØ SODUOSEGintarë ÐABAJEVIENË, Nobertas USELIS,Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT – 54333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: G.Sabajeviene@lsdi.lt2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute atlikti ávairiøkonstrukcijø Auksis obelø su P 22 poskiepiu fotosintezës pigmentø sistemos tyrimai.Tirti vaismedþiai su paprastosios, laibosios, laisvai auganèios lyderinës, superverpstësir superverpstës V formø vainikais. Vaismedþiai pasodinti 3x1m; 3x0,75m; 3x0,5 m;3x0,25 m tankumu. Vaismedþiø tankumas intensyvaus sodo obelø fotosintezës pigmentøsistemà veikia kaip silpnas stresinis veiksnys. Visuose tirtuose intensyvaus obelø sodotankiø ir vainikø formø deriniuose fotosintezës pigmentø kiekiai ir santykiai yrapakankami ir nelimituoja fotosintezës. Nepalankios meteorologinës sàlygos 2004 m.obelø Auksis vaismedþiø su P 22 poskiepiu chlorofilø a/b santykiui átakos neturëjo.Reikšminiai þodþiai: fotosintezës pigmentai, obelis, sodo konstrukcija, tankumas.Ávadas. Pastaraisiais metais verslinë sodininkystë Lietuvoje intensyvinamasparèiais tempais. Per trumpà laikà nuo ekstensyviø aukðtaûgiø obelø sodøpereita prie intensyviø ir labai intensyviø pusiau þemaûgiø ir þemaûgiø sodø(Uselis, 2001). Vaismedþiai genimi ir formuojami, kad iðlaikytø reikiamà dydáir formà, gerà vainiko apðvietimà, fiziologinæ pusiausvyrà tarp augimo irderëjimo, kad bûtø pasiektas optimalus produktyvumas, gautas ankstyvas iraukðtos kokybës prekinis derlius (Uselis, 2003). Parenkant optimalià sodokonstrukcijà, atsiþvelgiama ir á poskiepá bei áskiepá, nes tai lemia sodinimotankumà ir vainiko formà (Uselis, 2002).Nukrypimas nuo vaismedþiø rûðiai ar netgi veislei bûtinø specifiniøoptimaliø fiziologiniø sàlygø gali sukelti stresà. Vienas rodikliø, leidþianèiønustatyti vaismedþio bûsenà, yra fotosintezës aparato darbas ir já lemiantispigmentø kiekis lapuose. Genëjimas ir formavimas tiesiogiai veikia fotosintezëspigmentø sintezæ (Ðabajevienë ir kt., 2005). Poskiepis turi átakos vaismedþiofiziologiniams parametrams. Poskiepio átaka áskiepiui gali pasikeisti dël aplinkossàlygø.23

Skirtingos chlorofilø formos bei karotinoidai, kaip fotosintezës aparatodalys, fotosintezës procese atlieka specifines funkcijas, todël jø kiekis ir tamtikras santykis bûtini efektyviai fotosintezei sudaryti (Datt, 1998; Zarco-Tejadair kt., 2000). Formuojant intensyvø sodà, svarbu numatyti ne tik optimaliàsodo augalø fiziologiniø procesø eigà, bet ir suformuoti funkcionaløfotosintezës aparatà (Gitelson, Merzlyak, 1998). Negausus asimiliacinis lapøplotas turi aprûpinti vaismedþius asimiliatais vegetatyviniam prieaugiui beigausiam intensyvaus sodo derliui formuoti.Tyrimø tikslas – ištirti Auksis obelø su þemaûgiu P 22 poskiepiufotosintezës pigmentø sistemos formavimàsi ávairiø konstrukcijø soduose.Sàlygos ir metodai. Auksis obelø su þemaûgiu P 22 poskiepiu sodas áveistas2001m. Tyrimai atlikti 2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystësinstituto deranèiame sode.Bandymo schema: 1 – paprastosios verpstës formos vainikas, sodinimoschema – 3x1 m (3 333 vnt./ha); 2 – laibosios verpstës formos vainikas, sodinimoschema – 3x1 m (3 333 vnt./ha); 3 – laisvai auganèios lyderinës (artimosnatûraliai) formos vainikas, sodinimo schema – 3x1 m (3 333 vnt./ha);4 – superverpstës formos vainikas, sodinimo schema – 3x0,75 m(4 444 vnt./ha); 5 – laibosios verpstës formos vainikas, sodinimo schema –3x0,75 m (4 444 vnt./ha); 6 – superverpstës formos vainikas, sodinimo schema– 3x0,5 m (6 667 vnt./ha); 7 – superverpstës V formos vainikas, sodinimo schema– 3x0,5 m (6 667 vnt./ha); 8 – laibosios verpstës V formos vainikas, sodinimoschema – 3x0,25 m (13 333vnt./ha); 9 – superverpstës formos vainikas, sodinimoschema – 3x0,25 m (13 333 vnt./ha); 10 – superverpstës V formos vainikas,sodinimo schema – 3x0,25 m (13 333 vnt./ha).2003 m. pavasaris buvo 33% sausesnis, bet truputá ðiltesnis negudaugiametis vidurkis. Vasara ir rugsëjo mën. ðiek tiek ðiltesni, bet krituliø kiekisartimas daugiameèiam vidurkiui. 2004 m. balandþio ir geguþës mënesiai buvosausesni negu áprasta. Po palyginus ðiltoko balandþio, geguþës mën. temperatûravësesnë. Geguþës 14 ir 17 dienomis po ðilto periodo oras atðalo (-3° – -2,5°Cðalnos). Vësesni negu áprasta buvo geguþës, birþelio ir liepos mënesiai. 2005 m.geguþës ir birþelio mënesiai buvo vësûs, bet gana drëgni. Aukðtesnë neguvidutinë daugiametë oro temperatûra nustatyta liepos ir rugsëjo mën., taèiauliepos mën. krituliø beveik nebuvo, o rugpjûtis buvo gerokai drëgnesnis.Bandiniai imti rugpjûèio mën. nuo trijø vaismedþiø ið pietinës pusës.Tyrimo variantai kartoti tris kartus. Fotosintezës pigmentø analizei paimta0,2-0,4 g þaliosios masës (ið iðsivysèiusio lapo), sutrinta su 1 g CaCO 3, filtruotair praskiesta 100% acetonu iki 50ml, pagal Wetshtein (Ãàâðèëåíêî ir kt., 1975).Medþiagø koncentracijos nustatytos spektrofotometru („Genesys 6”,„ThermoSpectronic”). MS Exel for Windows naudotas vidutinëmsstandartinëms paklaidoms ávertinti.Rezultatai. Maþëjant atstumui tarp vaismedþiø, chlorofilø sintezë jølapuose intensyvëja. Didþiausia chlorofilø a+b suma pirmaisiais metaisnustatyta 3x0,5 m ir 3x0,25 m tankumo superverpstës vaismedþiø lapuose.Maþiausiai chlorofilø susikaupë 3x0,5 m tankumo laibosios verpstës V formos24

obelø lapuose. 2004 m. bendra chlorofilø a+b suma laibosios verpstës formosbei tankiausiø superverpstës vaismedþiø lapuose buvo maþesnë negu kitaismetais. 2005 m. chlorofilø kiekis vaismedþiø lapuose kito panaðiai kaip ir2003 m., nors ryðkiø skirtumø negauta (1 pav.).mg/g2,521,510,5mg/g2,521,510,5mg/g02,521,510,50LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003 m.LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252005 m.1 pav. Chlorofilø a ir b kiekis Auksis obelø su P 22 poskiepiu lapuose,skirtinguose vainiko formos ir tankio deriniuose (PV – paprastoji verpstë,LV – laiboji verpstë, LALF – laisvai auganti lyderinë forma, SV – superverpstë,SVVF – superverpstës V forma, LVVF – laibosios verpstës V forma)Fig.1. Chlorophylls a+b content in leaves of apple tree cv. Auksis on P 22 rootstock, indifferent canopy form and density combinations (PV – spindle , LV – slender spindle,LALF – free leader axis, SV – super spindle, SVVF – super spindle V form, LVVF – slenderspindle V form)Didþiausias chlorofilø a/b santykis buvo 2003 m. – apie 3,5. 2004 m. ir2005 m. ðis rodiklis skirtingø konstrukcijø sodo obelø lapuose sumaþëjo, taèiaumaþai skyrësi. Chlorofilø santykis ávairiais atstumais pasodintø skirtingø formøvaismedþiø lapuose skyrësi nereikðmingai ir buvo didesnis uþ 3 (2 pav.).Karotinoidø sintezë ávairiø konstrukcijø sodo obelø lapuose vykoanalogiðkai chlorofilø sintezei. 2003 m. didþiausias karotinoidø kiekis rastas3x0,5 m ir 3x0,25 m tankumo superverpstës vaismedþiø lapuose. Maþiausiaikarotinoidø susikaupë 3x0,5 m tankumo laibosios verpstës V formos obelølapuose. 2004 m. karotinoidø kiekis tankiausiai pasodintø superverpstësvaismedþiø lapuose buvo maþesnis negu kitais metais. 2005 m. karotinoidøsintezë vaismedþiø lapuose kito panaðiai kaip ir 2003 m. (3 pav.).mg/g02,521,510,50LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252004 m.LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003-2005 m. vidurkis / Average of 2003-200525

mg/gmg/g3,532,521,510,5043,532,521,510,50LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003 m.PVLVLALFSVLVSVVFLVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252005 m.mg/gmg/g2 pav. Chlorofilo a/b santykis Auksis obelø su P 22 poskiepiu lapuose,skirtinguose vainiko formos ir tankio deriniuose (PV – paprastoji verpstë,LV – laiboji verpstë, LALF – laisvai auganti lyderinë forma, SV – superverpstë,SVVF – superverpstës V forma, LVVF – laibosios verpstës V forma)Fig.2. Chlorophyll a/b ratio in leaves of apple tree cv. Auksis with P 22 rootstock, in differentcanopy form and density combinations (PV – spindle, LV – slender spindle, LALF – free leaderaxis, SV – super spindle, SVVF – super spindle V form, LVVF – slender spindle V form)mg/gmg/g0,70,60,50,40,30,20,100,70,60,50,40,30,20,10LALFPVLVLALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003 m.SVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252005 m.3,532,521,510,503,532,521,510,50mg/gmg/gLALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252004 m.LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003-2005 m. vidurkis / Average of 2003-20050,70,60,50,40,30,20,100,70,60,50,40,30,20,10LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252004 m.LALFPVLVSVLVSVSVVFLVVFSVSVVF3x1 3x0,75 3x0,5 3x0,252003-2005 m. vidurkis / Average of 2003-20053 pav. Karotinoidø kiekis Auksis obelø su P 22 poskiepiu lapuose, skirtinguosevainiko formos ir tankio deriniuose (PV – paprastoji verpstë, LV – laiboji verpstë,LALF – laisvai auganti lyderinë forma, SV – superverpstë, SVVF – superverpstës Vforma, LVVF – laibosios verpstës V forma)Fig.3. Carotenoids content in leaves of apple tree cv. Auksis with P 22 rootstock, in differentcanopy forms and densities combinations (PV – spindle, LV – slender spindle, LALF – freeleader axis, SV – super spindle, SVVF – super spindle V form, LVVF – slender spindle V form)26

Aptarimas. Vienas svarbiausiø veiksniø, garantuojanèiø aukðtà augaløagrobiologiná potencialà, yra optimalus fotosintezës pigmentø kiekis ir santykislapuose (Datt, 1998). Chlorofilø kiekis – svarbus veiksnys, lemiantis fotosintezësintensyvumà. Kitø tyrëjø darbai árodë, kad, pasiekus kritinæ ribà dël per dideliogreta esanèiø vaismedþiø ðeðëlio, fotosintezës intensyvumas lapuose sumaþëja(Wertheim ir kt., 1986). Ankstesnieji tyrimai rodo, kad obelø pigmentø sistemareaguoja á padidëjusià vaismedþiø konkurencijà (Ðabajevienë ir kt., 2005). Šiamedarbe, dar labiau maþëjant atstumui tarp vaismedþiø, iðryðkëjo chlorofilø kiekiodidëjimo tankiau pasodintø vaismedþiø lapuose tendencija (1 pav.).Karotinoidai aktyviai dalyvauja fotosintetinio aparato veikloje. Kintant augimosàlygoms, keièiasi ir jø kiekis lapuose (Demmig-Adams, Adams, 1996).Karotinoidø sintezë ávairiø konstrukcijø sodo obelø lapuose vyko analogiðkaichlorofilø sintezei (3 pav.). Sprendþiant pagal chlorofilø ir karotinoidøkaupimàsi, padidinta vaismedþiø konkurencija dël tankumo, obelø fotosintezëspigmentø sistemà veikia kaip silpnas stresas (1, 3 pav.). Fotosintezës pigmentøpagausëjimas dël streso nustatytas ir kituose augaluose (Brazaitytë ir kt., 2004).2003 m. nustatytas didþiausias chlorofilø santykis, nes sodas buvo darjaunas. 2004 m. dël nepalankiø oro sàlygø chlorofilø santykis Auksis obelø suP 60 poskiepiu lapuose buvo sumaþëjæs (Ðabajevienë ir kt., 2005), taèiau tømetø meteorologinës sàlygos ðiam rodikliui lapuose neturëjo átakos. 2004 m.ir 2005 m. ðis rodiklis skirtingø konstrukcijø sodo obelø lapuose sumaþëjo,taèiau maþai skyrësi. Galima teigti, kad nepalankios metereologinës sàlygosnesumaþino fotosintezës intensyvumo Auksio obelø su P 22 poskiepiu lapuose.Chlorofilø a/b santykis – svarbus fotosintetinio aktyvumo rodiklis.L. Godbold (1998) savo darbe teigia, kad dël pavësio chlorofilø a/b santykissumaþëja. Visose tankumo ir vainiko formos deriniuose chlorofilø a/b santykisAuksio vaismedþiø su P22 poskiepiu lapuose maþai kito, buvo gana didelis irnelimitavo fotosintezës (2 pav.).Išvados. 1. Didesnë vaismedþiø konkurencija dël tankumo intensyvaussodo obelø fotosintezës pigmentø sistemà veikia kaip nedidelis stresas.2. Visuose intensyvaus Auksis obelø su P 22 poskiepiu sodo tankiø (3x1 m;3x0,75 m; 3x0,5 m; 3x0,25 m.) ir vainikø formø deriniuose fotosintezës pigmentøuþtenka. Chlorofilø a/b santykiai yra pakankami, nepriklauso nuo metømeteorologiniø sàlygø ir nelimituoja fotosintezës.Gauta2005 12 08Parengta spausdinti2006 03 10Literatûra1. Brazaitytë A., A.Blaþytë, J.B.Ðikðnianienë,G.Samuolienë, R.Ulinskaitë, R.Juknys, P.Duchovskis.Pomidorø fotosintetiniø pigmentø sistemos adaptacija prie kompleksinioantropogeniniø aplinkos veiksniø poveikio // Sodininkystë ir darþininkystë. 2004.Vol. 23. N1. P.133-143.2. Datt B. Remote Sensing of Chlorophyll a, Chlorophyll b, Chlorophyll27

a + b, and Total Carotenoid Content in Eucalyptus Leaves // Remote Sens. Environ.1998. Vol. 66. P. 111–121.3. Demmig-Adams B., Adams W.W. The role of xanthophyllscycle carotenoids in the protection of photosynthesis // Trends in plant science. 1996.Vol. 1. N 1. P. 62-73.4. Gitelson A.A. and M erzlyak M.N. Remote Sensing ofChlorophyll Concentration in Higher Plant Leaves // Adv. Space Res. 1998. Vol. 22.P. 689–692.5. Godbold D.L. Stress concepts and forest trees // Chemosphere. 1998.Vol.36. N 4-5 P. 859-864.6. Ðabajevienë G., N.Uselis, P. Duchovskis. Auksio veislësobelø fotosintezës pigmentø tyrimai ávairiø konstrukcijø intensyviuose soduose //Sodininkystë ir darþininkystë // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2005. Vol. 24 N4. P. 57-71.7. Uselis N. Þemaûgiø obelø augumas ir produktyvumas ávairiø konstrukcijøderanèiuose soduose // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2002. Vol.21 N 3. P. 98-112.8. Uselis N. Evolution of orchard constructions in Lithuania // Sodininkystëir darþininkystë. Babtai, 2003. Vol.22 N 1. P. 3-13.9. Uselis N. Sodo konstrukcijø átaka þemaûgiø obelø augumui // Sodininkystëir darþininkystë. Babtai, 2001. Vol.20. N1 P. 35-43.10. W ertheim S.J., De Jager A.J., Duyzen U.J.V.P.Comparison of single-row and multi-row planting systems with apple, with regard toproductivity, fruit size and colour and light conditions // Acta Hort. 1986. Vol.160. P. 243-258.11. Z arco-Tejada P.J., Miller J.R., Mohammed G.H. andNoland T.L. Chlorophyll fluorescence effects on vegetation apparent reflectance:I Leaf-level measurements and model simulation // Rem. Sens. Environ. 2000. Vol. 74P. 582-595.12. Ãàâðèëåíêî Â. Ô., Ëàäûãèíà Ì. Å., ÕàíäðîáèíàË. Ì . Áîëüøîé ïðàêòèêóì ïî ôèçèîëîãèè ðàñòåíèé. Ìîñêâà: Âûñøàÿøêîëà, 1975. 392 c.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 23-28.FORMATION OF PHOTOSINTHETIC PIGMENT SYSTEM OF CULTIVARAUKSIS ON ROOTSTOCK P 22 IN HIGH DENSITY ORCHARDS OFDIFFERENT CONSTRUCTIONSG. Ðabajevienë, N. Uselis, P. DuchovskisSummaryPhotosynthetic pigment system in the leaves of apple tree cv. Auksis on rootstockP 22 was investigated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003-2005. Appletrees were trained as spindle, slender spindle, free leader axis and super spindle, superspindle V form and slender spindle V form. Orchards were planted according to plantingscheme of 3x1 m; 3x0.75 m; 3x0.5m and 3x0.25 m. Enhanced competition concerningdensities acts as minor stress for photosynthetic system. In all investigated orcharddensities and tree form combinations photosynthetic pigment content and ratio issufficient and does not limit photosynthesis. Bad weather conditions in 2004 didn’tmake any influence on chlorophyll a/b ratio of cultivar Auksis on rootstock P22.Key words: apple tree, density, orchard construction, photosynthetic pigments.28

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 29-38.GENËJIMO BÛDØ ÁTAKA JUODOJO SERBENTOAUGUMUI IR DERËJIMUIAudrius SASNAUSKAS, Loreta BUSKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT–54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: A.Sasnauskas@lsdi.lt2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta keturiø veisliøintrodukuotø juodøjø serbentø (R. nigrum L.) genëjimo bûdø átaka augumui, derliui iruogos masei per pirmuosius dvejus metus po genëjimo.Genëjimas paskatino augti juodøjø serbentø, iðskyrus Öjebyn, nulinius ûglius.Nelygu genëjimo bûdas, jø uþaugo 40-70% daugiau negu negenëtø uogakrûmiø.Antraisiais metais po atjauninamojo genëjimo Titania ir Öjebyn juodieji serbentaiuþaugino perpus maþiau skeletiniø ðakø. Atjauninamasis genëjimas pirmaisiais metaissumaþino derliø. Nupjovus krûmus 15-20 cm aukðtyje, atsinaujinusiøjø krûmø derliussudarë 16-50%, nupjovus iki pat þemës – 13-40% negenëtø uogakrûmiø derliaus. Poatjauninamojo genëjimo juodøjø serbentø vidutinë uogos masë padidëjo 30%.Reikšminiai þodþiai: augumas, derlius, genëjimo bûdai, juodasis serbentas, uogosmasë.Ávadas. Mechanizuotai skinti uogas tinka tø veisliø juodieji serbentai, kuriøkrûmai glausti, ûgliai plastiðki ir stiprûs, uogos stora odele, transportabilios,lengvai ir sausai nutrûksta nuo kotelio, vienu metu sunoksta (Daugaard H.,Vang-Petersen, 1982; Brennan, 1990, Grajkowski ir kt., 2004). Krûmo derëjimozona turëtø bûti ne þemiau kaip 30 cm nuo dirvos.2005 m. Lietuvoje auginta 3 430 ha juodøjø serbentø. Jø plotai mûsøkraðte vis didëja (Kviklys ir kt., 2006). Aktuali problema, kaip atnaujinti senusserbentynus, pratæsti jø produktyvøjá amþiø.Tyrimo tikslas – ávertinti skirtingo augumo veisliø juodøjø serbentøgenëjimo bûdø átakà krûmø augumui ir derëjimui, pratæsti produktyvøjá uogynøamþiø.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute. 1998 m. pavasarápasodinti keturiø veisliø juodøjø serbentø dvimeèiai sodinukai. Sodinimoschema – 3 x 0,7 m, po keturis uogakrûmius laukelyje. Laukeliai iðdëstytirendomizuotai. Bandymo variantai kartoti keturis kartus. Serbentynaspriþiûrëtas pagal LSDI priimtas intensyvias uogynø auginimo technologijas(Uselis, 2002).29

Tyrimø objektas. Tirti skirtingo augumo, Vakarø Europosversliniuose serbentynuose paplitæ, tinkami mechanizuotai skinti uogas juodiejiserbentai: neaugûs Ben More (Didþioji Britanija), vidutiniðkai augûs Öjebyn(Švedija) ir Ben Alder (Didþioji Britanija), labai augûs Titania (Švedija)(Banaszczyk, Pluta, 1997; Pedersen, 1998; Pluta, Markowski, 2001; Siksnianas,Sasnauskas, 2002).Meteorologinës sàlygos. 2004 m. uþregistruotos ankstyvospavasario šalnos (-0,3°C – -4,9°C). Balandþio mën., kai serbentai genëti, iðkritoperpus maþiau krituliø negu vidutiniðkai. Birþelio mën. buvo drëgnesnis, oliepa sausesnë negu vidutiniai daugiameèiai duomenys. Rugpjûèio mën. krituliøiðkrito dvigubai daugiau negu áprasta. 2005 m. geguþës ir birþelio mën. krituliøiðkrito daugiau negu vidutiniðkai. Liepa buvo karðta ir labai sausa (krituliøiðkrito 3,8 mm, o daugiametis vidurkis – 71,8 mm). Rugpjûtis buvo gerokailietingesnis negu áprasta.Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Bandymas vykdytaspagal schemà: 1 – negenëta; 2 – ûkinis genëjimas; 3 – atjauninamasis genëjimas,15-20 cm nuo þemës; 4 – atjauninamasis genëjimas, iki pat þemës.1 variante krûmai visai negenëti; 2 variante iðgenëtos senos, palinkusiosprie þemës, susipynusios krûmo viduje, suþalotos ðakos; 3 variante visos ðakosnupjautos 15-20 cm iki þemës; 4 variante visos ðakos nupjautos iki pat þemës.Paskutiniuose dviejuose variantuose ðakos nupjautos 2004 m. pavasará.Nustatytas nuliniø ûgliø ilgis (cm) ir kiekis (vnt.) krûme, skeletiniø ðakøilgis (cm) ir kiekis (vnt.) krûme, krûmo aukðtis (cm), jo ilgio ir ploèio santykis,derlius (t ha -1 ) ir vidutinë uogos masë (g). Krûmai matuoti pasibaigus augaløvegetacijai.Eksperimentiniai duomenys statistiðkai ávertinti dispersinës analizësmetodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003), ANOVA for EXCEL vers. 3.43statistine programa.Rezultatai. Nuliniai ûgliai. Pirmaisiais genëjimo metais (2004 m.)negenëti neaugûs Ben More juodøjø serbentø krûmai uþaugino nedaug (po1,3 vnt.) nuliniø ûgliø. Daugiausiai nuliniø stiebø (po 6,7 vnt.) suformavonegenëti Öjebyn krûmai (1 lentelë). Daugiausiai ûgliø uþaugino visø veisliøserbentø krûmai, kai nupjautos viso ðakos 15-20 cm iki þemës ir iki pat þemës.2005 m. daugiausiai nuliniø stiebø suformavo negenëti Öjebyn krûmai.Genëjimas nepaskatino jø auginti nulinius ûglius (1 lentelë). Iðgenëtuoseneaugiuose Ben More krûmuose uþaugo 3-4 kartus daugiau ûgliø negunegenëtuose. Nupjovus visas krûmø ðakas 15-20 cm aukðtyje ir iki pat þemës,atþëlæ krûmai uþaugino nuo 70% (Titania) iki 82-96% (Ben Alder) daugiaunuliniø ûgliø negu negenëti. Nelygu genëjimo bûdas, ávairiø veisliø uogakrûmiaiantraisiais po genëjimo metais uþaugino vidutiniðkai 40-70% daugiau nuliniøûgliø negu negenëti.2004 m. atjauninamasis serbentø genëjimas (ðakos nupjautos 15-20 cmnuo þemës ir iki pat þemës) statistiðkai patikimai padidino visø serbentø, iðskyrusBen More, krûmø vienmeèiø ûgliø ilgá – nuo 14-19% (Öjebyn) iki 28-38%(Ben Alder). 2005 m. ilgiausius nulinius ûglius uþaugino Ben Alder (negenëtame30

variante – 91,6 cm), o trumpiausius Öjebyn (66,5 cm). Në vienas genëjimobûdas neturëjo statistiðkai patikimos átakos nuliniø ûgliø ilgiui (2 lentelë).1 lentelë. Genëjimo bûdø átaka juodøjø serbentø nuliniø ûgliø kiekiui,vnt./krûmeTable 1. The effect of pruning methods on blackcurrant shoot number, units/plantsBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasisgenëjimas, 15-20 cmnuo þemësPruning 15-20 cm abovethe soilAtjauninamasisgenëjimas, ikipat þemësPruning above thesoilR 05LSD 052004 m.Öjebyn 6,7 8,5 19,3 19,7 3,33Ben More 1,3 2,5 13,8 13,0 2,40Ben Alder 3,4 4,1 16,5 14,8 5,66Titania 3,7 2,7 15,3 12,9 4,50Veisliø vidurkis / Mean 3,8 4,4 16,2 15,1 -2005 m.Öjebyn 6,4 6,7 7,1 6,3 1,88Ben More 1,7 6,6 6,3 8,2 2,16Ben Alder 4,5 4,2 8,8 8,2 2,29Titania 5,3 7,7 9,3 9,0 2,24Veisliø vidurkis / Mean 4,5 6,3 7,9 7,9 -2 lentelë. Genëjimo bûdø átaka juodøjø serbentø nuliniø ûgliø ilgiui, cmTable 2. The effect of pruning methods on blackcurrant shoot length, cmBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasisgenëjimas, 15-20 cmnuo þemësPruning 15-20 cm abovethe soilAtjauninamasis genëjimas,iki pat þemësPruning above thesoilR 05LSD 052004 m.Öjebyn 48,9 42,2 58,3 55,9 4,86Ben More 72,2 59,2 70,9 81,0 17,39Ben Alder 53,1 55,3 68,3 73,2 14,74Titania 60,9 59,7 78,0 77,9 14,22Veisliø vidurkis / Mean 58,8 54,1 68,9 72,0 -2005 m.Öjebyn 66,5 72,2 73,1 63,1 9,08Ben More 78,1 73,3 73,7 74,5 9,49Ben Alder 91,6 82,6 96,7 93,2 12,7Titania 85,5 84,5 93,8 90,6 9,84Veisliø vidurkis / Mean 80,4 78,2 84,3 80,6 -31

Skeletinës ðakos. 2004 m. skeletiniø ðakø kiekis bei ilgis buvovertinamas pirmuosiuose dviejuose bandymo variantuose, nes kituose jos buvonupjautos. Ben More skeletiniø ðakø daugiau buvo genëtuose krûmuose(3 lentelë).3 lentelë. Genëjimo bûdø átaka juodøjø serbentø skeletiniø ðakøkiekiui, vnt./krûmeTable 3. The effect of pruning methods on blackcurrant branch number, units/plantsBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithout pruningÛkinis genëjimasPruning by hand toolsR 05LSD 052004 m.Öjebyn 16,6 14,1 6,34Ben More 8,2 9,9 4,22Ben Alder 12,4 11,8 0,87Titania 14,5 10,2 4,64Veisliø vidurkis / Mean 12,9 11,5 -2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasisgenëjimas, 15-20 cmnuo þemësPruning 15-20 cm abovethe soilAtjauninamasisgenëjimas, ikipat þemësPruning above thesoilR 05LSD 05Öjebyn 21,0 17,7 13,3 11,0 4,53Ben More 7,7 8,1 8,4 8,5 3,43Ben Alder 9,6 10,7 11,4 7,5 3,05Titania 19,6 13,5 10,7 7,4 1,70Veisliø vidurkis / Mean 14,5 12,5 11,0 8,6 -Negenëtuose ir genëtuose Öjebyn ir Ben Alder serbentø krûmuose skeletiniøðakø kiekis buvo panaðus.2005 m. daugiausiai skeletiniø ðakø krûme suformavo Öjebyn ir Titaniaserbentai (3 lentelë). Atjauninamasis genëjimas neturëjo esminës átakos BenMore ir Ben Alder serbentø skeletiniø ðakø kiekiui. Beveik perpus maþiauskeletiniø ðakø krûme suformavo po atjauninamojo genëjimo atþëlæ Öjebyn irTitania serbentai.2004 m. serbentø skeletiniø ðakø ilgis ið esmës nepriklausë nuo genëjimo.Ilgiausias skeletines ðakas suformavo labai augiø Titania serbentø krûmai(4 lentelë).2005 m. ilgiausias skeletines šakas uþaugino Ben Alder ir Titania, otrumpiausias – Öjebyn serbentai (4 lentelë). Taikant ávairius genëjimo variantus,ið esmës nesiskyrë tik Öjebyn augalø krûmø skeletiniø ðakø ilgis. Ben More, BenAlder ir Titania serbentø krûmus nupjovus 15-20 cm aukðtyje ir iki pat þemës,atþëlusios skeletinës ðakos buvo apie 90% trumpesnës negu negenëtø krûmø(skirtumai statistiðkai patikimi).32

Krûmø charakteristika. 2004 m. ûkiðkai genëtø krûmø aukðtis iðesmës nesiskyrë nuo negenëtø (5 lentelë). Nupjovus krûmø ðakas 15-20 cmnuo þemës ir iki pat þemës, visø veisliø serbentø krûmai buvo ið esmës þemesni(20%) negu visai negenëti.4 lentelë. Genëjimo bûdø átaka juodøjø serbentø skeletiniø ðakø ilgiui, cmTable 4. The effect of pruning methods on blackcurrant branch length, cmBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithout pruningÛkinis genëjimasPruning by hand toolsR 05LSD 052004 m.Öjebyn 91,3 90,9 21,58Ben More 97,5 91,5 12,12Ben Alder 101,1 97,5 3,75Titania 115,3 117,5 20,52Veisliø vidurkis / Mean 101,3 99,4 -2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasisgenëjimas, 15-20 cmnuo þemësPruning 15-20 cm abovethe soilAtjauninamasisgenëjimas, ikipat þemësPruning above thesoilR 05LSD 05Öjebyn 99,6 95,5 93,9 95,5 7,23Ben More 107,5 101,3 98,5 93,0 7,80Ben Alder 116,9 110,8 108,6 103,4 6,35Titania 115,1 115,8 103,6 101,4 7,67Veisliø vidurkis / Mean 109,8 105,8 101,1 98,3 -2005 m. nustatyta, kad aukðèiausi uþaugo Titania, o þemiausi Öjebynjuodøjø serbentø krûmai (5 lentelë). Po atjauninamojo genëjimo atþëlæ serbentøkrûmai antraisiais metais buvo ðiek tiek, o neaugûs Ben More (nupjovus ðakasiki þemës, ir Ben Alder) ið esmës þemesni negu negenëti krûmai.Ûkiniu poþiûriu, mechanizuotai skinti uogas, svarbu ne tik krûmo aukðtis,bet ir jo forma, kurià charakterizuoja krûmo ilgio ir ploèio santykis (6 lentelë).2004 m. nustatyta, kad didþiausiu krûmo ilgio ir ploèiu iðsiskyrë Titania (labaiaugûs) ir Öjebyn (vidutiniðkai augûs). Kadangi Titania krûmai buvo 25%aukðtesni uþ Öjebyn, o krûmo ilgis bei plotis labai panaðûs, tai galima sakyti,kad Öjebyn krûmai yra labiau iðsiskleidæ negu Titania. Mechanizuotai skintiuogas labiau tinka statûs serbentø krûmai.33

5 lentelë. Ávairiai genëtø juodøjø serbentø krûmø aukðtis, cmTable 5. The effect of various pruning methods on blackcurrant bush height, cmBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasisgenëjimas, 15-20 cmnuo þemësPruning 15-20 cm abovethe soilAtjauninamasis genëjimas,iki pat þemësPruning above thesoilR 05LSD 052004 m.Öjebyn 106,7 107,7 84,3 78,1 4,75Ben More 111,6 107,6 97,6 96,7 9,02Ben Alder 118,7 120,6 101,1 98,2 64,33Titania 142,3 143,5 114,7 106,6 7,28Veisliø vidurkis / Mean 119,8 119,8 99,4 94,9 -2005 m.Öjebyn 122,2 117,4 117,2 114,6 9,06Ben More 127,1 125,0 119,6 116,1 6,56Ben Alder 130,1 134,0 128,6 116,6 9,51Titania 132,7 148,3 129,5 126,1 8,45Veisliø vidurkis / Mean 128,1 131,1 123,7 118,3 -6 lentelë. Juodøjø serbentø krûmo ilgio ir ploèio santykis, cmTable 6. The effect of pruning methods on blackcurrant bush width and height ratio, cmBabtai, 2004-2005 m.VeislësCultivarsNegenëtaWithoutpruningÛkinisgenëjimasPruning byhand toolsAtjauninamasis genëjimas,15-20 cm nuo þemësPruning 15-20 cmabove the soilAtjauninamaisgenëjimas, iki patþemësPruning above the soilR 05LSD 052004 m.Öjebyn 93,3 78,9 61,3 58,1 14,8Ben More 76,5 62,1 62,1 61,6 17,8Ben Alder 78,1 65,5 58,4 65,6 18,3Titania 88,7 71,1 67,2 59,6 35,32005 m.Öjebyn 89,8 86,1 95,8 90,9 13,1Ben More 91,1 84,0 77,9 85,8 11,8Ben Alder 80,4 83,9 78,9 76,7 13,3Titania 72,6 72,4 68,4 68,4 13,22005 m. ávertinus ávairiø veisliø juodøjø serbentø negenëtus krûmus,nustatyta, kad didþiausiu krûmo ilgio ir ploèio santykiu iðsiskyrë Ben More irÖjebyn serbentai. Siauriausi buvo Titania serbentø krûmai. Siauresni serbentøkrûmai yra labiau glausti, todël geriau tinka mechanizuotai skinti uogas.Derlius ir vidutinë uogos masë. 2004 m. ávertintas negenëtøir ûkiniu bûdu genëtø juodøjø serbentø derlius. Nupjovus ir atjauninus serbentøkrûmus, likusiuose dviejuose bandymo variantuose derlius buvo skinamas kitais34

metais. 2004 m. derlingiausi (2,82-3,03 t ha -1 ) buvo Öjebyn serbentø krûmai(1 pav.). Titania krûmai uþaugino vidutiná uogø derliø (1,66-2,19 t ha -1 ).Iðgenëtø labai augiø Titania juodøjø serbentø derlius buvo 24% maþesnis negunegenëtø. Maþiausiai derëjo Ben Alder (0,86-1,93 t ha -1 ) ir Ben More (0,89-0,91 t ha -1 ) serbentø krûmai. Esminiø skirtumø tarp minëtø dviejø variantønebuvo, nors Ben Alder derlius kito 1,07 t ha -1 ribose ir buvo dvigubai didesnisiðgenëtø krûmø.3,532,523,03R 05 /LSD 05 0,202,82Negenëta / Without pruningÛkinis genëjimas / Pruning by hand toolsR 05 /LSD 05 0,95 2,19 R 05 /LSD 05 0,511,931,741,661,83t ha -11,510,50R 05 /LSD 05 0,750,89 0,91 0,86Öjebyn Ben More Ben Alder Titania Veisliø vidurkisMeanVeislës / Cultivars1 pav. Juodøjø serbentø derlius, t ha -1Fig. 1. Yield of blackcurrants, t ha -1Babtai, 2004 m.2005 m. vidutinis tirtø veisliø juodøjø serbentø derlius buvo 6,27 t ha -1(2 pav). Negenëtame variante ávairiø veisliø derliaus skirtumai buvo nedideli –5,97 t ha -1 (Öjebyn) – 6,67 t ha -1 (Titania). Pirmaisiais metais po ûkinio serbentø7654R 05 /LSD 05 3,13R 05 /LSD 05 1,16R 05 /LSD 05 1,21R 05 /LSD 05 2,76t ha -13210Öjebyn Ben More Ben Alder Titania Veisliø vidurkisNegenëta / Without pruningVeislës / CultivarsMeanÛkinis genëjimas / Pruning by hand toolsAtjauninamasis genëjimas, 15-20 cm nuo þemës / Pruning 15-20 cm above the soilAtjauninamasis genëjimas, iki þemës / Pruning above the soil2 pav. Juodøjø serbentø derlius, t ha -1Fig. 2. Yield of blackcurrants, t ha -1Babtai, 2005 m.genëjimo (2005 m.) visø veisliø, iðskyrus, Ben More, serbentø derlius buvo15-30% maþesnis, nes genint iðpjautos senos, taèiau dar derëjusios ðakos.2004 m. nupjovus visø veisliø serbentø krûmus 15-20 cm aukðtyje ir iki pat35

þemës, atþëlæ krûmai 2005 m. buvo jauni, todël jø derlius dar buvo nedidelis.Nupjovus krûmus 15-20 cm aukðtyje, atsinaujinusiø krûmø derlius sudarë nuo16% (Titania) iki 40-50% (kitø veisliø) negenëtø krûmø derliaus. Nupjovus krûmusiki pat þemës, atþëlusiø krûmø derlius buvo nuo 13% (Titania) iki 40% (Öjebyn).Genëtø Öjebyn ir Ben More uogakrûmiø vidutinë uogos masë 2004 m.buvo didesnë, o Ben Alder ir Titania maþesnë (3 pav.) negu negenëtø. Negenëtøir ûkiðkai genëtø serbentø vidutinës uogø masës vidurkis ið esmës buvo vienodasir kito 1,09-1,08 g ribose.1,41,210,8R 05 /LSD 05 0,12 R 05/LSD 05 0,18 R 05 /LSD 05 0,261,12 1,14 1,12 1,080,91 0,94R 05 /LSD 05 0,331,211,15 1,09 1,08g0,60,40,20Öjebyn Ben More Ben Alder Titania Veisliø vidurkisVeislës / Cultivars MeanNegenëta / Without pruningÛkinis genëjimas / Pruning by hand tools3 pav. Juodøjø serbentø vidutinë uogos masë, gFig. 3. Average blackcurrant berry mass, gBabtai, 2004 m.2005 m. atjauninamasis genëjimas, kai nupjautos visos ðakos, statistiðkaipatikimai padidino beveik visø veisliø uogakrûmiø vidutinæ uogos masæ(4 pav.). Visi genëjimo bûdai turëjo esminës átakos Titania serbentø uogøstambumui – uogos masë padidëjo 17-44%. Ben More juodøjø serbentø vidutinëuogos masë po atjauninamojo genëjimo padidëjo iki 40%, kitø veisliø – iki 30%.g1,81,61,41,21,00,80,60,40,2R 05 /LSD 05 0,34R 05 /LSD 05 0,11 R 05/LSD05 0,21 R 05/LSD 05 0,160Öjebyn Ben More Ben Alder Titania Veisliø vidurkisVeislës / CultivarsMeanNegenëta / Without pruningÛkinis genëjimas / Pruning by hand toolsAtjauninamasis genëjimas, 15-20 cm nuo þemës / Pruning 15-20 cm above the soilAtjauninamasis genëjimas, iki þemës / Pruning above the soil4 pav. Juodøjø serbentø vidutinë uogos masë, gFig. 4. Average blackcurrant berry mass, gBabtai, 2005 m.36

Aptarimas. Genëjimo bûdai ið esmës skatino augti visø veisliø juodøjøserbentø nulinius ûglius. Ypaè efektyvus buvo atjauninamasis genëjimas (ðakosnupjautos 15-20 cm nuo þemës ir iki pat þemës). Nuliniai ûgliai uþaugo 55,9-90,6 cm ilgio bei 40-70% daugiau negu negenëtø. Lenkø mokslininkøduomenimis (Grajkowski ir kt., 2004), nugenëjus 5 ir 20 cm nuo þemës, nuliniaiûgliai uþaugo iki 30-50 cm ir tiko nuimti derliø.Pirmaisiais metais genëti serbentø krûmai buvo apie 20% þemesni uþnegenëtus. Vëliau ið esmës þemesni buvo neaugiø veisliø juodøjø serbentøkrûmai. Titania serbentø krûmai uþaugo greièiau ir pradiná aukðtá pasiekëantraisiais metais (Grajkowski ir kt., 2004).Po atjauninamojo genëjimo uogø derlius sumaþëjo, nes antþeminë krûmødalis buvo jauna. Nupjovus krûmus, atsinaujinusiøjø derlius sudarë 13-50%negenëtø uogakrûmiø derliaus. Po atjauninamojo genëjimo krûmai ið esmësgausiai dera tik treèiaisiais metais. Suomijos mokslininkø duomenimis,nugenëtø juodøjø serbentø Öjebyn krûmø uogø derlius ir masë nepadidëjo(Tahvonen, 1983; Dalman, 1993). Mûsø duomenimis, po atjauninamojogenëjimo juodøjø serbentø vidutinë uogos masë padidëjo 30%. Vadinasi, uogøderliø ir masæ ið esmës lemia veislës genetinë prigimtis ir agroklimato sàlygos.Išvados. 1. Atjauninamasis genëjimas pirmaisiais metais skatina augtilabiau augiø ir vidutiniðkai augiø veisliø juodøjø serbentø nulinius ûglius. Jiebûna nuo 14-19% (Öjebyn) iki 28-38% (Ben Alder) ilgesni. Antraisiais metaisgenëjimas skatina augti visø veisliø serbentø, iðskyrus Öjebyn, nulinius ûglius.Nelygu genëjimo bûdas, jø bûna 40-70% daugiau negu negenëtø.2. Serbentø skeletiniø ðakø kiekis pirmaisiais metais ið esmës nepriklausonuo genëjimo. Antraisiais metais po atjauninamojo genëjimo Titania ir Öjebynserbentai uþaugina perpus maþiau skeletiniø ðakø. Genëjimas neturi esminësátakos uogakrûmiø skeletiniø ðakø ilgiui.3. Po atjauninamojo genëjimo (nupjovus ðakas 15-20 cm nuo þemës ir ikipat þemës) pirmaisiais metais serbentø krûmai bûna apie 20% þemesni uþnegenëtus. Vëliau ið esmës þemesni lieka neaugiø veisliø serbentø krûmai.4. Atjauninamasis serbentø genëjimas sumaþina uogø derliø pirmaisiaismetais. Nupjovus krûmus 15-20 cm nuo þemës, priklausomai nuo veislës,atsinaujinusiøjø krûmø derlius sudaro 16-50%, nupjovus iki pat þemës –13-40% negenëtø uogakrûmiø derliaus.5. Po atjauninamojo genëjimo juodøjø serbentø vidutinë uogos masëpadidëja 30%.Gauta2005 12 05Parengta spausdinti2006 03 15Literatûra1. Banaszczyk J., Pluta S. Quality characteristics of fruits of newblackcurrant selections bred in Skierniewice // Journal of fruit and ornamental research.1997. Vol. V. No. 1. P. 11-19.37

2. Brennan R. M. Currants and gooseberries (Ribes) // In Genetic resourcesof temperate fruit and nut crops. Wageningen, 1990. P. 457-488.3. D a l m a n P. Methods and timing of black currant pruning // ActaHorticulturae. 1993. No. 352. P. 43-48.4. Daugaard H., Vang-Petersen O. Blackcurrant varieties formechanical harvesting // Criteria for suitability and an evaluation of varieties. 1982.Vol. 86. 450p.5. Grajkowski J., Ochmian I., Mikiciuk G.,Ostrowska K., Skwarska I. Wplyw dwoch wysokosci ciæciaodnawiajàcego porzeczki czarnej odmiany ‘Titania’ na wzrost pædow oraz ichprzydatnosc do zbioru mechanicznego // Folia Univ. Agr. Stetin. Agr.. 2004. No. 96. P.69-74.6. Intensyvios uoginiø augalø auginimo technologijos / Sud. N. Uselis.Babtai, 2002, 190 p.7. Kviklys D., Uselis N., Bobinas È., Kviklienë N.,Lanauskas J. Vaisiø ir uogø auginimo Lietuvoje koncentracija ir specializacija //Sodininkystë ir darþininkystë. 2006. T. 25(1). 81-89.8. Pluta S., Markowski J. Wartosc produkcyjna wybranych odmian iklonow hodowlanych porzeczki czarnej oraz sklad chemiczny owocow // Zestytynaukowe institutu sadownictwa i kwiaciarstwa. 2001. Tom 9. P. 229-236.9. Siksnianas T., Sasnauskas A. Heritability of productivity andresistance to fungal diseases in black currant // Acta Hort. 2002. 585. P. 399-404.10. T ahvonen R. The fungi and the decay in stumps of black and red currantone year after pruning and the effect of pruning time on the growth of black currant //J. Scient. Agric. Soc. Finl. 1983. Vol. 55. P. 81-90.11. T arakanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT-PLOT ið paketoSELEKCIJA ir IRRISTAT / Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57p.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 29-38.THE INFLUENCE OF PRUNING METHODS OF BLACKCURRANT ONTHE GROWN AND PRODUCTIVITYA. Sasnauskas, L. BuskienëSummaryAfter two years of pruning the influence of pruning methods of four blackcurrant(R. nigrum L.) cultivars on growth vigour, productivity and berry mass were studied atthe Lithuanian Institute of Horticulture in 2004-2005. Different pruning methodsinduced blackcurrant shoot growth, except cv. Öjebyn. Depending on the pruningmethods their growth was by 40-70% more vigour than without pruning. Titania andÖjebyn grew less twice branches after second year of pruning. First year after the pruningyield of blackcurrant decreased, because bushes became younger. After the pruning of15-20 cm above the soil, yield of bushes reached 16-50%, above the soil – 13-40% ofcontrol (without pruning). The average berry weight after the pruning increased by30%.Key words: berry weight, blackcurrant, growth, yield, pruning methods.38

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 39-46.SERBENTØ TARPRÛÐINIØ HIBRIDØ (F 1-F 3)ATSPARUMAS GRYBINËMS LIGOMSTadeušas ŠIKŠNIANAS, Vidmantas STANYS, Graþina STANIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai,Kauno r. El paðtas: v.stanys@lsdi.ltJuodojo serbento tarprûðinës hibridizacijos su paprastuoju agrastu, raudonuoju,auksuotuoju, ir amerikiniu serbentu bei izoliuotø gemalø auginimo metodais sukurtiF 1kartos hibridai, o jø tarpusavio persikryþminimo bûdu gautos F 2ir F 3kartos.Selekciniame augyne pirmais ir antrais derëjimo metais ávertintas atsparumas miltligei(Sphaerotheca mors-uvae Berk.), šviesmargei Mycosphaerela ribis Kleb.) ir deguliams(Pseudopeziza ribis Kleb.).Tarprûðinius hibridus daugiausiai paþeidë ðviesmargë, maþiau deguliai, o maþiausiaimiltligë. Visø tarprûðiniø juodojo serbento su paprastuoju agrastu, raudonuoju,auksuotuoju ir amerikiniu serbentu hibridø (F 1-F 3) ðeimose gauti atsparûs miltligeiaugalai (17,3-100%), iðskyrus ðeimà 2-273-16 (Ribes nigrum x R. petraeum), kuriojeatspariø augalø nebuvo.Ðviesmargë daugiausiai paþeidë juodojo serbento ir paprastojo agrasto, o maþiausiaijuodojo ir amerikinio serbento hibridus (F 1-F 2). Daugiausiai atspariø ðviesmargei hibridøbuvo juodojo ir raudonojo serbento hibridø ðeimose – 12-60%.Visose juodojo serbento ir agrasto hibridø ðeimose buvo atspariø (18-33%)deguliams hibridø. Didþiausia ávairove pagal atsparumà deguliams iðsiskyrë juodojo irraudonojo, bei juodojo ir amerikinio serbento hibridø ðeimos.Abipusiuose juodojo ir amerikinio serbento kryþminimuose atspariø augalø kiekisbuvo skirtingas. Hibridø su R. americanum citoplazma atsparumo lygis buvo daugaukštesnis.Reikšminiai þodþiai: deguliai, miltligë, serbentai, ðviesmargë, tarprûðinëhibridizacija.Ávadas. Ávairios grybinës ligos paþeidþia juodojo serbento (Ribesnigrum L.) lapus, sumaþina fotosintetiná pavirðiø. Dël to sumaþëja fotosintezësproduktø gamyba, augalø iðtvermingumas þiemà, uogø derlius, sutrumpëjaamþius (Trajkovski, 1996; Duchovskis ir kt., 2000; Rousseau and Roy, 2002).Juodojo serbento vaiskrûmius paþeidþia miltligë (Sphaerotheca mors-uvaeBerk.), ðviesmargë Mycosphaerela ribis Kleb.) ir deguliai (Pseudopeziza ribisKleb.), o kai kuriais metais þiediniai pumpurai nukenèia nuo pavasario ðalnø(Måëåõèíà, 1974).39

Grybinëms ligoms atsparûs auksuotasis (Ribes aureum Pursh.) ir amerikinis(Ribes americanum Mill.) serbentai. Jie þydi vëlai ir iðvengia praþûtingøpavasario ðalnø. Ðalnoms ir miltligei atsparûs ir iðtvermingi þiemà augalai yrakilæ ið raudonojo (R. petraeum Wulf.) serbento (Kluczynska, 1972). Pirmosiosserbentø tarprûðiniø hibridø veislës, gautos sukryþminus juodàjá serbentà (Ribesnigrum L.) ir paprastàjá agrastà (Ribes uva-crispa L.), yra atsparios miltligei(Bauer, 1978; Îãîëüöîâà, 1992).Árodyta (Keep ir kt., 1977, Êè÷èíà, 1984; Êíÿçåâ, Îãîëüöîâà, 2004),kad tarprûðiniai kyþminimai sudaro galimybes ið skirtingø serbentø rûðiø perkeltiatsparumo genus ir sukurti vëlai þydinèius, atsparius grybinëms ligoms hibridinëskilmës juoduosius serbentus.Tyrimo tikslas – ávertinti tarprûðiniø juodojo serbento hibridø (F 1-F 3) supaprastuoju agrastu, raudonuoju, auksuotuoju ir amerikiniu serbentu atsparumàgrybinëms ligoms.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 1999-2005 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto Sodo augalø genetikos irbiotechnologijos skyriuje. Tarprûðiniai hibridai gauti sukryþminus juodojoserbento Almiai, Triton, Vakariai, Titania, Beloruskaja sladkaja; paprastojoagrasto Kurðu Dzintars, Anglø geltonieji, raudonojo serbento Rondom, Jonkheervan Tets, auksuotojo serbento klono Rn 1 280 ir amerikinio serbento klonoAs-03 augalus. Tarprûðiniai hibridai F 1uþauginti izoliuotø gemalø metodu(Stanys, 1997). Tarprûðiniai hibridai F 2-F 3uþauginti ið selekciniame augynelaisvai persikryþminusiø hibridø F 1sëklø. Ðiltnamyje uþaugæ dvimeèiai irtrimeèiai augalai pasodinti á selekciná augynà. Serbentynas áveistas ir priþiûrëtaspagal intensyvias sodø ir uogynø auginimo technologijas (Kviklys, 1986), betcheminës augalø apsaugos priemonës nenaudotos. Pirmaisiais ir antraisiaisderëjimo metais ávertintas augalø atsparumas grybinëms ligoms: miltligei(Sphaerotheca mors-uvae Berk.), šviesmargei (Mycosphaerela ribis Kleb.) irdeguliams (Pseudopeziza ribis Kleb.). Grybiniø ligø paþeidimai vertinti baløskale (0 – ûgliai ir lapai sveiki, 5 – paþeista per 75% vienameèiø ûgliø ar lapø).Tyrimo laikotarpiu meteorologinës sàlygos buvo vidutiniðkai palankios grybinëmsligoms plisti.Eksperimentiniai duomenys ávertinti dispersinës analizës metodu, suspecialiai selekciniams tyrimams parengtomis kompiuterinëmis programomis(Tarakanovas 1999).Rezultatai. Juodojo serbento tarpveisliniø hibridø ûglius ir lapus grybinësligos paþeidë vidutiniðkai (miltligë – 1,20, ðviesmargë – 2,29, deguliai –2,88 balo). Visiðkai atspariø ðioms ligoms sëjinukø nebuvo. Tarprûðinius juodojoserbento ir paprastojo agrasto hibridus miltligë nepaþeidë arba paþeidë maþai.Vidutinis paþeidimas buvo F 1– 0,05 balo, F 2– 0-0,26 balo (1 lentelë). HibridøF 1ðeimose nuo 66 iki 100%, o hibridø F 2ðeimose nuo 90 iki 100% augalø buvonepaþeista.Ðviesmargë juodojo serbento ir agrasto tarprûðinius F 1-F 2hibridus paþeidëmaþai arba vidutiniðkai 0,58-1,60 balo. Ið tirtø penkiø ðeimø augalø tik dviejosebuvo 6-8% nepaþeistø augalø.Deguliai paþeidë panaðiai kaip ir ðviesmargë, bet hibridø ðeimose buvonuo 18 iki 30% nepaþeistø augalø.40

1 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R.nigrum x R.uva-crispa F 1-F 2) grybiniøligø paþeidimaiTable 1. Performance of interspecific hybrids (R.nigrum x R.uva-crispa F 1-F 2) to fungaldiseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %**Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesiskiria (R≤0,01)* Means marked with the same letter do not differ significantly (LSD≤ 0.01)Juodojo ir raudonojo serbentø hibridus F 1miltligë paþeidë maþai arbavidutiniðkai (0,11-1,80 balo), nors dviejose ið trijø hibridø ðeimø buvo 40-82%nepaþeistø augalø (2 lentelë). Visi hibridai F 2buvo nepaþeisti.Ðviesmargë maþai paþeidë juodojo ir raudonojo serbentø hibridus – 0,23-1,13 balo. Ið ðeðiø ðeimø keturiose buvo 12-60% nepaþeistø augalø.Juodojo ir raudonojo serbentø hibridus skirtingose ðeimose deguliaipaþeidë nevienodai – 0-3,4 balo, o paþeidimo mastà labiausiai lëmëkryþminimuose naudotø skirtingø veisliø augalai. Iðtyrus ðeðias hibridø ðeimas,dviejose buvo paþeisti visi augalai, o kitose buvo paþeistø ir nepaþeistø augalø.Juodojo serbento sëjinukus ir juodojo bei auksuotojo serbentø hibridusF 1grybinës ligos paþeidë panaðiai. Miltligë vidutiniðkai paþeidë (1,16 balo)juodojo ir auksuotojo serbentø hibridus F 1, nors ðioje ðeimoje buvo visiðkaiatspariø augalø (3 lentelë), hibridø F 2visi augalai buvo nepaþeisti. Ðviesmargëir deguliai maþai paþeidë trijø ðeimø hibridus (F 1-F 2). Ðviesmargë nepaþeidë11-17%, deguliai – 38-75% ðiø ðeimø augalø.Grybinës ligos skirtingai paþeidë juodojo ir amerikinio serbentø augalus(4, 5 lentelës). Visi juodojo serbentø augalai labiau paþeisti grybiniø ligø.Amerikinio serbento augalø miltligë nepaþeidë, o ðviesmargë ir deguliai maþaipaþeidë. F 1-F 3kartø hibridus (4 lentelë) grybinës ligos labiau paþeidë uþamerikiná ir maþiau uþ juodajá serbentus. Penkios R. nigrum x R. americanumF 3hibridø ðeimos nesiskyrë pagal paþeistø augalø kieká, iðskyrus 97 ðeimà, kuriojenepaþeistø augalø buvo maþiau. Vidutinis paþeidimas hibridø ðeimose buvonuo 0,28 iki 1,50 balo. 5-40 % augalø tirtose ðeimose buvo nepaþeistiantraknozës. Ðviesmargës nepaþeistø augalø rasta trijose ið penkiø ðeimø.41ÐviesmargëSeptoria leaf spotvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*DeguliaiAnthracnosevidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %*Ribes nigrum 1,72±0,16 0d 2,29±0.43 0c 2,88±0.23 0dRibes nigrum x R. 0,05±0,03 66c 0,57±0,20 0c 0,27±0,14 33abuva-crispa F 1 (729)R. nigrum x R. uvacrispa0 100a 1,24±0,27 8a 0,41±0,13 30abF 1 (1-680)R. nigrum x R. uvacrispa0,26±0,25 94b 0,58±0,12 6b 1,12±0,21 20cF 2 (1)R. nigrum x R. uvacrispa0 100a 0,93±0,19 0c 0,45±0,14 37aF 2 (9)R. nigrum x R. uvacrispaF 2 (10)0,13±0,12 90b 1,60±0,29 0c 1,26±0,33 18c

2 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R. nigrum x R. petraeum F 1-F 2) grybiniøligø paþeidimaiTable 2. Performance of interspecific hybrids (R.nigrum x R.petraeum F 1-F 2) to fungaldiseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %*ÐviesmargëSeptoria leaf spotvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %*DeguliaiAnthracnosevidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scores*Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesiskiria (R≤ 0,01)* Means marked with the same letter do not differ significantly (LSD≤ 0.01)nepažeistaaugalø,%*uninfectedplants, %*Ribes nigrum 1,72±0,16 0d 2,29±0,43 0e 2,88±0,23 0dRibes nigrum x R. 0,37±0,36 40c 0,23±0,07 46b 0,43±0,07 2cdpetraeum F 1 (2-273-19)R. nigrum x R. 1,80±0,57 0d 0,40±0,30 60a 0,70±0,20 0dpetraeum F 1 (2-273-11)R. nigrum x R. 0,11±0,10 82b 0,37±0,13 25c 1,43±0,07 4cpetraeum F 1 (2-273-16)R. nigrum x R.0 100a 0,57±0,07 12d 0 100apetraeum F 2 (1-90-4)R. nigrum x0 100a 1,13±0,09 0e 0,07±0,03 84bR. petraeum F 2 aR. nigrum xR. petraeum F 2 b0 100a 0,50±0,12 0e 3,40±0,21 0d3 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R. nigrum x R. aureum F 1-F 2) grybiniøligø paþeidimaiTable 3. Performance of interspecific hybrids (R.nigrum x R.aureum F 1-F 2) to fungaldiseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewVidutinispažeidimas,balaiAveragedamage,scoresNepažeistaaugalø,%*Uninfectedplants, %*ÐviesmargëSeptoria leaf spotVidutinispažeidimas,balaiAveragedamage,scoresNepažeistaaugalø,%*Uninfectedplants, %*DeguliaiAnthracnoseVidutinispažeidimas,balaiAveragedamage,scores*Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesiskiria (R≤ 0,01)* Means marked with the same letter do not differ significantly (LSD≤ 0.01)Nepažeistaaugalø,%*Uninfectedplants, %*Ribes nigrum 1,72±0,16 0c 2,29±0,43 0c 2,88±0,23 0cRibes nigrum x Ribes 1,16±0,55 29b 0,31±0,09 12ba 0,15±0,06 45baureum F 1 (1-175)R. nigrum x0 100a 0,38±0,09 17a 0,52±0,30 38bR. aureum F 2 (65-14)R. nigrum x0 100a 0,92±0,21 11b 0,14±0,06 75aR. aureum F 2 (65-6)R. nigrum xR. aureum F 2 (65-20)0 100a 1,54±0,18 0c 0,81±0,17 0c42

Visos R. americanum x R. nigrum hibridø ðeimos buvo atsparesnës ligoms(5 lentelë). Nepaþeistø ðviesmargës augalø aptikta F 1, F 2ir F 3hibridø ðeimose.Ið F 2kartos chimerinio augalo morfologiškai artimos R. americanum daliesgautos sëklos ir ið jø uþaugintø hibridø F 3ðeimoje (50b) 80% augalø nepaþeidëðviesmargë.4 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R. nigrum x R. americanum F 1-F 3)grybiniø ligø paþeidimaiTable 4. Performance of interspecific hybrids (R.nigrum x R.americanum F 1-F 3) tofungal diseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*ÐviesmargëSeptoria leaf spotvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*vidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresDeguliaiAnthracnose*Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesiskiria (R≤ 0,01)* Means marked with the same letter do not differ significantly (1% LSD)nepažeistaaugalø, %*uninfected plants,%*R.nigrum 1,72±0,16 0e 2,29±0,43 0d 2,88±0,23 0fR.nigrum x 0,65±0,36 17,3d 1,23±0,38 45,5a 1,28±0,33 18,2bcR.americanum F 1R.nigrum x 0,65±0,30 54,5b 0,83±0,21 15,1c 1,73±0,32 12,1cdeR.americanum F 2R.nigrum x 1,50±0,46 63,6ab 1,13±0,31 27,3b 1,50±0,20 9,0deR.americanum F 3family 83R.nigrum x 1,35±0,59 66,7a 0,83±0,40 0d 1,00±0,25 25,0bR.americanum F 3family 88R.nigrum x 0,50±0,20 65,0a 1,63±0,24 0d 0,50±0,01 5,0efR.americanum F 3family 95R.nigrum x 0,28±0,08 69,2a 1,48±0,10 23,1b 1,30±0,12 15,4cdR.americanum F 3family 96R.nigrum xR.americanum F 3family 971,13±0,24 40,0c 1,00±0,20 10,0c 1,15±0,41 40,0a50a šeimoje, kilusioje iš to paties augalo, bet morfologiškai R. nigrumartimos dalies, tik 36,8% augalø nepaþeidë ðviesmargë, o deguliø nepaþeistøaugalø nebuvo aptikta. Visose septyniose F 3kartos hibridø ðeimose aptiktadeguliø paþeistø augalø. Visiðkai nepaþeitø augalø buvo rasta tik keturioseðeimose. Tokiø augalø buvo nuo 9,7 iki 92,5%.43

5 lentelë. Tarprûðiniø hibridø (R. americanum x R. nigrum F 1-F 3)grybiniø ligø paþeidimaiTable 5. Performance of interspecific hybrids (R. americanum x R. nigrum F 1-F 3) tofungal diseasesKilmëPedigryMiltligëPowdery mildewvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*ÐviesmargëSeptoria leaf spotvidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scoresnepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*DeguliaiAnthracnosevidutinispažeidimas,balaiaveragedamage,scores*Duomenys, paþymëti ta paèia raide, esminiai nesiskiria (R≤ 0,01)*Means marked with the same letter do not differ significantly (1% LSD)nepažeistaaugalø, %*uninfectedplants, %*R.americanum 0 100a 0,36±0,10 66,7b 0,26±0,07 45dR.americanum xR.nigrum F 1R.americanum xR.nigrum F 2R.americanum xR.nigrum F 3family 45R.americanum xR.nigrum F 3family 46R.americanum xR.nigrum F 3family 47R.americanum xR.nigrum F 3family 48R.americanum xR.nigrum F 3family 50aR.americanum xR.nigrum F 3family 50bR.americanum xR.nigrum F 3family 520 100a 0,31±0,08 41,7d 0,1±0,00 58,3c0 100a 1,06±0,17 28,6e 0,23±0,07 80,9b0,40±0,12 36,7d 1,88±0,13 3,0g 1,25±0,43 21,2e0,28±0,11 77,4b 1,75±0,14 29,0e 1,380,35 9,7f0,63±0,19 55,6c 1,25±0,13 11,1f 2,08±0,17 0g0 100a 0,67±0,20 53,6c 0,38±0,10 57,1c1,38±0,55 39,5d 1,03±0,39 36,8ed 2,38±0,21 0g0 100a 0,26±0,06 80,0a 0,1±0,00 92,5a2,05±0,18 8,3e 1,20±0,12 12,5f 2,30±0,13 0gAptarimas. Tarprûðiniai kryþminimai sudaro galimybæ sujungti skirtingørûðiø poþymius ir padidinti hibridø ávairovæ. Sukryþminus juodàjá serbentà sukitomis serbento genties rûðimis, maþai mezgama uogø, jose bûna maþiau sëklø.Hibridiniø sëklø daigumas dël endospermo ir gemalo raidos nesuderinamumoyra labai þemas arba jos bûna visiðkai nedaigios (Måëåõèíà, 1974). Panaudojusizoliuotø gemalø auginimo metodà, pavyko uþauginti 70-100% augalø iðhibridiniø sëklø. (Stanys ir kt., 1994). Tarprûðiniø hibridø atsparumà grybinëmsligoms daugiausiai lëmë kryþminimo komponentas. Juodojo serbentø ir agrastøhibridø ðeimose, kuriose pirminiai augalai buvo atsparûs miltligei (Titania),44

augalø vidutinis paþeidimas siekë tik 0,05 balo. Ávertinus juodojo ir amerikinioserbentø reciprokiniais kryþminimais sukurtus hibridus, nustatyta, kad grybinëmsligoms atspariø augalø buvo patikimai daugiau ðeimose su atsparaus grybinëmsligoms amerikinio serbento citoplazma. Hibridiniai augalai grybinëmis ðioseðeimose buvo maþai paþeisti grybiniø ligø. Kai kurie augalai tose kryþminimokombinacijose pasiþymëjo kompleksiniu atsparumu kelioms ligoms. Tai rodo,kad citoplazminis genomas vaidina labai svarbø vaidmená augalø atsparumuigrybinëms ligoms. Vykdant serbentø selekcijà, gerø rezultatø galima pasiektipagal fenotipà tinkamai parinkus kryþminimo komponentà (Ðikðnianas,Sasnauskas, 2002). Nors visiðkai atspariø ðviesmargei ir deguliams juodojoserbentø nëra, bet, atlikus tarprûðinius kryþminimus, pavyko sukurti hibridus,kuriø visiðkai nepaþeidþia nei miltligë, nei ðviesmargë, nei deguliai.Išvados. 1. Visø tarprûðiniø hibridø ðeimø augalus daugiausiai paþeidþiaðviesmargë, maþiau deguliai, o maþiausiai miltligë. Visø tarprûðiniø juodojoserbento su agrastu, raudonuoju, auksuotuoju ir amerikiniu serbentu hibridø(F 1-F 3) ðeimose yra atspariø miltligei augalø (17,3-100%), iðskyrus ðeimà2-273-16 (Ribes nigrum x R. petraeum), kurioje atspariø augalø nëra.2. Ðviesmargë daugiausiai paþeidþia juodojo serbento ir agrasto, maþiaujuodojo ir raudonojo serbento hibridinius (F 1-F 2) augalus. Daugiausiai atspariøðviesmargei augalø buvo juodojo ir raudonojo, juodojo ir aksuotojo serbentohibridø ðeimose 12-60%.3. Visose juodojo serbento ir agrasto, juodojo ir amerikinio serbentoF 1-F 3hibridø ðeimose yra atspariø (18-92,5%) deguliams augalø. Didþiausiaávairove pagal atsparumà deguliams iðsiskiria juodojo ir raudonojo, bei juodojoir amerikinio serbento hibridø ðeimos.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 12Literatûra1. Bauer R. Josta, eine neue Beerenobstart aus der Kreuzung SchwarzeJohannisbeere x Sttachelbeere // Erwerbsobstbau. 1978. 20(6). P. 116-119.2. Duchovskis P., Ðikðnianienë J., Ðikðnianas T.,Bandaravièienë G. Juodojo serbentø generatyviniø organø raida iratsparumas pavasario ðalnoms // Sodininkystë ir darþininkystë. 2000. T. 19(1). P. 3-14.3. Intensyvios sodø ir uogynø auginimo technologijos / Sud. A. Kviklys.Vilnius, 1986. 99 p.4. Keep E., Parker J. H., Knight V. H. Interspecifichybridisation in black currant breeding // Proc. 8 th EUCARPIA Congress. Madrid,1977. P. 345-350.5. Kluczynska J. Porzeczki. Warszawa: Panstwowe WydawnictwoRolniecze i Lesne. 1972. 180 p.6. Rousseau H., Roy M. Black currant research trials in the provinceof Quebec, Canada with special reference to foliar diseases // Acta Hort. 2002. N 585.P. 225-230.7. Siksnianas T., Sasnauskas A. Heritability of productivity andresistance to fungal diseases in black currant // Acta Hort. 585. Vol. 1. 2002. P. 399-404.45

8. Stanys V., Shikshnianas T., Staniene G. Embryodevelopment and embryo rescue within the genus Ribes // Norwegian Journal ofAgricultural Sciences. 1994. 9. P. 95-104.9. Stanys V. In vitro kultûra augalø selekcijoje // Kintamumas ir stabilumas.Babtai, 1997. 120 p.10. T arakanovas P. Statistiniø duomenø apdorojimo programø paketas‘Selekcija’. Akademija, 1999. 57 p.11. T rajkovski V. Fruit breeding at Balsgard, Sweden. Problems of fruitplant breeding // Collection of scientific articles. 1996. P. 67-77.12. Êè÷èíà Â. Â. Ãåíåòèêà è ñåëåêöèÿ ÿãîäíûõ êóëüòóð. Ìîñêâà:Êîëîñ, 1984. 278 ñ.13. Êíÿçåâ Ñ. Ä., Îãîëüöîâà Ò. Ï. Ñåëåêöèÿ ÷åðíîéñìîðîäèíû íà ñîâðåìåííîì ýòàïå. Îðåë: ÃÀÓ; 2004. 238 ñ.14. Måëåõèíà À. À. Ìåæâèäîâûå ñêðåùèâàíèÿ ñìîðîäèíû. Ðèãà:Çèíàòíå, 1974. 120 ñ.15. O ãîëüöîâà Ò. Ï. Ñåëåêöèÿ ÷åðíîé ñìîðîäèíû – ïðîøëîå,íàñòîÿùåå áóäóùåå. Òóëà: Ïðèëîêñêîå êí. èçä., 1992. 384 ñ.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 39-46.RESISTANT TO FUNGAL DISEASES OF INTERSPECIFIC CURRANTHYBRIDS (F 1-F 3)T. Šikðnianas, V. Stanys, G. StanienëSummaryInterspecific black currant and gooseberry, red, golden, and American curranthybrids (F 1) using interspecific hybridization and isolated embryo methods wereobtained; F 2and F 3hybrids were obtained intercrossing F 1hybrids. Resistance of hybridsto powdery mildew (Sphaerotheca mors-uvae Berk.), septoria leaf spots (Mycosphaerelaribis Kleb.) and anthracnose (Pseudopeziza ribis Kleb.) was evaluated on the first andsecond year of growing in breeding-plot.Interspecific hybrids were mostly damaged by septoria leaf spot, less by anthracnose,and least by powdery mildew. Plants resistant to powdery mildew were found in allinterspecific black currant and gooseberry, red, golden, and American currant hybridfamilies (17,3-100%), with the exception of 2-273-16 family (Ribes nigrum x R. petraeum)in which all plants were damaged.Damage by septoria leaf spot was the highest in hybrids of black currant andgooseberry, and the least in black and American currant hybrids (F 1-F 3). The highestnumbers of resistant to septoria leaf spot plants were found in black and red curranthybrids families – 12-60%.Resistant to anthracnose hybrids were found in all black currant and gooseberryfamilies (18-33%). According to resistance to anthracnose the highest variety was inblack and red and black and American currant hybrid families.Resistant to fungal diseases plant number in reciprocal black and American currantcrosses was different. Resistance level of hybrids with R. americanum cytoplasm wasconsiderably higher.Key words: Anthracnose, currant, interspecific hybrids, Powdery mildew, Septorialeaf spot.46

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 47-55.AVIEÈIØ MITYBOS GELEÞIMI OPTIMIZAVIMOGALIMYBËSLoreta BUSKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: l.buskiene@lsdi.lt2003-2004 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute Brianskij rubinavietës nupurkðtos 0,5; 1,0 ir 1,5% koncentracijø geleþies chelato tràðø tirpalais, kadpagerëtø jø mityba geleþimi ðarminëse dirvose. Ávertintas geleþies chelato poveikis avieèiølapø cheminei sudëèiai, augumui, derliui ir uogos masei. Nustatyta, kad aðtuonis kartusper vegetacijà nupurðkus 0,5% ir 1,0% koncentracijos geleþies chelato tràðø tirpalaisBrianskij rubin avietes, geleþies jø lapuose padaugëjo atitinkamai 4,4 ir 3,5 karto, o 1,5%koncentracijos tirpalu – 2,2 karto. 1,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalasstatistiðkai patikimai padidino kalio (39,6%), azoto (13%) ir fosforo (5,6%), sumaþinomangano bei vario (po 24%), boro (16%), magnio (14,2%) ir cinko (7,5%) kiekálapuose. Skirtingos koncentracijos geleþies chelato tràðø tirpalai neturëjo esminës átakosavieèiø augumui, derliui ir uogos masei.Reikšminiai þodþiai: augumas, avietës, derlius, geleþies chelatas, træðimas perlapus, uogos masë.Ávadas. Avietës yra jautriausi geleþies trûkumui uoginiai augalai (Íîðìàí,1960; Öåðëèíã, 1978; Êàçàêîâ, 1994). Dël fiziologinio geleþies trûkumojos suserga chloroze. Jauni lapai pradeda gelsti, gyslos lieka þalios, vëliau pabàla.Tarpgyslinë chlorozë atsiranda dël chlorofilo irimo, kai trûksta geleþies. Norsgeleþis nëra sudedamoji chlorofilo dalis, ji glaudþiai susijusi su jo susidarymuir veikia kaip katalizatorius. Chlorofilo kieká audiniuose lemia augaløpasisavinamas geleþies kiekis (Íîðìàí, 1960). Geleþies kiekis augaluose ganavienodas (Öåðëèíã, 1978).Chlorozë gali atsirasti dël geleþies trûkumo arba dël nepakankamo jospasisavinimo. Ðio mikroelemento pasisavinimas pablogëja dël ávairiø prieþasèiø,o svarbiausia dël ðarminës dirvoþemio reakcijos, kai daug kalcio ir magniokarbonatø (avietëms optimalu – pH 5,5-6,0). Tokiomis sàlygomis dirvoþemyjesutrinka dvivalenèiø ir trivalenèiø geleþies jonø pusiausvyra, vyraujantystrivalenèiai geleþies jonai nusëda blogai tirpstanèiø ir sunkiai augalamspasisavinamø fosforo, anglies bei silicio rûgðèiø druskø pavidalu (Îñòðîâñêàÿ,Ìàêàðîâà, 1970; Áðóéëî, 2004). Geleþiai patekti á augalà trukdo ir didelismangano kiekis bei kalio trûkumas dirvoþemyje. Nepakankamas geleþies47

pasisavinimas gali bûti susijæs su netinkamu ávairiø mitybos elementø santykiudirvoþemyje, þema dirvos temperatûra ir kitais veiksniais (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã,1978).Beyers ir Terblanche (1971) nuomone, geriausias bûdas áveikti geleþiestrûkumo sukeltà lapø chlorozæ yra geleþies chelato áterpimas á dirvà. Taèiauðarminës dirvos træðimas geleþies tràðomis ar jos laistymas ðiø tràðø tirpalaisaugalø chlorozës neiðgydë (Íîðìàí, 1960). Kadangi ðarminëse dirvose sumaþëjaaugalø gebëjimas ásiurbti geleþá ðaknimis, efektyviausia bûtø tràðø tirpalaispurkðti lapus (Kannan, Wittwer, 1965; Neumann, Prinz, 1975; Erdal ir kt.,2004). Kõksal ir bendraautoriai (1999) nustatë, kad, nupurðkus kriauðesaminorûgðèiø geleþies druskø tirpalais, sumaþëjo geleþies trûkumo poþymiai ir120% padidëjo jos kiekis lapuose. Kitø tyrëjø nuomone, geleþies tràðomisnupurkðti ðarminëje dirvoje auganèias braðkes yra efektyvus bûdas padidintigeleþies kieká jø lapuose (Erdal ir kt., 2004; Buskienë ir kt., 2006).Lietuvoje ðiuo metu yra 260 ha versliniø avietynø (Kviklys ir kt., 2006).Nemaþai jø áveista neutralios arba ðarminës reakcijos dirvose. Aktualu iðtirtiavieèiø mitybos geleþimi optimizavimo galimybes, kai geleþies tràðø tirpalaipurðkiami per lapus.Tyrimo tikslas – optimizuoti avieèiø mitybà geleþimi neutralios arbaðarminës reakcijos dirvoþemiuose, ávertinti skirtingos koncentracijos geleþieschelato poveiká avieèiø augumui, derliui ir cheminei lapø sudëèiai.Tyrimo objektas ir metodai. 2003-2004 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institute tirtos Brianskij rubin avietës. Jø mitybai pagerinti buvopasirinktas geleþies chelatas. Avietës purkðtos 0,5; 1,0 ir 1,5% koncentracijøgeleþies chelato tirpalais. Purkðta kasmet po aðtuonis kartus per vegetacijà(nuo pirmøjø lapeliø iðsiskleidimo iki uogø sunokimo), kas septynios dienos.Avietës pasodintos 1998 m. 3 m x 0,5 m atstumais. Tarpueiliuose laikytasjuodasis pûdymas. Apskaitinio laukelio ilgis – 3 m, plotis – 3 m, plotas – 9 m 2 .Laukeliai iðdëstyti rendomizuotai. Bandymo variantai kartoti keturis kartus.Dirvoþemis – sekliai karbonatingas giliau glëjiðkas rudþemis (RDg4-k1),priemolis. Agrocheminë dirvoþemio charakteristika (0-40 cm gylyje): pH– 7,1(KCL ištraukoje), humuso – 2,3%, P 2O 5– 290 mg/kg, K 2O – 180 mg/kg, Ca –5 620 mg/kg, Mg – 1 500 mg/kg.Avieèiø vienameèiø stiebø biometriniai matavimai (stiebø kiekis metroilgio augalø juostoje, aukðtis ir skersmuo) atlikti vegetacijos pabaigoje. Vidutinëuogos masë nustatyta pasvërus pirmojo, treèiojo ir paskutiniojo skynimo metupo 100 uogø. Po purðkimø geleþies chelato tirpalais atliktos avieèiø lapøcheminës analizës, nustatyti azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies,vario, mangano, cinko ir boro kiekiai sausojoje medþiagoje. Cheminë lapøanalizë atlikta nepurkðtuose laukeliuose ir purkðtuose 1,5% koncentracijosgeleþies chelato tràðø tirpalu, geleþies kiekis nustatytas visuose bandymovariantuose.Tyrimø duomenys statistiðkai ávertinti dispersinës analizës metodurendomizuotø pakartojimø blokams, duomenys analizuoti pagal Dunkanokriterijø. Naudota kompiuterinë programa ANOVA for EXCEL vers. 3.43.48

Meteorologinës sàlygos tyrimø metais avietëms augti ne visada buvopalankios. 2002 m. sausringi periodai svarbiausiais augimo tarpsniais trukdëaugti avieèiø stiebams, kurie turëjo derëti kitais metais. Vegetacijos metu buvotarpsniø, kai dël stipraus lietaus pablogëjo dirvos aeracija, suprastëjo sàlygosaugalams augti. 2003 m. liepos mën., kai avietës derëjo, buvo karðta ir drëgna(krituliø iðkrito apie 40 mm daugiau negu norma), rugpjûtis buvo sausesnisnegu áprastai. 2004 m. birþelá, o ypaè rugpjûtá buvo drëgna, iðkrito 1,6 kartodaugiau krituliø negu norma.Rezultatai. Mitybos elementø kiekis avieèiø lapuose.Geleþies kiekis Brianskij rubin avieèiø lapuose statistiðkai patikimai padidëjo,nupurðkus jas visø tirtø koncentracijø geleþies chelato tràðø tirpalais (1 pav.).0,5% ir 1,0% koncentracijos geleþies chelato tràðø tirpalais nupurkðtø avieèiølapuose geleþies padidëjo atitinkamai 4,4 ir 3,5 karto, o 1,5% koncentracijostirpalu – 2,2 karto.mg/kg7006005004003002001000150 aNepurkštaNot sprayed655 cGeležieschelatasIron chelate,0,5%1 pav. Geleþies kiekis avieèiø lapuose, mg/kgFig. 1. The amount of iron in raspberry leaves, mg/kgBabtai, 2003-2004 m.* Reikðmës, paþymëtos skirtingomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø tarpusavyje skiriasistatistiškai patikimai (p=0,05)* Means followed by different letters are significantly different at p=0.05 according to the Duncan testNustatyta, kad, didinant tràðø koncentracijà, avieèiø lapuose geleþies kiekisnedidëjo, netgi atvirkðèiai, nupurðkus stipriausia chelato koncentracija, geleþiesbuvo maþiau. Daugiausiai geleþies susikaupë nupurkðtø 0,5% koncentracijosgeleþies chelato tirpalu avieèiø lapuose.Stipriausios koncentracijos (1,5%) geleþies chelato tirpalas statistiðkaipatikimai padidino lapuose esantá kalio (39,6%), azoto (13%), fosforo (5,6%),sumaþino mangano, vario (po 24%), boro (16%), magnio (14,2%) ir cinko(7,5%) kieká (1 lentelë).520 c328 bGeležies Geležieschelatas chelatasIron chelate, Iron chelate,1,0% 1,5%Variantai / Variants49

1 lentelë. Geleþies tràðø átaka avieèiø lapø cheminei sudëèiaiTable 1. Influence of iron fertilizers on the chemical composition of raspberry leavesBabtai, 2003-2004 m.Elementø kiekis sausojoje medþiagojeThe amount of elements in dry matterNepurkštaNot sprayedGeležies chelatasIron chelate, 1,5%Azotas / Nitrogen, % 2,29 a 2,59 bFosforas / Phosphorus, % 0,18 a 0,19 bKalis / Potassium, % 0,48 a 0,67 bKalcis / Calcium, % 2,11 a 2,12 aMagnis / Magnesium, % 0,84 b 0,72 aVaris / Copper, mg/kg 9,17 b 7,0 aManganas / Manganese, mg/kg 10,3 b 7,83 aCinkas / Zinc, mg/kg 17,3 b 16,0 aBoras / Boron, mg/kg 30,6 b 25,7 aAvieèiø augumas ávertintas pagal vienameèiø stiebø kieká metroilgio augalø juostoje, stiebø aukðtá ir skersmená. Pastebëta tendencija, kaddaugiausiai vienameèiø stiebø suformavo avietës, nupurkðtos 1,0%koncentracijos geleþies chelato tirpalu (apie 28% daugiau negu nepurkðtos),bet statistiðkai patikimø skirtumø negauta (2 lentelë).2 lentelë. Geleþies tràðø átaka avieèiø augumuiTable 2. The influence of iron fertilizers on raspberry growth vigourBabtai, 2003-2004 m.Tràðø koncentracijaConcentration of fertilizersStiebai, vnt./m 2Stems, units/m 2Stiebo aukštisStem height, cmStiebo skersmuoStem diameter, mmNepurkšta / Not sprayed 20,2 ab 123,5 a 9,5 aGeležies chelatas / Iron chelate – 0,5% 19,8 a 120,4 a 9,3 aGeležies chelatas / Iron chelate –1,0% 26,0 b 113,6 a 9,4 aGeležies chelatas / Iron chelate – 1,5% 21,8 ab 117,7 a 8,7 a* Reikðmës stulpeliuose, paþymëtos skirtingomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø tarpusavyjeskiriasi statistiðkai patikimai (p=0,05).*Means within columns followed by different letters are significantly different at p=0.05 accordingto the Duncan test.Skirtingø koncentracijø geleþies chelato tirpalai neturëjo átakos avieèiøvienameèiø stiebø aukðèiui ir skersmeniui (2 lentelë).Derlius ir vidutinë uogos masë. 2002 m. dël sausringøperiodø svarbiausiais augimo tarpsniais Brianskij rubin avieèiø stiebai uþaugoneaukðti, todël 2003 m. derlius buvo nedidelis (3 lentelë).50

3 lentelë. Geleþies tràðø átaka avieèiø uogø derliui, t/haTable 3. The influence of iron fertilizers on raspberry berry yield, t/haBabtai, 2003-2004 m.Tràðø koncentracijaConcentration of fertilizers2003 m. 2004 m.VidutinisAverageNepurkšta / Not sprayed 0,8 a 1,67 a 1,24 aGeležies chelatas / Iron chelate – 0,5% 0,77 a 1,29 a 1,03 aGeležies chelatas / Iron chelate – 1,0% 0,73 a 1,27 a 1,0 aGeležies chelatas / Iron chelate – 1,5% 0,88 a 1,05 a 0,97 a* Reikðmës stulpeliuose, paþymëtos tomis paèiomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø (p=0,05)esminiø skirtumø neturi.* Means within columns followed by the same letters are not significantly different at p=0.05according to the Duncan test.Geleþies chelato tràðø tirpalai derliaus nepadidino. 2004 m. avietësgausiausiai derëjo nepurkðtame variante, nors statistiðkai patikimø skirtumønenustatyta. Per dvejus tyrimø metus skirtingø koncentracijø geleþies chelatotràðø tirpalai neturëjo esminës átakos Brianskij rubin avieèiø uogø derliui.Geleþies chelato tràðos nepadidino ir vidutinës uogos masës (2 pav.).2,02,07 a 2,01 a1,83 a2,01a1,5g1,00,50Nepurkšta Geležies Geležies GeležiesNot sprayed chelatas chelatas chelatasIron chelate, Iron chelate, Iron chelate,0,5% 1,0% 1,5%Variantai / Variants2 pav. Geleþies tràðø átaka vidutinei uogos masei, gFig. 2. The influence of iron fertilizers on the average berry mass, gBabtai, 2003-2004 m.* Reikðmës, paþymëtos skirtingomis raidëmis, pagal Dunkano kriterijø tarpusavyje skiriasistatistiðkai patikimai (p=0,05).* Means followed by different letters are significantly different at p=0.05 according to the Duncantest.Aptarimas. Augalø chlorozë, atsiradusi dël geleþies trûkumo, paprastainëra tiesioginë ðio elemento trûkumo pasekmë, kaip kitø mikroelementø atveju.Daþnai tai yra antrinis efektas, kylantis ið geleþies kompleksinës sàveikos sukitais elementais ir ávairiais dirvoþemio bei aplinkos veiksniais. Turkijosmokslininkø atliktuose tyrimuose, jautrios geleþies trûkumui Camarosa braðkësmaþai reagavo á geleþies tràðas (Erdal ir kt., 2004). Tai aiðkinama tuo, kad,51

nors lapuose yra daug geleþies, ji gali bûti fiziologiðkai neaktyvi ir nedalyvautimetabolizmo procesuose (Märschner, 1985; Erdal ir kt., 1998). Pavyzdþiui,ðarminiame dirvoþemyje nustatyta, kad geleþies koncentracija chloruotuoselapuose gali bûti panaði ar net didesnë negu þaliuose. Tai siejama su geleþieslokalizacija augalo audiniuose. Geleþies katijonai gali bûti lapø apoplazmosnuosëdose ir nedalyvauti fiziologiniuose procesuose (Mengel ir kt., 1988).Panaðûs rezultatai gauti ir mûsø tyrimuose. Buvo tikëtasi, kad geleþies tràðossumaþins ar paðalins iðorinius geleþies trûkumo poþymius. Nupurðkus avietesgeleþies chelato tràðomis, geleþies kiekis jø lapuose padidëjo 2,2-4,4 karto,taèiau iðoriniø chlorozës sumaþëjimo poþymiø nepastebëta. Kad padidëtøgeleþies kiekis avieèiø lapuose, uþtenka purkðti jas 0,5% koncentracijos geleþieschelato tirpalu, visai netikslinga didinti tirpalo koncentracijà.Geleþies tràðø átaka augalø derliui nevienareikðmë. Kõksal ir bendraautoriøduomenimis (1999), kriauðes nupurðkus aminorûgðèiø geleþies druskø tirpalais,jø derlius padidëjo 47%. Almaliotis ir kt. (2002) nustatë patikimà tiesioginækoreliacijà tarp geleþies koncentracijos ir derliaus. Turkijos mokslininkai iðtyrë,kad kai kuriø veisliø braðkës neigiamai reaguoja á geleþies tràðas, o jø derliusnet sumaþëja (Türemis ir kt., 1997). Belgijos ir Norvegijos mokslininkai teigia,kad dël geleþies trûkumo braðkës maþiau uþmezga uogø, sumaþëja derlius iruogø masë (Lieten, 2000; Nestby, 2003). Mûsø duomenimis, nupurkðtø geleþiestràðø tirpalais avieèiø lapuose iki keliø kartø padaugëja geleþies, taèiau stiebainesutankëja, neuþauga stambesni, nepakinta nei derlius, nei uogos masë.Dirvoþemyje yra tam tikras mitybiniø elementø balansas. Iðtirta, kadegzistuoja elementø konkurencija, o vieno elemento perteklius gali apsunkintikitiems elementams patekti á augalà (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã, 1978;Erdal ir kt., 2004). Pavyzdþiui, Karaman (1997) atliktuose tyrimuose nustatyta,kad geleþies tràðos padidino geleþies koncentracijà pupelëse, bet sumaþinojose fosforo ir mikroelementø – cinko, vario ir mangano. Mokslininkai Basarir Özgümüs (1999) nustatë neigiamà koreliacijà tarp bendro geleþies kiekio irvario, cinko bei mangano koncentracijos persikø lapuose. Mûsø atliktuoseavieèiø mitybos geleþimi bandymuose nustatyta, kad 2,2 karto padidëjæs geleþieskiekis lapuose ið esmës (iki 24%) sumaþino mikroelementø – mangano, varioir boro, taip pat magnio koncentracijà. Tai patvirtino Baltarusijos bei kitøðaliø mokslininkø teiginá, kad mikroelementai pagerina pagrindiniø mityboselementø, kaip azoto, kalio ir fosforo, patekimà á augalà (Òîìà ir kt., 1980; Áðóéëî,2005). Pagerëjus mitybai geleþimi, avietës pasisavino ið esmës daugiau kalio,azoto ir fosforo. Avietëms augti reikia nemaþai azoto, taèiau jos jautriausioskalio trûkumui. Geleþies tràðomis nupurkðtø avieèiø lapuose padaugëjo kalio39,6%. Ðarminëse dirvose kalá augalai sunkiau pasisavina, todël jø lapus vertapurkðti geleþies tràðø tirpalais.Manoma, kad geleþies tràðas tikslinga purkðti kartu su kalio tràðomis.Kadangi geleþies tràðomis nupurðkus lapus, pagerëja kalio pasisavinimas,tikëtina, kad kompleksinis ðiø dviejø mitybos elementø naudojimas galipadidinti avieèiø derliø ir uogos masæ.52

Išvados. 1. Brianskij rubin avietes aðtuonis kartus per vegetacijà nupurðkus0,5% ir 1,0% koncentracijos geleþies chelato tràðø tirpalais, geleþies kiekis jølapuose padidëja atitinkamai 4,4 ir 3,5 karto, o 1,5% koncentracijos tirpalu –2,2 karto.2. 1,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalas statistiðkai patikimaipadidina kalio (39,6%), azoto (13%) ir fosforo (5,6%) kieká, sumaþina manganobei vario (po 24%), boro (16%), magnio (14,2%) ir cinko (7,5%) kieká avieèiølapuose.3. Skirtingø koncentracijø geleþies chelato tràðø tirpalai neturi esminësátakos avieèiø augumui, derliui ir vidutinei uogos masei.Gauta2005 12 15Parengta spausdinti2006 03 17Literatûra1. Almaliotis D., Velemis D., Bladenopoulou S.,Karapetsas N. Leaf nutrient levels of strawberries (cv. Tudla) in relation tocrop yield // Acta Horticulture. 2002. Vol. 2. Tempare, Finland.2. Basar H., Özgümüs A. Effect of various iron fertilizers and rates onsome micro nutrient concentrations of peach trees // J. Of Agriculture and Forestry.1999. Vol. 23. P. 273-281.3. Beyers E., Terblanche J. H. Identification and control of traceelement deficiencies. V. Iron deficiency. Decid // Fruit Grower. 1971. Vol. 21. P. 265-282.4. Buskienë L., Uselis N., Lanauskas J. Braðkiø mitybosgeleþimi optimizavimo galimybës // Sodininkystës ir darþininkystës mokslo tyrimai /Ataskaitinës konferencijos medþiaga. Babtai, 2006. Nr. 19. P. 66-69.5. Erdal I., Gürbüz M., Tarakcioðlu C. Effect of foliar acidapplication on the total and available Fe concentrations and chlorophyll concentrationin tomato plant (Lycopersicum esculentum L.) grown with nutrient solution // J. ofEngineering Sciences. Pamukkale, 1998. Vol. 4. N 1-2. P. 481-485.6. Erdal I., Kepenek K., Kizilgõz I. Effect of foliar ironapplications at different growth stages on iron and some nutrient concentrations instrawberry cultivars // Turk. J. of Agriculture and Forestry. 2004. Vol. 28. P. 421-427.7. Kannan S., Wittwer S. H. Effects of chelation and urea on ironabsorption by intact leaves and enzymically isolated leaf cells // Plant Physiol. Suppl.1965. Vol. 40. N 12.8. Karaman M. R., Brohi A. R., Inal A., Taban S. Effectof iron and zinc applications on growth and on concentration of mineral nutrients ofbean (Phaseolus vulgaris L.) grown in artificial siltation soils // Tr. J. of Agriculture andForestry. 1997. Vol. 23. P. 341-348.9. Kõksal I., Dumanoðlu H., Günes N. T., Aktas M. Theeffects of different amino acid chelate foliar fertilizers on yield, fruit quality, shootgrowth and Fe, Zn, Cu, Mn concentration of leaves in williams pear cultivar (Pyrunuscommunis L.) // Tr. J. of Agriculture and Forestry. 1999. Vol. 23. P. 651-658.10. Kv i k l y s D., U selis N., Bobinas È., Kviklienë N.,Lanauskas J. Vaisiø ir uogø auginimo Lietuvoje koncentracija ir specializacija //Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2006. T. 25(1).53

11. L ieten F. Iron nutrition of strawberries grown in peat bags // Small FruitsReview. 2000. Vol. 1. N 2. P. 103-112.12. M ärschner H. Mineral nutrition of higher plants. 1995.13. Mengel K., Geurtzen G. Relationship between iron chlorosisand alkalinity in zea mays // Physiol. Plantarum. 1988. Vol. 72. P. 460-465.14. N estby R., Lieten F., Pivot D., Raynal Lacroix C.,Tagliavini M., Evenhuis B. Influence of Mineral Nutrient on StrawberryFruit Quality and their Accumulation in Plant Organs. A Review / Proceedings of theEuro Berry Sympozium COST 836 Final workshop. Ancona, Italy. 2003. P. 201-206.15. N e u m ann P. M., Prinz R. Foliar iron spray potentiates growth ofseedlings on iron-free media // Plant Physiol. 1975. Vol. 55. P. 988-990.16. Türemis N., Ozguven A. L., Paydas S., Idem G.Effects of sequestrene Fe-138 as foliar and soil application on yield and earliness ofsome strawberry cultivars in the subtropics // ISHS. Acta Horticulture. Turkey, 1997.17. Áðóéëî À. Ñ. Ôèçèîëîãî-áèîëîãè÷åñêèå àñïåêòû ýôôåêòèâíîãîïðèìåíåíèÿ ìèêðîýëåìåíòîâ â ïëîäîâî-ÿãîäíûõ íàñàæäåíèÿõ //Ïëîäîâîäñòâî. Ñàìîõâàëîâè÷è, 2004. Ò. 16. Ñ. 297-306.18. Áðóéëî À. Ñ., Ñàìóñü Â. À., Êàìçîëîâà Î. È.,Ñîáîëåâ Ñ. Þ. Âëèÿíèå ìèêðîýëåìåíòîâ (Ìn, Zn, B), èõ êîìáèíàöèéè ñïîñîáîâ âíåñåíèÿ íà ïðîäóêòèâíîñòü ÿáëîíè â óñëîâèÿõ çàïàäíîé ÷àñòèðåñïóáëèêè Áåëàðóñü // Ïëîäîâîäñòâî. Ñàìîõâàëîâè÷è, 2005. Ò. 17(1). Ñ.159-165.19. Êàçàêîâ È. Â. Ìàëèíà è åæåâèêà. Ìîñêâà: Êîëîñ, 1994. 141 c.20. Ì èíåðàëüíîå ïèòàíèå ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð / Ïîä ðåä.Íîðìàíà Ô. ×. Ìîñêâà: Ãîñ. èçä-âî ñåëüõîç. ëèòåðàòóðû, 1960. Ñ. 351-375.21. Îñòðîâñêàÿ Ë. Ê., Ìàêàðîâà Ã. Ì. Õëîðîç ïëîäîâûõêóëüòóð íà êàðáîíàòíûõ ïî÷âàõ // Ïî÷âåííûå óñëîâèÿ, óäîáðåíèÿ èóðîæàéíîñòü ïëîäîâûõ è ÿãîäíûõ êóëüòóð. Êèåâ: Óðîæàé, 1970. 417c.22. Òîìà Ñ. È., Ðàáèíîâè÷ È. Ç., Âåëèêñàð Ñ. Ã.Ìèêðîýëåìåíòû è óðîæàé. Êèøèíëâ: Øòèèíöà, 1980. Ñ. 159-171.23. Öåðëèíã Â. Â. Àãðîõèìè÷åñêèå îñíîâû äèàãíîñòèêèìèíåðàëüíîãî ïèòàíèÿ ñ. õ. êóëüòóð. Ìîñêâà: Íàóêà, 1978. 216c.54

SODININKYSTË IR DARŽININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 47-55.POSSIBILITIES OF OPTIMIZATION OF RASPBERRY IRON NUTRITIONL. BuskienëSummaryThe leaves of raspberry cultivar Brianskij rubin were sprayed with the solutions ofiron chelate fertilizers of 0.5, 1.0 and 1.5% concentrations in order to improve theiriron nutrition in alkaline soils at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003-2004.The influence of iron chelate on the chemical composition of raspberry leaves, growthvigour, yield and berry mass was evaluated. It was established that when raspberrycultivar Brianskij rubin was sprayed for eight times during vegetation with the solutionsof iron chelate fertilizers of 0.5 and 1.0% concentrations, the amount of iron in leavesincreased correspondingly 4.4 and 3.5 times, and when it was sprayed with the solutionof 1.5% concentration the amount of iron in leaves increased 2.2 times. The solution ofiron chelate of 1.5% concentration significantly increased in leaves the amount ofpotassium (39.6%), nitrogen (13%) and phosphorus (5.6%) and decreased the amountof manganese (both 24%), boron (16%), magnesium (14.2%) and zinc (7.5%). Thesolutions of iron chelate fertilizers of different concentrations did not influencedsignificantly raspberry growth vigour, yield and berry mass.Key words: growth vigour, raspberry, yield, iron chelate, fertilization throughleaves, berry mass.55

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 56-63.,,FRIGO” DAIGAIS PASODINTØ BRAÐKIØ ELSANTAAUGINIMO BÛDAI ÐILTNAMIUOSENobertas USELIS, Juozas LANAUSKAS, Pavelas DUCHOVSKIS,Auðra BRAZAITYTË, Pranas VIÐKELIS, Gintarë ÐABAJEVIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333. Babtai,Kauno r. El. paštas: n.uselis@lsdi.lt2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto neðildomamepolietileniniame ðiltnamyje ávertinti ðaldytais, vadinamaisiais „frigo“, daigais áveistøbraðkiø auginimo bûdai. Elsanta braðkës augintos áprastai dirvoje, balta plëvelemulèiuotoje lysvëje, maiðuose ant lysviø ir ant atramø. Tyrimo tikslas – nustatyti geriausiàðaldytais daigais áveistø Elsanta braðkiø auginimo bûdà ðiltnamyje, iðtirti bei ávertinti,ar Lietuvos agroklimato sàlygomis uþauginti tokie daigai neðildomame ðiltnamyje pervienerius metus gali duoti vienà vëlyvà derliø rudená, o kità – pavasará.Iðtirta, kad jaunos braðkës iki derëjimo rudená ið esmës geriausiai auga maiðuoseant 1,3 m atramø. Iki derëjimo pavasario pabaigoje jø kereliø augumas susilygina irnebepriklauso nuo auginimo bûdo. Auginant braðkes maiðuose, susidaro geresnës sàlygosfotosintezei, nes augalai sukaupia daugiau chlorofilo a, karotinoidø, jø didesnis chlorofiloa ir b santykis negu auganèiø mulèiuotoje lysvëje, o ypaè tiesiog dirvoje. Didþiausiasbendras uogø derlius gaunamas, kai ðaldytais daigais áveistos braðkës auginamos maiðuoseant aukðtø lysviø.Reikšminiai þodþiai: auginimo bûdai, braðkës, Elsanta, šaldyti daigai, šiltnamiai.Ávadas. Pleèiantis versliniø braðkiø auginimui ðalyje ne sezono metu, bûtinasukurti specialias auginimo technologijas, kurios garantuotø gerà uogø derliøanksti pavasará, braðkiø derëjimà pratæstø iki vasaros pabaigos ar net iki rudensvidurio. Uþsienio ðalyse po ávairaus tipo priedangomis braðkiø derlius gaunamasskirtingu metø laiku (Þurawicz, Masny, 2005). Desertinëms braðkëms augintine sezono metu daþniausiai sodinami vadinamieji „frigo“ daigai. Ðiam tiksluikokybiðki, stambûs braðkiø daigai bent mënesá palaikomi ðaldytuve, -2°Ctemperatûroje. Tokius daigus pasodinus bet kurio metø laiku, po dviejø mënesiøgalima gauti derliø ir sudaryti desertiniø uogø konvejerá. Tik neaiðku, arLietuvos agroklimato sàlygomis uþaugæ ir ðaldytuve paðaldyti daigai gerai derës.Nustatyta, kad jaunø braðkiø derliø labiau lemia, kokioje geografinëjeplatumoje uþauginti daigai, o vëliau – augalø kokybë, mitybos lygis ir kitiveiksniai (Fabi, 1996). Neaiðku, kokià nesezoniniø braðkiø auginimo technologijàtaikyti, kai jos augintos ið ðaldytø daigø. Vieni autoriai siûlo nesezonines braðkesauginti tiesiog ðiltnamio þemëje (Lisecka, 1997, Radajewska, 1998), kiti teigia,56

kad geriausia auginti maiðuose ant 1,5 m pakeltø atramø (Radajewska, Aumiller,1996).Tyrimo tikslas – nustatyti geriausià ðaldytais daigais áveistø Elsanta braðkiøauginimo bûdà ðiltnamyje, iðtirti bei ávertinti, ar Lietuvos agroklimato sàlygomisuþauginti ir ðaldyti daigai tinka neðildomame ðiltnamyje per vienerius metusgauti vienà vëlyvà derliø rudená, o kità – pavasará.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai vykdyti 2003-2005 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto neðildomame polietileniniameðiltnamyje.Braðkiø auginimo bûdai: 1 – dirvoje, 2 – balta plëvele mulèiuotoje lysvëje,3 – maiðuose ant aukðtø lysviø, 4 – maiðuose ant atramø. Tirtos Elsanta braškës.Vasarà iðpikuoti daigai augo ir þiemojo specialiose lysvëse. Anksti pavasará,iki vegetacijos pradþios jie buvo iðkasti, nukratytos þemës, nupjauti lapai,surûðiuoti pagal ragelio skersmená. Bandymui atrinkti „A + ” kategorijos, 15-22 mm skersmens daigai sudëti á polietilenine plëvele iðklotas dëþes ir ikisodinimo á ðiltnamá liepos 15-20 d. laikyti ðaldytuve, -2°±1°C temperatûroje.Braðkës augintos 20 l talpos durpiø maiðuose, skirtuose pomidorams auginti.Maiðai 0,6 m ilgio, 0,3 m ploèio. Jie suguldyti ant 1,2 m atstumais sustatytø1,3 m aukðèio atramø. Daigui reikia 2,5-3 kg substrato, todël á vienà maiðàbuvo pasodinta po septynis daigus. Tiek dirvoje, mulèiuotoje lysvëje, tiek irmaiðuose ant lysviø ar ant atramø á 1 m 2 buvo pasodinta vidutiniškai po9 daigus (87 tûkst./ha).Pirmajame variante braðkës augintos dirvoje, antrajame – mulèiuotojebalta plëvele lysvëje, treèiajame – maiðuose ant aukðtos lysvës, ketvirtajame –maiðuose ant 1,3 m aukðèio atramø. Ðiltnamyje árengtas laðelinis laistymas,augalai laistyti vandeniu su iðtirpintomis tràðomis.Bandymo variantai kartoti keturis kartus. Kiekvienà variantà sudarë12 maiðø (84 daigai).2003 ir 2004 m. antroje vasaros pusëje ir rudená atlikti braðkiø augumo,vystymosi, rudeninio derëjimo bei uogø kokybës tyrimai. Spalio pabaigoje,pasibaigus braðkiø vegetacijai, maiðai nuimti nuo atramø ir sudëti ant dirvos.Kad daigai neperðaltø, uþëjus pirmiesiems ðalèiams, jie mulèiuoti durpëmis.2004 ir 2005 m. kovo viduryje, atðilus orams, nuo braðkiø nuþertos durpës, o pokeliø dienø maiðai áneðti á polietilenine plëvele dengtà ðiltnamá.Pavasará, kaip ir rudená, prieð uogø skynimà ávertintas braðkiø augumasbei iðsivystymas, suskaièiuoti kiekvieno varianto viename maiðe auganèiø augalørageliai, lapai, ûsai, þiedynai ir uogos.Fotosintetiniø pigmentø kiekis þaliuose braðkiø lapuose nustatytas pagalVetðteinà (Wettstein, 1957) 100% acetono iðtraukoje su spektrofotometru,,Genesis 6“. Fotosintezës produktyvumas apskaièiuotas sausosios masës prieaugánuo daigø pasodinimo iki derëjimo padalijus ið vidutinio lapø ploto per tàlaikotarpá. Lapø plotas iðmatuotas matuokliu „CI-202“ (CID Inc., USA)gausiausio derëjimo metu.Skynimo metu ið kiekvieno apskaitos laukelio pasvertas uogø derlius.Duomenø statistinis patikimumas apskaièiuotas dispersinës analizës metodu„ANOVA“ programa (Tarakanovas, 1996).57

Tyrimø rezultatai. B r a ð k i ø k e r e l i ø a u g u m a s. Nustatyta, kaddaugiausiai rageliø turëjo Elsanta braðkës, augusios maiðuose ant atramø(1 lentelë). Ðis skirtumas, palyginus su dirvoje augusiomis braðkëmis, buvostatistiðkai patikimas. Lapø daugiausiai uþaugino maiðuose ant atramø augusiosbraðkës, o palyginus su augusiomis dirvoje, ðis skirtumas buvo statistiðkaipatikimas.Pavasará braðkiø augumo rodikliai maþiau kito, ir esminiø skirtumø tarpauginimo bûdø nebuvo (1 lentelë).1 lentelë. Elsanta braðkiø kereliø augumas ðiltnamyje, vnt./augaloTable 1. Growth of strawberry Elsanta plants depending on cultivation system ingreenhouse, number per plantBabtai, 2003-2005 m.Auginimo bûdasCultivation systemRudená / AutumnrageliaicrownslapaileavesPavasará / SpringrageliaicrownslapaileavesDirva / Soil 1,1 7,5 3,9 22,7Plëvele mulèiuota lysvë / Bed hill mulched by plastic film 1,8 10,9 4,0 16,9Maiðai ant lysviø / Bagful on bed hill 1,5 10,5 3,7 22,8Maiðai ant atramø / Bagful on supports 2,4 11,1 4,4 22,0R 05 / LSD 05 1,09 3,47 2,40 9,18Didþiausià lapø plotà Elsanta braðkës rudená suformavo maiðuose ant lysviøir ant atramø. Gerokai maþesná lapø plotà suformavo braðkës balta plëvelemulèiuotoje lysvëje ar tiesiog dirvoje. Pavasará iki gausiausio derëjimo braðkëssuformavo daug didesná lapø plotà negu rudená (1 pav.).cm 25000450040003500300025002000150010005000Ruduo / AutumnPavasaris / Spring1 2 3 4Auginimo bûdaiCultivation systems1 pav. Elsanta braðkiø kereliø lapø plotas ðiltnamyje, cm 2 . 1 dirva, 2 – plëvelemulèiuota lysvë, 3 – maiðai ant lysviø, 4 – maiðai ant atramøFig. 1. Leaf area of strawberry Elsanta crown depending on cultivation system in greenhouse,mg g -1 . 1 – soil, 2 – bed hill mulched by plastic film, 3 – bagful on bed hill, 4 – bagful on supportsBraðkiø kereliø iðsivystymas. Rudená braðkiø kereliøiðsivystymà maþai lëmë auginimo bûdas. Tiek þiedynø, tiek ir uogø kiekis kitopaklaidos ribose (2 lentelë).58

amg g-1Pavasará braðkiø kereliø iðsivystymas daugiau kito, taèiau tarp auginimobûdø esminiø skirtumø nebuvo (2 lentelë).2 lentelë. Elsanta braðkiø kereliai ðiltnamyje, vnt./augaloTable 2. Development of strawberry Elsanta plants depending on cultivation system ingreenhouse, number per plantBabtai, 2003-2005 m.Auginimo bûdasCultivation systemRudená / AutumnžiedynaiinflorescencesuogosberriesPavasará / SpringžiedynaiinflorescencesuogosberriesDirva / Soil 1,2 5,0 3,0 21,0Plëvele mulèiuota lysvë / Bed hill mulched by plastic film 1,4 6,6 4,0 20,3Maiðai ant lysviø / Bagful on bed hill 1,3 5,0 4,0 20,0Maiðai ant atramø / Bagful on supports 1,3 5,7 3,3 16,3R 05 / LSD 05 0,78 2,95 1,17 7,38Fotosintetiniø pigmentø kiekis braðkiø lapuose.Rudená chlorofilo a braðkiø lapuose buvo daugiau, kai jos augintos maiðuoseant lysviø, o pavasará – maiðuose ant atramø (2 pav., a). Chlorofilo b kiekisnepriklausë nei nuo braðkiø auginimo bûdø, nei nuo laikotarpio (2 pav., b).Karotinoidø kiekis braðkiø lapuose, priklausomai nuo auginimo bûdø, kitokaip chlorofilo a (2 pav., c). Chlorofilo a ir b santykis buvo maþiausias, kaibraðkës augintos balta plëvele mulèiuotoje lysvëje(2 pav., d).mg g -1 mg g -1c2,01,51,00,500,70,60,50,40,30,20,101 2 3 4Auginimo bûdai / Cultivation systems1 2 3 4Auginimo bûdai / Cultivation systemsRuduo / Autumnmg g -12 pav. Fotosintetiniø pigmentø kiekis Elsanta braðkiø lapuose ðiltnamyje, mg g -1 .1– dirva, 2 – plëvele mulèiuota lysvë, 3 – maiðai ant lysviø, 4 – maiðai ant atramø.a – chlorofilas a, b – chlorofilas b, c – karotinoidai, d – chlorofilo a ir b santykisFig. 2. Photosynthetic pigments content in strawberry Elsanta leaves depending oncultivation system in greenhouse, cm 2 . 1 – soil, 2 – bed hill mulched by plastic film, 3 – bagfulon bed hill, 4 – bagful on supports. a – chlorophyll a, b – chlorophyll b, c – carotenoids,d – chlorophyll a and b ratio0,70,60,50,40,30,20,10b3,53,02,52,01,51,00,50dPavasaris / Spring1 2 3 4Auginimo bûdai / Cultivation systems1 2 3 4Auginimo bûdai / Cultivation systems59

Grynasis fotosintezës produktyvumas. Skirtingi desertiniø braðkiø auginimobûdai rudená beveik neturëjo átakos grynajam fotosintezës produktyvumui. Jisbuvo ðiek tiek maþesnis dirvoje augintø braðkiø (3 pav). Pavasará didþiausiasgrynasis fotosintezës produktyvumas buvo maiðuose ant atramø augintø braðkiø.Dirvoje augintø braðkiø fotosintezës produktyvumas buvo gerokai maþesnisnegu maiðuose ant atramø.0,7Ruduo / AutumnPavasaris / Springmg cm -2 para -1 / mg cm –2 day -10,60,50,40,30,20,101 2 3 4Auginimo bûdai / Cultivation systems3 pav. Elsanta braðkiø kereliø grynasis fotosintezës produktyvumasðiltnamyje, mg cm -2 parà -1 . 1 dirva, 2 – plëvele mulèiuota lysvë, 3 – maiðai antlysviø, 4 – maiðai ant atramøFig. 3. Photosynthetic productivity of strawberry Elsanta depending on cultivation system ingreenhouse, mg cm -2 day -1 . 1 – soil, 2 – bed hill mulched by plastic film, 3 – bagful on bed hill,4 – bagful on supportsBraðkiø derlius. Braðkiø derliø lëmë auginimo bûdas. Rudenástatistiðkai patikimai gausiausiai derëjo pakeltuose ant atramø maiðuoseaugintos braðkës (3 lentelë). Patikimai prasèiausiai derëjo tiesiog dirvojeaugusios braðkës.Pavasará maiðuose ant lysviø augusiø braðkiø derlius buvo didþiausias.Maiðuose ant lysviø augusios braðkës derëjo statistiðkai patikimai gausiau negumaiðuose ant atramø arba balta plëvele mulèiuotoje lysvëje (3 lentelë).3 lentelë. Elsanta braðkiø uogø derlius ðiltnamyje, t/haTable 3. Yield of strawberry Elsanta depending on cultivation system in greenhouse, t ha -1Babtai, 2003-2005 m.Auginimo bûdasCultivation systemRudenáAutumnPavasaráSpringBendrasTotalDirva / Soil 1,77 20,8 22,57Plëvele mulèiuota lysvë / Bed hill mulched by plastic film 4,34 14,9 19,24Maiðai ant lysviø / Bagful on bed hill 3,94 21,1 25,04Maišai ant atramø / Bagful on supports 5,98 13,5 19,04R 05 / LSD 05 1,122 4,32 4,781Rudená ir pavasará gausiausias bendras derlius gautas, kai braðkës augintosmaiðuose ant lysviø. Augusios maiðuose ant atramø arba balta plëvelemulèiuotoje lysvëje braðkës derëjo statistiðkai patikimai maþiau, o augusiostiesiog dirvoje ðiek tiek maþiau negu maiðuose ant lysviø (3 lentelë).60

Aptarimas. Braðkes auginti ðiltnamiuose ðaldytais daigais yra brangu, todëlsvarbu augalams sudaryti optimalias augimo sàlygas. Vertinant auginimo bûdøðiltnamyje átakà braðkëms, labai svarbu ávertinti jø augumà, iðsivystymà, grynàjáfotosintezës produktyvumà ir derliø. Braðkiø augumà nusako rageliø ir lapøkiekis. Vasaros metu ðaldytais daigais pasodintø braðkiø kereliø augumà, koljie dar jauni, didele dalimi lëmë jø auginimo bûdas ðiltnamyje. Nustatyta, kadiki rudeninio derëjimo ið esmës geriausiai augo braðkës maiðuose ant 1,3 matramø. Iki derëjimo pavasario pabaigoje kereliø augumas susilygino irnebepriklausë nuo auginimo bûdo. Nustatyta, kad iki pavasarinio braðkiøderëjimo uþaugo 2-3 kartus daugiau rageliø ir lapø negu iki pirmojo rudeninioderëjimo.Braðkiø kereliø iðsivystymas pagal þiedynø ir uogø kieká tiek rudená, tiek irpavasará maþai lëmë braðkiø auginimo bûdas. Pavasará uþauga 3-4 kartus daugiauþiedynø ir uogø negu rudená. Uogø derliaus ið ploto vieneto rezultataianalogiðki.Norint tiksliau ávertinti agropriemoniø átakà augalams, nustatytasfotosintetiniø pigmentø kiekis þaliuose braðkiø lapuose. Chlorofilø kiekislapuose yra vienas potencialaus produktyvumo rodikliø. Jis daþnai naudojamasnustatyti, kaip vienas ar kitas auginimo bûdas bei aplinkos sàlygos veikia augaløfotosintetinæ sistemà. Esant netinkamoms auginimo sàlygoms, maþëjachlorofilø koncentracija bei keièiasi chlorofilø a ir b santykis. Fotosintezësprocesui svarbiau yra chlorofilas a. Jis greièiau reaguoja á besikeièianèias aplinkossàlygas (Hay ir Andrew, 1989; Gabryú ir kt., 1998; Wang ir kt., 1998; Kirnak irkt., 2002; Keutgen ir kt., 2005). Mûsø tyrimuose daugiau chlorofilo a nustatyta,kai braðkës augintos maiðuose. Jø buvo didesnis chlorofilo a ir b santykis, daugiaukarotinoidø, kurie aktyviai dalyvauja fotosintezëje bei apsaugo chlorofilus nuofotooksidacijos. Galima teigti, kad maiðuose braðkëms sudaromos geresnëssàlygos chlorofilø sintezei, o tuo paèiu ir fotosintezës procesui. Pigmentø kiekisbraðkiø lapuose buvo maþesnis, kai jos augintos lysvëse. Nustatyta, kadmulèiuotos balta plëvele braðkës fotosintetiniø pigmentø sintetino daugiaunegu dirvoje be mulèio. Teigiamà mulèiavimo poveiká pigmentø sintezei braðkiølapuose nustatë ir kiti autoriai (Wang ir kt., 1998; Kirnak ir kt., 2002).Vienas ið fotosintezës efektyvumo rodikliø yra grynasis fotosintezësproduktyvumas, naudojamas tirti ávairiø auginimo technologijø efektyvumà(Oda ir Yanagi, 1997; Bradan ir kt., 2002). Teigiamas auginimo maiðuose irmulèiavimo poveikis ypaè iðryðkëjo pavasará, kai daþniau keisdavosi aplinkossàlygos.Nustatyta, kad geriausios sàlygos braðkiø kereliams augti, vystytis, geriausiasgrynasis fotosintezës produktyvumas ir ið esmës didþiausias bendras uogø derliusgautas, kai ðaldytais daigais áveistos braðkës auginamos maiðuose ant aukðtølysviø.Išvados. 1. Iki rudeninio derëjimo jaunos braðkës geriausiai auga maiðuoseant 1,3 m aukðèio atramø. Iki derëjimo pavasario pabaigoje kereliø augumassusilygina ir nebepriklauso nuo auginimo bûdo.2. Auginant braðkes maiðuose, susidaro geresnës sàlygos fotosintezei, nes61

augalai turi daugiau chlorofilo a, karotinoidø, didesná chlorofilo a ir b santykánegu mulèiuotoje lysvëje, o ypaè tiesiai dirvoje.3. Didþiausias bendras uogø derlius gaunamas, kai ðaldytais daigais áveistosbraðkës auginamos maiðuose ant aukðtø lysviø.Gauta2005 12 06Parengta spausdinti2006 03 15Literatûra1. Bradan E. Z., Salazar S., Brandan de Weht C. I.,del V. Ortiz N., L. Vallejo. Plant harvest index and VA Mycorrhizaeevaluation in frigo strawberry (Fragaria x ananasas Duch. cv. Selva) plants in a highlandnursery // Acta Horticulturae. 2002. N 567. P. 293-295.2. Gabryú H., Kacperska A., Kopcewicz J., Lewak S.,Starck Z., Strzaùka K., Tretyn A. Podstawy fizjologii roúlin.Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1998. P. 725.3. Fabi R. The productivity of graded Elsanta frigo plants from different organs //Acta Horticulturae. 1996. N 439. P. 449-456.4. Hay R.K.M., Andrew J.W. An introduction to the physiology ofcrop yield. New York: Jonh Wiley and Sons.Inc, 1989. 292 p.5. Keutgen A.J., Noga G., Pawelzik E. Cultivar-specificimpairment of strawberry growth, photosynthesis, carbohydrate and nitrogenaccumulation by ozone // Environmental and Experimental Botany. 2005.Vol. 53. N 3.P. 271-280.6. Kirnak H., Kaya C., Higgs D., Gercek S. A long-termexperiment to study the role of mulches in the physiology and macro-nutrition ofstrawberry grown under water stress // Australian Journal of Agricultural Research.2002.Vol. 52. N 9. P.937-943.7. Lisecka J. Sterovana uprawa truskawki // Ogolnopolska konferencjatruskawkowa. Skierniewice, 1997. 25-31.8. Oda Y., Yanagi T. Growth delay of ‘Hokowase’ strawberry plantsgrown in forcing culture // Acta Horticulturae. 1997. N 439. P.589-596.9. Radajewska B. Uprawy sadownicze pod oslonami. Poznan, 1998. 131 p.10. R adajewska B., Aumiller A. Influence of cultivation systemon the yield of strawberries in an unheated glasshouse // Acta Horticulturae. 1996.N 439. P. 481-484.11. W ang S. Y., Galletta G. J., Camp M. J.,Kasperbauer M. J. Mulch types affect fruit quality and composition of twostrawberry genotypes // HortScience. 1998. Vol. 33. N 4. P. 636-640.12. W ettsteinD. Chlorophyll Letale und der submikroskopisheFormweschsel der Plastiden // Experimental cell research. 1957. Vol. 12. P. 427.13. Ê urawicz E., Masny A. Uprawa truskawek w polu i pod oslonami.Krakow, 2005. 140 p.62

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 56-63.EVALUATION OF CULTIVATION SYSTEMS OF ,,FRIGO”STRAWBERRY ELSANTA IN GREENHOUSESN. Uselis, J. Lanauskas, P. Duchovskis, A. Brazaitytë, P. Viðkelis, G. ÐabajevienëSummaryCultivation systems of frigo strawberries were investigated at the LithuanianInstitute of Horticulture in non-heated greenhouses in 2003-2005. Strawberry cultivarElsanta were grown in soil, bed hill mulched by film, bagful on bed hill and bagful onsupports. The object of research was to determine the best cultivation system for frigostrawberries Elsanta in greenhouse; investigate and estimate if using strawberry frigoseedlings at Lithuanian agroclimate conditions it is possible to get one late berry yieldin autumn and another in early spring in unheated greenhouse. It was determined thatyoung strawberries till autumn yield grew better in bagful on supports of 1.3 m height.The crown growth was not dependent on cultivation systems when strawberries weregrown till second yield at the end of the spring. When strawberries were grown in bagfulconditions for photosynthesis were better, because plants had more photosyntheticpigments, more higher chlorophyll a and b ratio comparing with plants grown in soil.The highest yield of berries was when frigo strawberries were grown bagful on supports.Key words: cultivation systems, frigo, greenhouses, seedlings, strawberry Elsanta.63

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 64-73.MODOFIKUOTOS ATMOSFEROS ÁTAKA BRAÐKIØVENTA KOKYBEIPranas VIÐKELIS, Marina RUBINSKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: biochem@lsdi.ltIðtirta Lietuvoje auginamø ir registruotø kaimyninëse ðalyse ðvieþiø ir 10 parølaikytø 0°C, 4 °C ir 10°C temperatûros ávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje(0% O 2/ 0% CO 2, 2% O 2/ 5% CO 2, 5% O 2/ 10% CO 2, 10% O 2/ 25% CO 2, 21% O 2/0,03% CO 2) Venta braðkiø uogø cheminë sudëtis, audiniø tvirtumas, spalva (antocianinøkiekis), kvëpavimo intensyvumas bei jusliniai rodikliai.Nustatyta, kad geriausiai Venta braðkës laikosi modifikuotoje atmosferoje 5% O 2/10% CO 2ir 10% O 2/ 25% CO 2, 0°C temperatûroje. Didesnës reikðmës braðkiø kokybeituri laikymo temperatûra, o ne modifikuotos atmosferos sudëtis. Modifikuota atmosferatik padeda ilgiau iðlaikyti kokybiðkas uogas, taèiau negali kompensuoti prastø laikymosàlygø.Reikšminiai þodþiai: braðkës, cheminë sudëtis, kokybë, modifikuota atmosfera,uogos, Venta.Ávadas. Braðkiø uogos yra neklimakterinës (Cordenunsi, Nascimento,Lajolo, 2003), todël skinamos visiškai sunokusios. Ðvieþias jas galima laikytilabai trumpai – kelias valandas kambario temperatûroje arba 1-2 paras ðaldytuve.Braðkiø iðvaizda, kvapas, gedimo poþymiai yra svarbiausi rodikliai, pagal kuriuosvartotojai sprendþia apie uogø prekinæ kokybæ. Laikomos braðkës pakeièiaspalvà, paruduoja veikiamos polifenoloksidaziø (Dalmadi ir kt., 2006), jas pûdokekerinis puvinys Botrytis cinerea (Delos Santos ir kt., 2003), jø audiniai skystëja,ágauna nemalonø skoná ir kvapà. Botrytis cinerea infekcija yra viena þalingiausiø,lemianèiø braðkiø laikymàsi bei jø kokybæ (Wszelaki, Mitcham, 2000; Saks irkt., 1996).Siekiant ilgiau iðlaikyti prekinæ braðkiø uogø kokybæ, tiriami, bandomi irdiegiami ávairûs apdorojimo bei laikymo bûdai: kalcio tràðos (Chung, Youn,1995; Smolarz ir kt., 1996), fluorescensinis ðvitinimas (Saks ir kt., 1996),pakavimas su etileno absorbentais (Wills, Kim, 1995), fumigavimas azoto oksidu(Wills ir kt., 2000), labai greitas atðaldymas (Nunes ir kt., 1995), apdorojimasanglies dioksidu (Harker ir kt., 2000), laikymas bei pakavimas modifikuotojeatmosferoje (Hertog ir kt., 1999; Silva ir kt., 1999; Holcroft, Kader, 1999; Agar,Streif, Bangerth, 1997; Larsen, Watkins, 1995).64

Braðkiø pakavimas modifikuotoje atmosferoje yra vertingas ir perspektyvusprekinës kokybës iðlaikymo ir vartojimo trukmës pailginimo bûdas. Esant dideleianglies dioksido koncentracijai, sulëtëja mikrobiologiniai procesai beikvëpavimo intensyvumas. Modifikuotoje atmosferoje laikomose uogose sulëtëjamedþiagø apykaita, bûna maþesni angliavandeniø nuostoliai. Silpnoskoncentracijos deguonis pristabdo krakmolo virtimà cukrumi (Souleyre ir kt.,2004), protopektino – pektinu. Todël uogos ilgiau bûna tvirtos, stangrios. Dëlsumaþëjusios deguonies koncentracijos sulëtëja etileno sintezë, uogos lëèiausensta.Nors braðkiø pakavimas modifikuotoje atmosferoje yra vertingas irperspektyvus prekinës kokybës iðlaikymo ir vartojimo trukmës pailginimo bûdas,Lietuvoje tokie tyrimai buvo atlikti tik su Senga Sengana braðkiø uogomis(Viðkelis, 2004).Darbo tikslas – iðtirti ávairios sudëties modifikuotos atmosferos átakàLietuvoje populiariø bei registruotø ir kaimyninëse ðalyse braðkiø (Fragaria xananassa Duch.) Venta uogø kokybei, kai jos laikomos 0°C, 4°C ir 10°Ctemperatûroje.Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimams braðkiø (Fragaria x ananassa Duch.)uogos imtos ið Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto (LSDI) braðkiøveisliø kolekcijos. Braðkynas priþiûrëtas prisilaikant LSDI patvirtintø versliniøbraðkiø auginimo technologijø (Uselis, 2002). Tirtos Venta braðkiø uogos.Braðkiø biocheminë sudëtis tirta standartiniais metodais. Tirpios sausosiosmedþiagos – refraktometru (Ïåòåðáóðãñêèé, 1963), monosacharidai beisacharozë – Bertrano metodu (Åðìàêîâ ir kt., 1987), titruojamasisrûgðtingumas iðreikðtas citrinos rûgðtimi – titruojant 0,1 N natrio ðarmo tirpalu,askorbo rûgðtis – titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu(Åðìàêîâ ir kt., 1987), nitratai – potenciometriškai, su jonselektyviu elektrodu(Metodiniai nurodymai, 1990), sausosios medþiagos – gravimetriðkai, iðdþiovinus105°C temperatûroje iki nekintamos masës (Food analysis, 1986).Braðkiø uogø tvirtumas tirtas penetrometru IDP-500. Ið kiekvieno variantoimta po 10 uogø (kiekviename variante – n = 30).Braðkës laikytos LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijosðaldytuvuose, 0°C, 4°C ir 10°C temperatûroje. Modifikuotos atmosferos sudëtis:0% O 2/ 0% CO 2(azoto atmosfera), 2% O 2/ 5% CO 2, 5% O 2/10% CO 2, 10% O 2/ 25% CO 2, 21% O 2/ 0,03% CO 2(aplinkos oras).Modifikuota atmosfera sudaryta ið gryno azoto, anglies dioksido dujø beioro, jos sudëtis matuota dujø analizatoriumi ,,Anagas 95”. Uogos laikytosspecialiuose 0,5 l talpos hermetiðkai uþdarytuose stiklainiuose. Tyrimo variantaikartoti tris kartus. Laikymo trukmë – 10 parø.Kvëpavimo intensyvumas nustatytas iðmatavus anglies dioksido kiekiokitimà modifikuotoje atmosferoje dujø analizatoriumi ,,Anagas 95” (Viðkelis,2002).Bendras antocianinø kiekis, iðreikðtas cianidin-3-rutinozidu, nustatytasspektrofotometriðkai. Ðvieþios braðkiø uogos homogenizuotos ,,Bosch EasyMixx” (tipas CNHR6, Robert Bosch GmbH, Stuttgart, Germany) smulkintuvu,65

jos sutrintos grûstuvëlyje su kvarciniu smëliu ir ekstrahuotos parûgðtintu etanoliu(0,2N HCl) (Wrolstad, 1976). Nufiltravus ekstraktà, uþpiltos nauja etanolioporcija. Taip kartota, kol uogos liko bespalvës. Ekstraktas praskiestas iriðmatuota absorbcija spektrofotometru ,,Genesys10 UV/Vis” (ThermoSpectronic, Rochester, USA), esant l 544 nm bangos ilgiui. Antocianinøkoncentracija apskaièiuota pagal cianidin-3-rutinozido (Danija, Danijos þemësûkio mokslø institutas, Sodininkystës tyrimo centras, Arslev) gradavimo grafikà.Duomenys apdoroti Excel, statistiðkai ávertinti ANOVA for Excel vers.2,2 programomis.Rezultatai. Braðkiø uogos labai mëgstamos ir vertinamos dël biocheminëssudëties. Švieþiose Venta uogose yra daug cukraus (6,95%), tirpiø sausøjømedþiagø (11,9%), askorbo rûgðties (78,0 mg 100 g -1 ), organiniø rûgðèiø (1,26%)(1 lentelë). Laikant braðkes natûralioje bei modifikuotoje atmosferoje,pastebëta, kad bendras cukraus kiekis truputá padidëjo (ðvieþiose uogose cukrausyra 6,25%, o po laikymo ávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje – 7,51%,R 05– 0,59) (1 lentelë). Braðkiø uogos nepriskiriamos prie klimakteriniø vaisiø(Cordenunsi, Nascimento, Lajolo, 2003), bet laikymo metu jose vyksta nokimoprocesai. Nepriklausomai nuo modifikuotos atmosferos sudëties, uogosesumaþëja sacharozës, padaugëja monosacharidø. Tai rodo, kad vykstadisacharidø hidrolizë.1 lentelë. Venta braðkiø cheminë sudëtisTable 1. Chemical composition of strawberry cultivar VentaModifikuotosatmosferossudëtisComposition ofmodifiedatmosphereO 2 /CO 2 ,%ŠviežiosFreshTemperatûraTemperature,°CmonosacharidaimonosaccharidesCukrûs / Sugars, %sacharozësaccharosebendrastotalTirpiossausosiosmedžiagosDry solublesolids,%TitruojamasisrûgðtingumasTitratableacidity, %5,34 1,61 6,95 11,9 1,26 36,60 / 0 10 6,35 0,22 6,57 11,5 1,25 49,34 6,19 1,06 7,25 11,1 1,30 46,10 6,09 1,15 7,24 10,8 1,21 38,32 / 5 10 6,22 0,27 6,50 11,5 1,16 43,84 6,39 0,86 7,25 11,6 1,20 35,00 6,76 0,82 7,58 11,8 1,30 39,75 / 10 10 6,48 0,09 6,57 11,9 1,26 54,94 6,86 1,52 8,38 11,9 1,34 41,00 7,03 0,87 7,90 12,2 1,33 47,110 / 25 10 6,92 0,43 7,35 11,9 1,15 48,54 6,74 1,52 8,62 11,8 1,26 40,60 7,22 1,51 8,72 12,5 1,32 54,121 / 0,03 10 6,40 0,60 7,00 11,9 1,21 51,74 7,35 1,01 8,36 11,9 1,25 41,60 6,48 0,96 7,44 11,3 1,27 46,6R 05 0,57 0,42 0,59 0,32 0,41 10,2NitrataiNitrates,mg kg -166

Venta uogose susikaupia labai maþai nitratø – nuo 35,0 iki 54,9 mg kg -1 .Didþiausias kiekis – 54,9 mg kg -1 – rastas laikytose 5% O 2/ 10% CO 2modifikuotoje atmosferoje, 10°C temperatûroje uogose. Nitratø kiekis laikytosenatûralioje (21% O 2/ 0,03% CO 2) bei ávairios sudëties modifikuotojeatmosferoje braðkëse maþai skiriasi.Laikant uogas ávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje, 10°Ctemperatûroje, jose statistiðkai patikimai (R 05– 3,3) sumaþëja askorbo rûgðties(1 pav.). Taèiau, nepriklausomai nuo modifikuotos atmosferos sudëties, laikantuogas 4°C ir 0°C temperatûroje, askorbo rûgðties sumaþëja statistiðkainepatikimai.Askorbo rûgðties kiekisThe amount of ascorbic acid, mg 100 g -19080706050403020100R 05 - 3,3Šviežios uogos / Fresh berries Po laikymo 10°C / After storage 10°CPo laikymo 4°C / After storage 4°C Po laikymo 0°C / After storage 0°C0 / 0 2 / 5 5 / 10 10 / 25 21 / 0,03Modifikuotos atmosferos sudëtis, O 2 / CO 2 %Composition of modified atmosphere1 pav. Askorbo rûgðties kiekis ðvieþiose braðkiø Venta uogose ir laikytosemodifikuotoje atmosferojeFig. 1. The amount of ascorbic acid in fresh berries of strawberry cultivar Venta and those,which were stored in modified atmosphereVenta braðkiø saldumo indeksas (tirpiø sausøjø medþiagø ir titruojamojorûgðtingumo santykis), laikant natûralioje ir ávairios sudëties modifikuotojeatmosferoje, kinta nuo 8,54 iki 10,35, taèiau statistiðkai ðie skirtumai nepatikimilyginant su ðvieþiø uogø saldumo indeksu – 9,44 (2 pav.).1210R 05 - 1,08Šviežios uogos / Fresh berries Po laikymo 10°C / After storage 10°CPo laikymo 4 °C / After storage 4°C Po laikymo 0°C / After storage 0°CSaldumo indeksasIndex of sweetness864200 / 0 2 / 5 5 / 10 10 / 25 21 / 0,03Modifikuotos atmosferos sudëtis, O 2 / CO 2 %Composition of modified atmosphere2 pav. Saldumo indeksas švieþiø Venta braðkiø uogø ir laikytø modifikuotojeatmosferojeFig. 2. Index of sweetness of fresh berries of strawberry cultivar Venta and those, which werestored in modified atmosphere67

Laikant Venta braðkiø uogas ávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje0°C, 4°C ir 10°C temperatûroje, uogø audiniø tvirtumas sumaþëja (3 pav.).Audiniø tvirtumasFirmness of the tissues, N cm -287654321Šviežios uogos / Fresh berries Po laikymo 10°C / After storage 10°CPo laikymo 4°C / After storag 4°Ce Po laikymo 0°C / After storage 0°CR 05 - 1,600 / 0 2 / 5 5 / 10 10 / 25 21 / 0,03Modifikuotos atmosferos sudëtis, O 2 / CO 2 %Composition of modified atmosphere3 pav. Ðvieþiø ir laikytø skirtingoje temperatûroje bei ávairios sudëtiesmodifikuotoje atmosferoje Venta braðkiø uogø audiniø tvirtumasFig. 3. Firmness of the tissues of the fresh and stored in different temperature andmodified atmosphere of various composition berries of strawberry cultivar VentaŠvieþiose Venta uogose yra 42,2 mg 100 g -1 antocianinø. Visuosemodifikuotos atmosferos variantuose, laikant uogas 10°C, 4°C bei 0°Ctemperatûroje, antocianinø kiekio pokyèiai statistiðkai nepatikimi (R 05– 5,6)palyginus su ðvieþiomis uogomis (4 pav.), iðskyrus variantà, kur uogos laikytos10°C temperatûroje, 0% O 2/ 0% CO 2modifikuotoje atmosferoje.Antocianinø kiekisThe amount of anthocyanins, mg 100 g -150454035302520151050Šviežios uogos / Fresh berriesPo laikymo 4°C / After storage 4°CR 05 - 5,6Po laikymo 0°C / After storage 0°CPo laikymo 10°C / After storage 10°C0 / 0 2 / 5 5 / 10 10 / 25 21 / 0,03Modifikuotos atmosferos sudëtis /Composition of modified atmosphere, O 2 / CO 2 %4 pav. Antocianinø kiekis ðvieþiose ir laikytose skirtingoje temperatûroje beiávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje Venta braðkiø uogoseFig. 4. The amount of anthocyanins in the fresh and stored in different temperature andmodified atmosphere of various composition berries of strawberry cultivar Venta68

Laikant Venta uogas modifikuotoje atmosferoje (2% O 2/ 5% CO 2, 5% O 2/10% CO 2, 10% O 2/ 25% CO 2, 21% O 2/ 0,03% CO 2sudëties), 4°C temperatûroje,antocianinø padaugëjo, palyginus su ðvieþiomis uogomis.Natûralioje oro atmosferoje braðkiø uogos kvëpuoja deguonimi, irpasigamina anglies dioksidas. Ið pradþiø kvëpavimas intensyvesnis, taèiau,kaupiantis anglies dioksidui, jis lëtëja (5 pav.). Anglies dioksido kaupimasis,laikant Venta uogas 0°C temperatûroje, apibûdinamas antrojo laipsnio polinomolygtimi: y = -0,0385x 2 + 2,9541x + 4,269, R 2 = 0,9879. Kvëpavimo intensyvumopriklausomybë nuo anglies dioksido koncentracijos 0 °C temperatûrojeapibûdinama antrojo laipsnio polinomo lygtimi: y = 0,6615x 2 - 2,7004x +4,4563, su determinacijos koeficientu 0,854 (6 pav.). Ði lygtis tiksliai apibûdinabraðkiø uogø kvëpavimo intensyvumà modifikuotoje atmosferoje.Kvëpavimo intensyvumasRespiration rate, mg CO2 / kg5 pav. Venta braðkiø kvëpavimo intensyvumas 0°C temperatûrojeFig. 5. Strawberry respiration rate Venta at the temperature of 0°CKvëpavimo intensyvumasRespiration rate , mg CO 2/kg h7060504030201054,543,532,521,510,500y = -0,0385x 2 + 2,9541x + 4,296R 2 =0,98790 5 10 15 20 25 30 35Laikas / Time, hy = 0,6615x 2 - 2,7004x + 4,4563R 2 = 0,8540 0,5 1 1,5 2 2,5CO 2 koncentracija / CO 2 concentration, %6 pav. Venta braðkiø uogø kvëpavimo intensyvumas 0°C temperatûrojepriklausomai nuo CO 2koncentracijos atmosferojeFig. 6. The influence of CO 2concentration in the atmosphere on the respiration rate ofstrawberry Venta at the temperature of 0°CVartotojams svarbiausias uogø kokybës rodiklis yra juslinës savybës. ÐvieþiosVenta uogos ávertintos 4,55 balo. Geriausiomis juslinëmis savybëmis pasiþymëjolaikytos modifikuotoje atmosferoje 5% O 2/ 10% CO 2ir 10% O 2/25% CO 2, 0°Ctemperatûroje uogos (7 pav.). Po laikymo braðkiø kokybë buvo ðiek tiek prastesnënegu ðvieþiø uogø.69

Balai / Scores54,543,532,521,510,50Šviežios uogos / Fresh berrie Po laikymo 10°C / After storage 10°CPo laikymo 4 °C / After storage 4°C Po laikymo 0°C / After storage 0°C0 / 0 2 / 5 5 / 10 10 / 25 21 / 0,03Modifikuotos atmosferos sudëtisComposition of modified atmosphere, O2 CO 2 %7 pav. Ðvieþiø ir laikytø skirtingoje temperatûroje bei ávairios sudëtiesmodifikuotoje atmosferoje Ventos uogø jusliniai rodikliaiFig. 7. Sensual indices of the fresh and stored in different temperature and modifiedatmosphere of various composition berries of strawberry VentaNepriklausomai nuo modifikuotos atmosferos sudëties, prasèiausios buvolaikytos 10°C temperatûroje uogos.Aptarimas. Braðkes pakuoti modifikuotoje atmosferoje yra perspektyvusprekinës kokybës iðlaikymo ir vartojimo trukmës pailginimo bûdas. Esantdidesnei anglies dioksido koncentracijai, sulëtëja mikrobiologiniai, biocheminiaibei fiziologiniai procesai (Watkins ir kt., 1999; Holcroft, Kader, 1999).Literatûroje (Hertog ir kt., 1999; Silva ir kt., 1999; Larsen, Watkins, 1995)teigiama, kad, laikant braðkiø uogas modifikuotoje atmosferoje, uogos ilgiaubûna tvirtos konsistencijos. Mûsø tyrimø duomenimis, po 10 parø modifikuotojeatmosferoje Venta uogø audiniø tvirtumas sumaþëjo (3 pav.), taèiau visuosemodifikuotos atmosferos variantuose, 0°C temperatûroje, jos buvo tvirèiausios,palyginus su laikytomis 10°C ar 4°C temperatûroje. Harker F.R. ir bendraautoriøduomenimis, Pajaro braðkiø, laikytø atmosferoje su daug anglies dioksido,audiniø tvirtumas netgi padidëjo (Harker ir kt., 2000). Mûsø bandymai su Ventauogomis ðio teiginio nepatvirtino. Audiniø tvirtumo sumaþëjimà laikymo metugalima paaiðkinti uogø tolimesniu nokimu ir senëjimu, nes, kaip rodo ankstesniduomenys (Viðkelis, 2004), ne visai sunokusiø ir labai sunokusiø Senga Senganauogø audiniø tvirtumas skiriasi 5 N cm -2 .Ávairios sudëties modifikuotoje atmosferoje laikant braðkiø Venta uogas,10°C temperatûroje, statistiðkai patikimai (R 05– 3,3) sumaþëjo askorbo rûgðtieskiekis, palyginus su ðvieþiomis uogomis. Analogiðka tendencija nustatyta iðtyrusSenga Sengana uogas (Viškelis, 2004). Venta uogø, nepriklausomai nuomodifikuotos atmosferos sudëties, laikytø 4°C ir 0°C temperatûroje, askorborûgðties kiekio sumaþëjimas statistiðkai nepatikimas, o Senga Sengana uogose,laikytose 10°C temperatûroje, vitamino C iðliko statistiðkai patikimai daugiaunegu laikytose 4°C ir 0°C temperatûroje, iðskyrus 5% O 2/ 10% CO 2ir 10% O 2/ 25% CO 2variantus, kur skirtumai statistiðkai nepatikimi. Tai rodo, kad skirtingøveisliø braðkiø uogos nevienodai reaguoja á modifikuotos atmosferos sudëtá.70

Watkins su bendraautoriais (Watkins ir kt., 1999) teigia, kad braðkiø uogasapdorojus didelës koncentracijos anglies dioksidu, antocianø kiekis sumaþëja.Mûsø tyrimuose tokios statistiðkai patikimos tendencijos nepastebëta. Tai galimapaaiðkinti tirtos veislës genetinëmis savybëmis arba tuo, kad net didþiausiaanglies dioksido koncentracija buvo per maþa neigiamam anglies dioksidoefektui konstatuoti.Ávertinus ðvieþiø ir laikytø 0°C, 4°C ir 10°C temperatûroje, ávairios sudëtiesmodifikuotoje atmosferoje Venta braðkiø uogø cheminës sudëties, audiniøtvirtumo, spalvos (antocianinø kiekio), kvëpavimo intensyvumo bei jusliniusrodiklius, nustatyta, kad geriausiai braðkës laikësi modifikuotoje atmosferoje5% O 2/ 10% CO 2ir 10% O 2/25% CO 2, 0°C temperatûroje. Didesnës reikðmësturi laikymo temperatûra, o ne modifikuotos atmosferos sudëtis. Modifikuotaatmosfera tik padeda ilgiau iðlaikyti kokybiðkas uogas, taèiau negalikompensuoti prastø laikymo sàlygø.Išvados. 1. Ávertinus ðvieþiø ir laikytø 0°C, 4°C ir 10°C temperatûroje ávairiossudëties modifikuotoje atmosferoje Venta braðkiø uogø cheminës sudëties,audiniø tvirtumo, spalvos (antocianinø kiekio), kvëpavimo intensyvumo beijuslinius rodiklius, nustatyta, kad geriausiai braðkës laikosi modifikuotojeatmosferoje 5% O 2/ 10% CO 2ir 10% O 2/ 25% CO 2, 0°C temperatûroje.2. Didesnës reikðmës Venta braðkiø kokybei turi laikymo temperatûra, one modifikuotos atmosferos sudëtis. Modifikuota atmosfera tik padeda ilgiauiðlaikyti kokybiðkas uogas, taèiau negali kompensuoti prastø laikymo sàlygø.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 15Literatûra1. Agar I. T., Streif J., Bangerth F. Effect of high CO 2andcontrolled atmosphere (CA) on the ascorbic and dehydroascorbic acid content of someberry fruits // Postharvest Biology and Technology. 1997. Vol. 11(1). P. 47-55.2. Chung H. D., Youn S. J. The effect of CaCl 2foliar application onmembrane protein profiles and cell wall structure of strawberry fruits // Journal of theKorean Society for HortScience. 1995. Vol. 36 (4). P. 486 – 492.3. Cordenunsi B. R., Nascimento J. R. O., Lajolo F.M. Physico-chemical changes related to quality of five strawberry fruit cultivars duringcool-storage // Food Chemistry. 2003. Vol. 83. P. 167-173.4. Dalmadi I., RapeanuG., Loey A. V., Smout C.,Hendrickx M. Characterization and inactivation by thermal and pressureprocessing of strawberry (Fragaria ananassa) polyphenol oxidase: a kinetic study //Journal of Food Biochemistry. 2006. Vol. 30. P. 56-76.5. Delos Santos B., Barrau C., Romero F. Strawberry fungaldiseases // Juornal of Food, Agriculture and Environment. 2003. Vol.1 (3-4).P. 129-132.6. Food analysis: general techniques, additives, contaminants, and composition.Rome: FAO, 1986. P. 205.71

7. Harker F. R., Elgar H. J., Watkins Ch. B., JacksonP. J., Hallett I. C. Physical and mechanical changes in strawberry fruit afterhigh carbon dioxide treatments // Postharvest Biology and Technology. 2000. Vol. 19.P. 139–146.8. Hertog M. L. A. T. M., Boerrigter H. A. M., van denBoogaard G. J. P. M., Tijskens L. M. M, van Schaik A.C. R. Predicting keeping quality of strawberries (cv. ‘Elsanta’) packed under modifiedatmospheres: an integrated model approach // Postharvest Biology and Technology.1999. Vol. 15. P. 1–12.9. Holcroft D. M., Kader A. A. Controlled atmosphere-inducedchanges in pH and organic acid metabolism may affect color of stored strawberryfruit // Postharvest Biology and Technology. 1999. Vol. 17(1). P. 19-32.10. L arsen M., Watkins Ch. B. Firmness and concentrations ofacetaldehyde, ethyl acetate and ethanol in strawberries stored in controlled and modifiedatmospheres // Postharvest Biology and Technology. 1995. Vol. 5(1-2). P. 39-50.11. M e t o d i n i a i nurodymai nitratams nustatyti augalininkystës produkcijoje.Vilnius, 1990. 41 p.12. N unes M. C. N., Brecht J. K., Morais A. M. M. B.,Sargent S. A. Physical and chemical quality characteristics of strawberriesafter storage are reduced by a short delay to cooling // Postharvest Biology andTechnology. 1995. Vol. 6(1-2). P. 17-28.13. Saks Y., Copel A., Barkai-Golan R. Improvement ofharvested strawberry quality by illumination: colour and Botrytis infection // PostharvestBiology and Technology. 1996. Vol. 8(1). P. 19-27.14. S ilva F. M., Chau K. V., Brecht J. K., Sargent S. A.Modified atmosphere packaging for mixed loads of horticultural commodities exposedto two postharvest temperatures // Postharvest Biology and Technology. 1999. Vol.17(1). P. 1-9.15. S m olarz K., Sas L., Markowski J. Effect of “Wuxal combi”and “Wuxal calcium” fertilizers on the quality of strawberry fruits // Acta Horticulturae.1996. Vol. 473. P. 743 –747.16. Souleyre E. J. F., Iannetta P. P. M., Ross H. A.,Hancock R. D., Shepherd L. R. D., Viola R., Taylor M.A., Davies H. V. Starch metabolism in developing strawberry (Fragariaananassa) Fruits // Physiologia Plantarum. 2004. Vol. 121. P. 369–376.17. Uselis N. (sudarytojas). Intensyvios uoginiø augalø auginimo technologijos.Babtai, 2002. 190 p.18. V iðkelis P. Modifikuotos atmosferos átaka Senga Sengana braðkiøkokybei // Maisto chemija ir technologija. 2004. T. 38. Nr. 1. P. 107-114.19. V iškelis P. Terminio apdorojimo átaka obuoliø kokybei bei laikymuisi //Maisto chemija ir technologija. 2002. T. 36. P. 241-248.20. W atkins C. B., Manzano-Mendez J. E., Nock J. F.,Zhang J., Maloney K. E. Cultivar variation in response of strawberry fruitto high carbon dioxide treatments // J. Sci. Food Agric. 1999. Vol. 79(6). P. 886-890.21. W ills R. B. H., Kim G. H. Effect of ethylene on postharvest life ofstrawberries, // Postharvest Biology and Technology. 1995. Vol. 6(3-4). P. 249-255.22. W ills R. B. H., Ku V. V. V., Leshem Y. Y. Fumigationwith nitric oxide to extend the postharvest life of strawberries // Postharvest Biologyand Technology. 2000. Vol. 18(1). P. 75-79.72

23. W rolstad R. E. Color and pigment analyzes in fruit products // StationBulletin No. 624. Oregon State University. 1976. P. 4.24. W szelaki A. L., Mitcham E. J. Effects of superatmosphericoxygen on strawberry fruit quality and decay // Postharvest Biology and Technology.2000. Vol. 20. P. 125–133.25. Åðìàêîâ À. È., Àðàñèìîâè÷ Â. Â., ßðîø Í. Ï.,Ïåðóàíñêèé Þ. Â., Ëóêîâíèêîâà Ã. À., Èêîííèêîâà Ì.È. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé / Ïîä ðåä. À. È.Åðìàêîâà. Ëåíèíãðàä, 1987. 431 ñ.26. Ïåòåðáóðãñêèé À. Â. Ïðàêòèêóì ïî àãðîíîìè÷åñêîé õèìèè.Ì.: Èçä. ñ.-õ. ëèò., 1963. 592 ñ.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 64-73.INFLUENCE OF MODIFIED ATMOSPHERE ON THE QUALITY OFSTRAWBERRIES VENTAP. Viðkelis, M. RubinskienëSummaryThere was investigated berry chemical composition, firmness of tissues, colour(anthocyanins amount), respiration and sensual indicators of widespread strawberrycultivar Venta – fresh and kept for 10 days at the temperature of 0°C, 4°C and 10°C inmodified atmosphere of various composition (0% O 2/ 0% CO 2, 2% O 2/ 5% CO 2, 5%O 2/ 10% CO 2, 10% O 2/ 25% CO 2, 21% O 2/ 0,03% CO 2).There was determined that strawberries Venta are preserved best of all in modifiedatmosphere of 5% O 2/ 10% CO 2and 10% O 2/ 25% CO 2at the temperature of 0°C. Thebiggest influence on strawberries quality has not composition of modified atmosphere,but preservation temperature. Modified atmosphere only helps to preserve qualitativeberries for longer period, but it can’t compensate poor storage conditions.Key words: chemical composition, modified atmosphere, Venta, strawberry,quality.73

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 74-80.LIETUVOJE AUGINAMØ AVIEÈIØ UOGØ KOKYBËPranas VIÐKELIS, Marina RUBINSKIENË, Loreta BUSKIENË,Ramunë BOBINAITËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: biochem@lsdi.lt2002-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirtos septyniøveisliø avietës: Beskid, Canby, Willamette, Peresvet, Nawojka, Novokitajevskaja, Volnicair ávertinta jø uogø kokybë. Beskid, Canby ir Willamette avieèiø uogos didþiausios –2,01-2,38 g. Gausiausiu tirpiø sausøjø ir sausøjø medþiagø kiekiu iðsiskyrë Canby(atitinkamai 12,5% ir 15,2%) uogos, daugiausia askorbo rûgðties susikaupë Willamette(27,80 mg 100 g -1 ), organiniø rûgðèiø – Peresvet (2,20%) avietëse. Didesni cukrø kiekiainustatyti Novokitajevskaja (6,38%) ir Volnica (6,55%) uogose. Išoriniu patrauklumuišsiskyrë Willamette ir Beskid (4,46 ir 4,18 balo), o geriausiu skoniu – Novokitajevskajabei Canby (4,26 ir 4,25 balo) uogos.Reikšmingi þodþiai: avietës, cheminë sudëtis, juslinis ávertinimas, veislë.Ávadas. Ðvieþios bei perdirbtos avieèiø uogos labai reikalingos þmogausmitybai. Avietës pasiþymi dietinëmis ir gydomosiomis savybëmis. Ðiuolaikëmedicina jø uogas laiko þmogaus sveikatos ir kûrybinio ilgaamþiðkumo eliksyru(Êàçàêîâ, 1994). Avieèiø uogos aromatingos, jose gausu biologiðkai aktyviømedþiagø, o cukrø ir rûgðèiø santykis lemia gerà skoná ir tonizuojamai veikiaþmogaus organizmà (Ïðè÷êî, 1999). Vertinga uogø dalis yra biologiðkai aktyviosmedþiagos: askorbo rûgðtis (50-70 mg 100 g -1 ), katechinai (iki 80 mg/%),antocianinai (100-250 mg 100 g -1 ), vitaminai B 9, B 12, E ir kt. (Êàçàêîâ, 1994).Tyrimams pasirinktos perspektyviø ir Lietuvoje paplitusiø veisliø avietës.Standartinës Novokitajevskaja avietës pripaþintos kaip vienos geriausiøjø. Jossukurtos Ukrainoje (Kitajevskaja x Novostj Kuzmina), uogos vidutiniðkai stambios(1,6-3,0 g), skanios (4,2 balo), vartojamos ðvieþios ir perdirbamos, jø daugauginama Rusijoje, Estijoje ir kitose kaimyninëse ðalyse (Lietuvos pomologija,1996; Èñà÷êèí ir kt., 2001). Ðios veislës uogose susikaupia iki 11% sausøjømedþiagø, 22,5 mg 100 g -1 askorbo rûgðties, 9,9% cukrø (Ïðè÷êî, 1999). AvietësCanby ( Viking x Lloyd George) sukurtos JAV. Uogos vidutiniðkai stambios (2,5-3,0 g), skanios, vartojamos desertui ir perdirbamos, auginamos daugelyjepasaulio ðaliø (Êàçàêîâ, 1994; Èñà÷êèí ir kt., 2001; Intensyvios…, 2002; Danek,2004). Willamette (Lloyd George x Newburgh) sukurtos JAV. Uogos stambios ar74

vidutiniškai stambios, skanios, vartojamos desertui, perdirbamos ir šaldomos,tinka skinti mechanizuotai, auginamos visame pasaulyje (Gavrilovic-Damnjanovic ir kt., 2003; Danek, 2004). JAV tyrëjø duomenimis, uogose yra7,5-8,73% tirpiø sausøjø medþiagø, jos nerûgðèios, nes yra tik 1,03-1,26%organiniø rûgðèiø (Burrows, Moore, 2002). Naujø veisliø avietës Beskid irNawojka sukurtos Lenkijoje tarprûðinës hibridizacijos bûdu. Beskid uogosstambios, transportabilios, rûgðtokos, tinka ðaldyti. Nelygu augimo sàlygos,jose susikaupia 8,8-11,6% cukrø, 28,4-48,8 mg 100 g -1 askorbo rûgðties, 2,2-2,5% rûgðèiø (Bieniasz ir kt., 2005). Nawojka uogos vidutinio dydþio ar stambios,kietokos, skanios (Danek, 2004), gana saldþios (8,7-11,5% cukrø), jose yra 29,0-43,4 mg 100 g -1 uogø askorbo rûgðties (Bieniasz ir kt., 2005). Naujø veisliøavietës Volnica ir Peresvet sukurtos Rusijoje (Briansko srityje). Volnica ( Brigantinax Brianskaja) uogos stambios (3,5-4,0 g), skanios (4,0 balo), universaliospaskirties (Èñà÷êèí ir kt., 2001). Peresvet (Soldþ x Stoliènaja) uogos vidutiniškaistambios (2,1-4,0 g), kietos, skanios (4,1 balo), vartojamos švieþios, tinka šaldyti(Èñà÷êèí ir kt., 2001; Ïîäîðîæíûé, 2004).Genotipas bei aplinkos sàlygos turi átakos uogø cheminei sudëèiai beikokybei (Boyles, Wrolstad, 1993; Morell, Harrison, 1999). Todël aktualu iðtirtiir ávertinti Lietuvoje auginamø avieèiø uogø biocheminæ sudëtá bei kitus uogøkokybës rodiklius. Ávertinti uogø kokybæ yra svarbu norint naujø veisliø avietesrekomenduoti versliniams avietynams.Darbo tikslas – iðtirti Lietuvoje auginamø avieèiø uogø cheminæ sudëtá irávertinti augalø genotipo átakà uogø kokybei.Tyrimo objektas ir metodai. 2002-2005 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institute tirtos septyniø veisliø avietës: Beskid, Canby, Willamette,Peresvet, Nawojka, Novokitajevskaja ir Volnica. Vidutinë uogø masë nustatytaketuris kartus pasvërus po 100 uogø. Ðvieþiø avieèiø uogø cheminiai tyrimaiatlikti pagal Biochemijos ir technologijos laboratorijoje naudojamas metodikas.Uogos homogenizuotos ,,Bosch Easy Mixx” (tipas – CNHR6, Robert BoschGmbH, Stuttgart, Germany) smulkintuvu. Bendras sausøjø medþiagø kiekisnustatytas gravimetriðkai – iðdþiovinus uogas 105°C temperatûroje ikinekintamos masës (Food analysis, 1986), tirpios sausosios medþiagos –refraktometru, askorbo rûgðtis – titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natriodruskos tirpalu su chloroformu (intensyviø spalvø iðtraukoms), titruojamasisrûgðtingumas – titruojant 0,1 N NaOH tirpalu ir perskaièiavus á citrinos rûgðtá(Åðìàêîâ ir kt., 1987), invertuotas cukrus ir sacharozë – Bertrano metodu(AOAC, 1990).Uogø kokybë ávertinta jusliniais metodais. Jø skoná ir iðoriná patrauklumàávertino LSDI pomologinë komisija (5 balø skale).Meteorologinës sàlygos avietëms augti buvo vidutiniðkai palankios.2002 m. buvo sausringi, 2003 m. ir 2004 m. irgi buvo sausringø periodø, kaiaugalams labiausiai reikëjo drëgmës, 2004-2005 m. þiemà daugelio veisliøavieèiø stiebai paðalo.Gauti duomenys ávertinti statistiðkai kompiuterine programa ANOVA forEXCEL vers. 3.44, STATENG for EXCEL vers.1.5 (Tarakanovas, 2003). Avieèiø75

uogø jusliniø savybiø tarpusavio koreliacija ávertinta kompiuterine EXCELprograma.Rezultatai. Vidutinë uogos masë. 2002-2005 m. duomenimis,vidutinë avieèiø uogø masë kito nuo 1,71 g (Nawojka) iki 2,38 g (Willamette)(1 lentelë). Ji labai kito dël meteorologiniø sàlygø. Sausringais 2002 m. visøveisliø avieèiø uogos buvo smulkiausios (tik Willamette, Beskid ir Canby josbuvo 2 g arba stambesnës) (Buskienë ir kt., 2006). Per tyrimø laikotarpá skirtingøveisliø vidutinës uogø masës variacijos koeficientas (CV) kito 9,13-21,50%ribose. Tai rodo, kad ávairiø veisliø avietës skirtingai reagavo á meteorologiniøsàlygø pokyèius. Canby, Novokitajevskaja, Peresvet, Volnica ir Willamette uogømasës variacija buvo vidutinë, variacijos koeficientas kito nuo 11,70% iki19,07%. Didþiausia meteorologiniø sàlygø átaka vidutinei uogos masei pastebëtaBeskid avietëms. Nawojka uogø masë buvo maþesnë negu 2 g, vidutinë masëmaþai kito (CV=9,13%).1 lentelë. Vidutinë uogos masë (2002-2005 m. vidurkiai), gTable 1. Average berry mass (averages of 2002-2005), gVeislëCultivarBeskid Canby NawojkaNovokitajevskajaPeresvetVolnica WillametteMasës vidurkis 2,12±0,26 2,01±0,14 1,71±0,09 1,86±0,14 1,82±0,19 1,97±0,2 2,38±0,21Average mass , g2Minimumas 1,66 1,78 1,53 1,58 1,52 1,55 2,00Min.Maksimumas 2,57 2,25 1,81 2,02 2,17 2,27 2,73Max.VariacijoskoeficientasVariation coefficient(CV), %21,50 11,70 9,13 13,08 17,94 19,07 15,37Avieèiø uogø biocheminë sudëtis. Avieèiø uogoserastas gana nemaþas tirpiø sausøjø medþiagø kiekis – vidutiniðkai 11,2 %(2 lentelë).Patikimai gausiausiu tirpiø sausøjø medþiagø kiekiu iðsiskyrë Canby(12,5%), gausiu – Volnica (12,2%) uogos. Maþiausia ðiø medþiagø susikaupëWillamette uogose (10,47%).Askorbo rûgðties avieèiø uogose rasta vidutiniðkai 24,17 mg 100 g -1(2 lentelë), pagal tai nustatyti patikimi skirtumai tarp veisliø. Daugiausiaiaskorbo rûgðties rasta Willamette (27,80 mg 100 g -1 ), maþiausiai – Nawojka irNovokitajevskaja uogose.Cukrø koncentracija uogose kito 4,93-6,55% ribose. Maþiausiai cukrø buvoNawojka (4,93%) ir Willamette (4,99%) uogose, daugiausiai – Volnica (6,55%).Avieèiø uogose daugiau variavo (CV) sacharozë – nuo 23,15%(Novokitajevskaja) iki 43,26% (Volnica).Tyrimo metais avieèiø uogos buvo vidutiniðkai rûgðèios. Rûgðèiø kiekiskito nuo 1,72% (Willamette) iki 2,20% (Peresvet) (2 lentelë).76

2 lentelë. Avieèiø uogø biocheminë sudëtis (2002-2005 m. vidurkiai)Table 2. Biochemical composition of raspberry berries (averages of 2002-2005)VeislëCultivarTirpiossausosiosmedžiagosDry solublesolids,%AskorborûgðtisAscorbic acid,mg 100 g -1invertuotasinvertedCukrûsSugar, %sacharozësaccharosebendrastotalTitruojamasisrûgðtingumasTitratableacidity,%SaldumoindeksasIndex ofsweetnessSausosiosmedžiagosDrymatter,%Beskid 10,60 24,67 4,25 1,22 5,47 2,16 2,56 13,00Canby 12,50 27,10 5,25 1,07 6,32 1,87 3,43 15,20Nawojka 11,20 20,00 4,07 0,86 4,93 1,88 2,62 14,05Novokitajevskaja 11,37 21,70 4,95 1,43 6,38 1,93 3,42 13,90Peresvet 10,65 25,40 4,27 1,47 5,74 2,20 2,64 14,02Volnica 12,20 22,53 5,56 0,99 6,55 1,87 3,50 14,27Willamette 10,47 27,80 4,10 0,89 4,99 1,72 3,09 13,55Vidurkis / Average 11,28 24,17 4,63 1,13 5,76 1,94 3,15 13,99R 05 1,287 1,784 1,228 0,466 0,898 0,261 0,618 0,88Avieèiø uogø kokybei ávertinti apskaièiuotas saldumo indeksas (2 lentelë),t.y. cukrø ir rûgðèiø santykis, kuris lemia uogø skoná. Þenkliø saldumo indeksoskirtumø tarp veisliø nenustatyta, tik Volnica avietës kiek iðsiskyrë skoniosavybëmis. Cukrø ir rûgðèiø santykis buvo 3,5.Sausosios medþiagos nulemia avieèiø tinkamumà perdirbti. Pagal sausøjømedþiagø koncentracijà uogose pastebëti patikimi skirtumai tarp skirtingø veisliøavieèiø. Daugiausia jø nustatyta Canby avieèiø uogose – 15,20% (2 lentelë).Beskid ir Willamette uogose susikaupë maþiau sausøjø medþiagø – atitinkamai13,0% ir 13,55%. Nawojka, Novokitajevskaja, Peresvet ir Volnica avietëse ðiømedþiagø koncentracija patikimai nesiskyrë.Juslinis uogø ávertinimas. Uogø kokybë ávertinta irjusliniais metodais: nustatytas skonis ir iðorinis patrauklumas (pav.).Išorinis patrauklumas / External attractivenessSkonis / TasteVeislë / CultivarWillamette4,013,92Peresvet3,963,873,73Nawojka4,013,943,923,86Beskid4,034,184,464,254,263,2 3,4 3,6 3,8 4 4,2 4,4 4,6Balai / ScoresPav. Ávairiø veisliø avieèiø uogø juslinis ávertinimasFig. Sensual evaluation of raspberry berries of various cultivars77

Avietës, kurios iðsiskyrë iðvaizda (Willamette, Beskid), buvo prastesnio skonio(4,01 ir 4,03 balo). Canby, Novokitajevskaja ir Peresvet uogø skonis ávertintasdaug geriau negu iðorinis patrauklumas. Nawojka ir Volnica uogø juslinioávertinimo duomenys tarpusavyje neiðsiskyrë. Nawojka, Peresvet ir Volnica uogøtiek iðvaizda, tiek skonis ávertintas maþiausiais balais (3,73-3,94).Aptarimas. Uogø kokybæ geriausiai parodo jø cheminë sudëtis. Atlikusuogø cheminës sudëties tyrimus, ávertinti koreliaciniai ryðiai tarp atskirøkomponentø ir nustatytas sàveikos laipsnis. Tirpios sausosios medþiagos yravienas ið svarbiausiø uogø kokybës ávertinimo rodikliø, rodantis jø tinkamumàperdirbti. Labiausiai vertinamos tø veisliø avietës, kuriø uogose susikaupiadaugiau sausøjø medþiagø. Mûsø duomenimis, Lietuvos klimato sàlygomistai Canby ir Volnica avietës. Nustatytas stiprus tiesinis koreliacinis ryðys tarptirpiø sausøjø medþiagø koncentracijos ir bendrøjø cukrø (r = 0,786) bei sausøjømedþiagø (r = 0,724) (3 lentelë). Nerasta koreliacinio ryðio tarp askorbo rûgðtiesir kitø cheminiø junginiø. Avieèiø uogos vidutiniðkai vitaminingos. Jose yra20-48 mg 100 g -1 askorbo rûgðties (Viðkelis, Èesnauskas, 2000; Wieniarska, Danek,1999; Kampuse, 2002). Mûsø duomenimis, avieèiø uogose askorbo rûgðtiesbuvo vidutiniðkai 24,17 mg 100 g -1 . Tyrimo metais jos kiekis uogose kito (CV)nuo 4,9% (Nawojka) iki 14,7% (Canby).3 lentelë. Avieèiø uogø kokybës rodikliø koreliacinë priklausomybëTable 3. Correlation dependency of quality indices of raspberry berriesTirpios sausosiosmedžiagosDry soluble solids,%BendriejicukrûsTotal sugar,%AskorborûgðtisAscorbic acid,mg 100 g -1TitruojamasisrûgðtingumasTitratable acidity,%* esant 95% tikimybës lygiui, ** esant 99% tikimybës lygiui* – significance level 95%,** – significance level 99%SausosiosmedžiagosDry matter,%Tirpios sausosiosmedžiagosx 0,786 ** 0,185 0,230 0,724 **Dry soluble solids, %Bendrieji cukrûsTotal sugar, %x 0,188 0,165 0,515 *Askorbo rûgðtisAscorbic acid, mg 100 g -1 x 0,193 0,251Titruojamasisrûgðtingumas Titratablex 0,375acidity, %Sausosios medžiagosDry matter,%xVidutinë uogos masë yra viena svarbiausiø veislës savybiø. Rusijos ir JAVtyrëjø duomenimis, minimø veisliø avietës augina gana stambias, iki 3-4 guogas (Èñà÷êèí ir kt., 2001; Burrows, Moore, 2005). Mûsø sàlygomis uogømasë kito 1,52-2,73 g ribose (1 lentelë). 2002-2005 m. uogø stambumu iðsiskyrëBeskid, Canby ir Willamette (2,01-2,38 g) avietës. Nawojka, Novokitajevskaja,78

Peresvet ir Volnica uogos buvo vidutinio dydþio. Stambesnëse avieèiø uogosebuvo daugiau tirpiø sausøjø medþiagø (r = 0,441) bei cukrø (r = 0,507).Nustatyta stipri neigiama koreliacija tarp uogø masës ir rûgðèiø kiekio (r = -0,621).Analizuojant jusliniø tyrimø duomenis, pastebëta, kad bendràjá avieèiøveisliø ávertinimà labiau lemia iðorinis uogø patrauklumas, kuris apraðytasantrojo laipsnio polinomo lygtimi: y = 5,5208x 2 - 45,912x + 99,286, R 2 =0,546, negu jø skonis (y = 13,207x 2 - 108,82x + 227,99, R 2 = 0,3108). Tarpuogø saldumo indekso bei skonio nustatytas silpnas koreliacinis ryðys (r = 0,23).Išvados. 1. Beskid, Canby ir Willamette avieèiø uogos yra didþiausios(vidutinë uogos masë – 2,01-2,38 g).2. Patikimai gausiausiu tirpiø sausøjø (12,5%) ir sausøjø medþiagø (15,2%)kiekiu išsiskiria Canby uogos. Daugiausia askorbo rûgðties susikaupia Willamette(27,80 mg 100 g -1 ), organiniø rûgðèiø – Peresvet (2,20%) avietëse, daugiaucukrø – Novokitajevskaja (6,38%) ir Volnica (6,55%) uogose.3. Geriausiomis skonio savybëmis iðsiskiria Novokitajevskaja ir Canby uogos,išoriniu patrauklumu – Willamette ir Beskid. Iðorinis uogø patrauklumas labiaunulemia jusliná avieèiø uogø ávertinimà.Gauta2006 12 06Parengta spausdinti2006 03 08Literatûra1. A O A C. Sucrose in fruits and fruit products // Official Methods of Analysis.Arlington: VA, 1990. 922 p.2. Bieniasz M., Maiodobry M., Doktor H., Kryl K. Fruityield and some component content in fruit of four raspberry cultivars depending on themethod of soil cultivation // Ïëîäîâîäñòâî. Ñàìîõâàëîâè÷è, 2005. T. 17. ÷ 2. c. 306-309.3. Boyles M.J., Wrolstad R.E. Anthocyanin composition of redraspberry juice: Influences of cultivar, processing, and environmental factors // J. FoodSci. 1993. Vol. 58. P.1135-1141.4. Burrows C., Moore P.P. Genotype x Environment Effects onRaspberry Fruit Quality // Acta Hort. 2002. Vol. 585. P. 467-473.5. Buskienë L., Rubinskienë M., Viðkelis P. Avieèiøbiologiniø-ûkiniø savybiø tyrimas. Mokslinës ataskaitinës konferencijos medþiaga.Babtai, 2006. Nr. 19. P. 75-80.6. Danek J. Uprawa maliny i jeêyny. Warszawa: Hortpress, 2004. Ð. 10-22.7. Food analysis: general techniques, additives, contaminants, and composition.Rome: FAO, 1986. 205 p.8. Gavrilovic-Damnjanovic J., Mitrivic O.,Stanisavljevic M. Suitability of some raspberry cultivars for freezing / ISymposium on raspberry of Serbia and Montenegro with international participation.Èaèak, 2003. 125 p.9. Morell S., Harrison R.E. Genotype, Location, and Harvest DateEffects on the Sensory Character of Fresh and Frozen Red Raspberries // J. Amer. Soc.Hort. Sci. 1999. Vol. 124(1). P.19-23.79

10. Intensyvios uoginiø augalø auginimo technologijos / Sud. Uselis N.Babtai, 2002. P. 5-64.11. K ampuse S., Kampuss K., Pizika L. Sof Anthocyanins andAscorbic Acid in Raspberry and Blackcurrant Cultivars During Frozen Storage // ActaHort. 2002. Vol. 585. P. 507-510.12. L ietuvos pomologija / Sudarytojai: V. Tuinyla, A. Lukoðevièius. Vilnius:Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996. P. 195-224.13. W ieniarska J., Danek J. Ocena klonyw maliny polskiej selekcji.VIII Ogylnopolski Zjazd Hodowcyw Roslin Ogrodniczych // Hodowla RoslinOgrodniczych u progu XXI wieku. 1999. T. I. P. 279-281.14. V iðkelis P., Èesnauskas V. Vitamino C kitimas uþðaldytoseuogose // Maisto chemija ir technologija. 2000. T. 34. P. 211-216.15. Èñà÷êèí À. Â., Âîðîáüåâ Á. Í., Àëàäèíà Î. Í.Ñîðòîâîé êàòàëîã // ßãîäíûå êóëüòóðû. Ìîñêâà: ÝÊÑÌÎ, 2001. 416 c.16. Êàçàêîâ È. Â. Ìàëèíà è åæåâèêà. Ìîñêâà: Êîëîñ, 1994. C. 24-34.17. Åðìàêîâ À.È., Àðàñèìîâè÷ Â.Â., ßðîø Í.Ï.,Ïåðóàíñêèé Þ.Â., Ëóêîâíèêîâà Ã.À., Èêîííèêîâà Ì.È.Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé / Ïîä ðåä. À.È.Åðìàêîâà.Ëåíèíãðàä, 1987. 431 c.18. Ïîäîðîæíûé Â. Í. Ñîðòà ìàëèíû äëÿ àäàïòèâíîé ñèñòåìûÿãîäîâîäñòâà þæíûõ ðåãèîíîâ Ðîññèè // Ïëîäîâîäñòâî. Ñàìîõâàëîâè÷è,2004. T.16. C. 209-212.19. Ïðè÷êî Ò. Ã. ßãîäû â áèîõèìè÷åñêîé è òåõíîëîãè÷åñêîé îöåíêå// Èòîãè è ïåðñïåêòèâû ÿãîäîâîäñòâà / Ìàòåðèàëû ìåæäóíàðîäíîé íàó÷.ïðàêò. êîíô. Ñàìîõâàëîâè÷è, 1999. C. 22-24.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 74-80.QUALITY OF RASPBERRIES GROWN IN LITHUANIAP. Viðkelis, M. Rubinskienë, L. Buskienë, R. BobinaitëSummaryRaspberries of seven cultivars Beskid, Canby, Willamette, Peresvet, Nawojka,Novokitajevskaja, Volnica were investigated at the Lithuanian Institute of Horticulturein 2002-2005 and their berry quality was evaluated. The berries of cultivars Beskid,Canby and Willamette were the biggest ones – 2.01-2.38 g. The berries of cultivar Canbywere distinguished for the biggest amount of dry matter and dry soluble solids(respectively 12.5% and 15.2%), the berries of cultivar Willamette accumulated thebiggest amount of ascorbic acid (27.80 mg 100 g -1 ), Peresvet – of organic acids (2.20%).The bigger amounts of sugars were established in the berries of cultivarsNovokitajevskaja (6.38%) and Volnica (6.55%). The berries of cultivars Willamette andBeskid were distinguished for the external attractiveness (4.46 and 4.18 scores) and theberries of cultivars Novokitajevskaja and were Canby distinguished for the best taste(4.26 and 4.25 scores).Key words: raspberry, chemical composition, sensual evaluation, cultivar.80

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 81-89.VAISIØ IR UOGØ AUGINIMO LIETUVOJEKONCENTRACIJA IR SPECIALIZACIJADarius KVIKLYS, Nobertas USELIS, Èeslovas BOBINAS,Nomeda KVIKLIENË, Juozas LANAUSKASLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: d.kviklys@lsdi.ltVaisiø ir uogø auginimas Lietuvoje – viena ið prioritetiniø þemës ûkio ðakø.Pasikeitus rinkos sàlygoms, Lietuvai ástojus á ES, iðsiplëtus rinkai ir atsiraduskonkurencijai, bûtina tirti rinkà siekiant stabilios sodininkystës plëtros. Tyrimotikslas – iðanalizuoti vaisiø ir uogø auginimo apimtá ávairiuose Lietuvos regionuose,nustatyti ûkiø konkurencingumà atsiþvelgus á jø dydá ir specializacijà. Tyrimas atliktasremiantis mokslinës literatûros ir statistikos ðaltiniais. Statistiniai duomenys rinktinaudojantis pirmaisiais Lietuvos Respublikos þemës ûkio visuotinio suraðymo rezultatais2003 m., Þemës ûkio respondentiniø ámoniø 2004 m. duomenimis ir 2004 m. pasëliødeklaracijomis. Nustatyta, kad ðiuo metu ðalies versliniai sodai ir uogynai uþima8 994 ha plotà. Ið jø 3 396 ha vyresni kaip penkeriø metø sodai, jauni – 770 ha,serbentynai – 3858 ha, braðkynai ir avietynai – 970 ha. Straipsnyje pateikti sodø iruogynø plotai pagal regionus, ûkiø stambumo ir jø specializacijos analizë. Labiausiaispecializuoti yra stambûs vaisiø ûkiai, maþiausiai – braðkiø ir avieèiø.Reikšminiai þodþiai: apskritys, sodai, specializacija, ûkio dydis, uogynai.Ávadas. Auginti vaisius ir uogas visose ðalyse yra pelningas þemës ûkioverslas. Ðalies gyventojai vaisiams ir darþovëms pirkti skiria iki 14% maistuiiðleidþiamø lëðø (Zemeckis, 2004). 2003 m. Lietuvoje standartinis gamybinispelnas ið vaisiø ir uogø sudarë 3 500 Lt/ha (Bûdvytienë ir kt., 2005). Sodininkystëspelnas keturis kartus didesnis negu visø kitø þemës ûkio ðakø vidurkis (Kuodys,2005). Ðiuo metu Lietuvoje yra 42,5 tûkst. ha sodø ir uogynø. Tai ne tik versliniø,bet ir mëgëjiðkø, bendrijø bei sodybiniø sodø plotai. Net ir þemës ûkionaudmenø deklaracijose pateikiama nemaþai sodø ir uogynø, neturinèiødidesnës átakos rinkai (www.nma.lt). Statistikos departamentas prie LietuvosRespublikos vyriausybës pateikia tik vienam gyventojui uþaugintø vaisiø ir uogøkieká, jø suvartojimà ir supirkimà (www.std.lt). Paskelbtuose pirmuosiuose2003 m. Lietuvos Respublikos þemës ûkio visuotinio suraðymo rezultatuoseiðsami sodininkystës statistika dar neatsispindi (Pirmieji..., 2003). Vykdantbendràjà þemës ûkio politikà ES ðalyse, atliekamas ûkininkø veiklos ekonominësir finansinës bûklës monitoringas. Tam tikslui sukurta unifikuota informacinësistema – ûkiø apskaitos duomenø tinklas (ÛADT), analizuojantis prekiniø81

ûkiø veiklà. Á ES ÛADT atrenkami respondentiniai ûkiai, reprezentuojantysatskiras þemës ûkio ðakas. Lietuvoje þemës ûkio respondentiniø ámoniøduomenis renka ir analizuoja Lietuvos agrarinës ekonomikos institutas(Bûdvytienë ir kt., 2004). Sodininkystæ kartu su darþininkyste reprezentuoja21 ûkininko ûkiai ir 6 bendrovës. Atliekami ir kiti sodininkystës marketingotyrimai. Duomenys paskelbti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës beiLietuvos agrarinës ekonomikos institutø mokslininkø darbuose (Armonienë,2005; Jablonskienë, Uselis, 2003; Kviklys, 2004; Ramanauskienë , Kviklys, 2003;2002; Uselis, 2001; 2000; Uselis, Kviklys, 1998; 1997). Be to, Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto mokslininkai, vadovaujami NobertoUselio, sukûrë ðalies sodininkystës verslo plëtros strategijà (Þemës ûkio...,2002).Lietuvai ástojus á ES, iðsiplëtus rinkai ir konkurencijai, bûtina tirti rinkàsiekiant stabilios sodininkystës plëtros.Darbo tikslas – išanalizuoti vaisiø ir uogø auginimo apimtá ávairiuoseLietuvos regionuose, nustatyti ûkiø konkurencingumà atsiþvelgiant á jø dydá irspecializacijà.Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas remiantis mokslinës literatûros irstatistikos ðaltiniais. Statistiniai duomenys rinkti naudojantis pirmaisiais2003 m. Lietuvos Respublikos þemës ûkio visuotinio suraðymo rezultatais,Þemës ûkio respondentiniø ámoniø 2004 m. duomenimis, 2004 m. pasëliødeklaracijomis. Statistiniai duomenys susisteminti, palyginti ir iðanalizuoti.Papildomai surengta ûkininkø ir sodininkystës bendroviø apklausa, kurios metusavo duomenis anketose pateikë 68 ûkiai.Pagal anksèiau atliktus tyrimus nustatyti minimalûs sodo ar uogyno plotai,kuriuose uþauginta produkcija suvartojama ne tik savo reikmëms, bet patenkair á rinkà. Á ðiuos tyrimus átraukti visi Lietuvos ûkiai, kuriuose sodo plotai didesnikaip 1 ha, serbentynø ir aronijø – 0,5 ha, o braðkynø ir avietynø – 0,2 ha.Sodø ir uogynø specializacijos rodiklis apskaièiuotas pagal tai, kokià ûkioploto dalá uþima sodas ar uogynas.Rezultatai. 2004 m sodininkystës analizë parodë, kad ðalies versliniai sodaiir uogynai uþima 8 994 ha. Produktyvûs bei senesni versliniai sodai, kuriuoseper 90 proc. ploto auginami obuoliai, uþima 3 396 ha (1 lentelë). Jaunø, iki5 metø amþiaus, sodø ðalyje yra 770 ha. Per pastaruosius 5-8 m. labai iðsiplëtëversliniø serbentynø bei aronijø plotai. 2004 m. didesniø negu 0,5 ha serbentynøir aronijø plotø buvo 3 858 ha. Versliniai braðkynai ir avietynai áveisti 970 haplote. Didesnioji šio ploto dalis tenka braškynams.Didþiausi versliniø sodø plotai yra Kauno (794 ha) ir Panevëþio (643 ha)apskrityse. Panevëþio apskrityje daugiausiai sodø yra Pasvalio r. (412 ha), oKauno apskrityje – Prienø (202 ha) ir Kaiðiadoriø (194 ha) rajonuose. Ið kitøapskrièiø didesniø sodø plotø yra Kretingos (233 ha) ir Vilkaviðkio (225 ha)rajonuose. Daugiausia naujø versliniø sodø per pastaruosius penkerius metuspasodinta Panevëþio apskrityje (278 ha): Pasvalio r. (118 ha), Panevëþio r.(86 ha) bei Birþø r. (68 ha). Antroje vietoje pagal jaunø sodø plotus yra Kaunoapskritis (128 ha). Kitose apskrityse daugiausia naujø sodø áveista Anykðèiø(68 ha) ir Vilkaviðkio (47 ha) rajonuose.82

1 lentelë. Versliniø sodø ir uogynø plotai Lietuvoje 2004 m., haTable 1. Area of commercial orchards and berry plantations (ha) in Lithuania in 2004SavivaldybëMunicipalityDerantys sodaiBearing orchardsSodai 1-5 metøamžiaus1-5 year-old orchardsBraðkës ir avietësStrawberriesand raspberriesSerbentai ir aronijosCurrants andchokeberriesKlaipëdos apskritis / Klaipëda districtPagëgiø 6,73 13,60 6,41 7,22Klaipëdos r. 9,04 29,26 13,69 10,20Ðilutës r. 60,83 10,58 17,03 33,81Kretingos r. 233,08 15,08 19,70 26,50Skuodo r. 12,65 2,14 71,07 127,09322,33 70,66 127,90 204,82Telðiø apskritis / Telšiai districtTelðiø r. 94,35 22,87 8,05 32,09Maþeikiø r. 34,02 0 17,06 33,76Plungës r. 3,15 1,18 9,29 3,41Rietavo 13,54 3,22 1,35 4,26145,06 27,27 35,75 73,52Ðiauliø apskritis / Šiauliai districtÐiauliø r. 28,06 6,12 28,12 230,02Akmenës r. 0 4,00 19,56 107,91Kelmës r. 59,01 12,77 13,40 48,53Joniškio r. 95,76 4,14 13,42 14,05Pakruojo r. 20,15 0,00 10,44 59,59Radviliškio r. 6,35 11,85 17,03 240,14209,33 38,88 101,97 700,24Panevëþio apskritis / Panevëþys districtPanevëþio r. 149,01 85,76 33,96 354,32Pasvalio r. 411,64 118,18 7,36 61,55Birþø r. 65,44 68,08 49,05 613,61Kupiškio r. 5,84 1,45 3,05 34,15Rokiškio r. 10,77 5,00 8,76 40,74642,70 278,47 102,18 1104,37Utenos apskritis / Utena districtUtenos r. 16,56 6,36 25,82 40,46Zarasø r. 59,48 1,65 0,66 0Anykðèiø r. 190,39 68,19 30,23 293,62Ignalinos r. 160,54 0 0,70 25,51Molëtø r. 8,80 1,08 5,88 12,96435,77 77,28 63,29 372,55Kauno apskritis / Kaunas districtKauno r. 134,39 32,82 55,91 89,42Kaiðiadoriø r. 194,20 32,61 9,19 26,95Birštono 2,29 1,40 0,53 1,00Jonavos r. 151,06 8,94 18,89 55,02Këdainiø r. 42,24 10,08 5,00 88,43Prienø r. 202,38 19,08 27,49 123,79Raseiniø r. 67,06 22,69 15,90 189,01793,62 127,62 132,91 573,6283

1 lentelës tæsinysTable 1 continuedSavivaldybëMunicipalityDerantys sodaiBearing orchardsSodai 1-5 metøamžiaus1-5 year-old orchardsBraðkës ir avietësStrawberriesand raspberriesSerbentai ir aronijosCurrants andchokeberriesAlytaus apskritis / Alytus districtAlytaus r. 170,44 23,23 40,91 39,54Druskininkø 1,62 1,00 6,16 2,79Lazdijø r. 32,76 4,63 9,34 19,12Varënos r. 0 0 4,68 8,79204,82 28,86 61,09 70,24Marijampolës apskritis / Marijampolë districtMarijampolës 17,70 1,89 13,83 181,98Kazlø Rûdos 0 0 22,06 27,58Kalvarijos 2,15 0 2,00 6,38Ðakiø r. 0 0 15,80 26,92Vilkaviškio r. 225,14 47,35 24,19 104,93244,99 49,24 77,88 347,79Tauragës apskritis / Tauragë districtÐilalës r. 0,30 9,69 62,17 19,13Jurbarko r. 254,72 8,54 28,04 141,69Tauragës r. 25,43 1,43 35,16 30,37280,45 19,66 125,37 191,19Vilniaus apskritis / Vilnius districtElektrënø 5,46 5,48 1,68 26,77Ðalèininkø r. 4,34 6,39 24,01 3,49Ðirvintø r. 24,09 4,04 13,07 71,83Ðvenèioniø r. 0 0 1,30 2,97Trakø r. 2,02 0,98 1,17 0Ukmergës r. 30,68 31,52 35,19 97,36Vilniaus r. 50,73 3,73 64,81 16,93117,32 52,14 141,23 219,35Iš viso LietuvojeSum total inLithuania3396,39 770,08 969,57 3857,68Antroji pagal plotus sodo kultûra Lietuvoje yra serbentai. Daugiausiaserbentynø yra Panevëþio apskrityje (1104 ha). Daug serbentø auginama Ðiauliø(700 ha) ir Kauno (574 ha) apskrityse. Vertinant pagal rajonus, daugiausiaserbentø auginama Birþø (614 ha), Panevëþio (354 ha), Anykðèiø (293 ha) irÐiauliø (230 ha) rajonuose.Didþiausi versliniø braðkynø ir avietynø plotai áveisti Vilniaus apskrityje(141 ha). Nuo jos maþai atsilieka Kauno (133 ha), Klaipëdos (128 ha) ir Tauragës(125 ha) apskritys. Analizuojant pagal rajonus, didþiausi versliniø braðkynø iravietynø plotai yra Skuodo (71 ha), Vilniaus (65 ha), Ðilalës (62 ha), Kauno(56 ha) ir Birþø (49 ha) rajonuose.84

49 proc. ðalies versliniø sodø ploto uþima 14 stambiø ûkiø. Jø plotas –nuo 68 iki 312 ha (2 lentelë). Penktadalá versliniø sodø ploto uþima atitinkantyseuropiná standartà – 10-50 ha sodai. Lietuvoje yra 46 tokio dydþio ûkiai. Beveikpenktadalá versliniø sodø ploto uþima 1-5 ha dydþio sodai.2 lentelë. Lietuvos þemës ûkio subjektai, uþsiimantys verslinesodininkyste ir uogininkyste, pagal ûkio dydá 2004 m.Table 2. Number and size of agricultural farms engaged in commercial fruit and berrygrowing in 2004Sodø ar uogynø plotasûkyje, haArea of orchards or berryplantations in the farm, haÛkiai, vnt.Number of farmsBendras sodø ar uogynøplotas, haTotal area of orchards orberry plantationsDalis nuo viso plotošalyjePercentage from the total areain the country, %Sodai (kartø ir jauni sodai) / Orchards (young and bearing)>50 14 2028,5 4910-50 46 844,9 205-9,9 65 492,3 121-4,9 422 800,7 19Serbentynai / Currant plantations>50 9 821,8 2110-50 106 1866,5 485-9,9 52 354,1 100,5-4,9 509 814,7 21Braškynai ir avietynai / Strawberry and raspberry plantations>5 20 176,0 182-5 81 233,6 240,5-1,9 435 408,5 420,2-0,49 488 151,5 1648 proc. visø serbentynø ploto uþima dideli, po 10-50 ha serbentynai(2 lentelë). Penktadalis ðalies versliniø serbentynø ploto – devyni stambûs 55-174 ha serbentynai. Panaðià dalá uþima ir smulkûs 1-5 ha serbentynai.Versliniø braðkynø ir avietynø plotø analizë rodo, kad beveik penktadalis(18 proc.) versliniø braðkynø ploto sutelkta dvideðimtyje ûkiø: ðeðiuoseûkiuose – nuo 6 iki 19 ha ir keturiolikoje ûkiø – nuo 5 iki 10 ha. Maþesni, po2-5 ha, braðkynai sudaro ketvirtadalá (24%) ðalies versliniø braðkynø ploto.Didþiausià plotà (iki 42%) uþima smulkûs 0,5-2 ha dydþio braðkynai. Tokiøbraðkynø ir avietynø yra apie penki ðimtai.Ûkiø analizë parodë, kad stambiausi versliniai sodai ir serbentynai, kuriøsodø ar uogynø plotai daugiau negu 50 ha, yra labiausiai specializuoti. Jøspecializacijos rodiklis siekia atitinkamai 70 ir 59% (3 lentelë). Aukðtasspecializacijos lygis yra ir vidutiniø, 10-50 ha, sodø ir uogynø – atitinkamai 52ir 46%. Maþiausiai specializuoti yra smulkûs 1-5 ha sodai ir 0,5-5 ha serbentynai.85

3 lentelë. Lietuvos þemës ûkio subjektø, uþsiimanèiø verslinesodininkyste ir uogininkyste, specializacijos lygis 2004 m.(sodo ar uogyno ploto dalis nuo bendro ûkio ploto, %)Table 3. Level of specialization (calculated as percentage of orchard or berryplantation from the total farm area) of agricultural farms engaged incommercial fruit and berry growing in 2004plotasarea, haSodaiOrchardsspecializacijaspecialization, %plotasarea, haSerbentynaiCurrant plantationsspecializacijaspecialization, %Braškynai ir avietynaiStrawberry and raspberry plantationsplotasarea, haspecializacijaspecialization, %>50 70,3 >50 58,9 >5 31,410-49,9 51,8 10-49,9 46,0 2-4,9 26,45-9,9 41,9 5-9,9 38,4 0,5-1,9 13,31-4,9 31,5 0,5-5 20,1 0,2-0,49 5,6Visai kitokia yra versliniø braðkynø ir avietynø specializacija. Net ir stambiø,per 5 ha braðkynø specializacijos lygis tesiekia 31%. Maþesniø braðkynø ûkiøspecializacija maþesnë, maþiausiøjø specializacijos lygis tik 5,6%.Ávertinus verslinius sodus ir uogynus pagal specializacijos lygá, paaiðkëjo,kad maþdaug ketvirtadalis ðalies versliniø sodø ir uogynø plotø yra labaispecializuotuose (per 80%) ûkiuose, nors jie tesudaro tik 8% visø ûkiø(4 lentelë). 24% sodø ir uogynø yra ûkiuose, kuriø specializacijos lygis 50-80%.Lietuvoje yra 209 tokie ûkiai. Ûkiø, kuriø vaisiø ir uogø auginimo specializacijayra iki 20%, Lietuvoje yra daugiausia – 1 296. Jie sudaro 23% versliniø sodø iruogynø ploto.4 lentelë. Lietuvos þemës ûkio subjektø, uþsiimanèiø verslinesodininkyste ir uogininkyste, pasiskirstymas pagalspecializacijos lygá 2004 m.Table 4. Distribution of agricultural farms engaged in commercial fruit and berrygrowing in 2004 according to the level of specializationSpecializacijos lygis Ûkiai / Number of farmsPlotas / Covered areaLevel of specialization, % vnt./units % ha %> 80 162 8 2406,8 2750-80 209 10 2141,9 2420-49 385 19 2328,5 26< 20 1296 63 2116,6 23Aptarimas. Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje yra 42,5 tûkst. ha sodøir uogynø (www.std.lt/lt/pages/view/?id=1240). Tokie plotai Lietuvos gyventojusturëtø aprûpinti vaisiais ir uogomis, taèiau tai kartu priskaièiuoti ir sodybiniaibei bendrijø sodai, kurie daþniausiai skirti ne vaisiams ir uogoms auginti, oreakreacinëms reikmëms. Tokie skelbiami oficialûs sodø plotai visainesuprantami uþsienio ekspertams, nes versliniø sodø, galinèiø tiekti produkcijàrinkai, juose yra tik penktadalis.86

Pagal 2003 m. statistikos departamento þemës ûkio suraðymo duomenis,auginanèiø vaisius ir uogas ûkininkø ûkiø Lietuvoje buvo 493, ið jø 19 bendroviø(Bûdvytienë ir kt., 2004). Prisilaikant ES metodologijos, á ðá kieká pakliuvo tiktie ûkiai, kuriuose sodininkystës produkcija sudaro ne maþiau kaip du treèdaliusstandartinio gamybos pelno. Mûsø atliktame tyrime, ávertinus 2004 m. pasëliødeklaracijas ir iðskyrus tik tuos sodus bei uogynus, kurie atitinka verslinio sodoar uogyno dydá, nustatyta, kad vaisius augina 547 þemës ûkio subjektai, serbentusir aronijas – 676, o braðkes ar avietes – 1 024. Visi ðie ûkiai dalyvauja ðaliesvaisiø ir uogø rinkoje. Sodininkystës verslo gyvybingumà Lietuvoje nulems naujøðiuolaikiø sodø sodinimas bei senøjø sodø rekonstrukcija. Paþymëtina, kad perpastaruosius penkerius metus á sodininkystës verslà ásiliejo 99 nauji ûkiosubjektai. Sodininkystës verslà plëtoti pradëjusiuose ûkiuose sodai veisiami irpriþiûrimi pagal naujausias versliniø sodø auginimo technologijas.Nagrinëjant versliniø sodø ir uogynø paplitimà pagal apskritis, iðryðkëjolabai netolygus jø pasiskirstymas. Manoma, kad tokià situacijà nulëmë ne tikklimato sàlygos, bet ir tradicijos bei veikliø sodininkø pavyzdys. Didelæ versliniøsodø koncentracijà kai kuriuose rajonuose labiausiai lëmë tai, kad juose nuoseno buvo specializuoti sodininkystës ûkiai.Maþiems ûkiams sunku prisitaikyti prie naujø rinkos sàlygø, todël daugelisjø yra nekonkurencingi. Prognozuojami þemës ûkyje struktûriniai pokyèiai pagaldirbamà þemës ûkio plotà numato, kad iki 2007 m. smulkiøjø ûkiø (iki 3 ha)sumaþës 33% (Radzevièius ir kt., 2004).Didþioji dalis ûkiø, auginanèiø vaisius ir serbentus, irgi yra maþi. Daþniausiaitai seni, buvusiø sodininkystës bendroviø sodai. Jø plotas uþima ketvirtadalápenktadalá visø versliniø sodø ir uogynø. Lenkijoje net 90% sodininkystës ûkiøyra maþesni negu 2 ha (Makosz, 1998). Maþø sodø ir uogynø augintojai, kadiðliktø rinkoje ir bûtø konkurencingi, turi jungtis á organizacijas (Ramanauskienë,Kviklys, 2002; 2001), norëdami konkuruoti rinkoje, turi pateikti didelesprodukcijos partijas (Uselis, 2001). Kol augintojø kooperacija Lietuvoje darnetirta, ûkiø efektyvumà lemia jø dydis. Vienas ið Lietuvos vaisiø ir uogøauginimo sektoriaus privalumø – stambûs ûkiai. Lietuvoje beveik pusæ visøsodø ir versliniø serbentynø ploto uþima stambûs ûkiai.Lietuvos þemës ûkio bendroviø ir ûkininkø ne sodininkystës ûkiai dar maþaispecializuoti. Pagal ES valstybëse taikomus ûkiø specializacijos tipus, Lietuvojedaugiausiai yra miðrios gamybos su vyraujanèia galvijininkyste ar augalininkysteûkiø. Vis daugëja siauros specializacijos pienininkystës, sodininkystës irdarþininkystës ûkiø (Radzevièius ir kt., 2004). 2 052 ûkiø ûkininkai uþsiimaversline sodininkyste ir uogininkyste, ið jø augina vaisius – 456, serbentus –475, braðkes – 822, ávairias uogas – 208, vaisius ir uogas – 91. Nemaþa dalis ûkiøvaisiø ir uogø auginimà derina su kitomis þemës ûkio ðakomis. Nestabiliosekonomikos laikais daugiaðakiai ûkiai daþnai lengviau verèiasi, taèiau geriausiørezultatø galima pasiekti tik specializuotuose ûkiuose, kai didesnis dëmesys irlëðos skiriamos pagrindinei kultûrai. Maþai specializuoti ûkiai vaisius ir uogasdaþniausiai augina neplaningai ir iðbalansuoja rinkà (Makosz, 1998). Lietuvojelabiausiai specializuoti stambieji vaisiø ir serbentø augintojai, o maþiausiai87

aðkiø ir avieèiø augintojai. Vadinasi, braðkiø ir avieèiø auginimas daþnai yrakaip papildomas verslas.Išvados. 1. 2004 m. ðalies versliniai sodai ir uogynai uþëmë 8 994 ha. Ið jødaugiau kaip penkeriø metø amþiaus sodai – 3 396 ha, jauni – 770 ha,serbentynai – 3 858 ha, braškynai ir avietynai – 970 ha.2. Didþiausi versliniø sodø ir uogynø plotai yra Kauno ir Panevëþioapskrityse.3. Labai stambûs ir stambûs sodai bei serbentynai Lietuvoje uþima 69%visø versliniø sodø ir serbentynø ploto. Braðkës ir avietës daþniausiai auginamossmulkiuose ûkiuose.4. Labiausiai specializuoti yra sodininkystës ûkiai, o maþiausiai – braðkesauginantys ûkiai. Didesni ûkiai labiau specializuoti.Pastaba. Tyrimas ið dalies finansuotas Baltijos jûros regiono INTERREGIII B kaimynystës programos lëðomis.Gauta2005 12 04Parengta spausdinti2006 03 08Literatûra1. Armonienë A. Vaisiai ir uogos // Lietuvos þemës ûkis ir kaimo plëtra /Sud. G.Radzevièius. 2005. P. 90-94.2. Bûdvytienë R., Daunytë R., Grigalienë J., KuèasV., Kuodys A., Misiuvienë J. Þemës ûkio respondentiniø ámoniøduomenys 2004. Vilnius, 2005. 107 p.3. Jablonskienë A., Uselis N. Vaisiai ir uogos // Lietuvos þemësûkis. 2002. Nr. 19. P. 25-26.4. Kuodys A. Ûkiø veiklos rezultatai // Lietuvos þemës ûkis ir kaimo plëtra.2005. P. 131-142.5. Kuodys A. Lietuvos þemës ûkio produkcijos gamintojø struktûrostyrimai // Þemës ûkio mokslai. 2004. Nr.4 (priedas). P. 61-66.6. Kviklys D. Apple growing in Lithuania // Production and distribution ofapples and pears in eight countries / Prognosfruit 2004. Lublin, P. 25-33 p.7. Makosz E. Stan i perspektywy polskiego sadownictwa // Sadownictwo wkrajach srodkowo-wschodniej Europy. Liublin, 1998. P. 3-18.8. Pelanienë N., Katutytë L. Þemës ûkio produktø pardavimø ESvidaus rinkoje skatinimo prioritetai // Þemës ûkio mokslai. 2004. Nr.4 (priedas). P. 42-48.9. Pirmieji Lietuvos Respublikos þemës ûkio 2003 m. visuotinio suraðymorezultatai. www.std.lt/uploads/1074153180_ZU_sur.pdf10. Radzevièius G., Krikðèiukaitienë I., TamoðaitienëA., Andrikienë S. Tiesioginiø iðmokø ir kitos paramos átakaLietuvos ûkiø ekonomikai, jø struktûriniams pokyèiams // Þemës ûkio mokslai. 2004.Nr.4 (priedas). P. 67-79.11. R a m anauskienë J., Kviklys D. Darþoviø, vaisiø ir uogørinkos formavimasis ir ypatumai integracijos á ES laikotarpiu // Þemës ûkio struktûrøpertvarka ir kooperacija. Akademija, 2002. P. 93-95.88

12. R a m anauskienë J., Kviklys D. Darþoviø, vaisiø ir uogørinkos formavimasis ir ypatumai Europos integracijos laikotarpiu // Kaimo plëtra:ekonomika ir vadyba 2001. Akademija, 2001. P. 30-32.13. Ð apolaitë V. Bendroji pridëtinë vertë ir pajamos þemës ûkyje // Lietuvosþemës ûkis ir kaimo plëtra. 2005. P. 119-124.14. Uselis N., Kviklys D. Lietuvos sodininkystë ðiandien ir josperspektyvos // Ðiuolaikinës sodininkystës pasiekimai ir plëtros kryptys. Babtai. 1997.P. 7-9.15. U s e lis N., Kviklys D. Sadownictwo na Litwie i jego razwoj //.Sadownictwo w krajach srodkowo-wschodniej Europy. Liublin, 1998. P. 233-241.16. Uselis N. Vaisiø ir uogø importas ir eksporto galimybës // Rinkotyra.Vilnius, 2000. T 8. P. 45-52.17. U selis N. Vaisiø ir uogø konkurencingumas – lemiamas veiksnys plëtojantverslinæ sodininkystæ // Konkurencingas þemës ûkis ir jo svarba ðalies ekonomikai.Vilnius, 2001. P. 140-146.18. Z emeckis R. Lietuviðkø maisto produktø konkurencingumo vertinimasðalies vidaus rinkoje // Þemës ûkio mokslai. 2004. Nr.4 (priedas). P. 80-88.19. Þ emës ûkio ir kaimo plëtros strategijos, patvirtintos Lietuvos RespublikosSeimo 2000 m. birþelio 13 d. nutarimu Nr.VIII-1728, ágyvendinimo programos 2001-2002 m. LAEI. Vilnius, 2002. 700 p.20. www.nma.lt/index.php?-2106426970.21. www.std.lt/lt/pages/view/?id=1240.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 81-89.CONCENTRATION AND SPECIALIZATION OF FRUIT AND BERRYPRODUCTION IN LITHUANIAD. Kviklys, N. Uselis, È. Bobinas, N. Kviklienë, J. LanauskasSummaryFruit and berry production is one of the most important branches of agriculture inLithuania. The market changes (expansion and increased competition) after Lithuania’sentrance into EU promote investigations for development of stable fruit and berrysector. The objective of our study was to examine the scope of fruit and berry productionin different regions and to establish the competitive ability of farms depending on theirsize and specialization. The investigation was based on special literature and statisticalinformation sources. Statistical data were collected from the first full-scale agriculturalinventory results of Lithuanian Republic for 2003, data of respondent agriculturalenterprises for 2004 and crop declarations for 2004. It was established that the totalarea of commercial orchards and berry plantations covers 8994 ha. Young orchards (upto 5 years old) comprise 770 ha, bearing orchards – 3396 ha, black currant plantations– 3858 ha, strawberry and raspberry plantations – 970 ha. The data of orchard and berryplantation concentration in different regions, farm size and specialization are analysedin the paper. The most specialized in fruit and berry sector are fruit growers, the least –ones of strawberry and raspberry. The highest degree of specialization is observed in bigfarms.Key words: berry growing, district, farm size, fruit growing, specialization.89

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 90-99.AZOTO TRÀÐØ FORMØ IR CEOLITO ÁTAKABUROKËLIØ PRODUKTYVUMUI IRMORFOMETRINIAMS RODIKLIAMSOna BUNDINIENË, Èeslovas BOBINAS, Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, 54333 Babtai,Kauno raj. El. paðtas: V.Zalatorius@lsdi.lt2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute ávertinta kalcioamonio salietros (KAN 27), azoto tràðø su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito(prekinis þenklas – ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros átaka raudonøjø burokëliøPablo F 1produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Bandymai vykdyti priesmëlioant lengvo priemolio karbonatingame sekliai glëjiðkame išplautþemyje. Didþiausiasburokëliø prekinis derlius (61,5 t ha -1 ) gautas patræðus azoto tràðomis su ceolitu (KAN27+ceolitas N 90+N 30). Prekinio derliaus iðeiga sudarë 80,5% bendrojo raudonøjøburokëliø derliaus. Patræðus amonio salietra (AS N 90+N 30) ir áterpus prieð sëjà ceolito(25 t ha -1 ), gauta 59,5 t ha -1 jo, o prekinio derliaus iðeiga sudarë 81,2% bendrojo derliaus.Didþiausios masës (223,7 g) šakniavaisiai uþaugo træðti azoto tràðomis su ceolitu, odidþiausio skersmens (70,4 mm) – kalcio amonio salietra. Ðakniavaisio masë prekináburokëliø derliø lëmë 37%, skersmuo – 35%.Reikšminiai þodþiai: azoto tràðos su ceolitu, ceolitas, kalcio amonio salietra,prekinis derlius, šakniavaisio masë, šakniavaisio skersmuo.Ávadas. Raudonøjø burokëliø derliø, prekinæ vertæ bei kokybæ lemia tràðos,jø formos bei normos (Petronienë, 2001; Liet. dirvoþemiø ..., 1998). Tonaiprodukcijos uþauginti sunaudojama 5,0 kg azoto, 1,7 kg fosforo (P2O 5), 6,3 kgkalio (K2O), 1,9 kg kalcio (CaO) ir 0,9 kg magnio (MgO) (Äåðþãèí, Êóëþêèí,1988). Vegetacijos pradþioje burokëliams reikia daugiau azoto, o formuojantisðakniavaisiui – kalio. Fosforo reikia, kai dygsta sëkla ir formuojasi ðakniavaisis.Kokybiðkà produkcijos laikymàsi garantuoja kalcis. Augalui augant, kalcis skatinaaugti naujas ðalutines ðaknis ir neleidþia suirti làstelëms. Trûkstant kalcio,dirvoþemyje ásivyrauja vienvalenèiai katijonai ir ardo jo fiziologinæ pusiausvyrà(Liet. dirvoþemiø ..., 1998; Ãðèöåíêî, Äîëãîäâîðîâ, 1986). Kalcio poreiká iðdalies galima patenkinti ir dirvoþemio rûgðtëjimà sustabdyti fiziologiðkainerûgðèiomis tràðomis. Vienos ið jø yra kalcio amonio salietra (KAN 27). Ðiostràðos gaminamos Lietuvoje ir sparèiai populiarëja. Jose yra 27%N (amoniakinio NH 4+– 13,5%, nitratinio NO 3-– 13,5%), 6% kalcio (CaO) ir4% magnio (MgO). Papildomi maisto elementai – kalcis ir magnis – yra ið90

gamtinio dolomito. Dolomitø priedas sumaþina amonio nitrato fiziologinárûgðtumà, padeda subalansuoti dirvoþemio rûgðtumà bei pagerina jo biologináaktyvumà. Augalai patræðiami ne tik azotu, bet kalciu ir magniu, kuriø trûkstalengvuose ir rûgðèiuose dirvoþemiuose.2003 m. pradëtos gaminti azoto tràðos su ceolitu. Jø sudëtis labai panaðikaip kalcio amonio salietros, tik vietoj dalies dolomito pridëta 3-6% ceolito,4,5-5,4% kalcio oksido (CaO) ir 3,1-3,5% magnio oksido (MgO). Ceolitai yrakristaliniai, ðarminiai ar þemës ðarminiai hidratuoti aliumosilikatai. Jøpagrindiniai ir aktyviausi komponentai – klinoptilolitai, monmorilonitai,chabazitai, turintys daug kalio, natrio, magnio ir kalcio. Ceolitø gardelës kanaløskersmuo – nuo 2,8 iki 8 angstremø, á juos laisvai patenka poliarinës molekulës(NH 3-, K + ir kt.). Ðiø savybiø dëka ceolitas aktyviai sorbuoja maisto medþiagas,ypaè azotà ir kalá, ir apsaugo jas nuo iðplovimo (Ilsidar, 1999; Mumpton, 1999).Ceolituose beveik nebûna azoto ir fosforo. Jie yra neutralios reakcijos(Ïîñòíèêîâ, 1991b). Tokiu bûdu, ceolitas, esantis kalcio amonio salietrosgranulëje, pagerina tràðø fizikines savybes ( birumà, susigulëjimà, laikymàsi) irpailgina maisto medþiagø veikimo laikà. Lietuvoje UAB ,,Elega” platinamuoseceolituose yra 5,03% kalio ir natrio (K 2O+Na 2O), 1,07% magnio (MgO), 2,10%CaO bei mikroelementø (Mn, Zn ir kiti). Juos galima naudoti kaip ekologinestràðas, maþinanèias dirvoþemio rûgðtëjimà.Tyrimø tikslas – ávertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðøsu ceolitu (KAN 27 + ceolitas) bei ceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro)ir amonio salietros átakà raudonøjø burokëliø Pablo F 1produktyvumui,ðakniavaisiø morfometriniams rodikliams bei tø rodikliø reikðmæ derliuiformuoti.Tyrimø objektas ir metodai. 2004-2005 m. bandymai vykdyti Lietuvossodininkystës ir darþininkystës institute. Dirvoþemis – priesmëlis ant lengvopriemolio karbonatingasis sekliai glëjiðkas iðplautþemis (IDg 8-k, /Calc(ar)i –Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydaitë V. ir kt., 2001). Dirvoþemioarmuo 22-25 cm storio, neutralios reakcijos (pH KCl7,0), su 1,58% humuso,daug judriojo fosforo (354 mg kg -1 dirvoþemio), kalio (146 mg kg -1 dirvoþemio)bei kalcio (4 500 mg kg -1 dirvoþemio), taèiau maþai azoto (0-40 cm sluoksnyje– 56,6 kg ha -1 N-NH 4+ N-NO 3).Dirvoþemio mëginiuose potenciometru nustatyta pH KCl, humusas (%) –Tiurino, judrieji P 2O 5ir K 2O (mg kg -1 ) – Egnerio-Rimo-Domingo (A-L),mineralinis azotas (mg kg -1 ) – jonometriniu, kalcis ir magnis (mg kg -1 ) – liepsnosfotometriniu metodais. Analizës atliktos LÞI Agrocheminiø tyrimø centre.Prieðsëlis – juodasis pûdymas. Dirvos dirbimo ir darþoviø prieþiûros darbaivykdyti pagal LSDI priimtas intensyvaus darþoviø auginimo technologijas.Raudonieji burokëliai Pablo F 1sëti 70 cm tarpueiliais, lygioje dirvoje.Iðberta 0,5 mln. vnt. /ha sëklø. Prieð raudonøjø burokëliø sëjà træðta kaliomagnezija (30% K 2O) ir granuliuotu superfosfatu (19,8% P 2O 5).Bandymo schema: 1 – be azoto – F (P 60K 120). 2 – F + KAN 27 N 90+ N 30.Prieð sëjà ir papildomai, kai burokëliai buvo 4-6 lapø augimo tarpsnio, træðtakalcio amonio salietra. 3 – F + KAN 27 su ceolitu N 90+ N 30. Prieð sëjà ir91

papildomai, kai burokëliai buvo 4-6 lapø augimo tarpsnio, træðta azoto tràðomissu ceolitu. 4 – F + ceolitas 2,5 kg m -2 + AS N 90+ N 30. Prieð sëjà iðbertas iráterptas ceolitas (25 t ha -1 Zeovit Eco Agro) ir amonio salietra. Papildomaiamonio salietra træðta, kai burokëliai buvo 4-6 lapø augimo tarpsnio. Bandymøvariantai kartoti keturis kartus. Laukeliai iðdëstyti rendomizuotai. Apskaitiniolaukelio plotas – 6,2 m 2 .Burokëliø derlius nuimtas techninës brandos tarpsniu. Tuo metu iðmatuotair pasverta po 10 raudonøjø burokëliø ðakniavaisiø.Duomenø patikimumas ávertintas vienfaktorës dispersinës analizësmetodu, programa ANOVA, ryðys tarp atskirø rodikliø – koreliacinës-regresinësanalizës, tarpusavio ryðiø pobûdis ir stiprumas – statistinës takø koeficientøanalizës metodais, programa STAT_ENG (Tarakanovas P., Raudonius S., 2003).Meteorologinës sàlygos bandymo vykdymo metais ðiek tiek skyrësi.2004 m. visais vegetacijos mënesiais, iðskyrus rugpjûtá, oro temperatûra buvoþemesnë negu daugiametë vidutinë, o krituliø iðkrito daugiau negu vidutiniaidaugiameèiai rodikliai (1 lentelë). 2005 m. vidutinë oro temperatûra buvo ðiektiek aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ, o krituliø iðkrito daugiau negudaugiametë norma. Ypaè karðtas ir sausas buvo liepos mënuo. Oro temperatûrabuvo 1,4°C aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ liepos temperatûrà, iðkrito tik5,1% daugiametës krituliø normos.Drëgmës pertekliumi iðsiskyrë abejø metø rugpjûèio mënesiai. Geguþësmënesiai buvo gana drëgni, burokëliai gerai dygo, taèiau 2005 m. geguþëspabaigoje trumpalaikiai liûtiniai lietûs sutrukdë pasëliui dygti, jis praretëjo.Drëgmës ir ðilumos pakako ir birþelio mënesiais. 2005 m. liepos mën. trûkodrëgmës, burokëliai lëèiau augo ir formavo ðakniavaisius. Gausûs lietûsrugpjûèio mënesiais vël paskatino augti šakniavaisius.1 lentelë. Meteorologinës sàlygosTable 1. Meteorological conditionsKauno meteorologinës stoties duomenys / Kaunas meteorological station dataOro temperatûra / Temperature,°CMënuoMonth 2004 m. 2005 m.daugiametëvidutinëmultiannualaverageKrituliai / Precipitation, mm2004 m. 2005 m.daugiametëvidutinëmultiannualaverageGeguþë / May 10,7 11,5 12,0 46,2 65,4 43,7Birželis / July 13,7 14,8 16,5 77,4 66,6 51,2Liepa / June 16,1 19,1 17,7 50,4 3,8 71,3Rugpjûtis / August 16,7 14,7 16,4 123,6 109,4 74,6Rugsëjis / September 11,6 12,0 36,2 29,7Vid. 05-09 mën.Average of 05-09 months13,8 15,0 14,8 66,8 61,3 54,192

Tyrimø rezultatai. Raudonøjø burokëliø bendrasis derlius nuo ávairiøformø azoto tràðø (N 90+ N 30) padidëjo vidutiniðkai 2,3 karto. Nuo azoto,kalcio, iðberto amonio salietros formos (KAN 27), raudonøjø burokëliøbendrasis derlius padidëjo 39,2 t ha -1 arba 2,2 karto (1 pav.). Patræðus tuo paèiuazoto kiekiu su ceolitu azoto tràðø formos, bendrasis derlius, palyginus su beazoto augintais burokëliais, padidëjo 44,2 t ha -1 arba 2,4 karto, o palyginus suderliumi, gautu patræðus kalcio amonio salietra, – 4,9 tha -1 arba 6,8%. Patræðusamonio salietra ir prieð sëjà áterpus 25 t ha -1 ceolito, bendrasis derlius, palyginussu azotu netræðtais burokëliais, padidëjo 41,0 t ha -1 arba 2,3 karto. Esminioderliaus sumaþëjimo, palyginus su træðtais azoto tràðomis su ceolitu burokëliais,negauta.Pagrindinis rodiklis, rodantis tràðø svarbà ir tinkamumà, yra prekinis derliusir jo kiekis bendrojoje produkcijoje. Prekinis burokëliø derlius nuo azoto tràðø(N 90+N 30), palyginus su derliumi be azoto, padidëjo 2,7-3,1 karto, derliausiðeiga – 15,8-20,5%. Kalcio amonio salietros formos azotas prekiná derliøpadidino 35,1 t ha -1 arba 2,8 karto. Prekinio derliaus iðeiga padidëjo 15,8%, oprodukcijos savikaina sumaþëjo 0,18 Lt kg -1 . Toks pats azoto kiekis azoto tràðosesu ceolitu prekiná burokëliø derliø padidino dar 6,8 t ha -1 arba 12,4%, palyginussu træðtø kalcio amonio salietra, o savikaina sumaþëjo 0,01 Lt kg -1 . Amoniosalietrà ir ceolità áterpus prieð sëjà, gautas 2,0 t ha -1 arba 3,4% maþesnis derliusnegu patræðus azoto tràðomis su ceolitu. Burokëliø produkcijos savikaina pakiloiki 0,190 Lt ha -1 . Þinant, kad ceolitas gali veikti 5-7 metus (ßêîâëåâà Í.Í,2004; Ïîñòíèêîâ ir kt., 1991a), tikëtina, kad, patræðus salietra ir áterpus ceolità,burokëliø savikaina sumaþës.t ha -190,080,070,060,050,040,030,020,010,00R 05 bendras / LSD 05 total=3,8R 05 prekinis / LSD 05 marketable=4,876,560,771,554,761,5 73,3 59,550,040,032,3 19,630,020,010,00F(P 60 K 120 ) F/B+KAN27 N 90 +N 30 F/B+KAN27 su ceolitu F/B+ceolitas/ Background-B/ zeolite N 90 +N 30 / zeolite+AS N 90 +N 30Bendrasis / Total, tha -1Prekinis / Marketable, t ha -1Prekinio derliaus išeiga / Output of marketable yield, %1 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu ir ceolito bei amoniosalietros átaka burokëliø derliui ir prekinio derliaus iðeigaiFig. 1. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilizer with zeolite and zeolite andammonium nitre on yield of red beet and output of marketable yieldBabtai, 2004-2005 m.Statistinis duomenø ávertinimas parodë, kad derliø limituojantis veiksnysyra azoto tràðos. Visø formø azoto tràðos patikimai ir teigiamai veikë raudonøjøburokëliø bendràjá (r= 0,97 ± 0,09) ir prekiná (r = 0,99±0,06) derliø.76,480,581,290,080,070,060,0%93

Derliaus dydá lëmë ðakniavaisio masë ir skersmuo. Apvalûs subrendusiøburokëliø ðakniavaisiai turi atitikti standartinius dydþio reikalavimus: pirmos klasësðakniavaisio skersmuo turi bûti ne maþesnis kaip 60 mm ir ne didesnis kaip 100mm, antros klasës – 50-120 mm (Privalomieji kokybës reikalavimai, 2003).Maþiausi raudonieji burokëliai uþaugo be azoto tràðø (2 pav.). Nuo azototràðø raudonøjø burokëliø ðakniavaisio masë padidëjo 83,9-103,6 g arba70,2-6,4%, skersmuo – 7,9-9,2 mm arba 12,9-15,0%. Didþiausia (223,4 g)ðakniavaisio masë buvo patræðus azoto tràðomis su ceolitu. Palyginus su azotunetræðtais burokëliais, masë padidëjo 103,6 g arba 86,4%. Kalcio amoniosalietros formos azotas ðakniavaisio masæ padidino 96,1 g arba 80,2%, o ceolitasir amonio salietra – 83,9 g arba 70,0%. Esminiø skirtumø tarp skirtingomissalietromis træðtø ðakniavaisiø masës nebuvo.Skersmuo / Diameter, mm727068666462605856119,861,2F(P 60 K 120 )/ Backgroun d-BR 05 /LSD 05 Masë / Weight=46,8R 05 /LSD 05 Skersmuo / Diameter=5,4215,970,4223,469,9F/B+KAN27 N 90 +N 30F/B+KAN27suceolitu / zeoliteN 90 +N 30203,769,1F/B+ceolitas/ zeolite+AS N 90 +N 30250200150100500Masë / Weight, gSkersmuo/ Diameter, mmMasë/ Weight, g2 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu ir ceolito bei amoniosalietros átaka burokëliø ðakniavaisiø morfometriniams rodikliamsFig. 2. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilizer with zeolite and zeolite andammonium nitre on root-crop morphometric indices of red beetBabtai, 2004-2005 m.Burokëliø ðakniavaisiø skersmuo nuo azoto tràðø padidëjo 7,9-9,2 mmarba 13,0-15,0%. Didesnio skersmens (71,4 mm) burokëliai uþaugo træðti kalcioamonio salietra. Ðakniavaisiø skersmuo, palyginus su netræðtais azoto tràðomis,padidëjo 9,2 mm arba 15,0%. Patræðtø azoto tràðomis su ceolitu burokëliøskersmuo buvo 8,7 mm arba 14,2% didesnis negu netræðtø azotu, taèiau ðiektiek maþesnis negu træðtø kalcio amonio salietra. Amonio salietra ir ceolitasðakniavaisio skersmená padidino 7,9 g arba 13,0%, taèiau, palyginus su kalcioamonio salietra, sumaþino 1,3 mm arba 2,0% (2 pav.). Šie skirtumai neesminiai.Visø formø azotas teigiamai ir patikimai padidino raudonøjø burokëliøðakniavaisiø masæ ir skersmená (2 lentelë).Burokëliø ðakniavaisiø morfometriniai rodikliai glaudþiai ir tiesiogiai susijæsu derliumi. Masës ir skersmens padidëjimas turëjo tiesioginës átakos didesniambendrajam ir prekiniam derliui.Didesnës átakos bendrojo (a) ir prekinio (b) derliaus padidëjimui turëjodidesnë ðakniavaisiø masë (37%) (3 pav.). Daugiau negu treèdaliu bendràjá ir94

prekiná derliø padidino burokëliø skersmens padidëjimas (atitinkamai – 36%ir 35%) ir ðiek tiek daugiau negu penktadaliu (atitinkamai – 27% ir 28%) kitiveiksniai (dirvoþemio derlingumas, meteorologinës sàlygos ir kt.).2 lentelë. Tràðø átaka raudonøjø burokëliø ðakniavaisiomorfometriniams rodikliams ir jø átaka derliuiTable 2. Influence of fertilization on morphometrical indices and their impact on theyield of red beetBabtai, 2005 m.Rodikliai / Indicators Lygtis / Equation r ± S r t F tÐakniavaisio masëWeight of root-crop, gŠakniavaisio skersmuoDiameter of root-crop, mmN kg ha -1 - x107,64 + 0,88 0,81±0,24 2,17 11,84*61,17 + 0,07 0,67±0,30 1,24 4,95*Ðakniavaisio masë / Weight of root - crop, g - xBendrasis derlius6,54 + 0,30 0,81±0,16 3,23 26,38**Total yield, t ha -1Prekinis derlius-3,69 + 0,27 0,79±0,16 3,02 20,96**Marketable yield, t ha -1 Šakniavaisio skersmuo / Diametre of root-crop, mm -xBendrasis derlius-137,00 + 2,96 0,77±0,17 2,80 20,96**Total yield, t ha -1Prekinis derliusMarketable yield, t ha -1 -134,93 + 2,71 0,76±0,18 2,61 18,73**Sutartiniai þenklai / Used symbols:r – koreliacijos koeficientas / coefficient of correlation;t – studento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus/ statistic derived in student t-test;F t– Fišerio kriterijus / variant ratio (F test);R 05– maþiausias esminis skirtumas / LSD – least significant difference;* – patikimumas esant 95% tikimybës lygiui / data significant at P≤0.05 probability level;** – 99% tikimybës lygiui / at P≤0.01 probability level.Bendrasis derliusTotal yield,t ha -1Kiti veisniaiHers factors others – 27%MasëWeigh – 37%Prekinis derliusMarketable yield,t ha -1Kiti veiksniaiHers factors others – 28%MasëWeigh - %SkersmuoDiameter – 36%SkersmuoDiameter – 35%3 pav. Bendrojo ir prekinio derliaus priklausomybës nuo ðakniavaisio masës irskersmens pasiskirstymasFig. 3. The influence of weight and diameter of red beet root-crop on total and marketable yield95

Aptarimas. Ávairiose ðalyse atliktø tyrimø duomenimis, azotas daugiausiailimituoja augalø augimà ir derlingumà (Scholberg ir kt., 2000; Babik, Elkner,2002; Tei, Benincasa, Guiducci, 2002). Burokëliø produktyvumas,nepriklausomai nuo veislës ir tipo, irgi didëja nuo azoto tràðø (Ugrinovic, 1999;Staugaitis, Tarvydienë, 2004). 2004-2005 m. LSD institute atliktø tyrimøduomenimis, raudonøjø burokëliø derlius nuo azoto tràðø, nepriklausomainuo tràðø formos, palyginus su træðtais tik fosforo ir kalio tràðomis (P 90K 120),padidëjo vidutiniðkai daugiau negu du kartus. Prekinio derliaus iðeiga, palyginussu træðtø PK tràðomis, padidëjo vidutiniðkai 18,7%. Raudonøjø burokëliøderliaus didëjimà lëmë didesnë ðakniavaisio masë ir skersmuo. Ðakniavaisiømasë nuo azoto tràðø padidëjo vidutiniðkai 69,3 g arba 78,9%, o skersmuo –8,6 mm arba 14,0%. Dël ðakniavaisiø masës bendrasis ir prekinis raudonøjøburokëliø derlius padidëjo 37%, dël skersmens – atitinkamai 36% ir 35%.Patræðus kalcio amonio salietra salyklinius mieþius, nelygu dirvoþemiogranuliometrinë sudëtis, didþiausias derliaus priedas gautas iðbërus 112,5-137,5 kg ha -1 N (Conry,1997). Zdravkovic ir kitø (Zdravkovic ir kt., 1997) tyrëjøduomenimis, mëðlu træðtos morkos uþaugo po 48,4 t ha -1 , kalcio amonio nitratu– 41,5 t ha -1 , NPK 15 15 15 mišiniu – 41,5 t ha -1 . Vidutiniais 2004-2005 m. LSD institute gautais duomenimis, træðtø kalcio amonio salietraburokëliø, palyginus su træðtais azoto tràðomis su ceolitu, prekinis derliussumaþëjo 6,8 t/ha, o jo iðeiga – nuo 80,5% iki 76,5%. Ceolitas ir amonio salietra,palyginus su kalcio amonio salietra, ið esmës derliaus nepadidino, bet padidëjoprekinio derliaus iðeiga.Ceolitas substrate pailgina substrato naudojimo laikà, garantuoja didesnáir stabilø biomasës derliø bei maþesná nitratø kieká jame (Geodakian, Erofeeva,1996). Ceolito sorbcinës savybës, daugelio tyrëjø (ßêîâëåâà, 2004; Ïîñòíèêîâir kt., 1991a; Challinor P.F. ir kt., 1995; Ilsildar, 1999; Li Z. ir kt., 2002; Polat irkt., 2004) duomenimis, ágalina 15-30% ekonomiðkiau naudoti azotà, pailginamaisto medþiagø veikimo trukmæ, sumaþina daþno træðimo bûtinumà. JAVtyrëjø duomenimis, áterpus 4-8 t á akrà (0,405 t/ha) ceolito, kvieèiø derliuspadidëjo 14%, baklaþanø – 19-55%, morkø – 63%, obuoliø – 13-38% (Mumpton,1999). Sibiro durpiø mokslinio tyrimo instituto tyrimø duomenimis, ceolitas,kai træðiama pakrikai, derliaus priedo neduoda, bet nuo iðberto lokaliai derliuspadidëja 9-13%, palyginus su gautu patræðus vien durpiø-mineraliniø tràðøgranuliuotu miðiniu (Àëåêñååâà ir kt., 1999). Graikijos tyrëjai (Samartzidis irkt., 2005) teigia, kad ceolitas neturi pozityvios átakos roþiø produktyvumui.Ceolito efektyvumà lemia granuliø dydis. Didþiausio sorbcinio imlumo turi3-5 mm ceolito granulës. Mûsø tyrimuose ceolitas turëjo teigiamos átakosdidesnei prekinio derliaus iðeigai.Išvados. 1. Didþiausias raudonøjø burokëliø Pablo F 1prekinis derlius(61,5 t ha -1 ) gautas patræðus azoto tràðomis su ceolitu (N 90+N 30). Prekinioburokëliø derliaus iðeiga sudarë 80,2%. Patræðus ceolitu (25 t ha -1 ) ir amoniosalietra (N 90+N 30), gautas 59,5 t ha -1 prekiniø burokëliø derlius, o jo iðeigàsudarë 81,2%. Burokëliø be azoto tràðø gauta 19,6 t ha -1 prekinio derliaus, oiðeigà sudarë 60,7%.96

2. Træðtø azoto tràðomis su ceolitu burokëliø buvo didþiausia (223,4 g)ðakniavaisiø masë. Palyginus su azotu netræðtais burokëliais, ji padidëjo103,6 g arba 86,4%.3. Træðti kalcio amonio salietra burokëliai buvo didesnio skersmens(71,4 mm). Ðakniavaisio skersmuo, palyginus su netræðtais azoto tràðomis,padidëjo 9,2 mm arba 15,0%.4. Burokëliø derliaus didëjimui tiesioginës teigiamos átakos turëjo didesnëðakniavaisio masë (bendrajam derliui – r = 0,81, prekiniam – r = 0,79) irskersmuo (atitinkamai – r = 0,77 ir r = 0,76).Padëka. Autoriai dëkingi Lietuvos valstybiniam mokslø ir studijø fonduiir UAB ,,Elega” uþ finansinæ paramà atliekant tyrimus.Gauta2005 12 08Parengta spausdinti2006 03 15Literatûra1. Babik I., Elkner K. The effect of nitrogen fertilization and irrigationon yield and quality of broccoli // Acta Horticulturae. 2002. 571. P. 33-43.2. Buivydaitë V., Motuzas A., Vaièys M. Naujoji Lietuvosdirvoþemiø klasifikacija (1999). Akademija . 2001. 84 P.3. Challinor P.F., Le Pivert J. M., Fuller M.P. Theproduction of standard carnations of nutrient loaded zeolite // Acta Horticulturae. 401.1995. P. 293-300.4. Conry M.-J. Effect of fertilizer N on the grain yield and quality of springbarley grown on five contrasting soils in Ireland // Biology and environment. 1997. Vol.97B(3). P. 185 – 196.5. Ilsildar A. A. Effect of the addition of zeolite to the soil on nutrification//Tr. J. of Agriculture and forestry. 1999. T. 23. P. 363-368.6. Geodakian R. O., Erofeeva T.V. The effectiveness of usingbiohumus for growing plants under autonomous conditions // Aviakos. Ekolog. Med.1996. Vol. 30(3). P. 39-43.7. Li Z., Alessi D., Allen L. Influence of quaternary ammonium onsorption of selected metal cations onto cilnoptilolite zeolite // Journal of environmentalquality. 2002. Vol. 31. P. 1106-1114.8. Lietuvos dirvoþemiø agrocheminës savybës ir jø kaita. Kaunas, 1998. 195 p.9. Mumpton F. A. La rosa magica: Uses of natural zeolites in agricultureand industry // Proc. Natl. Acad. Sci.USA. 1999. Vol. 96. P. 3463-3470.10. P e t ronienë D. Burokëliø biologija ir auginimas. Akademija, 2001. 40 p.11. P o lat E., Demir H., Onus N. The usage of natural zeolite(clinoptilolite) in plant growing // Orchard management in sustainable fruit production.Skierniewice, 2004. P. 37.12. Privalomieji reikalavimai ðvieþiems vaisiams ir darþovëms. Babtai,2003. 241 p.13. Samartzidis C., Awada T., Maloupa E. et all. Roseproductivity and physiological response to different substrates for soil-less culture //Scientia. 2005. Vol. 106(2). P. 203-212.97

14. S cholberg J., McNeal B. L., Boote K. J. et al. Nitrogenstress on growth and nitrogen accumulation by field-grown tomato // Agronomy Journal.2000. Vol. 92. P. 159-167.15. S taugaitis G., Tarvydienë A. Sëklø ir tràðø normø átaka ávairiøveisliø tipø raudonøjø burokëliø derliui // Sodininkystë ir darþininkystë. 2004. 23(1).P. 144-152.16. T e i F., Benincasa P., Guiducci M. Effect of N availabilityon growth, N uptake, light interception and pfotosyntetic activity in processing tomato //Acta Horticulturae. 2002. 571. P. 209-216.17. T arakanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iðpaketo SELEKCIJA ÝR IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.18. U grinovic K. Effect of nitrogen fertilization on quality and yield ofred beet (Beta vulgaris var. Conditiva Alef. ) // Acta Horticulturae. 506.1999. P. 99-104.19. Z dravkovic M., Damjanovic M., Corokalo D. Theinfluence of fertilization on yield of different carrot varieties //Acta Horticulturae.1997. 462. P. 93-96.20. À ë å ê ñååâà Ò. Ï., Ïåðôèëüåâà Â. Ä., Êðèíèöûí Ã.Ã.Êîìïëåêñíîå îðãàííî-ìèíåðàëüíoe óäîáðåíèe ïðîëîíãèðîâàííîãî äåéñòâèÿíà îñíîâå òîðôà // Õèìèÿ ðàñòèòåëüíîãî ñûðüÿ. 1999. ¹ 4. Ñ. 53-59.21. Ãðèöåíêî Â., Äîëãîäâîðîâ Â. Å. Îñíîâûïðîãðàììèðîâàíèÿ óðîæàåâ ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ êóëüòóð. 1986. Ñ. 31-35.22. Äåðþãèí È.Ï., Êóëþêèí À.Í. Àãðîõèìè÷åñêèå îñíîâûñèñòåìû óäîáðåíèÿ îâîùíûõ è ïëîäîâûõ êóëüòóð. 1988. 269 c.23. Ï î ñ ò íèêîâ À.Â., Ðÿáûõ Ð. Ñ., Áàéêîâà Ñ.È. è äð.Îñîáåííîñòè âîçäåëûâàíèÿ îâîùíûõ êóëüòóð íà öåîëèòîâûõ ñóáñòðàòàõ âòåïëèöàõ // Èñïîëüçîâàíèÿ ïðèðîäíûõ öåîëèòîâ â íàðîäíîì õîçÿéñòâå.Íîâîñèáèðñê, 1991a. Ñ. 162-168.24. Ïîñòíèêîâ À.Â., Çåêóíîâ Ô.Â., Åëèñååâà Í. À.Îâîùíûå êóëüòóðû ïðè âûðàùèâàíèè íà öåîëèòå // Õèìèçàöèÿ ñåëüñêîãîõîçÿéñòâà. 1991b. ¹ 11. Ñ. 22-25.25. ß êîâëåâà Í. Í. Ýôôåêòèâíîñòü ðåñóðñîñáåðåãàþùèõòåõíîëîãèé âûðàùèâàíèÿ îâîùíûõ êóëüòóð íà öåîëèòñîäåðæàùèõ òåïëè÷íûõñóáñòðàòàõ. Ãàâðèø, 2004. ¹ 3. Ñ. 6-8.98

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 90-99.INFLUENCE OF NITROGEN FERTILIZER AND ZEOLITE ONPRODUCTIVITY AND MORPHOMETRICS INDICES OF RED BEETO. Bundinienë, È. Bobinas, P. DuchovskisSummaryThe possibilities of different nitrogen fertilizers have been investigated at theLithuanian Institute of Horticulture in 2004-2005. The experiments were carried outon the sandy or sandy-loam Calc(ar)i – Epihypogleyc Luvisols (LVg-p-w-cc). The aimsof investigation were to assess the efficacy of the influence of calcium ammonium nitre(CAN 27), nitrogen fertilizer with zeolite (CAN 27 with zeolite) and zeolite (commercialsign ZeoVit EcoAgro) and ammonium nitre (AN) on productivity and morphometricalindices (weight of root-crop and diameter of root-crop) of red beet. The highestmarketable yield (61.5 t ha -1 ) was obtained, when nitrogen fertilizer with zeolite (CAN27 with zeolite (N 90+ N 30) were used. The output of marketable yield composed 85%of total red beet yield. Using for fertilization ammonium nitre (N 90+ N 30) and puttingin the soil 25 t ha -1 zeolite, 59.5 t ha -1 marketable yield was obtained and output ofmarketable yield composed 81.2% of total yield. The highest weight of root-crop of redbeet (223.7 g) was obtained, when CAN 27 with zeolite was used. The biggest diameterof root-crop (70.4 mm) was obtained, when CAN 27 was used. The weight of crop-rootimpact the total and marketable yield by 37%, the diameter – by 36% and 35%,respectively.Key words: calcium ammonium nitre, diameter of root-crop, marketable yield,nitrogen fertilize with zeolite, zeolite, weight of root-crop.99

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 100-109.RAUDONØJØ BUROKËLIØ ILGIAI ANGLIAVANDENIØIR AZOTO MEDÞIAGØ DINAMIKA ÞYDËJIMOINDUKCIJOS IR EVOKACIJOS TARPSNIAISJûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, Povilas DUCHOVSKIS,Pranas VIÐKELIS, Danutë PETRONIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: J.Siksnianiene@lsdi.ltTirti raudonøjø burokëliø (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) Ilgiai þydëjimoiniciacijos procesai pasodø laikymo metu ir organiniø medþiagø kaita þydëjimoindukcijos bei evokacijos tarpsniais. Burokëliø pasodai auginti LSDI darþoviø bandymolaukuose pagal institute taikomas technologijas. Burokëliø ðakniavaisiai laikytisaugykloje, +1 +4°C temperatûroje. Mëginiai analizëms imti kas mënesá (nuo spalioiki balandþio). Pasodai á laukà pasodinti geguþës mën., pavyzdþiai analizëms imti kas10 dienø. Burokëliø þydëjimo indukcijos procesai tæsiasi per visà laikymo laikà, opasodinus burokëliø pasodus á laukà, prasideda evokacijos procesai. Pereinant iðþydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, burokëliø ðakniavaisiuose vyksta atsarginiømedþiagø hidrolizë, sacharozës ir bendrojo cukraus kiekio maþëjimas bei invertuotocukraus ir azoto medþiagø sintezë. Bendro cukraus ir azoto santykis, pereinant iðþydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, sumaþëja.Reikšminiai þodþiai: azoto medþiagos, cukrûs, evokacijos tarpsniai, raudoniejiburokëliai, þydëjimo indukcija.Ávadas. Þiemojanèiø, dvimeèiø ir daugiameèiø augalø þydëjimo iniciacijàsudaro tokie pagrindiniai etapai: þydëjimo indukcija, evokacija, þiedø iniciacija,gametø iniciacija ir þydëjimo stimulo komplekso destrukcija (Duchovskis, 1996,2000).Vienas sudëtingiausiø þydëjimo iniciacijos etapø yra evokacija, kai vykstaaugalo ontogenezës posûkis nuo vegetatyvinës morfogenezës iki generatyviniøstruktûrø formavimo. Evokacijos metu apikalinëse meristemose daug kartøpadidëja làsteliø mitotinis aktyvumas, branduoliø ir branduolëliø dydis,pasikeièia jø struktûra, padaugëja mitochondrijø, plastidþiø bei vakuoliø,pasikeièia jø struktûra, atsiranda naujø, reproduktyviø baltymø (Áåðíüå ir kt.,1985, Kulka, 1998). Evokacijos procesuose, be hormoniniø ir fermentiniøsistemø, dalyvauja ir trofinës medþiagos. Kol kas visai neaiðkus baltymømetabolizmo klausimas ávairiais þydëjimo iniciacijos etapais. Tai ypaè aktualu100

evokacijos etape, kai vyksta pirmøjø reproduktyviø baltymø sintezë (Wiebe,1989). Bandoma árodyti, kad þydëjimo iniciacijos procesus lemia C/N (bendrojocukraus/azoto) santykis augaluose arba kiti trofiniai veiksniai (Chinoy, 1969,Tran Thanh Van, Trink, 1978. Öûáóëüêî, 1979). Burokëliø ðakniavaisiuoseyra apie 14-16% tirpiø sausøjø medþiagø, 8-12% cukrø, ið kuriø svarbiausiasacharozë. Burokëliø lapuose yra daugiau azoto junginiø negu ðakniavaisiuose,didþiàjà jø dalá sudaro baltymai (albuminai, globulinai). Lapuose irðakniavaisiuose yra daug askorbo rûgðties (20-21 mg 100g -1 ), vitaminø B 1, B 2, Pir PP (Êðàñî÷êèí, 1971).Angliavandeniø ir azoto medþiagø metabolizmas evokacijos metu maþaityrinëtas. Tuomet þydëjimo stimulas nestabilus, gali vykti jo destrukcija (Wiebe,1989). Dël þydëjimo stimulo destrukcijos apikalinë meristema gali gráþti ávegetatyvinæ bûsenà (II organogenezës etapas) (Äóõîâñêèé, 1983, Duchovskis,1998). Neaiðku, kokie angliavandeniø ir azoto medþiagø metabolitiniaipasikeitimai gali ávykti dël tokiø pakitimø.Darbo tikslas – ištirti Ilgiai raudonøjø burokëliø angliavandeniø ir azotomedþiagø dinamikà þydëjimo indukcijos bei evokacijos metu.Tyrimo sàlygos ir metodai. Tyrimai atlikti 2003-2005 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto (LSDI) Augalø fiziologijoslaboratorijoje. Raudonøjø burokëliø (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) Ilgiaipasodai auginti LSDI darþoviø bandymø laukuose pagal institute taikomastechnologijas. Nuimti burokëliai laikyti saugykloje, +1 – +4°C temperatûroje.Mëginiai analizëms imti kas mënesá (nuo spalio iki balandþio) per visà laikymolaikà ir kas 10 dienø pasodus pasodinus á laukà (geguþës mën.). Kiekvienàkartà analizuota po tris pasodus kiekvienos dydþio frakcijos (1 lentelë).Nustatytas augalø organogenezës etapas, þydëjimo iniciacijos tarpsnis, cukrøir azoto medþiagø kiekis. Organogenezës etapai nustatyti pagal F. Kupermanmokyklos sukurtà raidos periodizacijà bei metodologijà (Êóïåðìàí ir kt.,1982), þydëjimo indukcijos ir evokacijos tarpsniai – pagal P. Duchovská(Duchovskis, 2004).1 lentelë. Raudonøjø burokëliø ðakniavaisio skersmuo, cmTable 1. Diameter of red beet root-crop, cmVeislëI frakcija / faction III frakcija / faction IICultivar 2003-2004 m. 2004-2005 m. 2003-2004 m. 2004-2005 m.Ilgiai 6,25 ± 0,373 8,08 ± 0,364 4,34 ± 0,403 3,92 ± 0,1852003 m. balandþio ir geguþës vidutinë paros oro temperatûra buvo ðiektiek aukðtesnë uþ daugiametá vidurká (2 lentelë). Vasara buvo ðilta, drëgmëspakako. Burokëliams dygti ir augti buvo geros sàlygos. 2004 m. geguþës ir birþeliovidutinë paros oro temperatûra buvo þemesnë uþ daugiametá vidurká, o krituliøiðkrito daugiau. Liepos mënuo buvo kiek vësesnis ir sausesnis, rugpjûtá iðkritogerokai daugiau krituliø negu daugiametis vidurkis. Burokëliams augti tai buvogana geri metai.101

2 lentelë. Meteorologinës sàlygos raudonøjø burokëliø vegetacijosmetuTable 2. Meteorological conditions during red beet vegetationOro temperatûra / Air temperature, °CMënuoMonth 2003 m. 2004 m.1924-2000 m.vidurkis / averageKrituliai / Precipitation, mm2003 m. 2004 m.1924-2000 m.vidurkis / averageBalandis / April 7,5 9,6 5,8 32,3 32,3 42,0Geguþë / May 15,7 10,7 11,9 45,1 46,2 43,7Birželis / June 15,4 13,7 16,6 57,1 77,4 50,4Liepa / July 20,1 16,1 17,6 118,0 50,4 71,8Rugpjûtis / August 17,5 16,7 16,3 52,4 123,4 75,8Rugsëjis / September 12,8 11,6 12,0 27,9 36,2 30,0Kauno meteorologinë stotis, 2003-2004 m. / Kaunas Meteorological Station, 2003-2004Cheminës analizës atliktos LSDI Biochemijos ir technologijoslaboratorijoje naudojamais tyrimø metodais: tirpios sausosios medþiagos –nustatytos refraktometru (Ìåòîäû..., 1987), (skaitmeninis refraktometrasATAGO), cukrus – AOAC metodu (AOAC, 1990), sausosios medþiagosgravimetriðkai, iðdþiovinus 105°C temperatûroje iki nekintamos masës (Manuals,1986), baltymø kiekis – Kjeldalio metodu (Nx6,25).Cheminës sudëties rezultatai matematiðkai apdoroti Microsoft Exselprograma. Apskaièiuota standartinë paklaida.Rezultatai. Raudonøjø burokëliø augimo kûgeliai laikymo metu buvoII organogenezës etape. Prasidëjus burokëliø pasodø vegetacijai, kai jiepasodinti á laukà, augimo kûgeliai perëjo á evokacijos tarpsná. Raudonøjøburokëliø augimo kûgelio skersmuo II organogenezës etape kito nuo 0,13 iki0,16 mm, III etape – nuo 0,25 iki 0,27 mm, IV etape – nuo 0,43 iki 0,52 mm(3 lentelë).3 lentelë. Ilgiai raudonøjø burokëliø augimo kûgeliø skersmuo þydëjimoindukcijos ir evokacijos tarpsniais, mmTable 3. Apex diameter of red beet cultivar Ilgiai during flowering induction andevocation stages, mmMetaiYearÞydëjimo indukcija,II organogenezës etapasFlowering induction,organogenesis stage III frakcijafaction III frakcijafaction III evokacijos tarpsnis,III organogenezës etapasEvocation stage I,organogenesis stage IIII frakcijafaction III frakcijafaction IIII evokacijos tarpsnis,IV organogenezës etapasEvocation stage II,organogenesis stage IVI frakcijafaction III frakcijafaction II2003-2004 m. 0,14±0,026 0,13±0,021 0,25±0,001 0,25±0,021 0,52±0,044 0,43±0,0412004-2005 m. 0,16±0,023 0,15±0,020 0,27±0,017 0,25±0,004 0,52±0,020 0,50±0,0122003-2004 m., raudoniesiems burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos(II organogenezës etapo) á evokacijos (III – IV organogenezës etapà) tarpsná,daigiau kaip 3% sumaþëjo sausøjø medþiagø kiekis (4 lentelë). 2004-2005 m.Ilgiai burokëliø ðakniavaisiuose rasta maþiau sausøjø medþiagø. Tam átakos102

galëjo turëti didelis krituliø kiekis vasaros pabaigoje ir rudená. Tais metais,burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, sausøjømedþiagø kiekis sumaþëjo 1,5-2,6%.4 lentelë. Sausøjø medþiagø dinamika raudonøjø burokëliø Ilgiaišakniavaisiuose, %Table 4. The dynamics of dry matter in red beet Ilgiai root crop, %I frakcija / Faction III frakcija / Faction IIMetaiYearorganogenezës etapasorganogenesis stageorganogenezës etapasorganogenesis stageII III-IV II III-IV2003-2004 m. 14,6 ± 0,47 11,1 ± 0,86 14,5 ± 0,43 11,3 ± 0,152004-2005 m. 11,5 ± 0,23 10,0 ± 0,92 12,3 ± 0,27 9,7 ± 0,79Ilgiai burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná,invertuoto cukraus padaugëjo (1pav.). 2003-2004 m. I frakcijos ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos metu invertuoto cukraus kiekis kito nuo 0,42 iki 1,19%(1A pav.), o II frakcijos – nuo 0,29 iki 2,94% (1C pav.). 2004-2005 m. I frakcijosðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos metu invertuoto cukraus kiekis kito nuo0,25 iki 0,76% (1B pav.), II frakcijos – nuo 0,32 iki 1,22% (1D pav.). Evokacijosmetu invertuoto cukraus 2003-2004 m. padaugëjo iki 1,63-3,16% (1A, C pav),2004-2005 m. – iki 1,16-1,58% (1B, D pav.).3,53,02,52,01,51,00,50Mënuo / 10Month IIA%%3,53,02,52,01,51,00,50Mënuo / 10Month IIC11III frakcija / faction I2003-2004 m.12II01II02II03II04IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2003-2004 m.05II11 12 01 02 03 04 05II II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05III05IV05IV3,53,02,52,01,51,00,50Mënuo /MonthB2004-2005 m.1 pav. Invertuoto cukraus dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliø ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 1. The dynamics of inverted sugar in red beet Ilgiai root-crop during flowering inductionand evocation%%3,53,02,52,01,51,009II0,5009Mënuo /IIMonthD10II10III frakcija / I faction11II12II01II02II03II04IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2004-2005 m.11 12 01 02 03 04II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05II05III-IV05III-IV103

Sacharozës kiekis, pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná,sumaþëjo (2 pav.). 2003-2004 m. þydëjimo indukcijos tarpsniu sacharozës kiekisburokëliø ðakniavaisiuose kito nuo 6,34 iki 9,43% (2A, C pav.), 2004-2005 m. –nuo 5,26 iki 9,62% (2B, D pav.). Evokacijos tarpsniu sacharozës kiekis kitonuo 3,42 iki 3,99% (2 pav).Bendro cukraus kitimo dinamika burokëliø ðakniavaisiuose tokia pati, kaipir sacharozës (3 pav.).%1086420Mënuo 10Month IIA%1086420MënuoMonthC10II11II11III frakcija / I faction2003-2004 m.12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2003-2004 m.12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05III05IV05IV%I frakcija / I faction2004-2005 m.2 pav. Sacharozës dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliø ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 2. The dynamics of saccharose in red beet Ilgiai root-crop during flowering inductionand evocationPirmosios frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose bendro azoto kiekis kito nuo1,43 iki 1,94% (2003-2004 m.) bei 1,62-2,13% (2004-2005 m.), bet statistiðkaipatikimø skirtumø nebuvo (4A, 4B pav.). Pastebëta tendencija, kad, pereinantið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, bendro azoto padaugëjo.2003-2004 m. antrosios frakcijos burokëliø ðakniavaisiuose þydëjimo indukcijosetape bendras azoto kiekis kito nuo 1,62 iki 2,18%, o evokacijos tarpsniupadidëjo iki 2,0-2,18% (4C pav.). 2004-2005 m. þydëjimo indukcijos tarsniubendras azoto kiekis kito nuo 1,48 iki 1,86%, o evokacijos tarpsniu sumaþëjoiki 1,42% (4D pav.).Ilgiai burokëliams ið þydëjimo indukcijos perëjus á evokacijos tarpsná, tirpiøsausøjø medþiagø sumaþëjo (5 pav). 2003-2004 m. burokëliø ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos tarpsniu ðios medþiagos kito nuo 10,3 iki 13,6% (5A, Cpav.), 2004-2005 m. – nuo 8,9 iki 12,8% (5B, D pav.). Evokacijos tarpsniutirpiø sausøjø medþiagø sumaþëjo iki 8,5-10,8% (5 pav.).1086420Mënuo 09Month IIB%1086420MënuoMonthD09II10II10II11 12 01 02 03 04II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2004-2005 m.11 12 01 02 03 04II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05II05III-IV05III-IV104

121086420Mënuo / 10Month IIA%%121086420Mënuo /MonthC10II11III frakcija / I faction2003-2004 m.12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2003-2004 m.11II12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05III05IV05IV2004-2005 m.3 pav. Bendro cukraus dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliø ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 3. The dynamics of total sugar in red beet Ilgiai root-crop during flowering inductionand evocation%121086420Mënuo /MonthB%1210864209II0Mënuo / 09Month IID10II10III frakcija / I faction11II12II01II02II03IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage2004-2005 m.04IIII frakcija / II faction11 12 01 02 03 04II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05II05III-IV05III-IV2,52,0I frakcija / I faction2003-2004 m.2,52,0I frakcija / I faction2004-2005 m.%1,51,0%1,51,00,50,50Mënuo / 11Month IIA12II01 02 03 04II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05III05IV0Mënuo / 10Month IIB11II12II01II02II03II04IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05III-IV2,52,0II frakcija / II faction2003-2004 m.2,52,0II frakcija / II faction2004-2005 m.1,51,5%1,0%1,00,50Mënuo / 11Month IIC12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05IV4 pav. Bendro azoto dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliø ðakniavaisiuoseþydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 4. The dynamics of total sugar in red beet Ilgiai root-crop during flowering inductionand evocation1050,50Mënuo /MonthD10II11II12II01II02II03IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage04II05II05III-IV

1614121086420Mënuo / 10Month IIA%11III frakcija / I faction2003-2004 m.12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05IV1614121086420Mënuo / 09Month II%B10III frakcija / I faction2004-2005 m.11 12 01 02 03II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage04II05II05III-IV1614121086420Mënuo / 10Month IIC%11IIII frakcija / II faction2003-2004 m.12 01 02 03 04 05II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05III05IV1614121086420Mënuo / 09Month IIDII frakcija / II faction2004-2005 m.10 11 12 01 02 03II II II II II IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage5 pav. Tirpiø sausøjø medþiagø dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliøðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 5. The dynamics of soluble dry matter in red beet cultivar Ilgiai root-crop duringflowering induction and evocationBendro cukraus ir azoto santykis þydëjimo indukcijos pradþioje kito nuo4,3 iki 4,6, o þydëjimo indukcijos pabaigoje padidëjo iki 7,0 (6 pav.). Ilgiaiburokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, bendrocukraus ir azoto santykis sumaþëjo iki 1,8-3,4.Aptarimas. Burokëliai, kaip ir kiti dvimeèiai augalai, pirmaisiais metaissuformuoja lapø skrotelæ, o kitais metais po foto- ir termoindukcijos procesørudená bei þiemà vystosi þiedynstiebiai. Rudená, trumpëjanèio fotoperiodosàlygomis, dalyvaujant fitochromo sistemai, lapuose formuojasi fotoindukcijosstimulas, kuris transportuojamas á apikalines meristemas ir deblokuoja þiedynoaðies formavimosi genus. Saugykloje dël þemø teigiamø temperatûrø þydëjimoindukcijos tarpsnio stimulas formuojasi augimo kûgeliuose, vyksta þiedynoelementø formavimosi genø raiðka (Duchovskis, 2000). Ðis procesas tæsiasi visàlaikymo laikotarpá. Kitø darþoviø augimo kûgelio þiedyno aðies difernciacijaprasideda saugykloje (Duchovskis ir kt., 2000, Ðikðnianienë ir kt., 2004). Tikpasibaigus termoindukcijos tarpsniui, prasideda þiedyno aðies diferenciacija,t.y. vyksta evokacijos procesai (3 lentelë).Ilgiai raudonøjø burokëliø ðakniavaisiams pereinant ið þydëjimo indukcijos(II organogenezës etapas) á evokacijos (III – IV organogenezës etapas) tarpsnásumaþëjo sausøjø medþiagø (3 lentelë), sacharozës (2 pav.) ir bendrojo cukraus(3 pav.) bei tirpiø sausøjø medþiagø kiekis (5 pav.). Tai ið dalies galima paaiðkintituo, kad tamsoje nevyksta fotosintezë, o augalai kvëpuoja ið sukauptø atsargø.Kita vertus, vyksta polimeriniø medþiagø hidrolizës procesai. Panaðûs reiðkiniaipastebëti ir kitø dvimeèiø augalø evokacijoje (Duchovskis ir kt., 2000,%04II05II05III-IV106

Ðikðnianianë ir kt., 2004). Ilgiai burokëliams pereinant ið þydëjimo indukcijos áevokacijos tarpsná, invertuoto cukraus padaugëjo (1pav.), o pereinant iðI evokacijos tarpsnio (III organogenezës etapas) á II (IV organogenezës etapas)– sumaþëjo. Tokios pat tendencijos nustatytos ir baltagûþiø kopûstø bei morkø(Duchovskis ir kt., 2000, Ðikðnianianë ir kt., 2004). II frakcijos burokëliøðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos pabaigoje (II organogenezës etapas)padaugëjo invertuoto cukraus, nors dar nebuvo matyti apikaliniø meristemøstruktûriniø pokyèiø. Tuo metu nustatytas ir polifenoloksidazës izoformø kiekiokitimas (Ðikðnianianë, 2005). Tai árodo, kad augalø ðakniavaisiuose vykstaintensyvûs morfogenetiniai procesai, aktyvëja meristemogeniniø zonø mitotinëveikla, sintetinami metabolitai, reikalingi kitam þydëjimo iniciacijos etapui –evokacijai (Duchovskis, 1996). Þydëjimo indukcijos pabaigoje (II organogenezësetapas) pastebëtas sacharozës kiekio maþëjimas. Manoma, kad sacharozëvaidina svarbø vaidmená evokacijos procesuose, nes veikiama b-fruktofuranozidazës skyla á gliukozæ ir fruktozæ, kurios yra svarbios làsteliøenergetinës medþiagos, pagrindiniai kvëpavimo substratai (Kulka, Rejowski,1998). Pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, sintetinamibaltyminiai metabolitai, reikalingi evokacijos tarpsniui, todël padidëja bendrasazoto kiekis (4 pav.).Bendro cukraus ir azoto santykis þydëjimo indukcijos pabaigoje padidëjo,nes padaugëjo bendro cukraus kiekis (6 pav.). Ilgiai burokëliams pereinant iðþydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, bendro cukraus ir azoto santykissumaþëjo, nes ðakniavaisiuose sparèiai vyko evokacijos tarpsnio metabolitiniaibei morfogenetiniai procesai (Kulka, Rejowski, 1998).876543210Mënuo / 11Month IIA%876543210Mënuo / 11Month IIC%12III frakcija / I faction2003-2004 m.01II02II03II04IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stageII frakcija / II faction2003-2004 m.12II01II02II03II04IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage05II05II05III05III05IV05IV6 pav. Bendro cukraus ir azoto santykio dinamika Ilgiai raudonøjø burokëliøðakniavaisiuose þydëjimo indukcijos ir evokacijos metuFig. 6. The dynamics of total sugar and nitrogen ratio in red beet cultivar Ilgiai root-cropduring flowering induction and evocation107876543210Mënuo /MonthB% %10II876543210Mënuo / 10Month IIDI frakcija / I faction2004-2005 m.11II12II01II02II03IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage11II04IIII frakcija / II faction2004-2005 m.12II01II02II03IIOrganogenezës etapasOrganogenesis stage04II05II05II05III-IV05III-IV

Išvados. Burokëliø pasodø augimo kûgeliuose termoindukcijos procesaivyksta dël þemø teigiamø temperatûrø saugykloje, o evokacijos procesaiprasideda, kai pasodai pasodinami á laukà.Pereinant ið þydëjimo indukcijos á evokacijos tarpsná, burokëliøðakniavaisiuose vyksta atsarginiø medþiagø hidrolizë, invertuoto cukraus ir azotomedþiagø sintezë, sumaþëja sacharozës ir bendro cukraus kiekis.Ilgiai burokëliams ið þydëjimo indukcijos perëjus á evokacijos tarpsná,bendro cukraus ir azoto santykis sumaþëja.Gauta2005 12 02Parengta spausdinti2006 03 04Literatûra1. A O A C. Sucrose in fruits and fruit products // Official Methods of Analysis,Arlington: VA, 1990. 922 p.2. Chinoy J. J. A new concept of flowering on the basis of molecular andsubmolekular events occurring into shoot apex and the leaf of wheat // Indian J. PlantPhysiol. 1969. V. 12. 67 p.3. D u c h o v s k i s P. Model of Flowering Initiation in Perennial Plants //Theoretical and practical Problems in modern Physiology of Cultured Plants. Collectionof Scientific Articles. Babtai, LIH. 1996. P. 15-25.4. Duchovskis P. Photomorphogenetic effects in flowering initiation withinperennial plants // Biologija. 1998. No. 3. P. 42-44.5. Duchovskis P. Þiemojanèiø augalø þydëjimo indukcijos bei evokacijosdviejø tarpsniø koncepsija // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2000. T. 19(3)-1. P. 3-10.6. Duchovskis P., Ðikðnianienë J., Bobinas È.,Viðkelis P. Baltagûþiø kopûstø peroksidazës ir orto-difenoloksidazës izofermentøbei kai kuriø organiniø medþiagø dinamika evokacijos etape // Sodininkystë irdarþininkystë. Babtai, 2000. T. 19(3)-1. P. 309-316.7. Duchovskis P. Þiemojanèiø augalø þydëjimo iniciacija // Sodininkystëir darþininkystë. Babtai, 2004. T.23(2). P. 3-11.8. Manuals of food quality control // Food analysis: general techniques,additives, contaminants, and composition. Rome: FAO, 1986. 205 p.9. Kulka K., Rejowski A. Biochemia. Olsztyn: Wydawnictwo ART,1998. 609 p.10. Ðikðnianienë J. B., Duchovskis P., Viðkelis P.,Karklelienë R., Samuolienë G. Valgomøjø morkø (Daucus sativusRöhl.) angliavandeniø ir azotiniø medþiagø dinamika evokacijos metu // Sodininkystëir darþininkystë. Babtai, 2004. T. 23(2). P. 137-142.11. Ð i k ð n i a n i enë J. B. Raudonøjø burokëliø (Beta vulgaris L. var.Conditiva Alef.) peroksidazës ir polifenoloksidazës izofermentø dinamika þydëjimoindukcijos ir evokacijos tarpsniais // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2005. 24(4).P. 112119.12. T ran Thanh Van M., Trink H. Morphogenesis in thin celllayers: concept, methodology and results. Calgary (Canada), 1978. P. 37-48.13. W iebe H.-J. Vernalisation von wichtigen Gemûsearten–Ein108

Ûberblick // Gartenbauwissenchaft. 1989. 54. P. 97-104.14. Áåðíüå Æ., Êèíå Æ.-Ì., Ñàêñ Ð. Ôèçèîëîãèÿ öâåòåíèÿ //Ïåðåõîä ê ðåïðîäóêòèâíîìó ðàçâèòèþ. Ìîñêâà: Àãðîïðîìèçäàò, 1985. 2. 317 ñ.15. Äóõîâñêèé Ï., Ðæàíîâà Å. È. Òåìïû è îñîáåííîñòèîðãàíîãåíåçà ðàéãðàñà ïàñòáèùíîãî (Llium perenne L.) â åñòåñâåííûõ èèñêóñòâåííûõ óñëîâèÿõ âûðàùèâàíèÿ // Ñåëüñêîõîçÿéñâåííàÿ áèîëîãèÿ.1983. ¹ 9. Ñ. 52-55.16. Êðàñî÷êèí Â. Ò. Õàðàêòåðèñòèêà ñåìåéñòâà Ìàðåâûõ èëèÑîëÿíêîâûõ, Chenopodiaceae Less. // Êóëüòóðíàÿ ôëîðà ÑÑÑÐ /Êîðíåïëîäíûå ðàñòåíèÿ. Ëåíèíãðàä, 1971. Ò. ÕIX. C. 7-266.17. Êóïåðìàí Ô. Ì., Ðæàíîâà Å. È., Ìóðàøåâ Â. Â. èäð. Áèîëîãèÿ ðàçâèòèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1982. 343 c.18. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàñòåíèé / Ïîä ðåä. À.È.Åðìàêîâà. Ëåíèíãðàä, 1987. 431 c.19. Öûáóëüêî Â. Ñ. Àíàëèç ýêñïåðèìåíòàëüíîé îáîñíîâàííîñòèîñíîâíûõ òåîðèé è ãèïîòåç áèîëîãè÷åñêîé ïðèðîäû ôîòîïåðèîäèçìà //Ôèçèîëîãèÿ è áèîõèìèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. 1979. Ò. 29, ¹ 4. Ñ. 258-264.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 100-109.THE DYNAMICS OF CARBOHYDRATES AND NITRIC SUBSTANCESOF RED BEET ILGIAI AT FLOWERING INDUCTION ANDEVOCATION STAGESJ. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis, D. PetronienëSummaryThe processes of flowering initiation of red beet (Beta vulgaris L. var. ConditivaAlef.) Ilgiai during storage of plantings and the variation of organic substances duringflowering induction and evocation periods were investigated. Beet plantings were grownin experimental fields of LIH according to the technologies applied at the Institute.Beet root-crops were stored in storage at the temperature of +1 – +4°C. The samplesfor analyses were taken each month (from October up till April). Plantings were plantedin field in May and the samples for analyses were taken every 10 days. The processes ofbeet flowering induction continue during all the period of watering, and when beetplantings are planted in field evocation processes start up. During transitional periodfrom flowering induction to evocation, hydrolysis of reserve substances, decrease of theamount of saccharose and total sugar and synthesis of inverted sugar and nitric substancesoccur. The ratio of the total sugar and nitrogen during transition from flowering inductionto evocation decreases.Key words: evocation periods, flowering induction, nitric substances, red beet,sugars.109

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 110-115.VALGOMOSIOS MORKOS ÛKINIØ IR BIOLOGINIØSAVYBIØ ÁVERTINIMASRasa KARKLELIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: R.Karkleliene@lsdi.lt2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirta ir ávertintaperspektyviø lietuviðkø ir uþsieniniø veisliø bei hibridø valgomosios morkos (Daucussativus Röhll.) ûkinës ir biologinës savybës. Tirtos Nanto tipo Svalia F 1, Garduolës,Flamanka F 1, Tempo F 1, Primo F 1, Bersky F 1, Senior F 1, Valor F 1, Major F 1, Jaguar F 1, Tito,Magi, Monanta, Nantes/Berlikum tipo Skalsa F 1bei Berlikum tipo Bangor F 1morkos.Iðtirti morfologiniai poþymiai (ðakniavaisio ilgis, skersmuo ir masë), ávertintas derliusir karotino kiekis morkose. Nustatyta, kad ilgiausi (23,9 cm), didþiausio skersmens(4,3 cm) ir masës (166,7 g) šakniavaisiai yra Bangor F 1morkø. Ðios morkos derlingos,puikios prekinës iðvaizdos. Lietuviðkos selekcijos morkose vidutiniðkai susikaupia19,4 mg 100 g -1 karotino.Reikšminiai þodþiai: derlius, hibridai, karotinas, morfologiniai poþymiai, morkos,veislës.Ávadas. Morkos Lietuvoje yra vienos ið svarbiausiøjø darþoviø. Mûsø klimatosàlygomis sukurtose morkose daug karotino, jos derlingos (Armolaitienë, 1997;Gauèienë, 1996; Gauèienë, 1997; Gauèienë, Viðkelis, 2001). Morkø ðakniavaisiøkokybæ lemia ne tik genotipas, bet ir dirvoþemis bei augimo sàlygos. Kiekvienosveislës morkos skirtingai reaguoja á augimo sàlygas (Gauèienë, Viðkelis, 2001;Rosenfeld ir kt., 1997; Wiebe, 1987). Morkos grupuojamos pagal ðakniavaisioformà á tipus. Tirti pasirinktos trijø panaðiø tipø morkø veislës ir hibridai:Nantes, Nantes/Berlikum ir Berlikum. Nantes tipo morkos – cilindrinës, bukuar ðiek tiek smailëjanèiu galu, 15-18 cm ilgio, 2,5-4,0 cm skersmens.Nantes/Berlikum – labai panaðios á Nantes tipo morkas, tik storesnës, 3,5-5,0skersmens, iki 400 g masës. Berlikum tipo morkos – ilgos, cilindrinës, stambios,buku ar ðiek tiek smailëjanèiu galu, 20-25 cm ilgio, 3,0-5,0 cm skersmens(Gauèienë, 2001). Morkø sëklos geriausia dygsta, kai dirva 16-18°C, oras – 16-20°C ðilumos, pakanka drëgmës. Vegetacijos metu morkoms palankiausia 15-20°C temperatûra. Intensyvaus ðakniavaisiø augimo metu morkoms nuolatreikia drëgmës, nes be jos pablogëja ðakniavaisiø kokybë (Gauèienë, 2001).110

Tyrimø tikslas – ištirti ir palyginti lietuviðkø ir uþsieniniø veisliø bei hibridøvalgomàsias morkas, ávertinti ðakniavaisiø morfologinius poþymius, karotinokieká bei derliø.Tyrimo sàlygos ir metodai. 2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institute tirtos lietuviðkø ir uþsieniniø veisliø ir hibridø morkos.Kontroliniu variantu pasirinktos Nantes tipui priklausanèios perspektyvios, sudaug karotino lietuviðkos morkos Svalia F 1.Tyrimai vykdyti bandymø lauko sëjomainoje, priesmëlio ir lengvo priemoliodirvoþemyje. Morkos kasmet sëtos geguþës antràjà dekadà, rankine sëjamàja,vagotoje dirvoje, 70 cm tarpueiliais, dviem eilutëmis. Morkø derlius visais tyrimometais nuimtas spalio pirmàjà dekadà. Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 .Bandymo variantai kartoti tris kartus. Morkø ðakniavaisiø morfologiniaipoþymiai ( ilgis, skersmuo) ir derliaus duomenys apdoroti dispersinës analizësmetodu (Tarakanovas, Raudonis, 2003). Biochemijos ir technologijoslaboratorijoje Murri metodu nustatytas karotinas (Åðìàêîâ, 1987).2003 m. pavasaris buvo ðiltas ir lietingas, morkos greitai sudygo ir tolygiaiaugo. Drëgmës trûko tik rugpjûèio – rugsëjo mën., tai pristabdë ðakniavaisiøaugimà. Nors krituliø tuo laikotarpiu buvo nedaug, taèiau saulëtø valandøbuvo daugiau uþ vidutinius daugiameèius duomenis (15%), tais metais morkosesusikaupë daugiau karotino.2004-2005 m. pavasará vyravo sausesni ir ðaltesni orai. Morkos dygonevienodai, taèiau vegetacijos viduryje ir iki derliaus ëmimo augo gana gerai.Daugiau palijo rugpjûèio – rugsëjo mën., o rugpjûèio mën. tebuvo 15°Ctemperatûra. Tai turëjo átakos morkø ðakniavaisiø kokybei ir derliui.Rezultatai. Visø veisliø ir hibridø morkos pasiþymëjo derlingumu ir puikiaiðorine kokybe. Derliø ir iðorinæ ðakniavaisiø kokybæ lemia veislës ar hibridogenetinë prigimtis bei meteorologinës sàlygos. Lietuvoje labiausiai paplitusiosNantes tipo morkos, kuriø ðakniavaisiai yra vienodos formos, apie 18-20 cmilgio ir 3,6-4,0 cm skersmens. Lietuviðkos selekcijos morkø ðakniavaisiø ilgiskinta nuo 17,9 cm iki 19,5 cm (1 lentelë). Ilgiausiais ðakniavaisiais pasiþymëjoBerlikum tipo Bangor F 1ir Nantes tipo Major F 1morkos. Didþiausia ðakniavaisiomase iðsiskyrë Bangor F 1(166,7 g) ir Garduolës (157,3 g) morkos. Smulkiausišakniavaisiai buvo Tempo F 1ir Primo F 1morkø.Vienas pagrindiniø morkø kokybës rodikliø yra karotino kiekis jose. Mûsøtyrimø duomenimis, daugiausia karotino susikaupë kontrolinio varianto SvaliaF 1(20,3 mg 100 g -1 ) ir Skalsa F 1(19,2 mg 100 g -1 ) morkose. Ið uþsieniniø karotinokiekiu iðsiskyrë Flamanka F 117,3 mg 100 g -1 ir Bersky F 1(17,1 mg 100 g -1 )morkos (pav.). Maþiausiai karotino susikaupë prancûziðkose Valor F 1morkose(10,8 mg 100 g -1 ). Kas metai palyginus karotino kieká, matyti, kad 2003 m., kairugpjûtá ir rugsëjá buvo saulëti orai, morkose susikaupë daigiau karotino.Vidutiniðkai tais metais morkose susikaupë 15,8 mg 100 g -1 , o 2004 m. –13,8 mg 100 g -1 karotino.111

1 lentelë. Valgomøjø morkø morfologiniø poþymiø rodikliaiTable 1. Evaluation of edible carrot morphological parametersBabtai, 2003-2005 m.Veislës ir hibridaiŠakniavaisio / Root-cropCultivars and hybrids ilgis / length, cm skersmuo / diameter, cm masë / weight, gSvalia F 1 17,9 4,0 115,7Skalsa F 1 19,3 4,0 127,3Garduolës 19,5 3,8 157,3Flamanka F 1 21,1 4,1 90,0Tempo F 1 17,4 3,1 105,0Primo F 1 18,7 3,3 95,0Bersky F 1 18,6 3,9 113,3Bangor F 1 23,9 4,3 166,7Senior F 1 22,0 4,3 130,0Valor F 1 21,3 4,0 140,0Major F 1 22,8 4,0 123,3Jaguar F 1 20,7 3,4 133,3Tito 18,3 3,2 143,3Magi 18,7 3,6 110,0Monanta 21,2 3,6 114,0Vidurkis / Average 20,1 3,8 124,3R 05 1,46 0,40 13,5025Karotinas / Content of carotene, mg 100 g -1201510502003 m. 2004 m. Vidurkis / Average1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16Veislë / VarietyPav. Karotino kiekis ávairiø veisliø ir hibridø morkoseFig. Amount of carotene in various carrot cultivars and hybridsBabtai, 2003-2004Ávertinus morkø derliø ir jo struktûros elementus, nustatyta, kad á aplinkossàlygas maþiau reaguoja lietuviðkos selekcijos morkos. Jø bendras derlius estinuo 56,4 t/ha iki 60,5 t/ha, prekingumas – 71,87-81,9% (2 lentelë). Trejø metø112

duomenimis, bendruoju derliumi labiausiai iðsiskyrë Tito morkos (68,2 t/ha),taèiau daug jø buvo neprekinës iðvaizdos (prekingumas – 58,2%). Gera prekineiðvaizda iðsiskyrë Bangor F 1morkos, jø prekingumas – 84,7%. Ðiø morkøbendrasis derlius buvo 64,8 t/ha. Maþiausias bendrasis derlius uþaugo Jaguar F 1morkø (46,9 t/ha).2 lentelë. Morkø derliaus ávertinimasTable 2. Estimation of carrot yieldBabtai, 2003-2005 m.Veislës ir hibridaiDerlius / Yield, t/haPrekinio derliaus išeigaCultivars and hybrids bendrasis / total prekinis / marketable Output of marketable yield, %Svalia F 1 60,5 49,2 81,3Skalsa F 1 56,4 46,2 81,9Garduolës 56,7 40,7 71,8Flamanka F 1 61,2 43,4 70,9Tempo F 1 56,0 37,4 66,8Primo F 1 51,3 39,7 77,4Bersky F 1 52,7 39,2 74,4Bangor F 1 64,8 54,9 84,7Senior F 1 50,1 36,8 73,5Valor F 1 54,3 42,4 78,9Major F 1 58,9 49,4 83,9Jaguar F 1 46,9 34,7 74,0Tito 68,2 39,7 58,2Magi 62,0 43,8 70,6Monanta 56,3 39,5 70,2Vidurkis / Average 57,1 42,5 74,4R 05 8,82 9,47 -Aptarimas. Vidinæ ir iðorinæ morkø ðakniavaisiø kokybæ lemia ne tikgenotipas, bet ir dirvoþemio bei augimo sàlygos (Áîîñ ir kt.,1990; Óãàðîâà,2003). Lietuvoje atlikti tinkamiausiø auginti morkø derliaus ir kokybës tyrimaiparodë, kad skirtingo genotipo morkos á aplinkos sàlygas reaguoja nevienodai(Gauèienë, Viðkelis, 2001). Tirtos trijø tipø morkos. Dauguma jø priklausëNantes tipui. 2003-2005 m. nustatyta, kad stambiausiais ðakniavaisiais pasiþymiBerlicum tipui priklausanèios Bangor F 1morkos. Lietuviškos selekcijos morkosesusikaupia vidutiniškai 4,6 mg 100 g -1 daugiau karotino negu kitose veislëse.Rusijoje atlikti tyrimai rodo, kad Nantes tipo (pagal ðakniavaisio formà) morkosesusikaupia daugiau karotino negu kitø tipø morkose (Âèíöóíàñ, 2005). SvaliaF 1ir Skalsa F 1morkø prekinio derliaus iðeiga didesnë uþ kitø veisliø vidurká(74,4%), o Garduolës morkø prekingumas artimas vidurkiui (2 lentelë). Panaðûsduomenys gauti ir Lenkijoje (Michalik B. ir kt., 1997).Išvados. 1. Ilgiausiais (23,9 cm) ir stambiausiais (4,3 cm) šakniavaisiais beididþiausia šakniavaisio mase (166,7 g) išsiskiria Bangor F 1morkos.113

2. Daugiausia karotino susikaupia Svalia F 1(20,3 mg 100 g -1 ), Skalsa F 1(19,3 mg 100 g -1 ), Garduolës (18,6 mg 100 g -1 ) ir Flamanka F 1(17,3 mg 100 g -1 )morkose.3. Didþiausias bendrasis ir prekinis derlius gaunamas Bangor F 1ir Svalia F 1morkø.Gauta2005 12 09Parengta spausdinti2006 03 20Literatûra1. Armolaitienë J. Morkø veislë Garduolës 2 // Sodininkystë irdarþininkystë. 1997. T. 16. P. 47-52.2. Gauèienë O. Morkø linijø su citoplazminiø vyriðkø sterilumusukûrimas // Sodininkystë ir darþininkystë. 1996. T. 15. P. 34-42.3. Gauèienë O. Morkø hibridas Svalia F 1// Sodininkystë ir darþininkystë.1997. T. 16. P. 57-62.4. Gauèienë O., Viðkelis P. Morkø (Daucus carota L.) hibridasSkalsa // Sodininkystë ir darþininkystë. 2001. T. 20(1). P. 69-75.5. Gauèienë O., Viðkelis P. Tinkamiausiø Lietuvoje auginti morkø(Daucus carota L.) derlius ir kokybë // Sodininkystë ir darþininkystë. 2001. T. 20(4)1.P. 17-24.6. Gauèienë O. Morkos. Babtai, 2001. 67 p.7. Tarakanovas P., Raudonis S. Agronominiø tyrimø duomenø statistinë analizëtaikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT ið paketo SELEKCIJAIR IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.8. Wiebe H. J. Effects of plant densities and nitrogen supply on yield harvestdate and quality of carrots // Acta horticulturae 1987. No 198, P. 191-198.9. Michalik B. et al. Effect of harvest data on parrot yield and rootsplitting // Journal of applied genetic. 1997. Vol. 38A. P. 163-171.10. R o senfeld H. Et al. Sensory profiling of carrot from northernlatitudes // Food research internacional.1997. Vol. 30. No 8. P.593-601.11. Áîîñ Ã. Â., Áàäèíà Ã. Á., Áóðåíèí Â. È. Ãåòåðîçèñîâîùíûõ êóëüòóð. Ëåíèíãðàä, 1990. 218 c.12. Âèíöóíàñ Ò.Ñ. Âîçìîæíîñòè óëó÷øåíèÿ áèîõèìè÷åñêîãî ñîñòàâàêîðíåïëîäîâ ìîðêîâè ìåòîääàìè ñåëåêöèè // Ñîâðåìåííîå ñîñòîÿíèå èïåðñïåêòèâû ðàçâèòèÿ ñåëåêöèè è ñåìåíîâîäñòâà îâîùíûõ êóëüòóð. Ìîñêâà,2005. Ò. 1. Ñ. 178-180.13. Ìåòîäû áèîõèìè÷åñêîãî èññëåäîâàíèÿ ðàññòåíèé / Ïîä. ðåä.Åðìàêîâà À. È. Ëåíèíãðàä, 1987. 431 ñ.14. Óãàðîâà Ñ. Â. Ãåíåòè÷åñêàÿ îáóñëîâëåííîñòü ïðèçíàêîâ ìîðêîâèïðè ñåëåêöèè íà ãåòåðîçèñ â óñëîâèÿõ Çàïàäíîé Ñèáèðè. Áàðíàóë, 2003.156 ñ.114

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 110-115.EVALUATION OF ECONOMICAL ANT BIOLOGICAL PROPERTIES OFEDIBLE CARROTR. KarklelienëSummaryEconomical and biological properties of the perspective Lithuanian and foreigncultivars and hybrids of edible carrots (Daucus sativus Röhll.) were investigated andevaluated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2003-2005. There wereinvestigated carrots of Nanto type – Svalia F 1, Garduolës, Flamanka F 1, Tempo F 1,Primo F 1, Bersky F 1, Senior F 1, Valor F 1, Major F 1, Jaguar F 1, Tito, Magi, Monanta, ofNantes/Berlikum type – Skalsa F 1and of Berlikum type – Bangor F 1. Morphologicalcharacteristics (the length, diameter and mass of root-crop) were analyzed, the yieldand the amount of carotene in carrots was evaluated. It was established that root cropsof carrot cultivar Bangor F 1are the longest (23.9 cm), of biggest diameter (4.3 cm) andmass (166.7 g). These carrots are productive and of excellent marketable appearance.Carrots of Lithuanian selection accumulate on the average 19.4 mg 100 g -1 of carotene.Key words: yield, hybrids, carotene, morphological characteristics, carrots,cultivars.115

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 116-122.SKIRTINGØ AZOTO TRÀÐØ FORMØ IR CEOLITOÁTAKA BUROKËLIØ PASËLIO FOTOSINTEZËSRODIKLIAMSJûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, Povilas DUCHOVSKIS,Ona BUNDINIENË, Auðra BRAZAITYTËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-4333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: J.Siksnianiene@lsdi.lt2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø lauke,priesmëlio ant lengvo priemolio karbonatingame sekliai glëjiðkame išplautþemyje tirtakalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðø su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) beiceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio salietros átaka Pablo F 1raudonøjøburokëliø (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) pasëlio fotosintezës rodikliams. Sëjosnorma – 0,5 mln. vnt./ha daigiø sëklø. Nustatyta, kad kalcio amonio salietra, azototràðos su ceolitu, ceolitas ir amonio salietra fotosintezës pigmentø kieká padidino tiktankiame Pablo F 1raudonøjø burokëliø pasëlyje. Visos tràðø formos retame Pablo F 1pasëlyje padidino lapø indeksà. Didþiausias lapø plotas buvo azoto tràðomis su ceolitubei ceolitu ir amonio salietra træðtø burokëliø. Azoto tràðos su ceolitu, ceolitas ir amoniosalietra liepos bei rugpjûèio mënesiais padidino burokëliø grynàjá fotosintezësproduktyvumà.Reikšminiai þodþiai: azoto tràðos, ceolitas, fotosintezës pigmentai, fotosintezësproduktyvumas, lapø indeksas, raudonieji burokëliai.Ávadas. Dauguma dabar esanèiø darþoviø auginimo technologijø yraintensyvios. Augintojai darþoves daþnai træðia didelëmis azoto tràðø normomis,nes siekia gauti didelá geros kokybës derliø. Tonai burokëliø produkcijosuþauginti sunaudojama 5,0 kg azoto, 1,7 kg fosforo (P 2O), 6,3 kg kalio (K 2O),1,9 kg kalcio (CaO) ir 0,9 kg magnio (MgO) (Äåðþãèí, Êóëþêèí, 1988).Azotas reguliuoja ir stimuliuoja daugelá augalo gyvybës procesø. Jis yrasudedamoji baltymø, chlorofilo, fermentø ir vitaminø dalis (Òðåòüÿêîâ, 1998).Optimalios azoto tràðø normos nustatomos pagal dirvoþemyje esanèio azotokieká, kuris veikia burokëliø kokybæ ir derliø (Øàáóíèíà, 1991, Âîëêîâà,1997). Burokëliams daugiausiai azoto reikia lapijai uþauginti. Kai trûksta azoto,lapai bûna smulkûs, geltoni, augalai skursta, juos labiau puola ligos ir kenkëjai.Kai azoto per daug, auga stambi, tamsiai þalia lapija, ilgiau bræsta ðakniavaisiai,suprastëja burokëliø kokybë ir produkcijos laikymasis. Lietuvoje, nelygu116

mineralinio azoto kiekis dirvoje, burokëlius rekomenduojama træðti po90-120 kg ha -1 azoto (Staugaitis, Jurkðaitis, 1994), Lenkijos mokslininkøduomenimis – 80-100 kg ha -1 (Orlowski, Kolota, 1999).Augalø ir pasëlio produktyvumà lemia glaudþiai susijæ augimo ir vystymosiprocesai, kuriø metu keièiasi augalø fotosintezës ir kvëpavimo intensyvumas,asimiliacinis plotas, fotosintetinis potencialas ir fotosintezës produktyvumas(Íè÷èïîðîâè÷, 1987, Staðauskaitë, 1995, Òðåòüÿêîâ, 1998). Fotosintezësproceso metu sukuriama 95% sausøjø medþiagø, kuriø sintezæ lemia dirvoþemionaðumas bei træðimo intensyvumas (Íè÷èïîðîâè÷, 1988). Pasëlio fotosintetiniørodikliø stebëjimai ágalina optimizuoti darþoviø auginimo technologiniusprocesus (Tarvydienë ir kt., 2004). Ta prasme ypaè svarbus pasëlio fotosintezësproduktyvumas – sausosios masës prieaugis per parà ar per vegetacijà lapøploto vienetui (Íè÷èïîðîâè÷, 1988).Darbo tikslas – nustatyti pagrindinio ir papildomo træðimo kalcio amoniosalietra (KAN 27), azoto tràðomis su ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolitu iramonio salietra (ceolitas + AS) átakà burokëliø pasëlio fotosintezës rodikliams.Tyrimo objektas ir metodai. Bandymai vykdyti priesmëlio ant lengvopriemolio karbonatingame sekliai glëjiðkame iðplautþemyje (IDg 8-k, /Calc(ar)i– Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) (Buivydaitë ir kt., 2001). Dirvoþemioarmuo – 22-25 cm storio, neutralus (pH KCl7,0), jame 1,58% humuso, gausujudriojo fosforo (354 mg kg -1 dirvos), kalio (146 mg kg -1 dirvoþemio) bei kalcio(4500 mg kg -1 ), taèiau maþai azoto (0 – 40 cm sluoksnyje – 56,6 kg ha -1 N-NH 4+ N-NO 3).Pablo F 1raudonieji burokëliai (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) pasëti70 cm tarpueiliais lygioje dirvoje, po 0,5 mln. vnt./ha daigiø sëklø. Pradinislaukelio plotas – 15 m 2 (ilgis – 5 m, plotis – 3 m), apskaitinis – 6,3 m 2 (ilgis –3 m, plotis – 2,1 m).Fosforo ir kalio tràðø normos foniniam (pagrindiniam) træðimui nustatytospagal dirvoþemio agrocheminiø tyrimø duomenis. Træðta kalio magnezija(400 kg ha -1 ) ir granuliuotu superfosfatu (500 kg ha -1 ).Bandymo schema:1. Augalai azoto tràðomis netræðti, fosforo ir kalio tràðos iðbertos ir áterptosprieð sëjà – F(P 60K 120);2. Prieð sëjà ir papildomai, kai burokëliai buvo su 4-6 lapais, træðta kalcioamonio salietra – F+KAN27 N 90+N 30;3. Prieð sëjà ir papildomai, kai burokëliai buvo su 4-6 lapais, træðta azototràðomis su ceolitu – F+KAN27 su ceolitu N 90+N 30;4. Prieð sëjà iðbertas ceolitas (25 t ha -1 ceolito Zeovit Eco Agro) ir amoniosalietra. Papildomai træðta, kai burokëliai buvo su 4-6 lapais, amonio salietra –F+ceolitas+AS N 90+N 30.2004 m. augalø vegetacijos laikotarpis buvo ðiek tiek ðaltesnis ir drëgnesnis,o 2005 m. – ðiltesnis uþ vidutinius daugiameèius rodiklius. 2004 m. buvo labaiðiltas rugsëjis, o 2005 m. labai karðta ir sausa liepa. 2005 m. geguþës pirmojidekada buvo labai sausa, o antràjà dekadà iðkrito viso mënesio krituliø norma.Fotosintezës pigmentø (chlorofilø a, b ir karotinoidø) kiekis þaliojoje lapø117

masëje nustatytas 100% acetono ekstrakte spektrofotometriniu Wettsteinmetodu (Beadle, 1987), spektrofotometru „Genesys 6” (ThermoSpectronic,JAV). Fotosintezës produktyvumas (Òðåòüÿêîâ, 1998) apskaièiuotas pagalformulæ:F p= M 2-M 1/ 1 / 2(L 1+L 2)T, èia:F p– fotosintezës produktyvumas, mg/cm 2 per parà;M 2-M 1– sausosios masës prieaugis per tam tikrà laikotarpá, mg;L 1+L 2– lapø plotas laikotarpio pradþioje ir pabaigoje, cm 2 ;T – laikotarpio trukmë, paromis.Lapø plotas matuotas automatiniu matuokliu (WinDias). Lapø indeksasapskaièiuotas pagal formulæ:L=S/P, èia: S – suminis lapø plotas, m 2 ; P– dirvos plotas, kuriame augoaugalai, m 2 .Rezultatai matematiškai apdoroti Microsoft Excel programa.Rezultatai. 2004 m. træðtø ávairiø formø azoto tràðomis burokëliø lapuose,palyginus su foniniu træðimu, nustatytas didesnis chlorofilo a ir karotinoidøkiekis. Nors 2005 m. patikimø skirtumø tarp træðimo deriniø nenustatyta, taèiaudaugiau fotosintezës pigmentø buvo KAN 27 ir KAN 27 su ceolitu tràðomistræðtuose burokëliuose. Áterptas prieð sëjà ceolitas nepadidino fotosintezëspigmentø kiekio burokëliuose (1 pav.).mg g -11,61,41,21,00,80,60,40,202004 m.Karotinoidai / CarotenoidsChlorofilas b / Chlorophyll bChlorofilas a / Chlorophyll a1 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizermg g -11,61,41,21,00,80,60,40,202005 m.Karotinoidai / CarotenoidsChlorofilas b / Chlorophyll bChlorofilas a / Chlorophyll a1 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizer1 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu ir ceolito átakafotosintezës pigmentø kiekiui burokëliø lapuose. Træðta: 1 – F(P 60K 120); 2 –F+KAN27 N 90+N 30; 3 – F+KAN27 su ceolitu N 90+N 30; 4 – F+ceolitas+AS N 90+N 30Fig. 1. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilizer with zeolite and zeolite onphotosynthetic pigment content in beet leaves. Fertilization: 1 – F(P 60K 120); 2 – F+KAN27N 90+N 30; 3 – F+KAN27 with zeolite N 90+N 30; 4 –F+ zeolite+AS N 90+N 302004 m. chlorofilo a ir b santykis buvo maþesnis negu 2005 m. 2004 m. ðissantykis buvo didesnis, kai træðta KAN 27 bei ceolitu ir amonio salietra,2005 m. – KAN 27 tràðomis (2 pav.).118

6543210F-foninis / B-background(P 60 K 120 )a/bF/B+KAN27N 90 +N 30F/B+KAN27 su ceolitu /With zeolite N 90 +N 302004 m. 2005 m.F/B+ceolitas /zeolite+AS N 90 +N 302 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu bei ceolito ir amoniosalietros átaka chlorofilo a ir b santykiui burokëliø lapuoseFig. 2. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilizer with zeolite and zeolite andammonium nitre on chlorophyll a and b in ratio in beet leavesBurokëliams augant, didëjo asimiliacinis lapø plotas ir lapø indeksas.2004 m. lapø indeksas buvo gerokai didesnis negu 2005 m. Ávairiø formø azototràðos 2004 m. neturëjo átakos lapø indeksui. 2005 m. azoto tràðos padidinolapø indeksà. Nuo sëjos iki pirmojo matavimo (2005 07) sparèiau augo patræðticeolitu ir amonio salietra (F+ceolitas+AS N 90+N 30) burokëliai. Vëliauasimiliacinio ploto augimas tame variante sulëtëjo, bet iðsiskyrë azoto tràðomissu ceolitu træðti burokëliai (F+KAN27 su ceolitu N 90+N 30) (3 pav.).5,04,54,03,53,02,52,01,51,00,502004 07 2004 08 2004 091 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizer3 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu ir ceolito átaka burokëliølapø indeksui. Træðta: 1 – F(P 60K 120); 2 – F+KAN27 N 90+N 30; 3 – F+KAN27 suceolitu N 90+N 30; 4 – F+ceolitas+AS N 90+N 30Fig. 3. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilize with zeolite and zeolite on theindex of beet leaves. Fertilization: 1 – F(P 60K 120); 2 – F+KAN27 N 90+N 30; 3 – F+KAN27 withzeolite N 90+N 30; 4 –F+ zeolite+AS N 90+N 302004 m. grynasis fotosintezës produktyvumas buvo maþesnis negu2005 m. Didþiausias grynasis fotosintezës produktyvumas 2004 m. buvo træðtøKAN 27 su ceolitu tràðomis bei ceolitu ir amonio salietra (F+ceolitas+ASN 90+N 30) burokëliø. Treèiojo matavimo metu (2004 09) ðiuose variantuosegrynasis fotosintezës produktyvumas labai sumaþëjo. 2005 m. pirmojo(2005 08) ir antrojo (2005 09) matavimø metu tarp skirtingomis azoto tràðomistræðtø burokëliø patikimø skirtumø nebuvo. Tik treèiojo (2005 09) matavimometu nustatytas patikimai didþiausias grynasis fotosintezës produktyvumastræðtø KAN 27 bei ceolitu ir amonio salietra burokëliø (4 pav.).5,04,54,03,53,02,52,01,51,00,502005 07 2005 08 2005 091 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizer119

3,02,5mg cm -2 para -1 / mg cm -2day -12,01,51,00,502004 07 2004 08 2004 091 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizer4 pav. Kalcio amonio salietros, azoto tràðø su ceolitu ir ceolito átaka burokëliøgrynajam fotosintezës produktyvumui. Træðta: 1 – F(P 60K 120); 2 – F+KAN27N 90+N 30; 3 – F+KAN27 su ceolitu N 90+N 30; 4 – F+ceolitas+AS N 90+N 30Fig 4. Influence of calcium ammonium nitre, nitrogen fertilize with zeolite and zeolite on beetnet photosynthesis productivity. Fertilization: 1 – F(P 60K 120); 2 – F+KAN27 N 90+N 30;3 – F+KAN27 with zeolite N 90+N 30; 4 –F+ zeolite+AS N 90+N 30Aptarimas. Vienas rodikliø, rodanèiø tràðø efektyvumà darþovëms, yrafotosintetinio aparato darbas, lemiantis pigmentø kieká lapuose. Jø kiekis irsantykis greitai keièiasi pagal aplinkos sàlygas (Valenzuela ir kt., 1991; Demming-Adams, Adams, 1996; Philips, 2003; Kopsell ir kt., 2004). Chlorofilai ypaèjautriai reaguoja á azoto kiekio pasikeitimà. Mûsø tyrimuose 2004 m. skirtingøformø azoto tràðos padidino fotosintezës pigmentø kieká bei chlorofilø a ir bsantyká, o 2005 m. fotosintezës pigmentø kiekiui neturëjo átakos (1 pav.). Tamátakos turëjo prastos sëklø dygimo bei jaunø augalø augimo ir vystymosi sàlygos2005 m. Pasëlis iðretëjo, burokëliams uþteko mineralinio azoto ið dirvoþemio,o papildomos tràðos fotosintezës pigmentø kiekiui neturëjo átakos.Pasëlio lapø indeksas rodo sugertø saulës spinduliø kieká, nuo kurio kintabiologinio derliaus dydis. Augalø vegetacijos pradþioje asimiliacinis plotas didëjalëtai, jo veikla neefektyvi, o vegetacijos pabaigoje pasëliø fotosintezë sumaþëjadël lapø senëjimo ir nykimo (Íè÷èïîðîâè÷, 1987). Mûsø tyrimuose 2004 m.lapø indeksas buvo gerokai didesnis negu 2005 m. (3 pav.). Tam átakos turëjolabai tankus burokëliø pasëlis. Todël skirtumø tarp træðimo skirtingø formøazoto tràðomis nebuvo. 2005 m. visø formø azoto tràðos padidino burokëliølapø indeksà, taèiau iðsiskyrë azoto tràðomis su ceolitu træðti burokëliai(F+KAN27 su ceolitu N 90+N 30). Jø lapai ilgiausiai buvo þali, galëjo augtididesnis derlius. Manoma, kad ceolitas granulëse kartu su azotu labiau sulaikëazotà, ir augalai juo galëjo ilgiau naudotis, negu atskirai á dirvà áterptas ceolitasir amonio salietra.Aplinkos veiksniø bei technologiniø priemoniø poveiká augalø fotosintezeigeriausiai atspindi grynasis fotosintezës produktyvumas (Íè÷èïîðîâè÷, 1987,Òðåòüÿêîâ, 1998). 2004 m. grynasis fotosintezës produktyvumas buvo maþesnisnegu 2005 m. (4 pav.), nes buvo labai tankus burokëliø pasëlis. Vieni lapaibuvo kitø pavësyje, todël ne visuose intensyviai vyko fotosintezë. 2005 m., esantpalyginus nedideliam asimiliaciniam plotui, geresnës ðviesos sàlygos padidinogrynàjá fotosintezës produktyvumà. KAN 27 su ceolitu bei ceolitas ir amoniosalietra liepos ir rugpjûèio mënesiais padidino grynàjá fotosintezësproduktyvumà.3,02,5mg cm -2 para -1 / mg cm -2day -12,01,51,00,502005 07 2005 08 2005 091 2 3 4Tràðø formos / Form of fertilizer120

Išvados. 1. Kalcio amonio salietra, azoto tràðos su ceolitu bei ceolitas iramonio salietra fotosintezës pigmentø kieká padidina tik tankiame Pablo F 1raudonøjø burokëliø pasëlyje.2. Visos tràðø formos retame Pablo F 1burokëliø pasëlyje padidina lapøindeksà. Didþiausias lapø plotas bûna træðtø azoto tràðomis su ceolitu bei ceolituir amonio salietra burokëliø.3. Træðtø azoto tràðomis su ceolitu bei ceolitu ir amonio salietra Pablo F 1burokëliø grynasis fotosintezës produktyvumas padidëja liepos ir rugpjûèiomënesiais.Pastaba. Darbas remiamas Lietuvos mokslo ir studijø fondo bei UAB„Elega“.Gauta2005 12 12Parengta spausdinti2006 03 14Literatûra1. Beadle C. I. Plant growth analyses // Coombs J., Hall D. O., Long S. P.,Scurlock J. M. O. (eds.). Techniques in bioproductivity and photosynthesis. 1987. P. 20-25.2. Buivydaitë V., Motuzas A., Vaièys M. Naujoji Lietuvosdirvoþemiø klasifikacija. Akademija, 2001. 84 p.3. Demming-Adams B., Adams W. W. The role of xanthophyllcycle carotenoids in the protection of photosynthesis // Trends in plant science. 1996.Vol. 1(1). P. 21-26.4. Kopsell D. A., Kopsell D. E., Lefsrud M. G.,Curran-Celentano J., Dukach L. E. Variation in lutein, b-carotene,and chlorophyll concentrations among Brassica oleracea cultigens and seasons.HortScience // 2004. Vol. 39(2). P. 361-364.5. Philips M. The importance of micro-nutrients in the region and benefitsof including them in fertilizers // Agro-Chemicals Report. 2003. Vol. 3(1). P. 15-22.6. Orlowski M., Kolota E. Burak cãikùowy // Uprawa warzyw.szczecin. 1999. P. 211-217.7. Staðauskaitë S. Augalø vytymosi fiziologija. Vilnius, 1995. 225 p.8. Staugaitis G., Jurkðaitis J. Darþoviø træðimas. Vilnius, 1994.140 p.9. Tarvydienë A., Duchovskis P., Ðuliauskas A. Skirtingøraudonøjø burokëliø (Beta vulgaris L. var. conditiva) morfotipø fotosintetiniø rodikliøformavimosi dinamika ávairaus tankumo pasëlyje // Vagos. Akademija, 2004. Nr. 62(15). P. 44-52.10. Âîëêîâà Å. Í. Îöåíêà âëèÿíèÿ âåñåííèõ çàïàñîâ ìèíåðàëüíûõôîðì àçîòà â ïî÷âå íà óðîæàéíîñòü è êà÷åñòâî ñòîëîâîé ñâåêëû //Àãðîõèìèÿ.1997. T. 11. C. 23-2611. Äåðþãèí È. Ï., Êóëþêèí À. Í. Àãðîõèìè÷åñêèå îñíîâûñèñòåìû óäîáðåíèÿ îâîùíûõ è ïëîäîâûõ êóëüòóð. Ìîñêâà, 1988. 88 c.12. Íè÷èïîðîâè÷ À. À. Ôîòîñèíòåç, àçîòíîå è ìèíåðàëüíîåïèòàíèå êàê öåëîñòíàÿ ñèñòåìà ïèòàíèÿ ðàñòåíèé è îñíîâà èõïðîäóêòèâíàñòè // Ïðîáëåìû ïî÷âîâåäåíèÿ è àãðîõèìèè. Êèøèíåâ, 1987.Ñ. 153-173.121

13. Í è÷èïîðîâè÷ À. À. Ôîòîñèíòåòè÷åñêàÿ äåÿòåëüíîñòü ðàñòåíèéêàê îñíîâà èõ ïðîäóêòèâíàñòè â áèîñôåðå è çåìëÿäåëèÿ // Ôîòîñèíòåç èïðîäóêöèîííûé ïðîöåñ. Ìîñêâà, 1988. Ñ. 5-29.14. Òðåòüÿêîâ Í. Í. Ôèçèîëîãèÿ è áèîõèìèÿñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1998. 639 ñ.15. Ø àáóíèíà Ò. Ã. Óäîáðåíèå ñòîëîâîé ñâåêëû íà îáûêíîâåííîì÷åðíàçåìå: Àâòîðåô. äèñ. êàíä. Ìîñêâà, 1991. 22 ñ.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 116-122.INFLUENCE OF DIFFERENT NITROGEN FERTILIZER FORMS ANDZEOLITE ON BEET CROP PHOTOSYNTHETIC INDICESJ. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, O. Bundinienë, A. BrazaitytëSummaryThe influence of calcium ammonium nitre (KAN 27), nitrogen fertilizer withzeolyte (KAN 27 with zeolyte) and zeolyte (trade mark ZeoVit EcoAgro) andammonium nitre on red beet (Beta vulgaris L. var. Conditiva Alef.) cultivar Pablo F 1crop photosynthetic indices was investigated in calcaric epihypogleyic luvisol of sandyloam on light loam soil in the experimental field of the Lithuanian Institute ofHorticulture in 2004-2005. Seed rate was 0.5 mln. units/ha of shoot seeds. It wasestablished that ammonium nitre, nitrogen fertilizer with zeolyte and zeolyte andammonium nitre increased the amount of photosynthesis pigments only in the densered beet cultivar Pablo F 1crop. All the methods of fertilization in the sparse Pablo F 1crop increased leaf index. The beets, which were fertilized with nitrogen fertilizer withzeolyte and zeolyte and ammonium nitre, had the biggest leaf area. Nitrogen fertilizerwith zeolyte, zeolyte and ammonium nitre increased net photosynthesis productivity ofbeets in July and August.Key words: nitrogen fertilizer, leaf index, photosynthetic pigments, photosynthesisproductivity, red beet, zeolite.122

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 123-129.MORKØ FOTOSINTETINËS SISTEMOS REAKCIJA ÁDIDËJANÈIÀ ANGLIES DIOKSIDO (CO 2)KONCENTRACIJÀJurga SAKALAUSKAITË, Auðra BRAZAITYTË,Povilas DUCHOVSKIS, Giedrë SAMUOLIENË,Akvilë URBONAVIÈIÛTË, Gintarë ÐABAJEVIENË,Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, Kæstutis BARANAUSKISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paštas: j.sakalauskaite@lsdi.ltVegetaciniai bandymai atlikti 2005 m. LSDI Augalø fiziologijos laboratorijosfitotroniniame komplekse. Darbo tikslas – nustatyti morkø tolerancijos didesnei angliesdioksido (CO 2) koncentracijai ribas. Tirtos valgomosioms morkoms (Daucus sativusRöhl.) Garduolës 2 tokios koncentracijos CO 2ore poveikis: 350 (kontrolinis var.),700, 1 500 ir 3 000 ppm. Ðios anglies dioksido koncentracijos laikytos visà parà, poveikiotrukmë – 10 parø. Bandymo pabaigoje atlikti augalø biometriniai matavimai, nustatytafotosintetiniø pigmentø koncentracija, apskaièiuotas fotosintezës produktyvumas.Iðtirta, kad tik didþiausia CO 2koncentracija – apie 3 000 ppm paskatino visø fotosintezëspigmentø sintezæ morkø lapuose. Chlorofilas b buvo labiausiai reaguojantis pigmentasá CO 2kitimà. Karotinoidø sintezës slopinimà ar stimuliavimà lëmë CO 2koncentracijaaplinkoje. Esant dvigubai ir apie keturis kartus didesnei uþ dabartinæ CO 2koncentracijai,pastebëtas morkø lapø, ðakniavaisiø augimo bei sausøjø medþiagø kaupimo slopinimas.Galima teigti, kad dabartinë CO 2koncentracija (~350 ppm) nëra morkø produktyvumàlimituojantis veiksnys.Reikšminiai þodþiai: anglies dioksidas (CO 2), biometriniai rodikliai,fotosintetiniai pigmentai, valgomoji morka.Ávadas. Prognozuojama, kad atmosferos CO 2koncentracija, lyginant supriešindustriniu laikotarpiu, iki XXI-ojo amþ. vidurio padidës dvigubai (Carter,1996). Padidëjusi atmosferos CO 2koncentracija pirmiausia turi átakos augaløfiziologiniams procesams. Pirma, jie padidina lapø fotosintezës intensyvumàdël didesnës CO 2koncentracijos tose vietose, kur fermentai fiksuoja CO 2. Antra,yra skatinamas dalinis lapø þioteliø uþsidarymas, todël maþiau prarandamavandens dël transpiracijos (Poorter, Pérez-Soba, 2002), skatinamas augaløproduktyvumas.Padidëjusi CO 2koncentracija skatina daugumos rûðiø augalø fotosintezës123

intensyvumà. Augimo pasikeitimà dël padidëjusios CO 2koncentracijospirmiausia lemia augalo rûðis. Natûraliai lëtai augantys augalai daþniausiamaþiau reaguoja negu greitai augantys (Poorter, Pérez-Soba, 2002).Intensyvesnis augimas dël padidëjusios CO 2koncentracijos gali pasireikðti tikturinèiø didesná lapø plotà augalø, kai sumaþëjæs vandens praradimas (Field irkt., 1995; Samarakoon, Gifford, 1996). Be to, C 3tipo augalai, kuriø pirmasisfotosintezës stabilus produktas turi trijø anglies atomø grandinæ, labiaureaguoja á padidëjusià CO 2koncentracijà negu C 4, kuriø pirmieji fotosintezësproduktai turi keturiø anglies atomø grandinæ (Poorter ir kt., 1997).Literatûros duomenys apie fotosintezës produktyvumà dël padidëjusiosCO 2koncentracijos yra prieðtaringi: nurodomas sumaþëjimas, padidëjimas arbajokio efekto priklausomai nuo augalo rûðies ir eksperimento sàlygø (Cheng irkt., 2000).Darbo tikslas – ávertinti morkø (Daucus sativus Röhl.) Garduolës 2fotosintezës sistemos reakcijà á padidëjusià CO 2koncentracijà.Tyrimo objektas ir metodai. Morkø tolerantiðkumo CO 2poveikiui tyrimaiatlikti LSDI Augalø fiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse2005 m. Vegetaciniuose bandymuose tirtos valgomosios morkos (Daucus sativusRöhl.) Garduolës 2.Tirtas tokiø CO 2koncentracijø ore poveikis: 350 (kontrolinis var.), 700,1 500 ir 3 000 ppm. Tokios CO 2koncentracijos buvo laikytos visà parà, poveikiotrukmë – 10 parø. Morkos augintos 5 l talpos vegetaciniuose induose, neutralausrûgðtumo durpiø substrate (pH 6-6,5). Iki sudygimo ir tris savaites po sudygimojos augintos ðiltnamyje, paskui perneðtos á fitokameras, kur dvi dienasadaptuotos prie pasikeitusiø aplinkos sàlygø, vëliau kamerose su CO 2.Temperatûra dienà buvo 21°C, naktá – 17°C, fotoperiodas –16 h, ðviesos ðaltinis – ,,Son-T-Agro” (PHILIPS) lempos. Augalai laistytivandeniu pagal poreiká. Bandymo variantai kartoti tris kartus.Iš karto, pasibaigus CO 2poveikiui, buvo atlikti augalø biometriniaimatavimai (keturios savaitës po morkø sudygimo), nustatyta fotosintetiniøpigmentø koncentracija lapuose, apskaièiuotas fotosintezës produktyvumas.Chlorofilø a, b ir karotinoidø kiekiai nustatyti pagal Wettstein metodikà(Wettstein, 1957) 100% acetono ekstrakte ,,Genesis 6” spektrofotometru(ThermoSpectronic, USA). Matavimai kartoti tris kartus. Biometrinei analizeiišmatuotas kiekvieno varianto atsitiktinai pasirinktø penkiø ðakniavaisiøskersmuo. Paskui tø paèiø augalø asimiliacinis plotas iðmatuotos lapø plotomatuokliu ,,CI-202”, CID. Sausøjø medþiagø kiekis lapuose ir ðakniavaisiuoseávertintas iðdþiovinus augalus 24 h 105°C temperatûroje.Statistinei analizei apskaièiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai atliktiMS EXCEL statistine programa. Duomenø patikimumui ávertinti naudotastatistinë programa ANOVA (ANOVA for Excel v 3.43), CO 2skirtumøreikðmingumas pagal kontroliná variantà nustatytas Fisher‘s LSD testu(pd≤0,05).Tyrimø rezultatai. Ištirta, kad CO 2neturëjo átakos chlorofilo a sintezeimorkø lapuose (1 pav.). Panaðus chlorofilo a kiekis buvo kontroliniø morkø124

lapuose ir paveiktø 700 ir 1500 ppm CO 2koncentracija. Tik didþiausia CO 2koncentracija – 3 000 ppm paskatino chlorofilo a sintezæ morkø lapuose.Maþiausias chlorofilo b kiekis nustatytas kontroliniø morkø lapuose (1 pav.).Tai rodo, kad padidëjusi CO 2koncentracija skatino chlorofilo b sintezæ morkølapuose. Nustatytas reikðmingai didesnis ðiø pigmentø kiekis morkø lapuose,paveiktuose 1 500 ir 3 000 ppm CO 2koncentracija. Karotinoidø kiekis kitoávairiai esant skirtingoms CO 2koncentracijoms (1 pav.). Nustatytas reikðmingaskarotinoidø kiekio sumaþëjimas morkø lapuose, kai CO 2koncentracija buvo700 ppm. Kitos CO 2koncentracijos skatino karotinoidø sintezæ. Esantdidþiausiai 3 000 ppm CO 2koncentracijai, nustatytas reikðmingai didesniskarotinoidø kiekis morkø lapuose. Chlorofilø a ir b santykis kontroliniø morkøir augalø, paveiktø didesne CO 2koncentracija, kito 2,6-3,0 ribose. Pagal ðárodiklá didþiausias santykis nustatytas kontroliniø morkø lapuose (1 pav.).mg g -1 ŽM / mg g -1 FW1,801,601,401,201,000,800,600,400,200Chlorofilas a / Chlorophyll a350 700 1500 3000CO 2 ppmmg g -1 ŽM / mg g -1 FW0,700,600,500,400,300,200,100Chlorofilas b / Chlorophyll b350 700 1500 3000CO 2 ppmmg g -1 ŽM / mg g -1 FW0,800,700,600,500,400,300,200,100Karotinoidai / Carotenoids350 700 1500 3000CO 2 ppm3,503,002,502,001,501,000,500Chlorofilas a/b / Chlorophyll a/b350 700 1500 3000CO 2 ppm1 pav. Fotosintetiniø pigmentø kiekis morkø Garduolës 2 lapuose esantskirtingai CO 2koncentracijaiFig. 1. Photosynthetic pigment content in the leaves of carrot (Daucus sativus Röhl.cv. Garduolës 2) at different CO 2concentrationDidþiausias ðakniavaisiø skersmuo nustatytas kontroliniø morkø ir augalø,paveiktø didþiausia CO 2koncentracija (2 pav.). 700 ir 1 500 ppm CO 2koncentracijos slopino morkø ðakniavaisiø vystymàsi. Didþiausias lapø plotasbuvo esant didþiausiai CO 2koncentracijai. Morkø sausoji lapø ir ðakniavaisiømasë kito ávairiai, nelygu CO 2koncentracijos. Morkose, paveiktose 3 000 ppmCO 2koncentracija, reikðmingai daugiau susikaupë sausøjø medþiagø negukontroliniame variante. Esant dvigubai CO 2koncentracijai, buvo slopinamassausøjø medþiagø kaupimasis. CO 2neturëjo átakos morkø fotosintezësproduktyvumui net esant didþiausiai CO 2koncentracijai. Kontroliniai augalaiper dienà vidutiniðkai produkuodavo 5,8 mg cm -2 sausøjø medþiagø, o veikiamididesnëmis koncentracijomis – 4,2-6,0 mg cm -2 (2 pav.).125

cm120,0100,080,060,040,020,00Lapø plotasLeave area350 700 1500 3000CO 2 ppmcm2,502,001,501,000,500Ðakniavaisiø skersmuoRhizocarp diameter350 700 1500 3000CO 2 ppmg3,503,002,502,001,501,000,500Sausoji masëDry weight350 700 1500 3000CO 2 ppmmg cm -2 par¹ -1mg cm -2 day -12 pav. Skirtingos CO 2koncentracijos átaka morkø Garduolës 2 augimoparametrams bei produktyvumuiFig. 2. Effect of different CO 2concentration on carrot (Daucus sativus Röhl. cv. Garduolës 2)growth parameters and photosynthesis productivityAptarimas. Nuo 1950 m. árodyta (Keeling ir kt.,1995), kad, kai atmosferosCO 2koncentracija didëja, skatinamas fotosintezës intensyvumas C 3tipoaugaluose (Sage, 1994). Taèiau augimo kitimà dël padidëjusios CO 2koncentracijos pirmiausia lemia augalo rûðis ir optimalios augimo sàlygos.Literatûroje nurodoma, kad ðakniavaisiai, ðakniagumbiai, stiebagumbiai turëtølabiausiai reaguoti á didëjanèià CO 2koncentracijà (Körner ir kt., 1995; Farrar,1996). Taèiau pagal mûsø gautus rezultatus, padidëjusi CO 2koncentracija neturiátakos morkø produktyvumui (2 pav.). Nurodoma, kad lëtai augantys augalaidaþniausiai maþiau reaguoja negu greitai augantys (Poorter, Pérez-Soba, 2002).Be to, augimà veikia kiti aplinkos veiksniai: ðviesa, temperatûra, drëgmë, maistomedþiagos. Padidëjusios CO 2koncentracijos poveiká augalams lemiaapsirûpinimas maisto medþiagomis (Jackson, Reynolds, 1996; Lloyd, Farquhar,1996; Stitt, Krapp, 1999). Esant ribotam maisto medþiagø kiekiui, padidëjusiCO 2koncentracija maþiau stimuliuoja augalø augimà (Rogers ir kt., 1996; Curtis,Wang, 1998; Lutze, Gifford, 1998; Yin 2002). Todël galima teigti, kad morkøproduktyvumà, esant padidëjusiai CO 2koncentracijai, galëjo limituotinepakankamas maisto medþiagø kiekis substrate.Chlorofilas a ir b skirtingai kaupësi, esant padidëjusiai CO 2(700-3 000 ppm) koncentracija (1 pav.). Chlorofilo b sintezë buvo skatinama, norsir nereikðmingai, esant dvigubai ir keturis kartus didesnei koncentracijai uþdabartinæ CO 2(~350 ppm) aplinkos koncentracijà. Chlorofilo a sintezë morkølapuose vyko tokiu paèiu lygiu kaip ir kontroliniø augalø (CO 2350 ppm). Tikdidþiausia CO 2koncentracija – 3 000 ppm reikðmingai paskatino chlorofilø air b sintezæ morkø lapuose. Dël skirtingos ðiø fotosintetiniø pigmentø reakcijosá padidëjusià CO 2koncentracijà galima spræsti ir ið chlorofilø a b santykio. Ðisrodiklis buvo maþesnis visø morkø lapuose, paveiktuose didesne CO 27,06,05,04,03,02,01,00Fotosintezës produktyvumasPhotosynthesis productivity350 700 1500 3000CO 2 ppm126

koncentracija negu 350 ppm (kontroliniø augalø). Karotinoidai skirtingaisureagavo á pakitusià CO 2koncentracijà palyginus su kitais fotosintezëspigmentais. Dviguba CO 2koncentracija reikšmingai sumaþino, o aštuonis kartusdidesnë uþ 350 ppm CO 2koncentracija reikðmingai paskatino karotinoidøsintezæ morkø lapuose (1 pav). Fotosintezës pigmentø kiekio padidëjimasmorkø lapuose, esant 3000 ppm CO 2aplinkoje, gali bûti vertinamas kaip augaloatsakas á stresoriø, ðiuo atveju CO 2. Fotosintetiniø pigmentø padaugëjimasdël nepalankios aplinkos nustatytas ir kituose augaluose (Brazaitytë ir kt., 2004).Literatûroje nurodoma, kad padidëjusi CO 2koncentracija atmosferojepaprastai padidina sausosios masës kaupimàsi augaluose (Baxter ir kt., 1994;Ishizaki ir kt., 2003). Pagal mûsø gautus rezultatus, morkos skirtingai reagavoá padidëjusià CO 2koncentracijà aplinkoje. Tik apie aðtuonis kartus didesnë uþdabartinæ anglies dvideginio koncentracija skatino sausøjø medþiagø kaupimàsimorkose. Dvigubai didesnë CO 2koncentracija uþ dabartinæ netgi slopinosausøjø medþiagø kaupimàsi (2 pav.).Literatûroje teigiama, kad padidëjusi CO 2koncentracija gali paskatintilapø ploto didëjimà ankstyvais augalø augimo tarpsniais. Mûsø tyrimuoseskirtinga CO 2koncentracija buvo paveiktos ketvirtà augimo savaitæ morkos,todël CO 2neturëjo þymios átakos lapø ploto kitimui, iðskyrus, kai CO 2koncentracija aplinkoje buvo 3 000 ppm. Toká lapø ploto padidëjimà bûtøgalima susieti su suintensyvëjusia fotosintezës pigmentø sinteze morkø lapøaudiniuose (2 pav.).Atmosferoje esanti CO 2koncentracija – apie 350 ppm yra optimalimorkoms, o prognozuojamas jos padidëjimas neturëtø sumaþintiproduktyvumo, tinkamas aprûpinimas maisto medþiagomis turëtø paskatintifotosintezës produktyvumà. Literatûroje nurodomas morkø derliauspadidëjimas padvigubëjus dabartinei CO 2koncentracijai (Mortensen, 1994).Išvados. 1. CO 2koncentracijos padidëjimas neturëjo þymios átakos morkøfotosintetiniø rodikliø kitimui. Chlorofilas b buvo labiau reaguojantá neguchlorofilas a á pakitusià CO 2koncentracijà.2. Tik didþiausia naudota CO 2koncentracija – 3 000 ppm paskatino visøfotosintezës pigmentø sintezæ morkø lapuose.3. Padidëjusi CO 2koncentracija neturëjo átakos morkø fotosintezësproduktyvumui.Pastaba. Darbas yra sudëtinë projekto FIBISTRESS, kurá remia Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas, dalis.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 15127

Literatûra1. Axter R., Ashenden T.W., Sparks T.H., Farrar J.F.Effects of elevated carbon dioxide on three montane grass species. I. Growth and drymatter partitioning // Journal of Experimental Botany. 1994. Vol. 45. P. 305-315.2. Brazaitytë A., Blaþytë A., Ðikðnianienë J.B.,Samuolienë G., Ukinskaitë R., Juknys R., DuchovskisP. Pomidorø fotosintetiniø pigmentø sistemos adaptacija prie kompleksinioantropogeniniø aplinkos veiksniø poveikio // Sodininkystë ir darþininkystë. 2004. T.23(1). P. 133-143.3. Carter T.R. Developing scenarios of atmosphere, weather and climatefor northern regions // Agri Food Sci Finland. 1996. Vol. 5. P. 235–249.4. Cheng W., Sims D.A., Luo Y., Coleman J.S., JohnsonD. W. Global Change Biology. 2000. Vol. 6. P. 931-9415. Curtis P.S., Wang X. A meta-analysis of elevated CO 2effects onwoody plant mass, form and physiology // Oecologia. 1998. Vol. 113. P. 299-313.6. Farrar J.F. Sinks, integral parts of a hole plant // Journal of ExperimentalBotany. 1996. Vol. 47. P. 1273-1280.7. Field C.B., Jackson R.B., Mooney H.A. Stomatal responsesto increased CO 2: implications from the plant to the global scale // Plant, Cell &Environment. 1995. Vol. 18. P. 1214–1226.8. Ishizaki S., Hikosaka K., Hirose T. Increase of leaf massper area benefits plant growth at elevated CO 2concentration // Annals of Botany. 2003.Vol. 91. P. 905-914.9. Yin X. Response of leaf nitrogen concentration and specific leaf area toatmospheric CO 2enrichment: a retrospective synthesis across 62 species // GlobalChange Biology. 2002. Vol. 8. P. 631-642.10. J ackson R.B., Reynolds H.L. Nitrate and ammonium uptakefor single and mixed species communities grown at elevated CO 2// Oecologia. 1996.Vol. 105. P. 74-80.11. K eeling C.D., Whorf T.P., Whalen M., van derPlicht J. Interannual extremes in the rate of rise of atmospheric carbon dioxidesince 1980 // Nature. 1995. Vol. 375. P. 666-670.12. K örner C., Pelaez-Riedl S., Vanbel A.J.E. CO 2responsiveness of plants. A possible link to phloem loading // Plant, Cell andEnvironment. 1995. Vol. 18. P. 595-600.13. L ambers H., Chapin F.S., Pons T.L. Plant physiologicalecology. NewYork. Springer, 1998.14. L loyd J., Farquhar G.D. The CO 2dependence of photosynthesis,plant growth responses to elevated atmospheric CO 2concentrations and their interactionwith soil nutrient status. I. General principles and forest ecosystems // FunctionalEcology. 1996. Vol. 10. P. 4-32.15. L utze J.L., Gifford R.M. Acquisition and allocation of carbonand nitrogen by Danthonia richardsonii in response to restricted nitrogen supply CO 2enrichment // Plant, Cell and Environment. 1998. Vol. 21. P. 1133-1141.16. M ortensen L.M. Effects of elevated CO 2concentrations on growthand yield of 8 vegetable species in a cool climate // Scientia Horticulturae. 1994. Vol.58. P. 177-185.17. P o o r t e r H., V a n Berkel ., Baxter B., Bel M., DenHertog J., Dijkstra P., Gifford R. M., Griffin K. L.,128

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 130-136.AUGALØ DONORØ AUGINIMO SÀLYGØ ÁTAKAVALGOMOJO SVOGÛNO GINOGENEZËS DAÞNIUINEAPVAISINTØ ÞIEDØ KULTÛROJEDanguolë JUÐKEVIÈIENË, Vidmantas STANYS,Pavelas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: d.juskeviciene@lsdi.ltLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute tirtas ávairiø veisliø ir hibridøvalgomojo svogûno (Allium cepa L.) sugebëjimas regeneruoti morfogenetines struktûrasir ginogenezës daþnis izoliuotø neapvaisintø þiedø kultûroje pagal augalø – donorøaugimo sàlygas. Augalai-donorai auginti skirtingos oro temperatûros sàlygomis:ðildomame ðiltnamyje (22°+ 5°C temperatûroje) bei lauke ir šildomame šiltnamyje(22°+ 5°C temperatûroje) bei lauke, o pradëjus trûkinëti iðoriniams þiedynø apvalkalams,perkelti á fitotroninio komplekso augalø auginimo kamerà, kur oro temperatûrasumaþinta iki 14 o C.Nustatyta, kad, siekiant indukuoti valgomojo svogûno ginogenezæ, optimaluaugalus – donorus auginti ðiltnamyje ir sumaþinti temperatûrà, kai pradeda trûkinëti jøþiedynø apvalkalai. Ginogenezës daþná lëmë augalo-donoro genotipas.Reikšminiai þodþiai: auginimo temperatûra, ginogeniniai embrionai, gemagenezë,indukcija, morfogenetinis atsakas.Ávadas. Ginogenezë – daugelá procesø apimantis reiðkinys, kurá sàlygojaávairûs veiksniai. Augalø sugebëjimà regeneruoti ávairias morfogenetinesstruktûras ið dalies lemia jø audiniø fiziologinë bûklë, kurià galima keistiaplinkos sàlygomis. Daþniausiai tirti faktoriai, turintys átakos ginogenezësindukcijai, yra ðie: augalø donorø genotipas, augimo sàlygos, maitinamøjøterpiø sudëtis, eksplantø augimo in vitro sàlygos (Yang, Zhou, 1982; Baranski,1996; Mukhambetzhanov, 1997).Vienas svarbiausiø veiksniø ginogenezës indukcijai yra augalø – donorøaugimo sàlygos. Augalø donorø raidos sutrikdymas þemomis temperatûrasturëjo teigiamos átakos cukrinio runkelio, raudonojo burokëlio ginogenezësdaþniui (Doctrinal ir kt., 1989; Baranski, 1996). Þemesnë temperatûra neturëjoefekto sëjamojo ryþio, paprastojo mieþio ginogenezës efektyvumui (Zhou,Yang, 1981; Sitbon, 1981).Árodyta, kad ginogenezës procesà galima indukuoti auginant augalus –130

donorus stresinëmis temperatûros sàlygomis, tai yra, sutrikdþius normalø jøaugimà, augalø raidà galima nukreipti pageidaujama kryptimi (Doctrinal irkt., 1989; Baranski, 1996; Puddephat ir kt., 1999).Tyrimø tikslas – ávertinti ávairiø veisliø ir hibridø valgomojo svogûnoaugalø – donorø auginimo sàlygø poveiká ginogenezës daþniui izoliuotøneapvaisintø þiedø kultûroje.Tyrimø objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2002-2003 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto Augalø biotechnologijos laboratorijojeir Fitotroninio komplekso augalø auginimo kamerose.Tirtas 8 veisliø ir 4 hibridø izoliuotø neapvaisintø þiedø ginogenetinisatsakas. Augalai – donorai auginti skirtingomis oro temperatûros sàlygomis.Tyrimà sudarë keturi variantai:1. Augalai – donorai iki eksplantø izoliavimo auginti ðildomame ðiltnamyje,22 + 5 o C temperatûroje, fotoperiodas – 14-16 val. (papildomi ðviesta ,,SON-TAgro-400” lempomis).2. Kontrolinis: augalai – donorai auginti šildomame šiltnamyje, 22 + 5°Ctemperatûroje, o pradëjus trûkinëti iðoriniams þiedynø apvalkalams, perkelti áfitotroninio komplekso augalø auginimo kamerà, kur oro temperatûrasumaþinta iki 14°C.3. Augalai – donorai iki eksplantø izoliavimo auginti lauke.4. Augalai – donorai auginti lauke, o pradëjus trûkinëti iðoriniams þiedynøapvalkalams, perkelti á fitotroninio komplekso augalø auginimo kameras, kuroro temperatûra 14°C.Visuose variantuose sterilinti eksplantai (etanolis 70% (perpilti) → kalciohipochloritas (10%) (7 min.) → distiliuotas vanduo (perplauti)) izoliuoti antB5 (Gamborg ir kt. 1968) maitinamosios terpës, papildytos 2 mg/l 2,4-D (2,4-dichlorfenoksiacto rûgðtis, BAP (6-benzilaminopurinas) ir 100g/l sacharozës.Praëjus 30 parø, eksplantai perkelti ant MS maitinamosiosterpës, papildytos 1 mg/l NAR (naftilacto rûgðties), 2 mg/l 2iP(dimetilaliloaminopurinas) ir 100 g/l sacharozës. Izoliuotieji eksplantai augintikambaryje, kur oro temperatûra 23°C, fotoperiodas – 16 val. apšvietimas –50 µmol m -2 s -1 .Tiriant ðiltnamyje (1 ir 2 variantai) augintø augalø – donorø sugebëjimàregeneruoti morfogenetines struktûras, pirmiausia, prieð pat skleidimàsi pirmiejiþiedai (3-4 mm ilgio) izoliuoti ið augalø – donorø, augintø nekeièiant orotemperatûros (1 variantas). Paskui, tie patys augalai su likusiais þiedynais iðneðtiá fitotroninio komplekso augalø auginimo kamerà ir þiedai (3-4 mm ilgio)naudoti kitame variante (2 variantas). Taip pat izoliuoti eksplantai ið laukeaugintø augalø – donorø (3 ir 4 variantai).Ant B5 maitinamosios terpës izoliuota 22 770 neapvaisintø þiedø pumpurø,ið jø – 16 826 vnt., kai pradëjo trûkinëti þiedynø apvalkalai, sumaþinta orotemperatûra.Duomenys apskaièiuoti dispersinës analizës metodu ir sugrupuoti pagalDunkano kriterijø.131

Rezultatai. Valgomojo svogûno augalai, priklausomai nuo auginimosàlygø, pasiþymëjo skirtingomis regeneravimo galimybëmis. Ið tirtø 149 augalømorfogenetiniu atsaku izoliuotø neapvaisintø þiedø kultûroje pasiþymëjo23,2%. Statistiðkai reikðmingai daugiausia (38,9%) augalø su morfogenetiniuatsaku nustatyta, kai eksplantai izoliuoti ið augalø-donorø ðiltnamyje ir,pradëjus trûkinëti þiedynø apvalkalams, perkelti á maþesnës oro temperatûrossàlygas (1 pav.). Lauke augusius svogûnus, kai pradëjo trûkinëti þiedynøapvalkalai, perkëlus á fitotroninio komplekso augalø auginimo kamerà, kuriojeoro temperatûra 14°C, nustatyta dvigubai maþesnë augalø su morfogenetiniuatsaku iðeiga, palyginus su anksèiau minëtu variantu. Maþiausias kiekis augalø,pasiþymëjusiø sugebëjimu regeneruoti morfogenetines struktûras, gautas, kaisvogûnai nuo pasodinimo iki eksplantø izoliavimo auginti tik lauke – 12,8%.Ðiltnamyje augintø augalø izoliuotieji eksplantai pasiþymëjo pusantro kartodidesniu morfogenetiniu atsaku.Augalø, pasiþymëjusiø morfogenetiniu atsaku,kiekisAmount of plants with morphogenetic responce, %403530252015105038,9R 05 / LSD 05 =7,520,420,812,81 2 3 4Augalø - donorø auginimo s¹lygos / Growth conditions of plant donors1 pav. Valgomojo svogûno augalø-donorø auginimo sàlygø átakamorfogenetiniam atsakui izoliuotø neapvaisintø þiedø kultûrojeFig. 1. Influence of plant donor growing conditions on the morphogenetic response of edibleonion in isolated unfertilized flower culture1 – auginta ðiltnamyje; 2 –auginta ðiltnamyje+fitotroninio komplekso augalø auginimo kameroje(oro temperatûra 14°C); 3 – auginta lauke; 4 –auginta lauke + fitotroninio komplekso augaløauginimo kameroje (oro temperatûra 14°C)1 – plant donors grown in the greenhouse; 2 – plant donors grown in the greenhouse (22+5 o C) +phytotron complex chamber at the temperature of 14°; 3 – plant donors grown in the open fieldunder uncontrolled conditions; 4 – plant donors grown in the open field + phytotron complexchamber at the temperature of 14°.Augalø – donorø auginimo sàlygos veikia ir izoliuotøjø eksplantø augaløregeneravimo daþná. Vizualiai matomos morfogenetinës struktûros,priklausomai nuo augalø-donorø auginimo sàlygø, regeneravo praëjus 30-160parø po eksplantø izoliavimo. Didþiausias eksplantø morfogenetinis atsakas(18,8%) gautas ið ðiltnamyje augintø augalø-donorø ir, pradëjus trûkinëtiþiedynø apvalkalams, perkeltø á sumaþintos oro temperatûros sàlygas (2 pav.).132

Augalus – donorus auginant lauke, o pradëjus trûkinëti þiedynø apvalkalams,perkëlus á +14°C temperatûros sàlygas, pastebëtas keturis kartus maþesnisbendras eksplantø regeneravimo daþnis.Bendras eksplantø regeneravimo daþnis / Total amount of regenerated explantsEksplantø, regeneruojanèiø ginogeninius embrionus, daþnis / Frequency of gynogenesisEksplantø, regeneruojanèiø augalus gemagenezës bûdu, daþnis / Frequency of gemagenesisMorfogenezës daþnisFrequency of morphogenesis,%2018161412108642018,816,22,64,7 3,81,5 0,90,90,60,4 0,2 0,21 2 3 4Augalø - donorø auginimo sàlygos / Growth conditions of plant donors2 pav. Valgomojo svogûno augalø – donorø auginimo sàlygø átaka eksplantømorfogenezës daþniui izoliuotø neapvaisintø þiedø kultûrojeFig. 2. Influence of edible onion plant donor growing conditions on the morphogeneticresponse of explants in isolated unfertilized flower culture1 –auginta ðiltnamyje; 2 –auginta ðiltnamyje+fitotroninio komplekso augalø auginimokameroje(oro temperatûra 14°C); 3 – auginta lauke; 4 – auginta lauke + fitotroninio kompleksoaugalø auginimo kameroje(oro temperatûra 14°C)1 – plant donors grown in the greenhouse; 2 – plant donors grown in the greenhouse (22+5 o C) +phytotron complex chamber at the temperature of 14°; 3 – plant donors grown in the open fieldunder uncontrolled conditions; 4 – plant donors grown in the open field + phytotron complexchamber at the temperature of 14°Eksplantø, izoliuotø ið augalø-donorø, augintø tik lauke ir tik ðiltnamyje,morfogenetinis atsakas siekë 0,4% ir 1,5%. Ðiltnamyje augintø augalø-donorøeksplantø regeneravimo daþnis buvo keturis kartus didesnis negu augintø lauke,kaip antrajame bei ketvirtajame variantuose.Visuose variantuose eksplantai regeneravo ir ginogeninius embrionus, iraugalus gemagenezës bûdu. Didþiausiu ginogenezës (2,6%) ir gemagenezës(16,2%) daþniu pasiþymëjo eksplantai, izoliuoti ið augalø – donorø, augintøðiltnamyje ir, pradëjus trûkinëti þiedynø apvalkalams, sumaþintos orotemperatûros sàlygomis (2 pav.). Lauke augintø ir perkeltø á 14°C temperatûrossàlygas valgomojo svogûno eksplantø, regeneruojanèiø ginogeninius embrionusir augalus gemagenezës bûdu, daþnis siekë atitinkamai 0,9% ir 3,8%. Toks patsginogenezës daþnis (0,9%) nustatytas eksplantuose, izoliuotuose ið augalø –donorø, augintø tik ðiltnamyje. Maþiausia ir ginogeniniø embrionø, ir augalø,regeneravusiø gemagenezës bûdu, iðeiga (0,2%) nustatyta, kai eksplantaiizoliuoti ið augalø – donorø, augintø tik lauke.133

Galima teigti, kad valgomojo svogûno ginogenezës indukcijos optimaliossàlygos yra augalus – donorus auginti ðiltnamyje ir sumaþinti temperatûrà, kaipradeda trûkinëti jø þiedynø apvalkalai.Lentelë. Genotipo átaka valgomojo svogûno morfogenezës daþniuiizoliuotø neapvaisintø þiedø kultûroje priklausomai nuoaugalø – donorø auginimo sàlygøTable. Influence of genotype on the frequency of edible onion morphogenesis in theunfertilized flower culture dependently on plant donor growing conditionsVeislë, hibridasVariety, hybridTirta eksplantøNumber ofinvestigatedexplants,vnt. / unitsBendraseksplantøregeneravimodažnisTotal frequency ofexplant regeneration,%*Eksplantø,regeneruojanèiøginogeniniusembrionus,dažnisFrequency ofexplants, whichregenerategynogenicembryos,%*Eksplantø,regeneruojanèiøaugalusgemagenezësbûdu, daþnisFrequency ofexplants, whichregenerate plantsduringgemmagenesis, %*Kaliausformavimosi dažnisFrequency ofcallusformation,%*A B A B A B A B A BLietuvos didieji 1689 3721 45,6a 5,1a 6,1a 2,5bc 38,7a 2,6b 0,8a 0Kristine 1663 549 1,0f 0e 0,1c 0c 0,9fg 0d 0b 0Štutgarten Riesen 1060 328 1,4ef 0e 0c 0c 1,3f 0d 0,1b 0Red Baron 759 353 1,9e 3,5b 0c 0b 1,9e 3,5a 0b 0Fiesta 419 697 0g 0e 0c 0c 0h 0d 0b 0Zytawska 222 433 0g 2,3c 0c 0c 0h 2,3b 0b 0Wolska 103 479 5,3c 0e 0,7c 0c 4,6d 0d 0b 0Owa 143 233 0g 0e 0c 0c 0h 0d 0b 0Renate F 1 458 254 4,0d 2,7c 2,0b 0c 2,0e 2,7b 0b 0Hyton F 1 345 530 8,7b 2cd 2,0b 0c 6,7b 2c 0b 0Spirit F 1 1264 140 0,1g 0e 0c 0c 0,1h 0d 0b 0Summit F 1 701 253 5,3c 0e 0,2c 0c 5,1c 0d 0b 0*skirtumai tarp reikðmiø stulpelyje, paþymëtø ta paèia raide, nëra statistiðkai reikðmingi (PagalDunkano kriterijø P

Hibridø grupëje didþiausiu morfogenetiniu atsaku pasiþymëjo Hyton F 1eksplantai, kai augalai-donorai auginti šiltnamyje ir Renate F 1eksplantai, kaiaugalai-donorai auginti lauke, o pradëjus trûkinëti þiedynø apvalkalams,perkelti á sumaþintos oro temperatûros sàlygas. Minëtø hibridø neapvaisintøþiedø, regeneruojanèiø morfogenetines struktûras, daþnis siekë atitinkamai8,7% ir 2,7%.Ginogeninius embrionus didþiausiu daþniu formavo Lietuvos didieji (6,1%)ir Renate F 1ir Hyton F 1(2%) eksplantai. Didþiausia augalø gemagenezës bûduiðeiga nustatyta Lietuvos didieji (38,7%) ir Hyton F 1(6,7%) eksplantuose.Aptarimas. Eksplantø galimybes regeneruoti morfogenetines struktûrasir jø daþná lëmë valgomojo svogûno augalø-donorø auginimo sàlygos irgenotipas. Sausio- vasario mën. á vegetacinius indus pasodinti ir ðildomameðiltnamyje auginti augalai pasiþymëjo didesniu sugebëjimu regeneruotimorfogenetines struktûras eksplantuose ir didesniu daþniu negu augalaidonorai,pasodinti kovo mënesá ir auginti lauke. Galima daryti prielaidà, kadnukrypimas nuo natûralios augimo aplinkos iðkreipia augalø raidà ir indukuojaginogeniniø embrionø regeneravimà. Labiausiai ginogenezæ indukavo augaløraidos sutrikdymas – auginimo sàlygø pakeitimas, sumaþinant oro temperatûràiki 14°C vegetacijos tarpsniu, prieð pradedant augalams þydëti. Tai rodo, kadpaskutiniais þiedo raidos tarpsniais prieð þydëjimà þiedø audiniai yra labiausiaiplastiðki.Skirtinga valgomojo svogûno genotipinë reakcija á ginogenezës indukcijàsudaro prielaidas atrinkti vertingiausius individus selekcinio darbotechnologijoms (Juðkevièienë, Stanys, Bobinas, 2005).Išvados. 1. Valgomojo svogûno augalø-donorø, augintø ðiltnamyje ir,pradëjus trûkinëti þiedynø apvalkalams, perkeltø á sumaþintos oro temperatûrossàlygas, eksplantai labiausiai pasiþymi regeneracinëmis sàvybëmis.2. Didþiausias eksplantø morfogenetinis atsakas, siekiantis 18,8%, gautasaugalø donorø, augintø ðiltnamyje ir, pradëjus trûkinëti iðoriniams þiedynøapvalkalams, perkeltø á sumaþintos oro temperatûros sàlygas. Siekiant indukuotivalgomojo svogûno ginogenezæ optimalu augalus-donorus auginti ðiltnamyjeir, pradëjus trûkinëti jø iðoriniams þiedynø apvalkalams, sumaþintitemperatûrà.3. Valgomojo svogûno ginogenezës daþná izoliuotø neapvaisintø þiedøkultûroje lemia augalo-donoro genotipas.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 11135

Literatûra1. Baranski R. 1996. In vitro gynogenesis in red beet (Beta vulgaris L.):effects of ovule culture conditions // Acta Societatis Botanicorum Poloniae. 65(2).P. 57-60.2. Bohanec B., Jakše M. 1999. Variations in gynogenic response amonglong- day onion (Allium cepa L.) accessions // Plant Cell Reports. 18. P 737-742.3. Doctrinal M., Sangwan R.S., Sangwan-Norreel B.S.1989. In vitro gynogenesis in Beta vulgaris L.: Effect of plant growth regulators,temperature, genotypes and season // Plant Cell, Tissue and Organ Culture. 17. P. 1-12.4. Gamborg O.L., Miller R.A., Ojima K. 1968. Nutrientrequirements of soybean root cells // Experimental Cell Research. 50. P. 157-158.5. Juðkevièienë D., Stanys V., Bobinas È. 2005.Gynogenesis peculiarities of Allium L. vegetables grown in Lithuania // Biologija. 3. P. 6-9.6. Mukhambetzhanov S.K. 1997. Culture of nonfertilized femalegametophytes in vitro // Plant Cell, Tissue and Organ Culture. 48. P. 111-119.7. Murashige T., Skoog F. 1962. A revised medium for the rapidgrowth and bio-assays with tobacco tissue cultures // Physiologia Plant. 15. P. 473-497.8. Puddephat I.J., Robinson H.T., Lynn J. 1999. Influence ofstock plant pretreatment on gynogenic embryo induction from flower buds of onion //Plant Cell, Tissue and Organ culture, 57. P. 145-148.9. Sitbon M. 1981. Production of haploid Gerbera jamesonnii plants by invitro culture of unfertilized ovaries // Rewiev d’Agronomie. 9. P. 807-812.10. Y ang H.Y., Zhou C. 1982. In vitro induction of haploid plants fromunpollinated ovaries and ovules. Theoretic Applied Genetics. 63. P. 97-104.11. Z hou C., Yang H.Y. 1981. Induction of haploid rice plantlets byovary culture // Plant Science. 20. P. 231-237.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 130-136.THE INFLUENCE OF EDIBLE ONION PLANT DONOR GROWINGTEMPERATURE ON THE GYNOGENESIS EFFICIENCY INUNFERTILIZED FLOWER CULTURED. Juðkevièienë, V. Stanys, P. DuchovskisSummaryRegeneration ability of morphogenic structures and gynogenesis efficiency of twelveonion cultivars depending on the plant donor growing temperature was investigated atthe Lithuanian Institute of Horticulture. Four different temperature regimes were used.Donor plants were grown in green house (22+5°C) and open field + phytotron complexchamber at the temperature of 14 o C. Obtained results showed, that growing plant donorsin green house and decreasing of growing temperature when the flower outer peel startsto break is optimal for edible onion gynogenesis induction. The frequency of gynogenesisdepends on the plant donor genotype.Key words: gynogenic embryos, gemmagenesis, growing temperature, induction,morphogenic response.136

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 137-143.METEOROLOGINIØ SÀLYGØ ÁTAKA PERONOSPORADESTRUCTOR PLITIMUI IR INTENSYVUMUISVOGÛNUOSEVilma BULOVIENË, Elena SURVILIENË, Laimutis RAUDONISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333 Babtai,Kauno r. El. paðtas: v.bandzeviciute@lsdi.lt2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute iðtirti netikrosiosmiltligës plitimo ir intensyvumo ypatumai svogûnø Štuttgarter Riesen pasëlyje. Netikrojimiltligë buvo iðplitusi svogûnø pasëlyje abejais tyrimo metais. Ligos plitimas irintensyvumas buvo didesnis 2005 m., nes liepos pradþioje iðkrito daug krituliø, atvësoorai, susidarë palankios sàlygos Peronospora destructor patogenui vystytis ir plisti.Paþeistø augalø padaugëjo iki 89%, o ligos intensyvumas siekë 66,6%. Nustatyta, kadinfekcija pradeda plisti, kai vidutinë trijø parø oro temperatûra yra 14-16°C, santykinëoro drëgmë – 87,5-96%, vidutinis paros krituliø kiekis – 1,8 mm.Reikšminiai þodþiai: drëgmë, krituliai, ligos intensyvumas, plitimas, Peronosporadestructor, temperatûra, valgomieji svogûnai.Ávadas. Netikroji miltligë (Peronospora destructor (Berk. Casp.) yra vienaþalingiausiø svogûnø ligø daugelyje pasaulio ðaliø, kasmet padaranti daugnuostoliø augintojams. Pirmà kartà P. destructor aptikta ir aprašyta Anglijoje1841 m. (Viranyi, 1974). Lietuvoje P. destructor pirmà kartà uþregistruotasvogûnø pasëlyje Dotnuvoje 1928 m. (Mazelaitis, Stanevièienë, 1995). Augaløatsparumas patogenams, pajëgumas juo greièiau suformuoti apsauginá barjeràapsikrëtus yra svarbûs biologiniai veiksniai, lemiantys ligø plitimà. Pasëliøapsaugos nuo patogenø praktika rodo, kad, net auginant atspariø veisliøaugalus, palankiais ligai plisti metais bûna ligos protrûkiø (Maude, 1998).Epidemija pasireiðkia staiga, jà sunku numatyti (Jesperson, Sutton, 1987).Infekcijos ciklui bûdingas ilgas latentinis (9-16 d.) ir trumpas sporuliacijos(1-2 d.) periodas, kada patogenas sporuliuoja, plinta ir apkreèia augalus(Hildebrand, Sutton, 1984). Sporos ant augalo gyvybingos 1-3 dienas,P. destructor svogûnø lapijà sunaikina per keturis infekcijos ciklus (Hildebrand,Sutton, 1982). Netikrosios miltligës plitimà ir vystymàsi svogûnø pasëlyje lemiakeletas veiksniø: pirminis uþkrato lygis, uþkrësto pavirðiaus drëgmës kiekis irtrukmë, oro temperatûra, santykinë oro drëgmë ir vëjas (Abd-Elrazik, Lorbeer,1980). Daugelis tyrëjø nurodo, kad P. destructor sukëlëjui vystytis svarbiausia137

yra palankios meteorologinës sàlygos, ypaè lapø ir oro drëgmë bei temperatûra(Hildebrand, Sutton, 1982; Palti, 1989; Maude, 1998).Literatûros ðaltiniuose pateikiama informacija apie netikrosios miltligësplitimà ávairiose ðalyse, meteorologiniø sàlygø reikðmæ epidemiologijai,netikrosios miltligës þalingumà bei apsaugà (Abd-Elrazik, Lorbeer, 1980;Schwartz, Mohan, 1996; Smith ir kt., 1985; Stenina, 1976; Sugha ir kt., 1996;Viranyi, 1974). Lietuvoje yra atlikta tyrimø su augalø aktyvatoriumi BION irkai kuriais fungicidais svogûnø pasëlyje (Survilienë, Brazaitytë, 2001), taèiaunedaug duomenø apie netikrosios miltligës paplitimà, intensyvumà beiþalingumà.Tyrimo tikslas – iðtirti netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo svogûnøpasëlyje ypatumus, priklausanèius nuo meteorologiniø sàlygø.Tyrimo objektas ir sàlygos. 2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës instituto bandymø lauko darþo sëjomainoje atlikti netikrosiosmiltligës plitimo ir intensyvumo tyrimai. Lauko bandymuose dirvos ruoðimas,svogûnø sodinimas, prieþiûros darbai atlikti pagal svogûnø auginimotechnologijà (Bobinas, 1999). Svogûnø Štuttgarter Riesen sëjinukai sodintigeguþës 7-9 dienomis á 1,4 m ploèio lysves, keturiomis juostomis, eilëje – kas3 - 4 cm. Atstumas tarp juostø – 0,27 m, tarp gretimø lysviø kraðtiniø augalø –0,60 m. Bandymo laukelio bendras apskaitomasis plotas – 50,0 m 2 . Netikrosiosmiltligës stebëjimai pradëti, kai ant viduriniø lapø pasirodë pirmosios dëmës(BBCH 19). Tai daryta kas trys dienos, baigta vertinti brendimo tarpsniu (BBCH41-44) (Þemës ûkio augalø kenkëjai....., 2002). Netikrosios miltligës plitimasir intensyvumas ávertintas apþiûrint po 25 augalus laukeliuose. Tyrimo variantaikartoti tris kartus.Netikrosios miltligës apimtas lapø plotas ávertintas 4 balø skale: 0 – sveikilapai, 1 – paþeista iki 25%, 2 – paþeista iki 50%, 3 – paþeista iki 75%,4 – paþeista daugiau kaip 75%.Ligos intensyvumas (%) apskaièiuotas pagal formulæ:∑ a ⋅b⋅100R=,N ⋅ Kèia: R – ligos intensyvumas; Ó a b – vienodai paþeistø augalø suma; N –bendras augalø kiekis; K – labiausiai paþeisti augalai (Þemës ûkio augaløkenkëjai, 2002).Statistinei analizei apskaièiuotas vidurkis su MS EXEL programa,netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo dinamika ávertinta regresijos lygtimi(Tarakanovas, 2003).Meteorologinës sàlygos. Tyrimo metu meteorologinës sàlygosfiksuotos ,,METOS D” signaliztoriumi (1, 2 pav.).2004 m. svogûnø vegetacijos metu orai buvo vësûs ir permainingi. Geguþësoro temperatûra buvo 1,2°C þemesnë negu vidutinë daugiametë, iðkrito3,4 mm daugiau krituliø negu daugiametis vidurkis. Svogûnams sudygti buvovidutiniðkai palankios sàlygos. Gausiai lyti pradëjo birþelio mën. Krituliø iðkrito20 mm daugiau negu daugiametis vidurkis (50,4 mm). Birþelio pabaigoje –138

liepos pradþioje, iðkritus daug krituliø ir atvësus orams, susidarë palankiossàlygos Peronospora destructor vystytis ir plisti.2005 m. augalø vegetacijos metu orai buvo ðilti ir permainingi. Geguþëstemperatûra buvo 2,9°C aukðtesnë negu vidutinë daugiametë, iðkrito 22,9 mmdaugiau krituliø, kai deðimtadienio norma 43,7 mm. Svogûnams dygti buvopalankios sàlygos. Liepos pradþioje, iðkritus daug krituliø ir atvësus orams,susidarë palankios sàlygos Peronospora destructor vystytis ir plisti.°C201510502004 m.2005 m.Daugiametis vidurkis 1924-2000 m.Average of 1924-20005 6 7 8Mënesiai / Months1 pav. Vidutinë oro temperatûra geguþës - rugpjûèio mën. ir jos palyginimas sudaugiameèiu vidurkiu, 2004-2005 m.Fig. 1. Average of temperature in May – August and comparison with perennial average,2004-20051401201008060402005 m.2004 m.20Daugiametis vidurkis 1924-2000 m. / Average of 1924-200005 6 7 8Mënesiai / Months2 pav. Vidutinis krituliø kiekis geguþës - rugpjûèio mën. ir jo palyginimas sudaugiameèiu vidurkiu, 2004-2005 m.Fig. 2. Average of precipitation in May – August and comparison with perennial average,2004-2005mmRezultatai. Intensyviausiai Peronospora destructor augalus paþeidþia lietinguir vësiu oru. Tinkamiausios sàlygos patogenui vystytis ir plisti yra 12-16°Ctemperatûra ir 85-100% santykinë oro drëgmë (Develash, 1996).2004-2005 m. meteorologinës sàlygos netikrajai miltligei plisti buvo ganapalankios (1-2 pav.). 2004 m. liepos pirmojo dešimtadienio pabaigojeP. destructor paþeidimø ant augalø nerasta. Pirmieji P. destructor paþeidimopoþymiai – pailgos, gelsvos dëmelës su pilkðvai violetiniu, tankiu, veltininiøkonidijakoèiø ir konidijø apnaðu ant svogûnø lapø pastebëti liepos 14 d., nes139

liepos 1-13 d. daug prilijo (8,4 mm) bei iki 14,1°C atvëso orai. Liga apëmë9,3% augalø, jos intensyvumas buvo 1,9%, o augalai buvo pasiekæ lapø vystymositarpsná (BBCH 19). Liepos 17-20 d. vyravo vësoki ir sausi orai, liga plito lëèiau.Ypaè palankios sàlygos ligai plisti susidarë, kai liepos 24 d. per parà iðkritodaug krituliø (12,4 mm). Oro temperatûra liepos 20-29 d. buvo + 16-18°C, osantykinë oro drëgmë – 92%, paþeistø augalø padaugëjo iki 87,2%, o ligosintensyvumas siekë 41% (3 pav.).%1009080706050403020100Ligos paplitimas / Spread of disease, %Ligos intensyvumas / Disease intensity, %y = 1,0548x 2 + 6,3333x - 2,2571R 2 = 0,9152y = 0,7542x 2 + 1,8606x - 3,5843R 2 = 0,924307 14 07 17 07 20 07 23 07 26 07 29 07 31Data / Date3 pav. Netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo dinamika svogûnøŠtuttgarter Riesen pasëlyje, 2004 m.Fig. 3. Dynamic of spread and intensity of downy mildew in onion Štuttgarter Riesen crop, 2004%1009080706050403020100Ligos paplitimas / Spread of disease, %Ligos intensyvumas / Disease intensity, %y = 0,5524x 2 + 8,4167x + 1,0571R 2 = 0,9796y = 0,3881x 2 + 6,9381x - 5,5714R 2 = 0,939207 06 07 09 07 12 07 17 07 20 07 23 07 26Data / Date4 pav. Netikrosios miltligës plitimo ir intensyvumo dinamika svogûnøŠtuttgarter Riesen pasëlyje, 2005 m.Fig. 4. Dynamic of spread and intensity of downy mildew in onion Štuttgarter Riesen crop, 20052005 m. bûdingos netikrajai miltligei dëmës ant svogûnø lapø iðryðkëjoliepos 6 d., kai augalai buvo pasiekæ lapø vystymosi tarpsná (BBCH 19). Rasta10,3% paþeistø augalø, ligos intensyvumas siekë 2,4%. Manoma, jog netikrosiosmiltligës sukëlëjo sporos jau buvo pasklidusios ant svogûnø lapø anksèiau, nesbirþelio 25-30 d. iðkrito daug krituliø, o vidutinë paros oro temperatûra laikësi16,2°C, santykinë oro drëgmë – 82%. Palankios sàlygos P. destructor plisti140

susidarë, kai liepos 3-5 d. iðkrito daug krituliø (20 mm). Liga pamaþu plito,paþeistø augalø padaugëjo iki 89%, o ligos intensyvumas svogûnø pasëliuosebuvo 66,6% (4 pav.).Aptarimas. Kintanti temperatûra, gausûs lietûs, rasa, rûkas sudarooptimalias sàlygas netikrosios miltligës sukëlëjui Peronospora destructor vystytis.Ligos sukëlëjas plinta su lietaus laðais, stipriu vëju, drëgnu oru (Viranyi, 1974).P. destructor infekcija ypaè daþna lietingomis, vësiomis vasaromis, kai drëgmëant lapø laikosi 6–8 val. Tada miltligë gali paþeisti visus augalus. Optimalitemperatûra sporoms susidaryti yra 10-12°C. Jos susidaro tamsiuoju paros metu,subræsta auðtant, o plinta dienà. Sporuliacija nevyksta visiðkoje tamsoje arðviesoje (Sutton, Hildebrand, 1985; Palti, 1989). Vertinant ligos plitimorezultatus, remtasi literatûros duomenimis apie bûtinàjá laikotarpá P. destructorsukëlëjo sporams sudygti ir augalams apkrësti. P. D. Hildebrand, J. C. Sutton(1984) ir R. K. Develash, S. K. Sugha (1996) dirbtinës infekcijos bandymuosenustatë, jog Peronospora destructor sporoms sudygti reikia minimalaus 2-3 val.periodo, kai drëgmë ant lapo laikosi 2 val., o optimali oro temperatûra –10-12°C. Temperatûra ir drëgmë – svarbiausieji veiksniai netikrajai miltligeiplisti ir vystytis per visà augalø vegetacijà. Mûsø tyrimai rodo, kad ligà plistiskatino gausûs krituliai (12,4-20 mm) ir 14-16°C oro temperatûra. Panaðiusrezultatus pateikia ir N. V. Stenina (1976) bei F. Viranyi (1974). Jie teigia, kadpatogenas intensyviau vystosi, kai vyrauja daþni lietûs ir esti 10-18°Ctemperatûra. Mûsø tyrimuose 2005 m. liga labiau plito ir buvo intensyvesnënegu 2004 metais. Vyraujant vësiam ir drëgnam orui, liga vystësi greitai. Kaivyravo 14-16°C oro temperatûra, santykinë oro drëgmë buvo 87,5-96%, ovidutinis paros krituliø kiekis – 1,8 mm, jos paplitimas siekë atitinkamai 87,2-89%. Laikotarpis nuo infekcijos pradþios iki pirmø ligos simptomø ant lapølabai trumpas, jeigu oro temperatûra tolygi, o drëgmës periodas ilgas.Išvados. 1. Netikroji miltligë svogûnø pasëlyje plito abejais tyrimø metais.Ligos plitimas (89%) ir intensyvumas (66,6%) ant lapø buvo didesnispalankesniais 2005 m.2. Netikràjà miltligæ plisti ir vystytis skatina vësûs orai ir ilgai besilaikantidrëgmë ant lapø. Infekcija pradeda plisti, kai vidutinë trijø parø orotemperatûra yra 14-16°C, santykinë oro drëgmë – 87,5-96%, vidutinis paroskrituliø kiekis – 1,8 mm.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 11141

Literatûra1. Elrazik A. A., Lorbeer J. W. A procedure for isolation andmaintenance of Peronospora destructor on onion // Phytopathology. 1980. Vol. 70.No. 8. P. 780-782.2. Bobinas È. Darþo augalø sëklininkystë. Babtai, 1999. 106 p.3. Develash R. K., Sugha S. K. Sporangial viability and germinationin Peronospora destructor // Indian Phytopathology. 1996. Vol. 49 (2). P. 157-166.4. Hildebrand P. D., Sutton J. C. Weather variables in relation toan epidemic of onion downy mildew // Phytopathology. 1982. Vol. 72(2). P. 219-224.5. Hildebrand P. D., Sutton J. C. Relationships of temperature, moisture, andinoculum density to the infection cycle of Peronospora destructor // Canadian Journalof Plant Pathology. 1984. Vol. 6(2). P. 127-134.6. Jesperson G. D., Sutton J. Evaluation of a forecaster for downymildew of onion (Allium cepa L.) // Crop protection. 1987. Vol. 6(2). P. 95-103.7. Mazelaitis J., Stanevièienë S. Lietuvos grybai I. Gleivûnai(Myxomycota), Peronosporieèiai (Peronosporales). Vilnius, 1995. P. 236-238.8. M a u d e R. B. Onion disease. The epidemiology of plant disease. 1998.P. 404-422.9. Palti J. Epidemiology, prediction and control of onion downy mildewcaused by Peronospora destructor // Phytoparasitica. 1989. Vol. 17(1). P. 31-48.10. S chwartz H. S., Mohan S. K. Downy mildew // Compendiumof onion and garlic disease. 1996. P. 20-21.11. S mith R. W., Lorbeer J. W., Abd-Elrazik A. A.Reappearance and control of onion downy mildew epidemics in New York // PlantDisease. 1985. Vol. 69(8). P. 703-706.12. S t e n i n a N. V. The dependence of the development of downy mildew ofonion on climatic conditions // Trudy Kuban S.-Kh. Inst. 1976. No. 125 (153). P. 24-27.13. S ugha S. K., Develash R. K., Singh B. M., ThakurB. R., Tyagi P. D. Nature of perennating structures of Peronosporadestructor // Indian Phytopathology. 1996. Vol. 49(3). P. 260-264.14. S urvilienë E., Brazaitytë A. Investigation of BION on fieldonion // New sights in vegetable production // 2001. No. 329. P. 62-65.15. Sutton J. C., Hildebrand P. D. Environmental water inrelation to Peronospora destructor and related pathogens // Canadian Journal of PlantPathology. 1985. Vol. 7 (3). P. 323-330.16. T a r akanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT – PLOT išpaketo SELEKCIJA ir IRRISTAT / Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57 p.17. Þemës ûkio augalø kenkëjai, ligos ir jø apskaita / Mokslinis metodinisleidinys. 2002. 345 p.18. V iranyi F. Studies on biology and ecology of onion downy mildew(Peronospora destructor (Berk.) Fries) in Hungary. II. Factors influencing sporulationand conidium germination // Acta Phytopathology. 1974. Vol. 9. P. 315-318.142

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 137-143.EFFECT OF METEOROLOGICAL CONDITION ON SPREAD ANDINTENSITY OF PERONOSPORA DESTRUCTOR IN ONIONV. Bulovienë, E. Survilienë, L. RaudonisSummaryField experiments in onion Štuttgarter Riesen crop were carried out at the LithuanianInstitute of Horticulture in 2004-2005. Spread and intensity of downy mildew wasobserved in relation to weather factors in the onion field. Downy mildew was developedin onions during 2004-2005. There was recorded statistically higher percent of diseasespread and intensity in 2005 when the biggest amount of precipitation fell at the firstdays of July and the mean air temperature was low. Disease spread increased up to 89%and intensity up to 66.6%. There was recorded that infection started when meantemperature of three days was 14-16°C, relative humidity 87.5-96% and precipitationper day – 1.8 mm.Key words: disease intensity, humidity, onions, Peronospora destructor,precipitation, spread, temperature.143

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 144-151.NUËMIMO LAIKO ÁTAKA ÁVAIRIØ VEISLIØ IR HIBRIDØIÐ SËJINUKØ AUGINTØ SVOGÛNØ DERLIUIRoma STARKUTË, Vytautas ZALATORIUSLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: v.zalatorius@lsdi.lt2001-2003 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute vykdyti svogûnøið sëjinukø derliaus tyrimai. Tirti valgomieji svogûnai (Allium Cepa L.) Lietuvos didieji,Stutgarten Riesen, Centurion F 1, Jetset F 1.Ankstyvam derliui galima auginti visø tirtøjø veisliø ir hibridø svogûnus. Po85 dienø (07 25 d.) Centurion F 1svogûnø ropeliø prekinis derlius buvo 24,7 t/ha,Stutgarten Riesen – 22,0 t/ha, Jetset F 1– 21,0 t/ha, Lietuvos didieji – 14,9 t/ha.Didþiausia prekinës produkcijos iðeiga Centurion F 1svogûnø gauta po 99 d.,Stutgarten Riesen – po 113 dienø. Vëliau nuimtø Centurion F 1ir Stutgarter Riesensvogûnø derlius buvo didþiausias.Centurion F 1ir Stutgarten Riesen svogûnø derlius didelis, bet, nuëmus juos anksèiau,patiriama didesniø nuostoliø. Maþesni derliaus nuostoliai gauti anksèiau nuëmusLietuvos didieji ir Jetset F 1svogûnus. Parinkus tinkamas veisles ir auginant svogûnus iðsëjinukø, galima gauti ankstyvà svogûnø derliø liepos antràjà dekadà.Reikšminiai þodþiai: ankstyvas derlius, hibridai, ropelë, sëjinukai, svogûnai, veislë.Ávadas. Pasaulyje uþauginama apie 30 mln. tonø svogûnø, ið jø 4,7 mln.tonø Europoje (Statist. depart., 2001). Per 1991-1997 m. svogûnø produkcijospadidëjo apie 51%. Lietuvoje, palyginus 1998 m. su 1997 m., svogûnø pasëliøpadaugëjo daugiau negu 1,5 karto, taèiau, palyginus su kitomis ðalimis, jøplotai nedideli. Pastaraisiais metais Lietuvoje uþauginama 20-22 tûkst. tonøsvogûnø. Tokio kiekio mûsø ðalies vartotojams nepakanka, todël kasmet darapie 10-12 tûkst. tonø svogûnø importuojama. Daugiausia svogûnø áveþama iðLenkijos, Olandijos ir Vokietijos (Petuchova, 2002).Svogûnai Lietuvoje daugiausiai auginami ið sëklø ir sëjinukø. Svogûnusauginti ið sëklø yra pigiau, taèiau nepalankiomis meteorologinëmis sàlygomisuþsitæsia jø vegetacija. Vëlyvøjø veisliø svogûnai nespëja subræsti, jø ëmimolaikas uþsitæsia iki spalio mën. (Svetika, Palaima ir kt., 1995).Auginti svogûnus ið sëjinukø reikia daug brangios sodinamosios medþiagos,taèiau 3-4 savaitëmis sutrumpëja jø vegetacija, ropelës laiku ir kokybiðkaisubræsta, gaunami dideli derliai (Adamski, 1998; Gruszecki, Tendaj, 2001;Brewster, 1990; Wojtaszek ir kt. 1992).Svogûnai vartojami iðtisus metus, bet bûna laikotarpiø, kai jø trûksta,144

ypaè liepos–rugpjûèio mënesiais. Svogûnai ið sëjinukø subræsta anksèiau negusëti, todël tinka tuo laikotarpiu rinkai uþpildyti.Tyrimø tikslas – iðtirti svogûnø ið sëjinukø biologines ûkines savybes,uþauginti ankstyvesná, geros kokybës ropeliø derliø.Tyrimø objektas, sàlygos ir metodai. Tyrimai atlikti 2001-2003 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø lauke.Bandymø schema:A faktorius – veislës:a) Lietuvos didieji b) Stutgarten Riesen, c) Centurion F 1, d) Jetset F 1.B faktorius – derliaus ëmimo laikas:a) liepos 25 d., rugpjûèio 1 d., rugpjûèio 8 d., rugpjûèio 14 d., rugpjûèio22 d. (85, 92, 99, 106, 113 dienø po sëjinukø sodinimo).Tyrimo variantai kartoti keturis kartus. Apskaitinio laukelio plotas – 3,5 m 2 .Bandymø laukas – lyguma su nedideliu mikroreljefu. Dirvoþemis –karbonatingas glëjiðkas rudþemis (RD kg), kurio granuliometrinë sudëtis –lengvas priemolis ant vidutinio sunkumo priemolio. Vidutinis mitybos elementøkiekis: P 2O 5– 243 mg/kg, K 2O – 135 mg/kg, N min.0-60 cm gylyje – 41,2 kg/ha.Træšta N 60P 60K 120. Kenkëjai ir ligos naikintos pagal reikalà.Svogûnø sëjinukai sodinti: 2001 04 30; 2002 04 29; 2003 05 02. Sëjinukø masë– 1,0-1,5 g. Sodinimo norma – 900 kg/ha. Sodinta pagal schemà – (23x10) x 4 cm.Prieðsëlis – juodasis pûdymas.Ankstyvajai prekinei produkcijai tiko suformavæ ropeles svogûnai, kai pradëjominkðtëti jø kakleliai. Pasverta ropelës ir lapø masë, iðmatuotas ropelës skersmuo.Duomenys statistiðkai ávertinti dispersinës analizës metodu (Tarakanovas,Raudonius, 2003).Ið visø variantø sudarytas jungtinis mëginys augalø kokybei iðtirti. Bertranometodu nustatyti invertuoti cukrûs ir sacharozë, Murri metodu – vitaminas C,jonometru su nitratø selektyviniu elektrodu – nitratai, su refraktometru – tirpiossausosios medþiagos.Meteorologinës sàlygos bandymø vykdymo metais buvo gana skirtingos.Ðiltas ir gana drëgnas 2001 m. pavasaris palankiai veikë svogûnø suþëlimà,taèiau vësûs ir sausi birþelio orai pristabdë augimà. Liepos mën. vidutinë parostemperatûra 4,0°C buvo aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ, o krituliø iðkrito179% daugiametës normos. Augalams augti ir derliui imti buvo geros sàlygos.2002 m. iðsiskyrë labai ðiltu oru. Vegetacijos laikotarpio vidutinëtemperatûra buvo 1,0-3,7°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. Svogûnøvegetacijos pradþioje dël ðilto ir sauso oro virðutiniame dirvoþemio sluoksnyjesusidarë neigiamas drëgmës balansas, augalai blogiau augo. Birþelio mën. buvodrëgnas, iðkrito 135% daugiametës krituliø normos. Liepos pabaiga ir rugpjûèiomën., kai iðkrito tik 18% krituliø normos, buvo palankûs svogûnams bræsti.Derliui imti buvo geros sàlygos.2003 m. pavasará ir vasarà vyravæ karðti ir sausi orai buvo labai nepalankûssvogûnams augti, ypaè auginamiems ankstyvajai produkcijai. Dël sausø ir karðtøorø svogûnai anksèiau pradëjo bræsti, uþaugo maþesnës ropelës, gautas maþesnisderlius.145

Rezultatai. Anksèiausiai suformavo ropeles bei subrendo Lietuvos didiejisvogûnai. Per 85 dienas Lietuvos didieji ropelës uþaugo ir svërë vidutiniðkai po87,7g (1 pav.). Per kita savaitæ (07 25-08 01) ropelës masë padidëjo vidutiniðkai4,8 g arba 5,4%. Sparèiausiai Lietuvos didieji svogûnai augo nuo 08 01 iki 08 08d. tai yra 92-99 dienà po pasodinimo. Per tà laikotarpá ropeliø masë padidëjo9,7 g arba 10,5%. Nuëmus derliø vëlesniais terminais, ropelës masës prieaugisbuvo nedidelis. Panaðiai augo ir vystësi Jetset F 1svogûnø ropelës, taèiau josaugo sparèiau – nuo 07 25 iki 08 01 priaugo 30,7 g arba 32,1%. Nuo 08 08 iki 0814 (99-106 augimo dienà) ropeliø masë nedidëjo, bet vëliau (08 08-08 14) jossparèiai augo. Jetset F 1svogûnø ropelës masë padidëjo 46,0 g arba 35,8%.Stutgarten Riesen svogûnai per 07 25-08 01 ir 08 01-08 08 laikotarpá priaugoatitinkamai 11,9 g arba 9,3% ir 13,3 g arba 9,5%. Daug priaugo (44,2 g arba28,8%) 08 08-08 14 laikotarpiu, kiek maþiau (23,6 g arba 11,9%) – 08 14-08 22laikotarpiu.Svogûnø ropelës masëMass of onion turnip, g300250200150100500Lietuvos didiejiStutgarten RiesenCenturion F 1 Jetset F 107 25 08 01 08 08 08 14 08 22Derliaus ëmimo laikotarpiai, mën. / d.Periods of harvesting, month / day1 pav. Derliaus ëmimo átaka svogûnø ropelës masei, gFig. 1. Influence of harvesting time on the mass of onion turnip, gBabtai, 2001-2003 m.Derliaus ëmimo laikas maþai veikë visø tirtø veisliø ir hibridø svogûnøropeliø skersmená. (2 pav.)Lietuvos didiejiStugarten RiesenRopelës skersmuoTurnip diameter, mm9080706050403020100Centurion F 1 Jetset F 107 25 08 01 08 08 08 14 08 22Derliaus ëmimo laikotarpiai, mën. / d.Periods of harvesting, month / day2 pav. Derliaus ëmimo átaka svogûnø ropeliø skersmeniui, mmFig. 2. Influence of harvesting time on the diameter of onion turnip, mmBabtai, 2001-2003 m.146

Anksèiau (07 25 ir 08 01) nuimtø Centurion F 1svogûnø lapø masë buvodidþiausia. Nuimtø vëlesniais terminais visø tirtø veisliø ir hibridø svogûnølapø masë maþëjo (3 pav.).Svogûno laipø masëMass of onion leaves, g100806040200Lietuvos didieji Stutgarten RiesenCenturion F 1 Jetset F 107 25 08 01 08 08 08 14 08 22Derliaus nuëmimo laikotarpiai, mën. / d.Periods of harvesting, month / day3 pav. Derliaus ëmimo átaka svogûnø laiðkø masei, gFig. 3. Influence of harvesting time on the mass of onion leaves, gBabtai, 2001-2003 m.2001-2003 m. ið didesniø ropeliø (1, 3 pav.) uþaugo didesnis svogûnø derlius(lentelë). Sparèiausiai augo Centurion F 1svogûnai. Per 85 dienas jø ropeliømasë, palyginus su Lietuvos didieji, padidëjo 47,8 g arba 54,5% palyginus suJetset F 1– 33,8 g arba 41,6%, o palyginus su Stutgarten Riesen – 7,2 g arba 5,6%.Per kità savaitæ (07 25-08 01) Centurion F 1ropeliø masë padidëjo 78,2 g arba57,7%. Vëliau (08 01-08 08) ropelës augo lëèiau.Nepriklausomai nuo derliaus ëmimo laiko (bendrasis svogûnø ropeliøderlius vidutiniškai – 36,5 t/ha, prekinis – 33,2 t/ha), derlingiausi buvo CenturionF 1svogûnai. Pagal atskirus ëmimo laikotarpius, kai imti 07 25 (85 d. popasodinimo), bendrasis ropeliø derlius, palyginus su Stutgarten Riesen, didesnis9,1 t/ha arba 35,7%, palyginus su Jetset F 1– 10,1 t/ha arba 40,6%, palyginus suLietuvos didieji – 14,5 t/ha arba 72,1%. Nuimtø vëlesniais terminais svogûnøderlius didëjo. Didþiausias bendrasis ir prekinis ropeliø derlius (atitinkamai –40,1 t/ha ir 38,1 t/ha) gautas nuëmus Centurion F 1svogûnus 08 08 (99 dienà popasodinimo). Prekinio derliaus iðeiga sudarë 95,0%. Nuëmus derliø savaitævëliau (08 14 arba 106 dienà po pasodinimo), derlius sumaþëjo atitinkamai –2,2 t/ha ir 1,9 t/ha. Matyt, pradëjus dþiûti lukðtams, ropeliø masë maþëjo, tuopaèiu ir derlius buvo maþesnis. Subrendusiø ropeliø (08 22 arba 113 d. popasodinimo) masë ir derlius ðiek tiek padidëjo. Prekinës produkcijos iðeigavisais laikotarpiais maþai kito.Derlingi buvo ir Stutgarten Riesen svogûnai. Jø vidutinis bendrasis derlius,palyginus su Centurion F 1, nepriklausomai nuo ëmimo laiko, sumaþëjo5,3 t/ha arba 17%, prekinis – 4,8 t/ha arba 17%. Didþiausias bendrasis(36,4 t/ha) ir prekinis (33,7 t/ha) Stutgarten Riesen svogûnø ropeliø derlius beididþiausia prekinio derliaus iðeiga (95,6%) gauta nuëmus juos 08 22 (113 d. popasodinimo).Jetset F 1svogûnø bendrasis derlius, nepriklausomai nuo derliaus ëmimolaiko, palyginus su Centurion F 1,sumaþëjo 9,4 t/ha arba 34,7%, palyginus su147

Stutgarten Riesen – 3,4 t/ha arba 15,1%. Visø veisliø ir hibridø svogûnø prekinioderliaus iðeiga buvo panaði (vidutiðkai – 90,8 - 92,5%). Didþiausias Jetset F 1svogûnø prekinis derlius (27,1 t/ha) gautas nuëmus juos 08 08 (113 d. popasodinimo).Lentelë. Skirtingø veisliø ir hibridø svogûnø derlius, priklausomai nuoëmimo laikoTable. Influence of the time of harvesting of various onion cultivars and hybrids on theyieldBabtai, 2001-2003 m.VariantasVariantDerlius / Yield, t/habendrastotalprekinismarketablePrekinio derliaus išeigaOutput of marketable yield, %Derliaus ëmimo laikas (B faktorius)Lietuvos didieji (A faktorius / factor A)Time of harvesting (factor B)07.25 20,1 14,9 74,108.01 19,5 15,5 79,508.08 24,6 18,8 76,408.14 20,8 15,5 74,508.22 26,8 20,4 76,1Derliaus ëmimo laikas (B faktorius) Stutgarten Riesen (A faktorius / factor A)Time of harvesting (factor B)07.25 25,5 22,0 86,308.01 27,7 25,7 92,808.08 32,6 29,9 91,708.14 33,7 30,8 91,408.22 36,4 33,7 95,6Derliaus ëmimo laikas (B faktorius)Centurion F 1 (A faktorius / factor A)Time of harvesting (factor B)07.25 34,6 24,7 71,408.01 30,2 29,1 96,408.08 40,1 38,1 95,008.14 37,9 36,2 95,508.22 39,9 37,8 94,7Derliaus ëmimo laikas (B faktorius)Jetset F 1 (A faktorius / factor A)Time of harvesting (factor B)07.25 24,5 21,0 85,708.01 24,8 23,6 95,208.08 28,6 27,1 94,808.14 28,6 27,1 94,808.22 28,9 26,5 91,7R 05 (A) 0,1 0,1R 05 (B) 0,2 0,1R 05 (AB) 0,3 0,2148

Maþiausià derliø (nepriklausomai nuo nuëmimo laiko, bendràjá –22,4 t/ha, o prekiná – 17,0 t/ha) uþaugino Lietuvos didieji svogûnai. Prekinioderliaus iðeiga sudarë vidutiðkai 76,0%. Tai buvo 14,6-16,5% maþiau negu kitøveisliø ir hibridø svogûnø. Geriausias derlius gautas, kai svogûnai nuimti 08 22 d.Ankstyvojo derliaus ëmimo metu visuose variantuose paimti svogûnøropeliø mëginiai ir nustatytas bendrojo cukraus, tirpiø sausøjø medþiagø,askorbo rûgðties ir nitratø kiekis.Bendrojo cukraus kiekiui ropelëse turëjo átakos veislës ar hibrido savybësir meteorologinës sàlygos. Lietingi 2001 m. orai neigiamai veikë cukrø kaupimàsiropelëse. Cukraus kiekis visø veisliø ir hibridø svogûnø ropelëse, palyginus subandymo vidurkiu, sumaþëjo 3,2%, o karðtais ir sausais 2002 m. padidëjo 7,2%.Tai rodo, kad oro sàlygos turi didelës átakos cukraus kiekiui svogûnuose.Tirpiø sausøjø medþiagø kiekis irgi kito dël meteorologiniø sàlygø. Iðryðkëjopanaðios kaip ir cukrø kaupimosi tendencijos. Daugiausiai tirpiø sausøjømedþiagø buvo 2002 m. Visais tyrimø metais daugiausia tirpiø sausøjø medþiagø(6,3%) susikaupë Lietuvos didieji svogûnø ropelëse.Askorbo rûgðties svogûnuose daugiausiai susikaupë karðtais ir sausais2002 m. Daugiausiai (10,9 mg%) susikaupë Centurion F 1svogûnuose, o Lietuvosdidieji ropelëse buvo 9,6 mg 100 g -1 askorbo rûgšties.Svogûnuose, palyginus su kitomis darþovëmis, susikaupia nedaug nitratø.Visø veisliø ir hibridø svogûnø ropelëse rasta vidutiniðkai 144,5 mg/kg NO 3.Maþiausiai nitratø (64,0 mg/kg) susikaupë 2001 m. Tam átakos turëjo lietingiorai. Vandens perteklius dirvoje sunkësi á gilesnius sluoksnius ir iðplovë daláazoto, o trumpos svogûnø kuokðtinës ðaknys nebegalëjo jo pasiekti. Visø veisliøar hibridø svogûnuose nitratø kiekis buvo panaðus.Skirtingas derliaus ëmimo laikas maþai veikë svogûnø biocheminæ sudëtáir nitratø kieká ropelëse.Aptarimas. Visø veisliø ir hibridø svogûnai ið sëjinukø subræsta 20-40 d.ankðèiau negu ið sëklø (Baleliûnas ir kt., 2000). Tai patvirtina ir uþsienio autoriøatliktø tyrimø rezultatai (Bednarz, 1982; Chung, 1989; Visser, 1991; Wojtaszekir kt., 1992).Anksèiausiai pradëjo bræsti ir ágavo veislei bûdingà spalvà Lietuvos didiejiir Jetset F 1svogûnai, po 7-18 dienø – Centurion F 1ir Stutgarten Riesen.Suojala T. (2001) teigia, kad, nuëmus svogûnus ankðèiau negu jie subræsta,gaunamas iki 45% derliaus nuostolis. Mûsø tyrimø duomenys rodo, kad visøtirtø veisliø ir hibridø svogûnø bendrasis ir prekinis derlius, nuëmus juosankstesniais terminais (07 25-08 14) , yra maþesnis. Centurion F 1ir StutgartenRiesen svogûnus nuëmus ankstesniais terminais, gaunama didesniø nuostoliø.Jø prekinis derlius sumaþëjo atitinkamai 5,8 ir 6,6 t/ha. Maþesni derliausnuostoliai gauti nuëmus ankstesniais terminais Lietuvos didieji (4,2 t/ha) irJetset F 1(1,8 t/ha) svogûnus, kurie maþiau dera. Auginant svogûnus ið sëjinukøir parinkus tinkamas veisles, galima gauti ankstyvà svogûnø derliø liepos antràjàdekadà.Derliaus dydá ir kokybæ lemia meteorologinës sàlygos, veislës ir derliausëmimo laikas (Bhonde ir kt., 2001; Akilli, Pollat, 1994).149

Išvados 1. Po 85 dienø (nuëmus 07 25 d.) Centurion F 1svogûnø ropeliøprekinis derlius yra 24,7 t/ha, Stutgarten Riesen – 22,0 t/ha, Jetset F 1– 21,0 t/ha,Lietuvos didieji – 14,9 t/ha.2. Didþiausià bendrà ir prekiná derliø ropeliø derliø uþaugina CenturionF 1, atitinkamai – 40,1 ir 38,1 t/ha ir Stutgarten Riesen, atitinkamai – 36,4 ir33,7 t/ha svogûnai.3. Ankstyvoje produkcijoje tirpiø sausøjø medþiagø daugiausiai sukaupiaLietuvos didieji (6,3%), o askorbo rûðties – Centurion F 1(10,9 mg 100 g -1 ) irLietuvos didieji‘(9,6 mg) svogûnai. Nitratø kiekis visø tirtø veisliø ir hibridøropelëse yra panaðus.Gauta2005 12 08Parengta spausdinti2006 03 09Literatûra1. Adamicki F. Cebula zbior, dosuszanie, przechowywanie. Warszawa,1998. 71 p.2. Akilli M., Pollat E. A comparison of direct sowing withtransplanting from seedtray for 12 onion cultivars and its effects on yield and quality inAntalya, Turkey // Allium Improv. Newsletter. 1994. Vol. 4. P. 95-99.3. Baleliûnas P., Èiþauskas A., Survilienë E.,Zalatorius V., Zinkevièiûtë D.Svogûnø auginimas. Babtai, 2000. 30 p.4. Bednarz F. Development and yields of onion grown from grouptransplants. Part I. The effect of preparation method, date, and density of planting ononion yield // Ogorodnictwo. 1982. Vol. 10. P. 87-97.5. Bhonde S.R., Chougule A.B., Singh N.B. Studies on theeffect of age of seedlings and date of harvesting on yield and quality of onion during latekharif season // News Letter-National Horticultural Research and DevelopmentFoundation. 2001. Vol. 21(1). P. 27-30.6. Brewster J.L. The influence of cultural and environmental factors onthe time of maturity of bulb onion crops // Acta Hort. 1990. Vol. 267. P. 289-296.7. Chung B. Multi plant module transplants of bulb onions // Acta Hort.1989. Vol. 247. P. 187-191.8. Gruszecki R., Tendaj M. Effect of cultivation method on theearliness and structure of onion yield // Vegetable crops research bulletin 54 researchinstitute of vegetable crops. Skierniewice, 2001. P. 44-48.9. Petuchova T. Darþoviø eksportas ir importas // Rinkotyra. 2002. N. 2.P. 11-18.10. S uojala T. Effect of parvest date on onion yield in a northern climate //Journal of Horticultural Science and Biotechnology. 2001. Vol. 76(6). P. 664-669.11. S tatistikos departamentas. Uþsienio prekyba. 2001. 92 p.12. Svetika P., Palaima K. ir kt. Darþininkystë. Akademija, 1995.350 p.13.Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT – PLOT irpaketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, 2003. 56 p.150

14. V isser C.L.M. Beinvloeding van drogestofgehalte, opbengstniveau enbewaarbaarheid van uien door teeltmethoden // Proef. Akker. Groent. Volleg. 1991. V.124. P. 3-37.15. W ojtaszek T., Bednarz F., Poniedziaùek M.Multiseeded onions. I. Suitability of multi-seedded transplants for production of dryonions under Polisch conditions // Folia Hort. 1992. Vol. IV(1). P. 59-70.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 144-151.INFLUENCE OF THE GATHERING TIME OF VARIOUS ONIONCULTIVARS AND HYBRIDS GROWN FROM SEEDLINGS ON YIELDR. Starkutë, V. ZalatoriusSummaryInvestigations of the yield of onions grown from seedlings were carried out at theLithuanian Institute of Horticulture in 2001-2003. There were investigated edible onions(Allium Cepa L.) Lietuvos didieji, Stutgarten Riesen, Centurion F 1, Jetset F 1.It is possible to grow for early yield the onions of all the investigated cultivars andhybrids. After 85 days (25 07) marketable yield of the turnips of onion cultivar Centurionwas 24.7 t/ha, Stutgarten Riesen – 22.0 t/ha, Jetset F 1– 21.0 t/ha, Lietuvos didieji –14.9 t/ha. The biggest output of the marketable production of onion cultivar CenturionF 1was obtained after 99 days, Stutgarten Riesen – after 113 days. Onion cultivarsCenturion F 1and Stutgarter Riesen gathered more lately produced the biggest yield.The yield of onion cultivars Centurion F 1and Stutgarter Riesen is big, but whenthey are gathered more early the losses are bigger. When onion cultivars Lietuvos didiejiand Jetset F 1were gathered more early the yield losses were smaller. When suitablecultivars are chosen and onions are grown from seedlings it is possible to get early onionyield in the second decade of July.Key words: early yield, hybrids, turnip, seedlings, onions, cultivar.151

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 152-160.INSEKTICIDØ EFEKTYVUMO TABAKINIAMS TRIPSAMSTYRIMAI PORØ PASËLYJELaisvûnë DUCHOVSKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: a.valiuskaite@lsdi.ltTyrimai vykdyti 2003-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutobandymø lauko darþo sëjomainoje. American flag ir Campus porai purkðti ðiaisinsekticidais: fastaku – 0,2 l/ha, karate – 0,2 l/ha ir aktara – 0,4 kg/ha. 2003 m. nupurðkusinsekticidais tabakinius tripsus, po 4 ir 14 dienø abiejø veisliø porø pasëlyje jø biologinisefektyvumas buvo 100%. Po 21 dienos American flag porø pasëlyje tik aktara veikëefektyviai (82,1%). Campus porø pasëlyje po trijø savaièiø fastako, karate ir aktarosefektyvumas buvo atitinkamai 84,8, 95,6 ir 97,2%. 2004 m. 5 ir 13 dienà po purðkimoabiejø veisliø porø pasëlyje insekticidø efektyvumas buvo 100%. Po 21 dienos Americanflag porø pasëlyje karate biologinis efektyvumas buvo 68,7 %, aktaros – 51,7%, o fastakasnebeveikë. Campus porø pasëlyje visi tirti insekticidai buvo neefektyvûs. 2005 m. popirmojo ir antrojo purðkimo abiejø veisliø porø pasëlyje insekticidø biologinisefektyvumas buvo didþiausias po penkiø dienø. Paskui insekticidø biologinisefektyvumas pradëjo maþëti, o po 13 ir 19 dienø insekticidai maþai veikë. Visais tyrimometais kenkëjø gausumà ir insekticidø veikimo trukmæ labai lëmë meteorologinëssàlygos. Fastakas veikë trumpiausiai, o karate ir aktara ilgiau. Fitotoksinio insekticidøpoveikio augalams nepastebëta. 2003 m. American flag porø derlius buvo patikimaididesnis, kai purkðta visais tirtais insekticidais, o tarp purkðtø ir nepurkðtø Campusporø patikimø derliaus skirtumø nebuvo. Abiejø veisliø porø derliaus vidurkis buvopatikimai didesnis negu nepurkðtø. 2004 m. patikimø derliaus skirtumø negauta. 2005m. American flag porø derlius buvo patikimai didesnis nupurkðtus visais insekticidais,o Campus porø patikimas derliaus priedas gautas tik nupurðkus aktara.Reikšminiai þodþiai: biologinis efektyvumas, insekticidai, porai, tabakinis tripsas.Ávadas. Per pastaruosius 40 metø tripsai tapo þalingi kenkëjai, pridarantysdaug þalos daugeliui lauko augalø. (Parrella, Lewis, 1997). Vokietijoje, kurauginama daug porø ir svogûnø, tabakiniai tripsai (Thrips tabaci Lind.) yravieni þalingiausiø kenkëjø (Krauthausen ir kt, 1999). Lietuvoje tabakiniai tripsaidaugiausiai kenkia svogûnams ir porams (Duchovskienë, 2003). Pagrindinistripsø maisto komponentas yra organinis azotas, kuris kaupiasi augalø sultyse.Jaunuose lapuose azoto susikaupia daugiau negu senuose, todël juos labiausiaimëgsta tripsai (Mattson, 1980). Minimali temperatûra tabakiniams tripsams152

vystytis yra 6,7°C šilumos (Sites, Chambers, 1990). Èekijoje tripsø svogûnøpasëlyje padaugëja birþelio pabaigoje, kai jie migruoja nuo kvieèiø ir liucernø(Bocak, 1996). Lervos paprastai padaro daugiau þalos negu suaugëliai(Wiesenborn, Morse, 1985). S. P. Guzman ir kiti (1996) tyrinëjo tabakiniø tripsøpopuliacijos gausumà, kai svogûnø pasëliai insekticidais purkðti ir nepurkðti.Purkðtuose plotuose insekticidø poveikis truko iki aðtuoniø savaièiø, paskuitripsø populiacija greitai augo. Nepurkðtuose plotuose tripsø populiacija nuolatgausëjo, o ketvirtàjà – penktàjà savaitæ pasiekë þalingumo ribà. K.L. Robb irkiti mokslininkai (1995) iðkëlë hipotezæ, kad polifaginës rûðys – Frankliniellaoccidentalis Pergande., T. tabaci Lind. ir T. palmi Karny. – sugeba detoksikuotidaugelá augalø toksinø. Tai palengvina jø iðlikimà ir apsaugo nuo kai kuriøinsekticidø sudedamøjø daliø. Tripsai, kurie greitai dauginasi ir trumpai gyvena,gali greitai uþpulti kultûrinius augalus ir ágyti atsparumà pesticidams (Mound,Teulon, 1995). Apsaugoti augalus nuo tripsø ypatingai sunku, nes jie migruojasu vyraujanèiais vëjais ir audromis (Parrella, Lewis, 1997). Reikia taikyti ilgalaikeskompleksines kenkëjø prognozavimo programas (IPM) (Lewis, 1997).Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau auginama porø, todël svarbu iðtirtiefektyviausius insekticidus nuo tabakiniø tripsø.Darbo tikslas – ištirti insekticidø efektyvumà tabakiniams tripsams (Thripstabaci Lind.) porø pasëlyje.Tyrimø objektas ir metodai. Tyrimai vykdyti 2003-2005 m. Lietuvossodininkystës ir darþininkystës instituto bandymø lauko darþo sëjomainoje.Skirtingo ankstyvumo porø American flag ir Campus daigai pasodinti 10-15 x45 cm atstumais geguþës pradþioje. Apskaitinio laukelio plotas – 3,42 m 2 .Tabakiniø tripsø (T. tabaci) apskaitos atliktos prieð purðkimà ir 5, 13, 14, 19 ir21 d. po purðkimo apþiûrint po 160 augalø. Insekticidais purkðta, kai buvo po3-5 kenkëjus ant augalo. 2003-2004 m. porai purkðti po vienà kartà, o 2005 m.du kartus. Insekticidai purkðti nugariniu purkðtuvu „Hardi” K-15:100 g/l k.e. fastako (v.m. alfa-cipermetrino – 100 g/l) – 0,2 l/ha, 50 g/l k.e.karate (v. m. lambda-cihalotrino – 50 g/l) – 0,2 l/ha, 25% t.g. aktaros (v. m.tiametoksamo – 250 g/kg) – 0,4 kg/ha (400 l/ha skiedinio). Derlius nuimtasspalio pradþioje. Tyrimø rezultatai ávertinti pagal Dunkano kriterijø, derliausduomenys – kaip dvifaktorio bandymo Anova statistine programa.Oro sàlygos registruotos „Metos D” árenginiu. 2003-2005 m. meteorologinëssàlygos buvo skirtingos. 2003 m. sezono pradþioje orai buvo ðilti ir lietingi(1 lentelë), vëliau buvo karðta, o nuo liepos vidurio vël lijo, todël tripsøpopuliacija buvo negausi. Liepos pabaigoje ir rugpjûèio pradþioje vyravo sausi,saulëti orai. 2004 m. orai buvo vësesni ir drëgnesni. Liepa ir rugpjûtis buvoðaltesni ir drëgnesni negu 2003 m., o tai trukdë tripsø populiacijai augti.2005 m. liepà orai buvo ðaltesni negu 2003 m., bet ðilèiau negu 2004m., iðkritomaþiausiai krituliø, todël tripsø buvo daug. Rugpjûtis buvo vësiausias per visustrejus metus, tai trukdë tripsø populiacijai gausëti.153

1 lentelë. Meteorologinës sàlygosTable 1. Meteorological conditionsMënuoMonthGeguþëMayBirželisJuneLiepaJulyRugpjûtisAugustVidutinë oro temperatûraAverage air temperature, °Cvidurkis2003 m. 2004 m. 2005 m. average,1924-2000 m.Rezultatai. 2003 m. nupurðkus insekticidais, po 4 ir 14 dienø abiejø veisliøporø pasëlyje tripsø buvo patikimai maþiau negu nepurkðtame (2 lentelë). Po21 dienos tik purkðtame Campus porø pasëlyje tripsø buvo patikimai maþiaunegu nepurkðtame, o American flag – tik purkðtame aktara. Po 4 ir 14 dienøabiejø veisliø porø pasëlyje insekticidø biologinis efektyvumas buvo 100%(3 lentelë). Po 21 dienos American flag porø pasëlyje tik aktara (82,1%) veikëefektyviai. Campus porø pasëlyje po trijø savaièiø fastako, karate ir aktarosefektyvumas buvo atitinkamai 84,8, 95,6 ir 97,2%. 2004 m. 5 ir 13 dienà popurðkimo abiejø veisliø porø pasëlyje tripsø buvo patikimai maþiau negunepurkðtame (4 lentelë). 5 ir 13 dienà po purðkimo abiejø veisliø porø pasëlyjeinsekticidø efektyvumas buvo 100% (5 lentelë). Po 21 dienos American flagporø pasëlyje karate biologinis efektyvumas buvo 68,7%, aktaros – 51,7%, ofastakas neveikë. Campus porø pasëlyje visi tirti insekticidai maþai veikë.2 lentelë. Insekticidø poveikis tabakiniams tripsams porø pasëlyjeTable 2. The effect of insecticides on thrips tabaci in leek cropBabtai, 2003 m.InsekticidaiInsecticidesNepurkštaNot sprayedFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haPurkšta 08 05 / Sprayed on 05 08Tarp reikðmiø tame paèiame stulpelyje, paþymëtø bent viena ta paèia raide, patikimo skirtumonëra (p=0,05) / Means within columns followed by the same letter are not significantly different(p=0.05)154KrituliaiPrecipitation, mm2003 m. 2004 m. 2005 m.vidurkisaverage,1924-2000 m.15,7 10,7 11,3 11,9 37,2 46,2 65,4 43,715,4 13,7 14,8 16,6 54,2 77,4 66,6 50,420,1 16,1 19,4 17,6 60,1 50,4 3,8 71,817,5 16,7 14,7 16,3 0 123,6 109,4 75,8Vidutiniðkai tripsø ant augalo, vnt. / Average number of thrips on plant, unitspriešpurškim¹beforesprayingAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 4 d.after 4dayspo 14 d.after 14dayspo 21 d.after 21daypriešpurškim¹beforesprayingCampus poraiLeek cultivar Campuspo 4 d.after 4dayspo 14 d.after 14dayspo 21 d.after 21day3,75 1,75 b 2,75 b 1,50 c 3,25 3,2 5 b 2,5 b 6,75 b2,0 0 a 0 a 0,75 abc 3,25 0 a 0 a 1,0 a3,0 0 a 0 a 0,50 bc 2,75 0 a 0 a 0,25 a3,5 0 a 0 a 0,25 a 3,5 0 a 0 a 0,25 a

3 lentelë. Insekticidø biologinis efektyvumas tabakiniams tripsamsporø pasëlyje, %Table 3. Biological efficiency of insecticides on thrips tabaci in leek crop, %Babtai, 2003 m.InsekticidaiInsecticides po 4 d.after 4 daysFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 14 d.after 14 dayspo 21 d.after 21 daypo 4 d.after 4 daysCampus poraiLeek cultivar Campuspo 14 d.after 14 dayspo 21 d.after 21 day100 100 6,25 100 100 84,84100 100 58,33 100 100 95,62100 100 82,15 100 100 97,254 lentelë.Insekticidø poveikis tabakiniams tripsams porø pasëlyjeTable 4. The effect of insecticides on thrips tabaci in leek cropBabtai, 2004 m.Vidutiniðkai tripsø ant augalo, vnt. / Average number of thrips on plant, unitsInsekticidaiInsecticidesNepurkštaNot sprayedFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/hapriešpurškim¹beforesprayingAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 5 d.after 5dayspo 13 d.after 13daysPurkšta 08.06 / Sprayed on 06 08Tarp reikðmiø tame paèiame stulpelyje, paþymëtø bent viena ta paèia raide, patikimo skirtumonëra (p=0,05) / Means within columns followed by the same letter are not significantly different(p=0.05)2005 m. po pirmojo purðkimo tripsø buvo patikimai maþiau po 5 ir 12dienø (6 lentelë). Insekticidø biologinis efektyvumas didþiausias buvo po5 dienø abiejø veisliø porø pasëlyje (7 lentelë). Paskui insekticidø biologinisefektyvumas pradëjo maþëti, o po 19 dienø insekticidai maþai veikë. Po antrojopurðkimo praëjus 5 ir 13 dienø American flag poruose tripsø buvo patikimaimaþiau (8 lentelë). Po antrojo purðkimo praëjus 5 dienoms purkðtuose Campusporuose tripsø buvo patikimai maþiau. Tam turëjo átakos vësoki ir lietingi orai,ir nepurkðtame pasëlyje tripsø gausëjo lëtai. Visø insekticidø biologinisefektyvumas didþiausias buvo po 5 dienø abiejø veisliø porø pasëliuose(9 lentelë). Paskui insekticidø biologinis efektyvumas pradëjo maþëti, Americanflag porø pasëlyje insekticidai maþai veikë, o Campus porø pasëlyje po21 dienos visai nebeveikë. Tabakiniø tripsø atsparumo insekticidamsnepastebëta. Fitotoksinio insekticidø poveikio augalams nepastebëta.155po 21 d.after 21daypriešpurškim¹beforesprayingCampus poraiLeek cultivar Campuspo 5 d.after 5dayspo 13 d.after 13dayspo 21 d.after 21day4,25 3,5 b 2,75 b 1,75 ab 5,0 2,5 b 1,0 b 2,0 ab4,0 0 a 0 a 1,5 ab 3,25 0 a 0 a 1,25 a6,0 0 a 0 a 0,75 a 4,5 0 a 0 a 1,25 a5,25 0 a 0 a 1,0 ab 0,5 0 a 0 a 2,0 ab

5 lentelë. Insekticidø biologinis efektyvumas tabakiniams tripsamsporø pasëlyje, %Table 5. Biological efficiency of insecticides on thrips tabaci in leek crop, %Babtai, 2004 m.InsekticidaiInsecticides po 5 d.after 5 daysFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 13 d.after 13 dayspo 21 d.after 21 daypo 5 d.after 5 daysCampus poraiLeek cultivar Campuspo 13 d.after 13 dayspo 21 dafter 21 day100 100 6,25 100 100 3,85100 100 68,75 100 100 30,56100 100 51,71 100 100 5,06 lentelë. Insekticidø poveikis tabakiniams tripsams porø pasëlyje popirmojo purðkimoTable 6. The effect of insecticides on thrips tabaci in leek crop after the first sprayBabtai, 2005 m.Vidutiniðkai tripsø ant augalo, vnt. / Average number of thrips on plant, unitsInsekticidaiInsecticidespriešpurškim¹beforesprayingAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 5 d.after 5dayspo 12 d.after 12dayspo 19 d.after 19dayspriešpurškim¹beforesprayingCampus poraiLeek cultivar Campuspo 5 d.after 5dayspo 12 d.after 12dayspo 19 d.after 19daysNepurkštaNot sprayed5,5 14,5b 19,0b 33,0ab 6,0 17,5b 17,75b 35,5bFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/ha10 3,75a 4,75a 37,0b 7,25 2,50a 5,75a 38,0bKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/ha8,75 2,0a 6,5a 21,5a 7,5 1,5a 5,75a 19,0aAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/ha11,5 3,0a 3,75a 29,25ab 8,25 2,25a 4,25a 21,25aPurkšta 07. 14 / Sprayed on 14 07Tarp reikðmiø tame paèiame stulpelyje, paþymëtø bent viena ta paèia raide, patikimo skirtumonëra (p=0,05) / Means within columns followed by the same letter are not significantly different(p=0.05)7 lentelë. Insekticidø biologinis efektyvumas tabakiniams tripsamsporø pasëlyje po pirmojo purðkimo, %Table 7.Biological efficiency of insecticides on thrips tabaci in leek crop after the first spray, %Babtai, 2005 m.InsekticidaiInsecticides po 5 d.after 5 daysFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 12 d.after 12 dayspo 19 d.after 19 dayspo 5 d.after 5 daysCampus poraiLeek cultivar Campuspo 12 d.after 12 dayspo 19 d.after 19 days86,0 86,25 38,33 88,20 73,20 11,4191,33 78,50 59,05 93,14 74,10 57,1890,10 87,59 57,61 90,65 82,58 56,47156

8 lentelë. Insekticidø poveikis tabakiniams tripsams porø pasëlyje poantrojo purðkimoTable 8. The effect of insecticides on thrips tabaci in leek crop after the second sprayBabtai, 2005 m.InsekticidaiInsecticidesNepurkštaNot sprayedFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haVidutiniðkai tripsø ant augalo, vnt. / Average number of thrips on plant, unitspriešpurškim¹beforesprayingAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 5 d.after 5dayspo 13 d.after 13dayspo 21 d.after 21daypriešpurškim¹beforesprayingCampus poraiLeek cultivar Campuspo 5 d.after 5dayspo 13 d.after 13dayspo 21 d.after 21day33,0 9,75b 12,25b 5,0b 35,5 8,75b 7,75d 4,5ab37,0 0,75a 5,25a 4,5ab 38,0 1,0a 5,25bcd 5,5b21,5 0a 6,5a 1,75a 19,0 1,0a 2,0a 3,5ab29,25 1,0a 6,0a 3,25ab 21,25 2,0a 3,0ab 3,25aPurkšta 08.01 / Sprayed on 01 08Tarp reikðmiø tame paèiame stulpelyje, paþymëtø bent viena ta paèia raide, patikimo skirtumonëra (p=0,05) / Means within columns followed by the same letter are not significantly different(p=0.05)9 lentelë. Insekticidø biologinis efektyvumas tabakiniams tripsamsporø pasëlyje po antrojo purðkimo, %Table 9. Biological efficiency of insecticides on thrips tabaci in leek crop after thesecond spray, %Babtai, 2005 m.InsekticidaiInsecticides po 5 d.after 5 daysFastakas - 0,2 l/haFastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/haKarate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/haActara – 0.4 kg/haAmerican flag poraiLeek cultivar American flagpo 13 d.after 13 dayspo 21 d.after 21 daypo 5 d.after 5 daysCampus poraiLeek cultivar Campuspo 13 d.after 13 dayspo 21 d.after 21 day93,14 61,80 17,30 89,32 36,72 -14,03100 49,89 46,30 78,65 51,79 -46,288,84 44,70 26,64 61,82 35,34 -8,6Pirmaisiais tyrimø metais gautas didþiausias porø derlius. Purkðtø Americanflag porø derlius buvo patikimai didesnis, o tarp Campus porø patikimø derliausskirtumø nebuvo (10 lentelë). Abiejø veisliø porø derliaus vidurkis buvopatikimai didesnis negu nepurkðtø. Kiekvienos veislës porø vidutinis derliuspatikimai nesiskyrë, vadinasi, patikimas derliaus priedas gautas ne dël veislëssavybiø. 2004 m. – atvirkðèiai, porø veislë buvo pagrindinis veiksnys, dël kurioskyrësi derlius. 2005 m. Purkðtø American flag porø derlius buvo patikimaididesnis, o Campus porø patikimas derliaus priedas gautas tik nupurðkus aktara.Purkðtø abiejø veisliø porø derlius buvo patikimai didesnis negu nepurkðtø.Tarp porø veisliø patikimo vidutinio derliaus skirtumo negauta.157

10 lentelë. Insekticidø poveikis prekiniam porø derliui, t/haTable 10. The effect of insecticides on the marketable leek yield, t/haBabtai, 2003-2005 m.Veislës (A faktorius) / Cultivars (factor A)InsekticidaiInsecticides(B faktorius)(Factor B)American flagCampusvidurkisaverageAmerican flagAptarimas. Èekijoje, L. Bocak (1995) duomenimis, alfa-cipermetrinas(25 ml v.m./ha) ir lamda-cihalotrinas (12,5 ml v.m./ha) gerokai sumaþinatabakiniø tripsø populiacijà ir veikia iki 16 dienø. Havajuose atliktuose laukobandymuose lambda-cihalotrinas, purkðtø nuo tabakiniø tripsø svogûnuose,veikë labai efektyviai (Mau ir kt., 1999). Mûsø duomenimis, 2003 m. porøAmerican flag pasëlyje fastakas (v. m. alfa-cipermetrinas – 20 ml v.m./ha) veikëiki 14 dienø, karate (v. m. lambda-cihalotrinas – 10 ml v.m./ha) veikë iki21 dienos po purðkimo (2 lentelë). Campus porø pasëlyje tiek fastakas, tiekkarate po 21 dienos po purðkimo dar veikë efektyviai. Kitame straipsnyjeL. Bocak (1996) teigia, kad lamda-cihalotrinas tabakinius tripsus svogûnuosesunaikinami. Nupurðkus lamda-cihalotrinu vienà kartà, augalai apsaugomi iki14 dienø. 2004 m. American flag porø pasëlyje vienintelis karate apsaugojo iki21 dienos, bet tripsø visai nesunaikino (3 lentelë). 2005 m. praëjus 12 dienø popirmojo purðkimo aktaros biologinis efektyvumas buvo didþiausias abiejø veisliøporø pasëlyje, o po 19 dienø insekticidai veikë silpnai, bet karate poveikisbuvo truputá didesnis negu kitø insekticidø (7 lentelë). Po antrojo purðkimoinsekticidø biologinis efektyvumas didþiausias buvo po 5 dienø abiejø veisliøporø pasëlyje. Insekticidø veikimas labai priklausë nuo meteorologiniø sàlygøir tripsø gausumo, todël veikimo trukmë kito nuo 5 iki 21 dienos. Fastakasveikë trumpiausiai, o karate ir aktaros veikimas buvo ilgesnis. Mokslininkø DeGoncalves, Guimaraes (1996) duomenimis lambdacihalotrinu – nuo5 g v.m./ha, cipermetrinu – nuo 20-25 g v.m./ha nupurkðtø porø buvo gautasdidelis priedas derliaus. Mûsø duomenimis, 2003 m. American flag porø derliusbuvo patikimai didesnis visuose purkðtuose variantuose, o tarp Campus porøderliaus patikimø skirtumø nebuvo. Abiejø veisliø porø derliaus vidurkis buvopatikimai didesnis negu nepurkðtame variante. 2004 m. patikimø derliaus158CampusvidurkisaverageAmerican flagCampusvidurkisaverageNepurkšta 15,82 17,47 16,64 21,07 16,72 18,89 10,35 10,47 10,41Not sprayedFastakas - 0,2 l/ha 22,25 19,97 21,11 22,75 18,65 20,70 15,28 12,40 13,84Fastac – 0.2 l/haKarate - 0,2 l/ha 21,35 20,69 21,02 21,12 17,12 19,12 15,46 11,64 13,55Karate – 0.2 l/haAktara - 0,4 kg/ha 23,52 20,90 22,21 21,37 17,53 19,45 15,29 14,05 14,67Actara – 0.4 kg/haR 05 AxB 5,158 B 3,647 AxB 3,889 B 2,75 AxB 3,305 B 2,337Veislës vidurkis 20,74 19,76 21,58 17,51 14,10 12,14Average of cultivarR 05 A 2,579 A 1,945 A 1,652

skirtumø negauta. 2005 m. American flag porø derlius buvo patikimai didesnisvisuose purkðtuose variantuose, o Campus porø patikimas derliaus priedasgautas tik aktara purkðtame variante.Išvados. 1. Porø pasëlyje nuo tabakiniø tripsø yra efektyvûs ðie insekticidai:100 g/l k.e. fastako – 0,2 l/ha, 50 g/l k.e. karate – 0,2 l/ha, 25% t.g. aktara –0,4 kg/ha.2. Insekticidai karate – 0,2 l/ha ir aktara – 0,4 kg/ha tabakinius tripsusveikia ilgiau, negu fastakas – 0,2 l/ha.3. 2003 ir 2005 m. visais insekticidais nupurkðtø American flag porø prekinisderlius padidëjo.4. 2005 m. padidëjo aktara nupurkðtø Campus porø prekinis derlius.Gauta2005 12 02Parengta spausdinti2006 03 07Literatûra1. Bocak L. Monitoring of the occurrence of onion thrips (Thrips tabaciLindeman) on onions and their influence on yield // Zahradnictvi. 1996. Vol. 23. N 1.P. 19-23.2. Bocak L. The efficacy of different insecticides against Thrips tabaci ononion // Zahradnictvi. 1995. Vol. 22. N 3. P. 73-75.3. De Goncalves P.A.S., Guimaraes D.R. Chemical control ofThrips tabaci Lind. at different times of transplanting of onion // Anais da SociedadeEntomologica do Brasil. 1996. Vol. 25. N 1. P. 141-144.4. Guzman S.P., Salazar P., Trochez P.A., de la CruzJ. Life cycle, habits and behaviour Thrips tabaci Lindeman in onions (Allium cepa) //Revista Colombiana de Entomologia. 1996. Vol. 22. N 2. P. 93-98.5. Krauthausen H.J., Rishter E., Hommes M. Integratedpest management in horticultural crops – control thresholds in leeks and onions //Schriftenreihe des Bundesministeriums fur Ernahrung, Landwirtschaft und forsten.1999. N 485. P. 72.6. Lewis T. Chemical control // Thrips as Crop Pests. CAB International.1997. P. 567-585.7. Mattson W.J. Herbivory in relation to plant nitrogen content // AnnualReview of Ecology and Systematics. N 11. P. 119-161.8. Mau R.F.L., Gusukuma Minuto L., Vierbergen G.(ed.), Tunccedilla Id. Insecticidal management of key thrips pests of fruiting vegetables,onions, and corn in Hawaii // Proceedings: Sixth International Symposium onThysnoptera. Turkey, 1999. P. 107-112.9. Mound L.A. and T e u l o n D. A. J. Thysnoptera as phytophagousopportunists // Thrips Biology and Management. New York: Plenum Press, 1995. P. 3-19.10. P arrella M.P., Lewis T. Integrated pest management in fieldcrops // Thrips as Crop Pests. 1997. P. 595.11. Sites R.W. and C hambers W.S. Initiation of vernal activity ofFrankliniella occidentalis and Thrips tabaci on Txas South Plains // SouthwesternEntomologist. 1990. N 15. P. 339-343.159

12. W i eseborn W.D. and M orse J.G. Feeding rate of Scirtothrips citri(Moulton) (Thysanoptera: Thripidae) as influenced by life stage and temperature //Environmental Entomologist. 1985. N 15. P. 1515-1518.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 152-160.INVESTIGATIONS OF INSECTICIDE EFFICIENCY ON THRIPSTABACI IN LEEKL. DuchovskienëSummaryInvestigations were carried out in garden crop rotation of the experimental field atthe Lithuanian Institute of Horticulture in 2003-2005. Leek cultivars American flagand Campus were sprayed with these insecticides: fastac – 0.2 l/ha, karate – 0.2 l/ha andactara – 0.4 kg/ha. When thrips tabaci were sprayed with insecticides in 2003, biologicalefficiency of insecticides in the crop of both leek cultivars after 4 and 14 days was 100%.After 21 day only actara acted on the crop of leek cultivar American flag effectively(82.1%). The efficiency of fastac, karate and actara in the crop of leek cultivar Campusafter three weeks was correspondingly 84.8, 95.6 and 97.2%. The efficiency of insecticidesin the leek crop of both cultivars after spray on 5 th and 13 th day in 2004 was 100%. After21 day biological efficiency of karate in the crop of leek cultivar American flag was68.7%, actara – 51.7%, and fastac did not acted any more. In the crop of leek cultivarCampus all the investigated insecticides weren’t effective. In 2005 after the first andsecond spray biological efficiency of insecticides in the leek crop of both cultivars wasthe biggest after five days. After that biological efficiency of insecticides started todecrease, and after 13 and 19 days insecticides were almost ineffective. Meteorologicalconditions significantly influenced the abundance of pests and the duration of insecticideeffect during all the years of investigation. Fastact took effect most shortly; karate andactara were efficacious for longer period. Phytotoxical effect of insecticides on plantswasn’t observed. The yield of leek cultivar American flag was significantly bigger in2003, when all the investigated insecticides were applied. Significant yield differencesbetween the sprayed and not sprayed leeks of cultivar Campus weren’t observed. Yieldaverage of both leek cultivars was significantly bigger than this of not sprayed. In2004 significant yield differences weren’t obtained. In 2005 the yield of leek cultivarAmerican flag was significantly bigger after spray with all the insecticides, and thesignificant additional yield of leek cultivar Campus was obtained only after the spraywith actara.Key words: biological efficiency, insecticides, leeks, thrips tabaci.160

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 161-169.VALGOMOJO RIDIKO ADAPTACIJA PRIEKOMPLEKSINIO RÛGÐTAUS SUBSTRATO IRKADMIO JONØ POVEIKIOAušra BRAZAITYTË, Jurga SAKALAUSKAITË,Povilas DUCHOVSKIS, Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË,Giedrë SAMUOLIENË, Raimonda ULINSKAITË,Kæstutis BARANAUSKIS, Akvilë URBONAVIÈIÛTË,Gintarë ÐABAJAVIENË, Lijana NAVARSKAITË, Vilius STRAKÐASLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: a.brazaityte@lsdi.ltLietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto Augalø fiziologijos fitotronokomplekse tirta ridikëlio fiziologinë reakcija á diferencijuotà ir kompleksiná rûgðtaussubstrato ir kadmio jonø poveiká bei augalø adaptacines galimybes prisitaikyti prie ðiøstresoriø. Bandymas atliktas dviem etapais. Adaptaciniam poveikiui iðtirti rûgðtieskoncentracija buvo 3 ml H 2SO 4litrui vandens, o kadmio – 0,06mM 3CdSO 4·8H 2O.Pagrindiniam poveikiui iðtirti rûgðties koncentracija buvo 4 ml H 2SO 4litrui vandens, okadmio – 3mM 3CdSO 4·8H 2O. Nustatyta, kad rûgðtus lietus suþadina fotosintezëspigmentø sistemos adaptacijos mechanizmus pakartotiniam substrato parûgðtinimui.Kadmis ridikëlius veikë toksiðkai, todël homeostazë nepasireiðkë.Reikšminiai þodþiai: augimas, chlorofilai, kadmis, karotinoidai, ridikëlis,substrato rûgðtumas.Ávadas. Pastaruoju metu aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ar rûgðèiulietumi tapo svarbiu veiksniu, lemianèiu augalø augimà, vystymàsi beiproduktyvumà (Hoffmann, Persons, 1997). Toks stresas sukelia fiziologiniøprocesø pokyèius, o pasekmes lemia augalø rûðis, veislë, poveikio trukmë irstiprumas (Larcher, 1995; Das ir kt., 1997; Vassilev, Yordanov, 1997; Vassilev,2002; Alexieva ir kt., 2003). Daugelis sunkiøjø metalø yra bûtini mikroelementaiaugalams auginti ir vystytis, taèiau jø perteklius stabdo augimà ir vystymàsi,slopina fotosintezæ, pigmentø sintezæ, medþiagø apykaità bei kitus procesus(de Oliveira ir kt., 1994; Das ir kt., 1997; Peralta ir kt., 2000; Reichman, 2002).Rûgðtus lietus parûgðtina dirvà, tai nevienodai veikia augalus (Larcher, 1995;Yu YuanChun ir kt., 2001; Tong GuanHe, 2005). Vieni jø ima geriau ar prasèiauaugti, kitiems tai neturi jokio poveikio (Neufeld ir kt., 1985; Ashenden ir Bell,1987; Tong GuanHe, 2005). Juo rûgðtesnis lietus, juo maþiau fotosintezës161

pigmentø, tirpiøjø proteinø, cukrø ir krakmolo, laidesnës làsteliø membranos(Khatoon ir kt., 2004; Kumaravelu, Ramanujam, 2004; Xiao Yan, HuangJianChang, 2004).Daugiausia nagrinëtas vieno veiksnio poveikis augalams, nors paprastaijuos veikia keli veiksniai. Augalø adaptacijai prie kompleksinio ávairiø stresoriøpoveikio tirti pastaruoju metu skiriama vis daugiau dëmesio (Kuznetsov, 2001),taèiau dar maþai tiriamas keliø veiksniø poveikis augalø atsparumui ir jøadaptacinëms galimybëms. Nustatyta, kad dël iðoriniø stresoriø sumaþëja augaløtolerancija kitiems veiksniams, o augalai, iðeikvojæ savo iðteklius prisitaikytiprie vieno stresoriaus, turi maþiau galimybiø prisitaikyti prie kitø stresoriø(Pianka, 1978; Sutinen, 1994). Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad dël rûgðèiølietø ir sunkiøjø metalø gerokai sumaþëja augalø atsparumas þemaitemperatûrai (Duchovskis ir kt., 2002; Duchovskis ir kt., 2003). Kitø autoriøduomenimis, þema temperatûra ið pradþiø ne tik lemia augalø atsparumàðalèiui, bet ir padidina atsparumà sunkiesiems metalams, o trumpalaikis poveikistokiais metalais lemia augalø atsparumà ðalèiui (Òàëàíîâà, Òèòîâ, 1999). Sunkiøjømetalø toksiðkumo poþymiai augaluose labiau iðryðkëja aukðtoje temperatûroje,nuo rûgðtaus lietaus parûgðtëjusiame dirvoþemyje (Öncel ir kt., 2000; Liao irkt., 2003).Tais atvejais, kai augalø adaptacijos prie skirtingø nepalankiø iðoriniøveiksniø mechanizmai panaðûs, augalai prisitaiko prie vieno nepalankausveiksnio ir bûna atsparesni kitiems stresoriams. Augalai, prisitaikæ augtidirvoþemyje su didesne vario ir nikelio koncentracija, buvo atsparesni ir kitiemssunkiesiems metalams (ðvinui, cinkui), o druskingas dirvoþemis gali pagerintiaugalø atsparumà ekstremalioms temperatûroms (Larcher, 1995). Vasariniaimieþiai, veikiami sàlygiðkai silpnos kadmio ir vario koncentracijos, fiziologiðkaiprisitaikë ne tik prie vieno, bet ir prie kito sunkiojo metalo poveikio (Blaþytëir kt., 2005).Literatûroje nurodoma, kad ridikëlis dël biomasës, dydþio, trumposvegetacijos ir auginimo yra idealus eksperimentinis augalas ir gali bûti ávairiøaplinkos stresø rodiklis (Kostka-Rick, Manning, 1992; Kostka-Rick, Manning,1993; Pleijel ir kt., 1999).Darbo tikslas – iðtirti ridikëlio fiziologinæ reakcijà á diferencijuotà irkompleksiná rûgðtaus substrato ir kadmio jonø poveiká bei augalø adaptacinesgalimybes prisitaikyti prie ðiø stresoriø.Tyrimo sàlygos ir metodai. Vegetaciniai bandymai atlikti LSDI Augaløfiziologijos laboratorijos fitotroniniame komplekse. Tirti ridikëliai (Raphanussativus L.) Þara. Jie auginti durpiø substrate, 5 l vegetaciniuose induose,ðiltnamyje. Bandymo variantai kartoti tris kartus. Kiekviename variante augintapo 20-30 augalø. Kai ridikëliai buvo su dviem lapeliais, jie perkelti á fitotronokameras (temperatûra dienà – 21°C, naktá – 17°C, fotoperiodas – 14 val., šviesosšaltinis – „SON-T Agro” (PHILIPS) lempos).Bandymas atliktas dviem etapais. Adaptaciniam poveikiui rûgðtieskoncentracija buvo 3ml H 2SO 4litrui vandens, o kadmio – 0,06mM3CdSO 4·8H 2O. Ðiais tirpalais prieð sëjà sulaistytas pH 6-6,5 durpiø substratas.162

Á kiekvienà indà ápilta po 3 l tirpalo. Po adaptacinio laikotarpio rûgðtimisulaistytas substratas buvo pH 5,8. Pagrindiniam poveikiui rûgðties koncentracijabuvo 4 ml H 2SO 4litrui vandens, o kadmio – 3mM 3CdSO 4·8H 2O. Á kiekvienàvegetaciná indà ápilta po 1,5 l tirpalo. Po pagrindinio poveikio substratas buvotoks: kontrolinis variantas (K) – pH 6,6; kontrolinis variantas + rûgðtis (K+R)– pH 4,4; kontrolinis variantas + kadmis (K+Cd) – pH 6,6; rûgðtis + rûgðtis(R+R) – pH 3,3; rûgðtis + kadmis (R+Cd) – pH 3,8; kadmis + rûgštis (Cd+R)– pH 3,7. Kontroliniame variante augalai laistyti vandeniu.Po adaptacinio periodo iðmatuotas augalø aukðtis, atlikta fotosintezëspigmentø analizë. Po pagrindinio poveikio augalai auginti dar aðtuonias dienas.Pasibaigus ðiam tyrimø etapui, vël iðmatuotas augalø aukðtis, nustatyta sausaðaknø ir antþeminë masë, atlikta fotosintezës pigmentø analizë.Ridikëliø aukðtis matuotas nuo hipokotilio pradþios iki ilgiausio lapovirðûnës. Absoliuèiai sausa ðaknø ir antþeminës dalies masë gauta iðdþiovinus105°C temperatûros laboratorinëje dþiovinimo spintoje ,,VENTICELL 222”(BMT, Èekija). Pigmentø kiekis nustatytas þaliuose ridikëliø lapuose, 100%acetone spektrofometru „Genesys 6” (ThermoSpectronic, USA) pagalVetðteinà (Wettstein, 1957).Statistinei analizei apskaièiuotas vidurkis ir standartinë paklaida su MSEXCEL programa.Rezultatai. Adaptaciniame etape terðiamosios medþiagos patikimaisumaþino ridikëliø aukðtá (1 pav., a). Tokios tendencijos iðliko ir po pagrindiniopoveikio terðiamosiomis medþiagomis, iðskyrus kontrolinio varianto augalus,sulaistytus sieros rûgðties tirpalu (1 pav., b). Po pagrindinio poveikio rûgðtimiesminiai sumaþëjo ridikëliø, adaptaciniame etape paveiktø terðiamosiomismedþiagomis, aukðtis. Adaptaciniu laikotarpiu kadmio jonais paveikti augalaibuvo maþiausi. Po pagrindinio poveikio kadmiu patikimø skirtumø tarp augaløaukðèio nebuvo, palyginus laikotarpá su ridikëliais be kadmio (1 pav., c).1401401401201201201001001008080806060604040402020200a K R Cd b 00K+K K+R R+R Cd+R cmmmmK+K K+Cd R+Cd Cd+Cd1 pav. Sieros rûgðties ir kadmio jonø poveikis ridikëliø aukðèiui.a – po adaptacinio poveikio, b – po pagrindinio poveikio rûgðtimi, c – popagrindinio poveikio kadmiuFig. 1. Effect of sulphuric acid and cadmium ions on radish height. a – after adaptive effect,b – after main effect by acid, c – after main effect by cadmiumPo pagrindinio poveikio rûgðtimi ridikëliø sausoji biomasë padidëjo tøaugalø, kurie neturëjo adaptacinio poveikio ir kurie adaptaciniu laikotarpiubuvo paveikti rûgðtimi (2 pav., a). Sausoji ridikëliø biomasë esminiai sumaþëjopo pagrindinio poveikio kadmio sulfatu (2 pav., b).mm163

Didþiausias ûglio ir ðaknø sausosios masës santykis po pagrindinio poveikiosieros rûgðtimi ir kadmiu buvo adaptaciniu laikotarpiu rûgðtimi paveiktøridikëliø (3 pav.).g0,160,140,120,100,080,060,040,02a0K+K K+R R+R Cd+R0,160,140,120,100,080,060,040,020bK+K K+Cd R+Cd Cd+Cd2 pav. Sieros rûgðties ir kadmio jonø poveikis ridikëliø sausajai masei.a – po pagrindinio poveikio rûgðtimi, b – po pagrindinio poveikio kadmiuFig. 2. Effect of sulphuric acid and cadmium ions on radish dry weight. a – after main effectby acid, b – after main effect by cadmiumgmg g -130252015105mg g -1a 00K+K K+R R+R Cd+R b3 pav. Sieros rûgðties ir kadmio jonø poveikis ridikëliø ûgliø ir ðaknøsausosios masës santykiui. a – po pagrindinio poveikio rûgðtimi, b – popagrindinio poveikio kadmiuFig. 3. Effect of sulphuric acid and cadmium ions on radish shoot and root ratio. a – aftermain effect by acid, b – after main effect by cadmiumPo adaptacinio poveikio rûgðtimi fotosintetiniø pigmentø kiekis beichlorofilo a ir b santykis ridikëliø lapuose buvo didesnis negu nepaveiktuoseaugaluose. Kadmis gerokai sumaþino pigmentø sintezæ. Chlorofilo a ir b santykisridikëliø lapuose irgi sumaþëjo (4 pav., a ir b). Po pagrindinio poveikio rûgðtimipigmentø kiekis ðiek tiek sumaþëjo ridikëliuose, kurie adaptaciniu laikotarpiupaveikti rûgðtimi, o paveiktuose kadmiu – jø buvo gerokai maþiau. Chlorofiloa ir b santykis po pagrindinio poveikio rûgðtimi buvo didesnis negu nepaveiktøridikëliø lapuose (4 pav., c ir d). Pagrindinis poveikis kadmiu nedaug sumaþinopigmentø kieká ridikëliuose, neturëjusiuose adaptacinio poveikio ir adaptaciniulaikotarpiu paveiktuose rûgðtimi. Maþiausiai pigmentø buvo ridikëliø, kurie iradaptaciniu laikotarpiu paveikti kadmiu, lapuose. Chlorofilo a ir b santykis popagrindinio poveikio kadmiu buvo didesnis negu be poveikio ridikëliø lapuose(4 pav., e ir f).30252015105K+K K+Cd R+Cd Cd+Cd164

mg g -1amg g -1cmg g -1e1,41,21,00,80,60,40,201,00,90,80,70,60,50,40,30,20,101,00,90,80,70,60,50,40,30,20,10CarotenoidsChlorophyll bChlorophylls aK R CdCarotenoidsChlorophyll bChlorophylls aK+K K+R R+R Cd+RCarotenoidsChlorophyll bChlorophylls aK+K K+Cd R+Cd Cd+Cd4 pav. Sieros rûgðties ir kadmio jonø poveikis ridikëliø fotosintezës pigmentøkiekiui lapuose. a – pigmentø kiekis po adaptacinio poveikio, b – chlorofilo a ir bsantykis po adaptacinio poveikio, c – pigmentø kiekis po pagrindinio poveikiorûgðtimi, d – chlorofilo a ir b santykis po pagrindinio poveikio rûgðtimi,e – pigmentø kiekis po pagrindinio poveikio kadmiu, f – chlorofilo a ir b santykispo pagrindinio poveikio kadmiuFig. 4. Effect of sulphuric acid and cadmium ions on radish photosynthetic pigments inleaves. a – pigments content after adaptive effect, b – chlorophyll a and b ratio after adaptiveeffect, c – pigments content after main effect by acid, d – chlorophyll a and b ratio after maineffect by acid, e – pigments content after main effect by cadmium, f – chlorophyll a and b ratioafter main effect by cadmiumAptarimas. Kaip nurodo daugelis autoriø, streso poveiká augalams lemiato poveikio trukmë ir stiprumas (Larcher, 1995; Godbold, 1998; Alexieva irkt., 2003). Po adaptacinio laikotarpio, kai rûgðties ir kadmio poveikis silpnas,iðmatuotas ridikëliø aukðtis ir pigmentø kiekis lapuose. Ðiø stresoriø poveiktøridikëliø aukðtis sumaþëjo (1 pav., a), taèiau neigiamos átakos fotosintezëspigmentø kiekiui turëjo tik kadmis (4 pav., a).4,03,53,02,52,01,51,00,50b3,53,02,52,01,51,00,50d3,53,02,52,01,51,00,50fK R CdK+K K+R R+R Cd+RK+K K+Cd R+Cd Cd+Cd165

Po pagrindinio poveikio rûgðtimi ridikëliø, kurie adaptaciniu laikotarpiubuvo paveikti rûgðtimi, aukðtis ðiek tiek sumaþëjo (1 pav., b), taèiau sausojibiomasë gerokai padidëjo (2 pav., a). Labai padidëjo ðiø ridikëliø ûgliø ir ðaknøsausosios masës santykis (3 pav., a), kuris yra asimiliatø pasiskirstymo tarp ûgliøir ðaknø rodiklis. Jo pasikeitimai nepalankiomis sàlygomis gali parodytitolerancijà vienam ar kitam stresui (Aikio, Markkola 2002; Kang, van Iersel,2004; Yin, Schapendonk, 2004). Santykio padidëjimas galëtø reikðti, kadpapildomas rûgðties poveikis sutrikdë asimiliams patekti á ðaknis ir sustabdë jøaugimà. Fotosintezës pigmentø kiekis ðiomis sàlygomis iðliko panaðus kaipkontroliniame variante, o chlorofilo a ir b santykis padidëjo (4 pav., c ir d).Tuo atveju, kai adaptaciniu laikotarpiu teršiamosiomis medþiagomis paveiktiaugalai po antrojo poveikio sintetina tiek pat ar daugiau fotosintezës pigmentønegu kontroliniame variante, galima teigti, kad jie adaptuojasi prie terðaløpoveikio ir á papildomà poveiká visai nereaguoja ar maþiau reaguoja.Ankstesniøjø tyrimø duomenys parodë, kad augalø pigmentø sistemaadaptaciniame periode gana daþnai reaguoja á terðiamøjø medþiagø poveikápadidëjusia chlorofilø ir karotinoidø koncentracija lapuose (Duchovskis ir kt.,2002; Dukchovskis ir kt., 2003; Brazaitytë ir kt., 2004). Todël galima teigti, kadrûgðtûs lietûs suþadina tinkamus pigmentø sistemos adaptacijos mechanizmuspakartotiniam substrato parûgðtinimui. Adaptacijà galima suskirstyti á fiziologinæir morfologinæ. Morfologinë adaptacija sudaro galimybës optimaliai panaudotifiziologinius pakitimus (Godbold, 1998; Alexieva ir kt., 2003). Pagal mûsørezultatus, galima manyti, kad per gana trumpà laikà vyko tik fiziologinë adaptacija.Po pagrindinio poveikio rûgðtimi ridikëliø, kurie adaptaciniu laikotarpiubuvo paveikti kadmiu, aukðtis (1 pav., b), sausoji biomasë (2 pav., a) beifotosintezës pigmentø kiekis sumaþëjo (4 pav., c). Galima teigti, kad kadmiopoveikis nesuþadino ridikëliø adaptacijos mechanizmø papildomam substratoparûgðtinimui.Po pagrindinio poveikio kadmiu visuose variantuose sumaþëjo ridikëliøaukðtis (1 pav., c) , sausoji biomasë (2 pav., b) bei fotosintezës pigmentø kiekis(4 pav., e). Galima teigti, kad nei kadmio, nei rûgðties poveikis adaptaciniulaikotarpiu nesuþadino ridikëliø adaptacijos mechanizmø papildomam kadmiopoveikiui.Bendras ðiø tyrimø dësningumas, kad tik rûgðtis suþadino homeostazësmechanizmus, todël po pagrindinio poveikio rûgðtimi pastebëti adaptyvumopoþymiai. Kadmis ridikëlius veikë toksiðkai ir homeostazës mechanizmønesuþadino.Išvados. 1. Rûgðtus lietus suþadina fotosintezës pigmentø sistemosadaptacijos mechanizmus pakartotinam substrato parûgðtinimui.2. Kadmis ridikëlius veikia toksiðkai, todël homeostazë nepasireiðkia.Pastaba. Ðis darbas yra sudëtinë projekto APLIKOM, kurá remia Lietuvosmokslo ir studijø fondas, dalis.Gauta2005 12 03Parengta spausdinti2006 03 12166

Literatûra1. Alexieva V., Ivanov S., Sergiev I., Karanov E.Interaction between stresses // Bulg. J. Plant Physiol. 2003. P. 1-17.2. Aikio S., Markkola A. M. Optimality and phenotypic plasticity ofshoot-to-root ratio under variable light and nutrient availabilities // Evolutionary Ecology.2002. Vol. 16. P.67-76.3. Ashenden T. W., Bell S. Yield reductions in winter barely grownon a range of soils and exposed to simulated acid rain // Plant and Soil. 1987. Vol. 98.P. 433-437.4. Blaþytë A., Dëdelienë K., Juknys R.,Martinavièienë J., Brazaitytë A., Duchovskis P.,Ramaðkevièienë A. Kadmio ir vario poveikis ir augalø adaptacija prie ðiømetalø // Sodininkystë ir darþininkystë. 2005. T. 24. Nr. 2. P. 113-121.5. Brazaitytë A., Blaþytë A., Ðikðnianienë J.B.,Samuolienë G., Ulinskaitë R., Juknys R., DuchovskisP. Pomidorø fotosintetiniø pigmentø sistemos adaptacija prie kompleksinioantropogeniniø aplinkos veiksniø poveikio // Sodininkystë ir darþininkystë. 2004.T. 23. Nr. 1. P. 133-143.6. Das P., Samantaray S., Rout G.R. Studies on cadmium toxicityin plants: a review // Environmental Pollution. 1997. Vol. 98. N 1. P. 29-39.7. Duchovskis P., Brazaitytë A., Juknys R.,Þukauskaitë I., Sliesaravièius A. Kompleksinis antropogeniniøveiksniø poveikis pigmentø kiekiui pomidorø lapuose // Sodininkystë ir darþininkystë.2002. T. 21. N 4. P. 111-118.8. Dukhovskis P., Juknys R., Brazaityte A.,Zukauskaite I. Plant response to integrated impact of natural andanthropogenic stress factors // Russian Journal of Plant Physiology. 2003. Vol. 50. N 2.P.147-154.9. Godbold D.L. Stress concepts and forest trees // Chemosphere. 1998.Vol. 36. N 4-5. P. 859-864.10. H offmann A., Persons P. A. Extreme Environmental Changeand Evolution. Cambridge university press, 1997. 259 p.11. K ang J-G., van Iersel M.W. Nutrient solution concentrationaffects shoot : root ratio, leaf area ratio, and growth of subirrigated salvia (Salviasplendens) // HortScience. 2004. Vol. 39. N 1. P. 49-54.12. K hatoon A., Mohd. Naeem, Ansari A. A. Effects ofsimulated acid rain on the chlorophyll content of fenugreek, Trigonella foenumgrraecum //Bionotes. 2004. Vol. 6. N 1. 24 p.13. K ostka –Rick R., Manning W. J. Partitioning of biomassand carbohydrates in field-grown radish under ambient concentrations of ozone, andtreated with the anti-ozonant ethylenediurea (EDU) // New Phytologist. 1992. 121.P. 187-200.14. K ostka –Rick R., Manning W. J. Radish (Raphanus sativusL.): a model for studying plant responses to air pollutants and other environmentalstresses // Environmental Pollution. 1993. 82, P. 107-138.15. K umaravelu G., Ramanujam M. P. Growth and yieldresponse of green gram cultivars to simulated acid rain stress // Indian J. Plant Physiol.2004. Vol. 9. N 1. P.79-81.167

16. K uznetsov Vl. V. General resistance of plants to abiotic stress factors:possible mechanisms and signals // Plant under environmental stress. Moscow, 2001. P.150-151.17. L archer W. P. Physiological Plant Ecology. Springer-Verlag, 1995. 506 p.18. L i a o B. H., L i u H. Y., L u S. Q., W ang K.F., Probst A.,Probst J.L. Combined toxic Effects of cadmium and acid rain on Vicia faba L //Bull.Environ. Contam. Toxicol. 2003. Vol. 71. P. 998-1004.19. Neufeld H. S. Jernstedt J. A., Haines B. L. Directfoliar effects of simulated acid rain. I. Damage, growth and gas exchange // New Phytol.1985. No. 99. P. 389-405.20. d e Oliveira J.A., Oliva M. A., Cambraia J. Effects ofcadmium on chlorophyll contents and on peroxidase activity in soybean // R.Bras.Fisiol.Veg. 1994. Vol. 6. N 2. P. 97-101.21. Öncel I., Keles Y., Üstün A.S. Interactive effects oftemperature and heavy metal stress on the growth and some biochemical compounds inwheat seedlings // Environ. Pollut. 2000. Vol. 107. N 3. P. 315-320.22. P eralta J.R., Gardea-Torresdey J.L., TiemannK.J., Gomez E., Arteaga S., Rascon E., Parsons J.G. Studyof the effects of heavy metals on seed germination and plant growth on alfalfa plant(Medicago sativa) grown in solid media. 2000. P. 134-140.23. P ianka E. R. Evolutionary Ecology. 1978. 399 p.24. Pleijel H., Almbring Norberg P., Selldèn G.,Skärby L. Tropospheric ozone decreases biomass production in radish plants(Raphanus sativus) grown in rural south-west Sweden // Environmental Pollution. 1999.Vol. 106. P.143-147.25. Reichman S.M. The responses of plants to metal toxicity: a reviewfocusing on copper, manganese and zinc // The Australian Minerals & EnergyEnvironment foundation. 2002. 54 p.26. Sutinen M.L. Emissions from the copper-nickel smelters lower thefrost hardiness of Pinus Sylvestris L. needles in the Kola Peninsula // Air Pollution andMultiple Stress. Canada, 1994. P. 49-61.27. T ong GuanHe. Effect of simulated acid-rain-induced acidification ofsoil on growth and development of wheat seedlings // Rural Eco-Environment. 2005.Vol. 21. N 1. P. 47-50.28. V assilev A. Physiological and agroecological aspects of cadmiuminteractions with barley plants: an overview // Journal of Central European Agriculture.2002. Vol. 4. No. 1. P. 65-75.29. V assilev A., Yordanov I. Reductive analysis of factors limitinggrowth of cadmium-treated plants: a review // Bulg. J. Plant Physiol. 1997. Vol. 23. No.3-4. P. 114-133.30. W ettstein D. Chlorophyll Letale und der submikroskopisheFormweschsel der Plastiden // Experimental cell research. 1957. Vol. 12. 427 p.31. X iao Yan, Huang JianChang. Study on the resistance to acidrain of 13 fruit crops // Journal of Fruit Science. 2004. Vol. 21. N 3. P. 191-195.32. Yin X., Schapendonk A.H.C.M. Simulating the partitioningof biomass and nitrogen between roots and shoot in crop and grass plants // NJAS-Wageningen Journal of Life Sciences. 2004. Vol. 51. N 4. P. 407-426.33. Y u Y uanChun, Ding AiFang, Hu JiA, Meng LeI.Effects of simulated acid rain on soil acidification and base ions transplant // Journal ofNanjing Forestry University. 2001. Vol. 25. N 2. P. 39-42.168

34. Òàëàíîâà Â.Â., Òèòîâ À.Ô. Ñðàâíèòåëüíîå èçó÷åíèå ðåàêöèèðàñòåíèé íà äåéñòâèå íèçêèõ òåìïåðàòóð è òÿæåëûõ ìåòàëëîâ //Áèîëîãè÷åñêèå îñíîâû èçó÷åíèÿ, îñâîåíèåÿ è îõðàíû æèâîòíîãî èðàñòèòåëüíîãî ìèðà, ïî÷âåííîãî ïîêðîâà Âîñòî÷íîé Ôåííîñêàíäèè.Ïåòðîçàâîäñê, 1999. Ñ. 250-254.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 161-169.ADAPTATION OF RADISH UNDER INTEGRATED EFFECT OF ACIDSUBSTRATUM AND CADMIUM IONSBrazaitytë A., Sakalauskaitë J., Duchovskis P., Ðikðnianienë J.B., Samuolienë G.,Ulinskaitë R., Baranauskis K., Urbonavièiûtë A., Ðabajavienë G., Navarskaitë L.,Strakðas V.SummaryResearch on radish physiological response to distinct and complex effect ofsubstratum acidity and cadmium ions and their adaptation possibilities to these stressorswere carried out in the phytotron of Plant Physiology Laboratory, Lithuanian Instituteof Horticulture. The exposure to stress factors was divided into two main steps: adaptiveand main. Acid concentration for adaptive effect was 3ml H 2SO 4for 1 l of water andcadmium concentration was 0.06mM 3CdSO 4·8H 2O. Acid concentration for main effectwas 4 ml H 2SO 4for 1 l of water and cadmium concentration was 3mM 3CdSO 4·8H 2O.Radish height, biomass accumulation, amounts of photosynthetic pigments in leaveswas determined. It was established that acid rain stimulate adaptation of radishphotosynthetic pigments system for repeatedly acidification of substratum. Cadmiumaffects radish toxically though homeostasis did not evidence.Key words: cadmium, carotenoids, chlorophyll, growth, radish, substratum acidity.169

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 170-176.THE RESPONSE OF RADISH PHYTOHORMONESYSTEM TO OZONE STRESSAkvilë URBONAVIÈIÛTË, Raimonda ULINSKAITË,Giedrë SAMUOLIENË, Jurga SAKALAUSKAITË,Povilas DUCHOVSKIS, Aušra BRAZAITYTË,Jûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË, Gintarë ÐABAJEVIENË,Kæstutis BARANAUSKISLithuanian Institute of Horticulture, LT-54333, Babtai, Kauno distr.E-mail: A.Urbonaviciute@lsdi.ltExperiments were performed at the Lithuanian Institute of Horticulture, Phytotroncomplex in 2005. The object of this study was to evaluate the effect of different ozoneconcentrations on phytohormone system in radish (Raphanus sativus L., cv. Þara) leaves.The exposure of 80, 160, and 240 µg m -3 ozone concentrations was maintained for sevendays. Day/night temperature was 21°C/17°C, photoperiod – 16 h. Phytohormones(gibberellic acid, zeatin, indolyl-3-acetic acid and abscisic acid) content analysis wasperformed using chromatographic method. Phytohormone balance is a suitable indicatorof the elevated ozone impact on physiological processes. These plant hormones do notact independently in response to ozone, but rather in a complex signaling network.According to phytohormone contents, radish under 160 µg m -3 treatment experiencedthe highest stress. The increase in phytohormones (zeatin, indolyl-3-acetic acid andabscisic acid) level after two weeks regeneration period is associated with the reactionof compensatory mechanisms and the regeneration of plant organs.Key words: phytohormones, radish, ozone.Introduction. Ozone is one of the major air pollutants, formed introposphere by the interaction of hydrocarbons, nitrogen oxides and sunlight,causing physiological damage to plants (Sandermann, 1996; Lin et al., 2001;Baier et al., 2005). It can reduce quantum yield, electron transport ofphotosystem II, membrane permeability, stomatal conductance, the functionof enzymes for CO 2fixation and photosynthesis (Lin et al., 2001), affectinteractions with plant parasites and change responses to pollutant mixtures(Sanderamann, 1996). Initially, the damage may be caused by reactive oxygenspecies (ROS) and hydrogen peroxide, released by ozone attack on apoplasticstructures (Lin et al., 2001; Conklin et al., 2004). Generally, ROS formedduring ozone exposure activate ethylene, salicylic acid (SA), abscisic acid170

(ABA), jasmonic acid (JA) and gibberellic acid (GA 3) signaling pathways. Thesepathways serve to induce defense-gene expression to minimize lesion formationin plants exposed to ozone, as well as regulating developmental processes(Conklin et al., 2004). It is suggested (Lin et al., 2001), that ascorbic acid, anintegral weapon in the defense against ROS, is involved as a cofactor in thesynthesis of ABA, GA 3and ethylene.Plant hormones play key roles in determining the degree of plant ozonesensitivity, ozone lesion development and ozone-induced cell death. Ethyleneand salicylic acid are needed for the development of the visible O 3lesions.Cell death also triggers ethylene production, which is required for thecontinuing ROS production responsible for the propagation of cell death.Jasmonates counteract ethylene action: limit lesion spread and inhibit celldeath promoters. ABA plays the main role in the stomatal regulation andozone influx; antagonizes ethylene function. Cytokinins are generally consideredto be antagonists of ABA (Hare et al., 1997) and delay ozone-induced leafsenescence (Szekacs et al., 2000).The evidence on the hormonal control of plant O 3responses is strong.Plant hormones do not act independently, but rather in a complex signalingnetwork and their balance is very likely to be largely responsible for the metabolicresponse processes (Conklin et al., 2004). Several publications on ozonephytotoxicity are available (Sanderamann, 1996, 1998; Black et al., 2000; Raoet al., 2001; Mahalingam et al., 2003; Conklin et al., 2004; Baier et al., 2005;Kangasjarvi et al., 2005). These articles are mainly concerned with primaryplant metabolism, whose inhibition by ozone leads to a general reduction ofgrowth and competitive fitness of the plant or only with separate aspects ofthe plant response in molecular level. Though, presently there is nocomprehensive model to predict plant acclimation to ozone exposure. Therole of phytohormones, biochemical and molecular responses are not exploredin detail due to the lack of understanding the regulatory mechanisms andmetabolic signaling under elevated O 3conditions. The impact of ozone isknown to vary between species and cultivars and to be influenced by bothclimatic factors and cultural practices (Black et al., 2000).The aim of this study was to evaluate the exposure of different ozoneconcentrations on phytohormone system in radish (Raphanus sativus L., cv.Þara).Materials and Methods. Investigations were carried out in Laboratory ofPlant Physiology at the Lithuanian Institute of Horticulture, Phytotron complexin 2005. Radish (Raphanus sativus L. cv. Þara) was grown in 5 L tumblers inneutral peat substratum (pH 6-6.5). 30 plants were sown in each tumbler, toget a starting density of ~ 950 plants per m -2 . Plants were germinated andkept in greenhouse for 12 days. Then plants were moved to phytotron chambersand left for 2 days to get accustomed to new environment. Subsequently,generation of ozone was started. Different ozone concentrations weremaintained as follows: 0 (control), 80, 160 and 240 ìg m -3 . Plants were treatedwith ozone 7 h per day and 5 days per week. The ozone concentrations were171

generated using ozone generator OSR-8 (Ozone Solutions, Inc., Sioux Center,USA) and the concentrations were measured using Portable Ozone MonitorOMC-1108 (Ozone solutions, Inc., Sioux Center, USA). Photoperiod of 16 hand day/night temperature of 21/17°C was maintained throughout theexperiment. High-pressure sodium lamps SON-T Agro (PHILIPS,Massachusetts, USA) were used for illumination. Plants were watered whennecessary. Experiment was carried out in three replications. Radish was keptfor 14 days in phytotron chambers after ozone fumigation in order to studyregeneration of radish organs and changes in physiological measurements.Samples for high-performance liquid chromatography (HPLC) wereprepared by grounding 1 to 2 g of fresh tissue per sample into powder underliquid nitrogen treatment. The extracts were centrifuged and pre-purified usingsolid-phase extraction with NH 2- cartridge columns. The prepared sampleswere stored in vials at 4°C, as proposed by Wang et al. (2003).Analysis of gibberellic acid (GA 3), indolyl-3-acetic acid (IAA), abscisicacid (ABA) and zeatin was performed using HP 1050 Series liquidchromatography system with variable wavelength UV-VIS detector (AgilentTechnologies, Waldbronn, Germany). Intersil ODS-2 column (150 x 4.6 mm 2 )(Alltech, Deerfield, USA) was used for phytohormones separation. Mobilephase: 45% methanol containing 1% acetic acid. Flow rate: 1 mL/min. Thewavelengths of 254 nm for GA 3and ABA detection, 270 nm for zeatin and280 nm for IAA detection were set.Data analysis was performed using MS Excel and OriginPro 7.0 software.Phytohormone ratio was calculated taking in account, that IAA concentrationis equal to 1. Data errors presented in Fig. 1 and 2 are the standard deviationsof analytical measurements of identified phytohormones.The following chemicals were used: isopropanol (POCH, Poland),imidazole, GA 3, IAA, ABA and zeatin (Sigma-Aldrich, Germany), NH 2–cartridges (Supelco, USA), methanol and hexane (LaChema, Czech Republic),acetic acid (BOH, England).Results. The results of phytohormone analysis after 7 days of exposure ofdifferent ozone concentrations are presented in Fig. 1. The gibberellic acid(GA 3) content was higher under treatment with 80 and 160 µg m -3 ozoneconcentrations, though significant decrease was observed in the 240 µg m -3treatment, comparing to control. Zeatin quantity, contrarily, decreased withincreasing O 3concentration and considerably increased at the highest ozonetreatment. Indolyl-3-acetic acid (IAA) contents gradually declined at higherozone concentrations. ABA contents were distributed unequally in alltreatments: it was higher (0.23 µg m -1 ) at 80 µg m -3 ozone concentration,compared to control, lower (0.15 µg m -1 ) at 160 µg m -3 and the same as thecontrol (0.20 µg m -1 ) in 240 µg m -3 variant. Evaluating phytohormone ratio,taking in account, that IAA=1, the lowest zeatin/IAA and the highestGA 3/IAA ratio was in the 160 µg m -3 treatment.172

μ g -1 FW / ŽM4030201025201510050ControlKontrolëGA 3ZEATINIAAABA80 μg m 3 160 μg m 3 240 μg m 3Fig. 1. Phytohormone contents in radish after ozone exposure*1 pav. Fitohormonø kiekis ridikëliuose tuojau po ozono poveikio* Standard deviation for GA 3is less than 1.37 in all treatments, and less than 0.0064 for otherphytohormones* Standartinis nukrypimas GA 3visuose variantuose maþesnis kaip 1, 37 ir maþesnis kaip0,0064 kituose fitohormonuoseAfter two weeks regeneration period gibberellic acid content was increased2-20 times in the control, 80, and 160 µg m -3 treatments, though 240 µg m -3treatment showed no significant differences, compared to the firstmeasurement. On the contrary, the quantity of other phytohormones wasremarkably higher than straight after ozone exposure.14.514.0GA 3ZEATINIAAABAμ g -1 FW / ŽM13.53.02.52.01.51.00.50ControlKontrolë80 μg m 3 160 μg m 3 240 μg m 3Fig. 2. Phytohormone contents in radish two weeks after ozone exposure*2 pav. Fitohormonø kiekis ridikëliuose dvi savaitës po ozono poveikio*Standard deviation for GA 3is less than 0.47 in all treatments, and less than 0.0077 for otherphytohormones* Standartinis nukrypimas GA 3visuose variantuose maþesnis kaip 1, 37 ir maþesnis kaip0,0064 kituose fitohormonuose173

GA 3concentration was significantly higher in 80 and 240 µg m -3 treatments,though it was 3 times lower in 160 µg m -3 ozone treatment. Zeatin amount washigher in all variants than in control; ABA and IAA contents were higher in80 and 240 µg m -3 treatments, but lower in 160 µg m -3 treatment, comparedwith control. Calculations of phytohormone balance showed, that GA 3/IAAratio was significantly the lowest and ABA/IAA ratio was the highest in the160 µg m -3 treatment.Discussion. Plants face a continuously changing environment. In order tocomplete their life cycle and maintain a sufficient level of fitness to reproduce,they need to adapt to abiotic and biotic conditions (Baier et al., 2005). Stressresponses are likely to be the end-products of complex interplay between amultitude of hormonal and non-hormonal signals (Hare et al., 1997). Shiftsin hormonal balance accompanying environmental stress do not necessarilyindicate a role in adaptation at the genetic level, though plant hormones arethe main regulators of physiological processes and stress response. ABA,salicylic acid (SA), ethylene, and jasmonic acid (JA) are important indetermining the degree of plant ozone sensitivity and O 3-lesion initiation,propagation and containment (Kangasjarvi et al., 2005).The changes in abscisic acid concentrations under different ozone levelcould be attributed to ozone lesion development. Literature facts show, thatABA contents increase fivefold upon wounding (Taylor et al., 2001). However,according to our results, ABA is distributed unequally: the increase in 80 and240 µg m -3 treatments could be associated with mechanical damage of planttissue and the decrease in 160 µg m -3 treatment could be the result of severerstress. According to Kacperska (2004), the mild environmental stress is assistedby an increased supply of abscisic acid, which is involved in the activation of thepathways that enable the adjustment of plant growth and metabolism to thestressful conditions, i.e. allowing acclimation. Severe or suddenly acting stressorsresult in irreversible injuries and cell death and increased synthesis of jasmonatesand ethylene, which antagonizes ABA functions occurs (Kacperska, 2004).Usually studies of hormonal influences on stress physiology have beendominated by investigations of the role of ABA in plant responses tosuboptimal environmental conditions (Hare et al., 1997). Though the balanceof other hormones also should be highlighted. Significant differences in zeatincontents marks its role in physiological reaction to ozone stress. The leastzeatin concentration in 160 µg m -3 treatment and literature facts (Hare et al.,1997; Szekacs et al., 2000) confirm previous assumption about the strongestozone stress. Cytokinins regulate plant cell cycles, delay senescence; an increasedcytokinin level improves the resistance of plants to environmental stress.Therefore the decrease of its concentration in 160 µg m -3 treatment is a goodindicator of the reduced resistance or susceptibility of radish to necrotic diseases(Szekacs et al., 2000). Auxins (indolyl-3-acetic acid, IAA) are the retardants ofabscission. The decrease in IAA contents, which in our results decreasesgradually with increasing ozone concentration, can induce cell separation anddefoliation (Taylor et al., 2001). Although there is no reasonable literature174

data about the role of GA 3in ozone stress physiology, it plays the key roles inplant morphogenetic processes. The increase in 160 µg m -3 treatment could beexplained by increased level of ascorbic acid, an integral weapon in the defenseagainst reactive oxygen species, under elevated O 3and its effect on gibberellicacid metabolism (Lin et al., 2001).Our results suspected a theory that these plant hormones do not actindependently in response to ozone, but rather in a complex signaling network.Moreover, it is suggested, that the stress physiological effect depends on thephytohormone ratio, rather than on absolute concentration (Pozo et al., 2005).Our calculations of hormone ratio also confirm, that the 160 µg m -3 variantexperienced the highest stress. The increase in phytohormones (zeatin, IAAand ABA) level after two weeks regeneration period could be related to thereaction of compensatory mechanisms and the regeneration of plant organs.In 160 µg m -3 treatment the lowest phytohormone contents were observed. Itmay be concluded, that radish was wounded the most in this treatment.Conclusions. Phytohormone balance is a suitable indicator of the elevatedozone impact on physiological processes; though plant hormones do not actindependently in response to ozone, but rather in a complex signaling network.The decrease in abscisic acid, zeatin and indolyl-3-acetic acid contentsand changes in phytohormone ratio show that radish in 160 µg m -3 treatmentexperienced the highest stress.The increase in phytohormones (zeatin, IAA and ABA) level after twoweeks regeneration period is associated with the reaction of compensatorymechanisms and the regeneration of plant organs.Acknowledgement. These researches were accomplished by project“Integrated impact of anthropogenic, climatic and environmental changes tovegetation of forest and agro-ecosystems”, supported by Lithuanian StateScience and Studies Foundation.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 15References1. Baier M., Kandlbinder A., Golldack D., Dietz K.-J. Oxidative stress and ozone: perception, signaling and response // Plant, Cell andEnvironment. 2005. Vol 28. P. 1012-1020.2. Black V.J., Black C.R., Roberts J.A., Stewart C.A.Impact of ozone on the reproductive development of plants // New Phytologist. 2000.Vol. 147. P. 421-447.3. Conklin P.L., Barth C. Ascorbic acid, a familiar small moleculeintertwined in the response of plants to ozone, pathogens, and the onset of senescence //Plant, Cell and Environment. 2004. Vol. 27. P. 959-970.4. Hare P.D., Cress W.A., van Staden J. The involvement ofcytokinins in plant responses to environmental stress // Plant Growth Regulation. 1997.Vol. 23. P. 79-103.5. Kacperska A. Sensor types in signal transduction pathways in plant175

cells responding to abiotic stressors: do they depend on stress intensity? // PhysiologiaPlantarum. 2004. Vol. 122. P. 159-168.6. Kangasjarvi J., Jaspers P., Kollist H. Signaling and celldeath in ozone-exposed plants // Plant, Cell and Environment. 2005. Vol. 28. P. 1021-1036.7. Lin D.-I., Lur H.-S., Chu C. Effects of abscisic acid on ozonetolerance of rice (Oryza sativa L.) seedlings // Plant Growth Regulation. 2001. Vol. 35.P. 295-300.8. Mahalingam R., Fedoroff N. Stress response, cell death andsignaling: the many faces of reactive oxygen species // Physiologia Plantarum. 2003.Vol. 119. P. 56-68.9. Pozo J.C., Lopez-Matas M.A., Ramirez-Parra E.,Gutierrez C. Hormonal control of the plant cell cycle // Physiologia Plantarum.2005. Vol. 123. P. 173-183.10. R a o M. V., Davis K.R. The physiology of ozone induced cell death //Planta. 2001. Vol. 213: 682-690.11. Sandermann H. Ozone and plant health // Annual Review ofPhytopathology. 1996. Vol. 34. P. 347-366.12. Sandermann H. Ozone: an air pollutant acting as plant-signalingmolecule // Naturwissenschaften. 1998. Vol. 85. P. 369-375.13. Szekacs A., Hegedüs G., Tobias I., Pogany M.,Barna B. Immunoassays for plant cytokinins as tools for the assessment ofenvironmental stress and disease resistance // Analytica Chimica Acta. 2000. Vol. 421.P. 135-146.14. T aylor J.E., Whitelaw C.A. Signals in abscission // NewPhytologist. 2001. Vol. 151. P. 323-339.15. W ang Y., Mopper S., Hasenstein K.H. Effects of salinityon endogenous ABA, IAA, JA and SA in Iris hexagona // Journal of chemical ecology.2003. Vol. 27. P. 327-342.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. MOKSLO DARBAI.2006. 25(1). 170-176.RIDIKËLIO FITOHORMONØ SISTEMOS REAKCIJA Á OZONÀA. Urbonavièiûtë, R. Ulinskaitë, G. Samuolienë, J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis,A. Brazaitytë, J. B. Ðikðnianienë, G. Ðabajevienë, K. BaranauskisSantraukaDarbo tikslas – ávertinti skirtingø ozono koncentracijø átakà ridikëlio (Raphanussativus L., cv. Þara) fitohormonø sistemai. 80, 160 ir 240 µg m-3 ozono koncentracijosfitokamerose buvo laikomos septynias dienas. Dienos/nakties temperatûra – 21/17°C,fotoperiodas – 16 h. Fitohormonø (giberelo rûgðties, zeatino, indolil-3-acto rûgðties irabscizo rûgðties) analizë atlikta naudojant efektyviàjà skysèiø chromatografijà.Fitohormonø sistemos pusiausvyra yra tinkamas indikatorius ozono poveikuifiziologinams procesams vertinti. Pagal gautus rezultatus ridikëliai, paveikti160 µg m -3 ozono koncentracija, patyrë didþiausià stresà. Padidëjusios zeatino, indolil-3-acto rûgðties ir abscizo rûgðties koncnetracijos po dviejø savaièiø regeneracijos periodosiejamas su kompensaciniø mechanizmø reakcija ir augalo organø regeneravimu.Reikšminiai þodþiai: fitohormonai, ozonas, ridikëlis.176

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 177-185.SALDÞIOSIOS PAPRIKOS PRODUKTYVUMASNEŠILDOMUOSE PAVASARINIUOSE ŠILTNAMIUOSENijolë MAROÈKIENËLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: institutas@lsdi.lt2002-2004 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute pavasariniuosestabilizuota polietileno plëvele dengtuose neðildomuose ðiltnamiuose tirtas penkiolikosveisliø ir hibridø saldþiosios paprikos produktyvumas. Ávertinta vaisiø nokimo pradþia,derëjimo trukmë, biologinis ir prekinis derlius (kg/m 2 ), morfologiniai rodikliai. Pagalderëjimo laikà saldþiàsias paprikas galima suskirstyti á ankstyvas – Marta, Telimena,Gourmet; vidutiniškai ankstyvas – Reda, Oþarovska, Baraka F 1, Acapulco F 1, Figaro F 1,Oèarovanije, Arija F 1, Etiud; vidutiniðkai vëlyvas – Pariþ F 1, Izraelio F 1, Fidelio F 1; vëlyvas– Svetliaèiok. Nustatyta, kad didþiausià biologiná derliø uþaugina Acapulco F 1(11,9 kg/m 2 ), Pariþ F 1(11,1 kg/m 2 ), Figaro F 1(10,6 kg/m 2 ), Arija F 1(10,3 kg/m 2 ) ir Etiud (10,1 kg/m 2 ) paprikos. Vidutiniu prekiniu derliumi išsiskiria Pariþ F 1(9,3 kg/m²), Acapulco F 1(9,2 kg/m 2 ), Figaro F 1(8,9 kg/m 2 ), Etiud (8,7 kg/m 2 ) ir Reda (8,2 kg/m²) paprikos. Visøveisliø ir hibridø saldþiøjø paprikø vaisiai cilindro formos, ðvelnaus skonio, augantys –þali, sunokæ – raudoni, geltoni ir oranþiniai. Augalai vidutinio aukðèio (56,8-72,5 cm),formuoja tris-keturias pagrindines ðakas. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumàneðildomuose ðiltnamiuose tinkamiausios auginti yra Reda, Acapulco F 1,Pariþ F 1, Figaro F 1, Etiud, Telimena, Marta paprikos.Reikšminiai þodþiai: derlius, hibridai, saldþioji paprika, vaisius, veislës.Ávadas. Saldþiøjø paprikø Lietuvoje vartojama kasmet vis daugiau.Pleèiami jø auginimo plotai. Rinka kelia didesnius reikalavimus vaisiø kokybei.Gerà ir kokybiðkà derliø lemia veislë, daigø kokybë, dirva ir agrotechnika (Ñîêîë,1988). Saldþiøjø paprikø biocheminæ sudëtá lemia veislë, vaisiø forma, spalvabei augimo sàlygos (Somos, 1984). Saldþiosios paprikos daugiau vertinamoskaip vitaminø, karotino (A provitamino), mineraliniø medþiagø, ypaè kalio,ðaltinis (Âèøíÿêîâà, 2000). Tai vienos ið vertingesniø, maistinëmis savybëmispasiþyminèiø darþoviø. Vitamino C kiekis paprikø vaisiuose palyginamas suapelsinais. Unikalus specifinio skonio karotinoidø ðvelnumas (Ãîëóáêèíà irkt., 2005).Pastaruoju deðimtmeèiu ávairiose ðalyse sukurta daug saldþiosios paprikosveisliø ir hibridø su skirtingos formos, spalvos, skonio vaisiais, atspariais ligoms,tinkamumu auginti ðiltnamiuose ir lauke (Äûìíèø, 1996). Saldþiøjø paprikø177

daugiausia uþauginama Olandijoje ir Ispanijoje. Labiausiai iðvystytas selekcinisdarbas Olandijoje. Daugelis sukurtø veisliø ir hibridø paprikø uþaugina15-20 kg/m 2 derliø. Lietuvoje 1935 m. prof. S. Nacevièius rekomendavo augintidviejø veisliø paprikas. 1958-1960 m. J. Maèys siûlë auginti inspektuose keturiøveisliø paprikas: saldþiàsias Sivroja ir Bulgarijos 70, karèiàsias – Milþinius irDramblio sapnà. Plëvele dengtuose neðildomuose ðiltnamiuoseM. Baranauskienë ir J. Èeplinskienë tyrë tinkamiausias Lietuvos sàlygomisauginti smailiais vaisiais Lastoèka, Viktorija, Early Red Sweet, Vini puch, PadarokMoldovy paprikas. 1992-1997 m. atlikti ávairaus tipo veisliø saldþiøjø paprikøagrotechniniai tyrimai ðiltnamiuose (Staugaitis, 1998).1992 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute pradëta saldþiosiospaprikos selekcija. 2000 m. sukurta pirmoji lietuviðka saldþiosios paprikos veislëReda, skirta auginti neðildomuose ðiltnamiuose ir po priedangomis (Maroèkiene,2002). Veisliø pasiûla nuolat keièiasi. Pasirinkti tinkamas veisles ir hibridusauginti neðildomuose ðiltnamiuose ar lauke, neávertinus ûkiðkai svarbiø savybiøkomplekso, yra sudëtinga.Darbo tikslas – ávertinti ávairiø veisliø ir hibridø saldþiosios paprikos vaisiøsunokimo laikà, derliø, morfologinius rodiklius bei tinkamumà augintipavasariniuose nešildomuose šiltnamiuose.Tyrimo objektas ir metodai. 2002-2004 m. Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës institute stabilizuota polietileno plëvele uþdengtuosepavasariniuose ðiltnamiuose atlikti saldþiosios paprikos (Capsicum annuum L.Subsp. Macrocarpum var. Grossum (L) Sendt.) produktyvumo ir morfologiniørodikliø tyrimai. Tirta 15 veisliø ir hibridø paprikos: Reda (kontrolë), Oþarovska,Fidelio F 1, Baraka F 1, Figaro F 1, Acapulco F 1,Izraelio F 1,Pariþ F 1, Oèarovanije,Gourmet, Etiud, Arija F 1,, Svetliaèiok, Telimena, Marta. Visø jø vaisiai cilindroformos, raudoni, oranþiniai ir geltoni. Jos sukurtos Lenkijoje, Olandijoje irLietuvoje.Tyrimai atlikti humusingame, puriame, pH KCl6,2-6,5 dirvoþemyje. Tràðønorma apskaièiuota pagal dirvoþemio agrocheminiø tyrimø duomenis.Saldþiosios paprikos pasëtos á dëþutes kovo antràjà dekadà. Daigai pikuoti á12 cm skersmens polimerinius puodelius balandþio antràja dekadà. Sodintageguþës antràjà dekadà. Daigai buvo su 8-12 lapø, 23-27 cm aukðèio, uþaugæper 62-67 dienas.Jie sodinti eilëmis. Tarp eiliø – 0,6 m, tarp augalø – 0,4 m. Apskaitiniolaukelio plotas – 4,8 m 2 . Kiekvienos veislës ir hibrido paprikø tirta po 10 augalø.Augalo maitinamasis plotas – 0,240 m 2 . Tankumas – 4,2 vnt./m 2 . Tyrimo variantaikartoti tris kartus. Saldþiosios paprikos augintos ir priþiûrëtos pagalðiltnamiuose priimtas technologijas (Âàùåíêî, 1987).Kartà per savaitæ buvo sveriamas derlius. Atskirai sverti sunokæ irnokstantys, prekiniai ir neprekiniai vaisiai. Derëjimo pabaigoje sverti ir nesunokæþali vaisiai. Atliktas augalø ir vaisiø morfologinis ávertinimas: iðmatuotas augaløaukðtis (cm), vaisiø ilgis ir plotis (cm), minkðtimo storis (mm). Apskaièiuotasbiologinis ir prekinis derlius (kg/m²), sunokusiø vaisiø iðeiga (%), derliauspriedas, palyginta su kontroline veisle Reda. Derliaus duomenys ávertinti178

dispersinës analizës metodais (Tarakanovas, 1999).Neðildomuose pavasariniuose ðiltnamiuose mikroklimatà lemia laukometeorologinës sàlygos. Vegetacijos metu buvo skirtinga oro temperatûra.252015Oro temperatûraAir temperature2002 m.2003 m.2004 m.Vidutinë temperatûraAverage air temperature°C1050GeguþëMayBirželisJuneLiepaJulyRugpjûtisAugustRugsëjis SpalisSeptember OctoberMënesiai / MonthsPav. Oro temperatûra saldþiosios paprikos vegetacijos metu.2002-2004 m. Kauno meteorologinë stotisFig. Air temperature during paprika vegetation period, 2002-2004,Kaunas Meteorological StationPalankiausios oro sàlygos saldþiosios paprikos vaisiams nokti buvo2002 m. Vidutinë oro temperatûra 2,6°C aukðtesnë uþ daugiametæ. 2004 m.pavasará temperatûra buvo 1,3°C þemesnë, o rugpjûèio mën. 1,2°C aukðtesnëuþ daugiametæ. Ðiltas buvo spalio mën. – temperatûra 1,2°C aukðtesnë uþdaugiametá vidurká.Tyrimø rezultatai. 2002-2004 m. tirtos devyniø veisliø ir hibridø paprikosraudonais vaisiais. Vidutinis augalo aukðtis – 65,3 cm (1 lentelë). Vidutinisvaisiaus ilgis – 10,9 cm, plotis – 7,5 cm. Aukðèiausi augalai buvo Izraelio F 1(72,5 cm) ir Pariþ F 1(68,6 cm), ilgiausi vaisiai Izraelio F 1(13,2 cm), AcapulcoF 1(12,7 cm), Figaro F 1(11,6 cm) paprikø. Vaisiø plotis kito nuo 5,8 cm(Oþarovska) iki 8,9 cm (Izraelio F 1). Vidutinis vaisiø minkðtimo storis –7,2 mm. Vaisiø formos indeksas – 1,1-1,9. Vaisiai su 3-4 kameromis.Tirta ðeðiø veisliø ir hibridø paprikos su geltonais ir oranþiniais vaisiais.Vidutinis augalo aukðtis – 60,8 cm, vaisiaus ilgis – 9,3 cm, skersmuo – 7,1 cm,minkðtimo storis – 6,3 mm. Vaisiø formos indeksas – 1,1-1,4. Vaisiai buvo su3-4 kameromis. Aukðèiausios buvo Gourmet (67,1 cm) ir Svetliaèiok (62,7 cm)paprikos. Dideliais vaisiais iðsiskyrë Etiud paprikos – 10,3 cm ilgio, 8,0 cm ploèio(1 lentelë).Geltoni ir oranþiniai saldþiøjø paprikø vaisiai vidutiniðkai 48 g maþesni.Didesne vaisiø mase – 223 g iðsiskyrë Etiud paprikos.Vaisiø nokimo ir skynimo laikà lëmë oro temperatûra ir veisliø bei hibridøsavybës (2 lentelë).179

1 lentelë. Morfologiniai ir biometriniai saldþiosios paprikos veisliø irhibridø rodikliaiTable 1. Morphological and biometrical indices of paprika cultivars and hybridsBabtai, 2002-2004 m.Veislë, hibridasCultivar, hybridReda (kontrolë)(control)AugaloaukštisPlantheight, cmilgislength,cmplotiswidth,cmTrejø metø duomenimis, anksèiausiai sunoko Reda, Oþarovskaje, Marta, irTelimena paprikos vaisiai. Vëliausiai pradëjo nokti Svetliaèiok vaisiai. Ilgiausiaiderëjo Reda (59 d.), Arija F 1(59 d.), Marta (59 d.), o trumpiausiai – Svetliaèiok(47 d.) paprikos. Pagal vaisiø skynimo pradþià ir derëjimo laikà galima spræstiapie veisliø ir hibridø ankstyvumà bei produktyvumà.Pagal vaisiø sunokimo laikà Marta, Reda, Oþarovska, Telimena, Baraka F 1,Acapulco F 1, Figaro F 1, Oèarovanije, Gourmet, Arija F 1priklauso vidutiniðkaiankstyvø (vaisiai sunoksta iki 08 07); Etiud, Pariþ F 1, Izraelio F 1,Fidelio F 1,vidutiniðkai vëlyvø (vaisiai sunoksta iki 08 12), o Svetliaèiok (08 20) – vëlyvøsaldþiøjø paprikø grupei.180Vaisiaus / Fruitminkštimostoristhickness offlesh, mmmasëmass, gformosindeksasform indexspalvacolor67,2 10,8 7,1 7 204 1,5 RaudonaRedOžarovska 66,2 11,0 5,8 6 152 1,9 RaudonaRedFidelio F 1 61,6 10,0 7,1 7 157 1,4 RaudonaRedBaraka F 1 56,8 9,8 8,3 7 250 1,1 RaudonaRedFigaro F 1 60,2 11,6 8,1 8 270 1,4 RaudonaRedAcapulco F 1 67,4 12,7 7,1 8 271 1,7 RaudonaRedIzraelio F 1 72,5 13,2 8,9 7 212 1,4 RaudonaRedPariž F 1 68,6 11,4 8,2 8 223 1,4 RaudonaRedOèarovanije 67,3 8,1 7,3 7 193 1,1 RaudonaRedR 05 0,450 0,278 5,656Gourmet 67,1 8,1 7,4 8 172 1,1 GeltonaYellowEtiud 58,6 10,3 8,0 8 223 1,2 OranžinëOrangeArija F 1 59,0 9,4 7,3 6 167 1,2 OranþinëOrangeSvetliaèiok 62,7 11,4 7,9 6 139 1,4 GeltonaYellowTelimena 56,8 8,4 6,3 5 147 1,3 OranþinëOrangeMarta 60,6 8,3 5,9 5 163 1,4 OranþinëOrangeR 05 0,267 0,373 4,144

2 lentelë. Saldþiosios paprikos vaisiø skynimo ir derëjimo laikasTable 2. Time of paprika fruit gathering and fruitingBabtai, 2002-2004 m.Veislë, hibridasCultivar, hybridSkynimo pradžiaThe beginning of gatheringPirmaisiais tyrimø metais raudonais vaisiais paprikø vidutinis biologinisderlius buvo 9,7 kg/m², antraisiais – 9,6 kg/m 2 , treèiaisiais – 9,8 kg/m 2 .Derlingiausios ið visø buvo Acapulco F 1(11,9 kg/m 2 ) paprikos. Palyginus sukontroline Reda (9,0 kg/m 2 ), didþiausias biologinio derliaus priedas buvoAcapulco F 1(2,9 kg/m 2 ), Pariþ F 1(2,1 kg/m 2 ), Figaro F 1(1,06 kg/m 2 ) paprikø(3 lentelë).Saldþiosios paprikos prekiná derliø sudaro sunokæ, nokstantys ir þali vaisiai.Vidutiniðkai per trejus metus ávairiø veisliø ir hibridø prekinis derlius buvo7,7 kg/m 2 . Prekiniu derliumi pasiþymëjo Acapulco F 1(9,2 kg/m 2 ), Pariþ F 1(9,3 k g/m 2 ), Figaro F 1(8,9 kg/m 2 ), Etiud (8,7 kg/m 2 ). Prekinio derliaus iðeigaiðsiskyrë Telimena (90,5%), Reda (90%), Baraka F 1(88,6%), Etiud (86,1%),Gourmet (85,4%), Figaro F 1(84,1%) paprikos. Maþiausia prekinio derliaus išeiga– Fidelio F 1(75,4%) ir Svetliaèiok (75,9%) palyginus pagal bendrà derliø(4 lentelë).Aptarimas. Pastaruoju metu sukurta daug saldþiosios paprikos veisliø irhibridø, su skirtingos formos, spalvos, skonio vaisiais, atsparumu ligoms,tinkamumu auginti ávairaus tipo ðiltnamiuose, po priedangomis ir lauke(Dobrzanska, 1997). Daugelis olandø selekcininkø sukurtø veisliø ir hibridøpaprikø uþaugina 15-20 kg/m 2 derliø, taèiau ne visos veislës ir hibridai tinkaauginti Lietuvos agroklimato sàlygomis. Tam reikalingi iðsamûs tyrimai,ávertinantys augalø produktyvumà. M. Baranauskienë ir J. Èeplinskienë tyrë181Derëjimo laikas, dienosTime of fruiting, days2002 m. 2003 m. 2004 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.vidurkisaverage08 03 08 10 08 08 59 53 66 59Reda (kontrolë)(control)Ožarovska 08 03 08 11 08 06 59 50 64 58Fidelio F 1 08 11 08 14 08 10 53 49 63 55Baraka F 1 08 05 08 11 08 07 57 52 66 58Figaro F 1 08 05 08 11 08 07 57 52 66 58Acapulco F 1 08 05 08 11 08 07 57 52 66 58Izraelio F 1 08 11 08 14 08 10 53 49 63 55Pariž 08 07 08 12 08 10 59 51 60 57Oèarovanije 08 05 08 11 08 07 57 52 66 58R 05 2,691Gourment 08 03 08 10 08 07 59 51 63 58Etiud 08 05 08 12 08 10 59 51 63 58Arija F 1 08 06 08 11 08 07 58 52 66 59Svetliaèiok 08 18 08 21 08 20 46 42 53 47Telimena 08 03 08 10 08 07 57 51 63 57Marta 08 03 08 07 08 05 57 54 65 59R 05 2,195

smailiais vaisiais tinkamiausias auginti neðildomuose plëvele dengtuoseðiltnamiuose paprikas, taèiau jø derlius ir vaisiø kokybë nepatenkina ðiuolaikësrinkos reikalavimø.3 lentelë. Saldþiosios paprikos biologinio derliaus palyginimasTable 3. Comparison of paprika biological yieldBabtai, 2002-2004 m.Veislë, hibridasCultivar, hybridbiologinisbiological,kg/m 22002 m. 2003 m. 2004 m. 2002-2004 m.% nuokontrolëscontrol, %biologinisbiological,kg/m 2% nuokontrolëscontrol, %biologinisbiological,kg/m 2% nuokontrolëscontrol, %vidurkisaverageReda (kontrolë) 9,2 100 8,6 100 9,2 100 9,0(control)Ožarovska 8,1 88,0 9,0 104,7 8,8 95,7 8,6Fidelio F 1 8,6 93,4 9,0 104,7 9,3 101,0 9,1Baraka F 1 8,6 93,4 8,9 103,4 8,9 96,7 8,8Figaro F 1 11,1 120,6 10,1 117,4 10,6 115,2 10,6Acapulco F 1 11,1 128,2 11,5 133,7 12,4 134,7 11,9Izraelio F 1 9,4 102,1 8,8 102,3 9,1 98,9 9,1Pariž F 1 11,8 128,2 10,8 125,5 10,6 115,2 11,1Oèarovanije 8,8 95,6 9,6 11,6 9,0 97,8 9,1R 05 0,681 0,866 1,216 0,473Gourment 7,9 85,8 8,1 94,1 8,6 93,4 8,2Etiud 10,9 118,4 9,6 111,6 9,7 105,4 10,1Arija F 1 9,9 107,6 10,2 118,6 10,7 116,3 10,3Svetliaèiok 8,8 95,6 8,5 98,8 8,9 96,7 8,7Telimena 7,2 78,2 7,2 83,7 7,9 85,8 7,4Marta 7,6 82,6 8,2 93,0 7,8 84,7 7,8R 05 0,951 1,174 1,248 0,567Gerà ir kokybiðkà derliø lemia veislë, daigø kokybë, dirva ir agrotechnika(Áåêñååâ, 1998). 1993-1995 m. G. Staugaitis neðildomuose ðiltnamiuose atlikosaldþiosios paprikos træðimo tyrimus, ávertino optimalø daigø sodinimo tankumàir augalø formavimo átakà derliui. Nustatë, kad sodinimo tankumas ir augaløformavimas turi átakos derliui ir derëjimo ankstyvumui. Didþiausias aukðtaûgiøpaprikø derlius gaunamas, kai sodinama po 3,9 vnt./m 2 ir formuojama su trimstiebais. Rusijos mokslininkai teigia, kad optimalus tankumas –4-5 vnt./m 2 (Ïèâîâàðîâ, 1997). Bulgarijoje ir Vengrijoje sodinama vidutiniškaipo 8 vnt./m 2 . Iðtirta, kad tankiau auganèiø paprikø derlius didesnis, taèiau josilgai nesunoksta (Âèøíÿêîâà, 2000).Ir neformuotos paprikos uþaugina gerà derliø. Tyrimui pasirinktø paprikøvaisiai cilindro formos, raudoni, oranþiniai ir geltoni. Sodinimo tankumas –4,2 vnt./m 2 . Ávertinus biologiná derliø ir palyginus su lietuviðkomis Reda, ryškusderliaus priedas gautas Acapulco F 1(2,9 kg/m 2 ), Pariþ F 1(2,1 kg/m 2 ), Arija F 1(1,3 kg/m 2 ) ir Figaro F 1(1,6 kg/m 2 ) paprikø.182

4 lentelë. Saldþiosios paprikos prekinio derliaus palyginimasTable 4. Comparison of paprika marketable yieldBabtai, 2002-2004 m.2002 m. 2003 m. 2004 m. 2002-2004 m.Veislë,hibridasCultivar,hybridprekinismarketable,kg/m 2% nuokontrolëscontrol, %prekinismarketable,kg/m 2% nuokontrolëscontrol, %Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumà neðildomuose pavasariniuosešiltnamiuose tinka auginti Reda, Acapulco F 1, Pariþ F 1, Etiud ir Figaro F 1paprikas.Išvados. 1. Pagal derëjimo laikà saldþiosios paprikos suskirstytos á ankstyvas– Marta, Telimena, Gourmet; vidutiniškai ankstyvas – Reda, Oþarovska, BarakaF 1, Acapulco F 1, Figaro F 1, Oèarovanije, Arija F 1, Etiud; vidutiniðkai vëlyvasPariþ F 1, Izraelio F 1, Fidelio F 1; vëlyvas – Svetliaèiok.2. Ið tirtø 15 veisliø ir hibridø didþiausias biologinis derlius gautas raudonaisvaisiais Acapulco F 1, Pariþ F 1, Figaro F 1, oranþiniais Arija F 1ir Etiud saldþiøjøpaprikø.3. Didþiausias prekinis derlius uþauga Reda, Baraka F 1, Izraelio F 1, FigaroF 1, Telimena, Etiud, Gourmet paprikø.4. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumà neðildomuose pavasariniuosepolietileno plëvele dengtuose ðiltnamiuose tinkamiausios auginti yra Reda,Acapulco F 1, Pariþ F 1, Etiud, Figaro F 1, Telimena, Izraelio F 1paprikos.Gauta2005 12 10Parengta spausdinti2006 03 15183prekinismarketable,kg/m 2% nuokontrolëscontrol, %vidurkisaverageprekinioderliausišeigaoutput ofmarketableyield, %Reda 8,5 100 7,8 100 8,2 100 8,2 90,0(kontrolë)(control)Ožarovska 6,9 81,1 7,0 89,7 7,2 87,8 7,0 81,4Fidelio F 1 6,8 80,0 6,5 83,3 6,8 82,9 6,7 74,4Baraka F 1 7,9 9,2 7,3 93,3 7,1 86,5 7,8 88,6Figaro F 1 9,0 105,8 9,1 116,6 8,6 104,8 8,9 84,1Acapulco F 1 8,8 103,5 9,1 116,6 9,8 119,5 9,2 77,3Izraelio F 1 7,9 92,9 7,4 94,8 7,9 96,3 7,7 84,6Pariž F 1 9,6 112,9 9,2 117,9 9,0 109,7 9,3 83,8Oèarovanije 7,4 87,0 7,7 98,7 7,1 86,5 7,4 81,3R 05 1,037 0,836 0,813 0,329Gourmet 7,2 84,7 6,8 87,1 7,1 86,5 7,0 85,4Etiud 9,0 105,8 8,7 111,5 8,5 103,6 8,7 86,1Arija F 1 7,9 92,9 8,4 107,6 8,6 104,8 8,3 80,6Svetliaèiok 6,9 81,1 6,3 80,7 6,7 81,7 6,6 75,9Telimena 6,4 75,2 6,9 88,4 6,8 82,9 6,7 90,5Marta 6,0 70,5 6,7 85,8 6,4 78,0 6,4 82,1R 05 0,891 0,999 0,981 0,408

Literatûra1. Dobrêanska J. Papryka pod szktem I folià. Warszawa, 1997. P. 44-45.2. Maroèkienë N. Saldþiosios paprikos veislë Reda // Sodininkystë irdarþininkystë. Babtai, 2002. Nr. 21(1). P. 46-53.3. S a l d þ i o s i o s paprikos auginimas // Intensyvus darþoviø auginimasðiltnamiuose. V.: ÞUM, 1991. P. 80-83.4. S o m o s A. The Paprika. Budapest: Akademia Kiado, 1984. 220 p.5. Staugaitis G. Saldþiosios paprikos auginimas ðiltnamiuose //Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 1998. Nr. 17(1). P. 96-109.6. Tarakanovas P. Statistiniø duomenø apdorojimo programø paketas,,Selekcija”/ Akademija, 1999. 57 p.7. Âàùåíêî Ñ. Á. Ïåðåäîâîé îïûò âîçäåëûâàíèÿ ñëàäêîãî ïåðöàâ òåïëèöàõ. Ì.: ÂÍÈÈÒÇÈ àãðîïðîì, 1987. 55 ñ.8. Âèøíÿêîâà Ã. È. Îâîùíûå êóëüòóðû. Ìîñêâà, 2000. Ñ.309-312.9. Âîðîíèíà Ì. Â., Øïðåéñ Ï. È., ÑåëèâàíîâàÎ. Ê. Ïåðåö ñëàäêèé // Îâîùåâîäñòâî çàùèù¸ííîãî ãðóíòà. Ìîñêâà,1989. Ñ. 13-15.10. à îëóáêèíà Í. À., Ïûøíàÿ Î. Í., Åíãàëû÷åâà// Îñîáåííîñòè áèîõèìè÷åñêîãî âèðóñíîãî çàðàæåíèÿ / Ìàòåðèàëû äîêëàäîâ,ñîîáùåíèÿ). Ìîñêâà, 2005. Ñ. 190-194.11. Ä ûìíèø Î. Â. Îòå÷åñòâåííûå ñîðòà è ãèáðèäû ïåðöà ñëàäêîãî,ðåêîìåíäóåìûå äëÿ çàùèù¸ííîãî ãðóíòà. Ãàâðèø, 1996. ¹ 5. T. 1. Ñ. 8-10.12. Ïèâîâàðîâ Â. Á., Ìàìåäîâ Ì. È.,Áî÷àðíèêîâà Í. È. Ïàñëåíîâûå êóëüòóðû â íå÷åðíîçåìíîé çîíåÐîññèè (òîìàò, ïåðåö, áàêëàæàí, ôèçàëèñ). Ìîñêâà, 1997. Ñ. 214-224.13. Ñîêîë Ï. Ô. Óëó÷øåíèå êà÷åñòâà ïðîäóêöèè îâîùíûõ èáàõ÷åâûõ êóëüòóð. Ìîñêâà, 1988. Ñ. 189-193.184

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 177-185.THE PRODUCTIVITY OF PAPRIKA IN UNHEATED SPRINGGREENHOUSESN. MaroèkienëSummaryThe productivity of fifteen paprika cultivars and hybrids was investigated inunheated spring greenhouses covered with stabilized polyethylene film at the LithuanianInstitute of Horticulture in 2002-2004. The beginning of fruit ripening, duration ofproductivity, biological and marketable yield (kg/m 2 ), and morphological indices wereevaluated. According to the period of productivity, there are four groups of paprika –early (Marta, Telimena, Gourmet); averagely early (Reda, Oþarovska, Baraka F 1,Acapulco F 1, Figaro F 1, Oèarovanije, Arija F 1, Etiud); averagely late (Pariþ F 1, Izraelio F 1,Fidelio F 1); late (Svetliaèiok). It was established that paprika cultivars Acapulco F 1(11.9 kg/m 2 ), Pariþ F 1(11.1 kg/m 2 ), Figaro F 1(10.6 kg/m 2 ), Arija F 1(10.3 kg/m 2 ) andEtiud (10.1 kg/m 2 ) produce the biggest biological yield. Paprika cultivars Pariþ F 1(9.3 kg/m²), Acapulco F 1(9.2 kg/m 2 ), Figaro F 1(8.9 kg/m 2 ), Etiud (8.7 kg/m 2 ) and Reda(8.2 kg/m²) were distinguished for the average marketable yield. The fruits of all paprikacultivars and hybrids are of cylinder form, sweet taste, green while growing and red,yellow or orange ripened. Plants are of average height (56.8-72.5 cm), and forms threeor four main branches. According to the whole complex of economically importantproperties, the most suitable for growing in unheated greenhouses are paprika cultivarsReda, Acapulco F 1, Pariþ F 1, Figaro F 1, Etiud, Telimena, and Marta.Key words: yield, hybrids, paprika, fruit, cultivars.185

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 186-191.EFFECT OF METEOROLOGICAL CONDITION ONSPREAD AND INTENSITY OF PSEUDOPERONOSPORACUBENSIS ON CUCUMBERVilma BULOVIENË, Elena SURVILIENËLithuanian Institute of Horticulture, Kauno str. 30, LT-54333, Babtai,Kaunas distr. Lithuania.E-mail: v.bandzeviciute@lsdi.ltField experiments in cucumbers Trakø pagerinti were carried out at the LithuanianInstitute of Horticulture in 2004-2005. The present work was conducted to study theeffects of temperature, amount of precipitation and relative humidity on spread andintensity of Pseudoperonospora cubensis. Spread and intensity of downy mildew wasobserved in the cucumbers. There was recorded statistically higher percent of diseasespread and intensity in 2004 when the biggest amount of precipitation (17.8 mm) fellfrom the last decade of July and first days of August and the mean air temperature was16°C. Disease spread increased till 97% and intensity till 47.7%. There was recordedthat infection started when mean temperature of three days was 16-17°C, relative humidity94%, and amount of one day precipitation – 6 mm.Key words: cucumbers, disease intensity, humidity, Pseudoperonospora cubensis,precipitation, spread, temperature.Introduction. Downy mildew of cucurbits, caused by Pseudoperonosporacubensis (Berk. et Curt.) Rostow., was first recorded in Cuba in 1868. It hassince spread to almost all countries in which cucurbits are grown (Mazelaitis,Stanevièienë, 1995). Downy mildew is a serious disease destructive in manyparts of the world; it infects plants by zoospores under humid conditions(Tanaka et al., 2001; Palti, Cohen, 1980). During periods of cool, wet, andovercast weather the disease can develop in fields and spread rapidly becauseof the polycyclic nature of the fungal pathogen (Gandhi et al., 1996). Surfacewater on the foliage from fog, dew, or rain is essential for the fungus to infectthe plant (Jarvis, 1992). P. cubensis is obligate biotrophic parasite with growthand sporulation on undamaged host tissue, mostly on leaves (Lebeda, Schwinn,1994). The downy mildew may appear on the cotyledons, but is rare or absenton very young true leaves when they are in the process of unfurling orimmediately thereafter (Palti, Cohen, 1980). The fungus rarely attacks thefruit directly, but the fruit is small and poor quality (Jarvis, 1992). On cucumbers,the downy mildew produces a very bright yellow lesion on the upper leaf surface.186

This lesion is often sharply delineated by leaf veins, and thus assumes a distinctlyangular shape (Weit et al., 1987). Apart from the leaf wetness essential forinfection, the factors determining disease progress are: rate of foliage growthand physiological age of the host. The fungus is easily carried by wind currents,rain splash, farm implements. It is favored by cool to moderately warmtemperatures, downy mildew is most aggressive when heavy dews, fog andfrequent rains occur (Khetmalas, Memane, 2003). Until now, there has beenlimited knowledge on the epidemiology, spread and intensity, destructivity ofPseudoperonospora cubensis in Lithuania.This study was undertaken to determine the effects of temperature, amountof precipitation and relative humidity on spread and intensity of P. cubensis.Materials and methods. Cucumber (cultivar Trakø pagerinti) plants weregrown from seeds in the field of Lithuanian Institute of Horticulture in2004-2005 to examine spread and intensity of Pseudoperonospora cubensis undernatural growing conditions. Seeds were sown on June 4-6 in a double rowbeds. Plot size 50 m 2 , each plot consisted of 20 plants in a double-row bed(25 x 25 cm within beds, 1 m between beds). Cucumbers were cultivated accordingto generally accepted technologies in LIH (Bobinas, 1999). Data on diseasewere recorded at 3 day intervals, starting with the appearance of disease,following a scale of 0-5, where 0 – no sporulation, 1– leaves are damaged till1%, 2 – leaves are damaged from 1-5%, 3 – leaves are damaged from 5-20%,4 – leaves are damaged from 20-40%, 5 – leaves are damaged > 40% anddisease intensity was calculated by formula (Þemës ûkio augalø kenkëjai…,2002):∑ a ⋅b⋅100R=N ⋅ KR – sporulation intensity, a·b – sum of plants damaged with same point,N – total number of plants, K – the best point of damage. In addition, theexperiment was replicated twice. Regression analysis was used to analyze spreadand intensity of disease (Tarakanovas, 2003).Data on mean air temperatures, amount of precipitation and relativehumidity were obtained from Metos D (Fig. 1-2) and their role was determinedon the development of disease.Results. Meteorological conditions for plant development and diseaseappearance in 2004-2005 were quite favorable. The mean air temperature,relative humidity (RH), and rain significantly affected downy mildewdevelopment. In 2004 the first symptoms of disease was assessed on August 6,because the biggest amount of precipitation (17.8 mm) fell from the last decadeof July and first days of August (Fig. 3). The mean air temperature during thisperiod was 17.2-18.5°C; the spread of disease was 10.8% and disease intensity1.2%. Disease progress was the highest on August 9-12, the spread of diseaseincreased from 20.7% to 81.3% and disease intensity increased from 8.4% to39.6%. On these days the mean day temperature was 20.8-23.2°C, the meannight temperature was 15-16.4°C and RH was 80-95% (Fig. 3). Following187

9 days disease development was slow, spread increased to 97% and diseaseintensity to 47.7%.252004 y./m.2005 y./m.1924-2000 average / vidurkis2015°C10504 5 6 7 8 9Months / MënesiaiFig. 1. Average of temperature during the investigation in 2004-2005 andcomparison with perennial average1 pav. Vidutinë oro temperatûra ir jos palyginimas su daugiameèiu vidurkiu, 2004-2005 m.1401202004 y./m.2005 y./m.1924-2000 y. average /vidurkismm1008060402004 5 6 7 8 9Months / MënesiaiFig. 2. Average of precipitation during the investigation in 2004-2005 andcomparison with perennial average2 pav. Vidutinis krituliø kiekis ir jo palyginimas su daugiameèiu vidurkiu, 2004-2005 m.In 2005 the first symptoms of disease were assessed on August 8, spreadof disease was 8.5 % and disease intensity 1% (Fig. 4). Weather conditionswere particularly favorable for the development of downy mildew, as meanday temperatures on August 1-7 were in the range of 15-18.2°C and amountof precipitation more than 2 mm, respectively. This resulted in wetting periods,which are highly favorable for the production and dissemination of spores ofPseudoperonospora cubensis and for disease development in cucumbers. Diseaseprogress was the highest on August 23 because the biggest amount ofprecipitation (11.6 mm) fell on August 21 when mean day temperature was21°C, the mean night temperature was 16.1°C and RH was 93.8%. The spread188

of disease in cucumbers increased to 78.8% and disease intensity – to 44.7%(Fig. 4).%1009080706050403020100y = -3,7107x 2 + 43,784x - 34,78R 2 = 0,9039y = -1,8446x 2 + 22,574x - 22,09R 2 = 0,945908 06 08 09 08 12 08 15 08 18 08 21Date / DataSpread of disease / Ligos paplitimas, %Disease intensity / Ligos intensyvumas, %Fig. 3. Dynamic of spread and intensity of downy mildew on cucumbersTrakø pagerinti, 20043 pav. Netikrosios miltligës paplitimo ir intensyvumo dinamika agurkø Trakø pagerintipasëlyje, 2004 m.1009080706050403020100%y = -1,4119x 2 + 22,26x - 8,0571R 2 = 0,9655y = -1,4179x 2 + 19,082x - 18,786R 2 = 0,976908 08 08 11 08 14 08 17 08 20 08 23 08 26Date / DataSpread of disease / Ligos paplitimas, %Disease intensity / Ligos intensyvumas, %Fig. 4. Dynamic of spread and intensity of downy mildew on cucumbersTrakø pagerinti, 20054 pav. Netikrosios miltligës paplitimo ir intensyvumo dinamika agurkø Trakø pagerintipasëlyje, 2005 m.Discussion. Meteorological conditions play an important role inPseudoperonospora cubensis appearance and development. Spores of fungusare produced during cool and wet weather primarily on the underside of theleaf and are easily dispersed by wind from one leaf spot to another leaf. Sporesmovement occurs primarily during late morning to midday. After a spore landson a leaf and when the leaf is wet, the spore germinates and penetrates theleaf tissue. Within four to seven days, new lesions are produced as a result ofinfection (Celar, 2000). Wet weather and higher humidity (around 90%) witha temperature range of 20-28°C are suitable for disease development. Infectiondid not occur when the temperature is too low or too high, and then amountof precipitation is low (Aly et al., 1997). In the investigations of the other189

scientists (Cohen, 1977; Mahrishi, Siradhana, 1988) the minimal temperaturefor infection was found to range between 1-9°C, optimal between 12°C and27°C, and maximal between 27°C and 32°C. When the weather is cool and wetwith prolonged wetness produced by rain, the spread and intensity of downymildew increase. Our investigation showed that the highest percent of diseasespread (97%) and disease intensity (47.7%) was observed in 2004, when themean day temperature was 20.8-23.2°C, the mean night temperature was16.4-17°C, RH was 94% and amount of one day precipitation was 6.0 mm.The optimal range of temperature for infection was particularly dependentupon amount of precipitation.Conclusions. 1. There was recorded the highest percent of disease spread(97%) and disease intensity (47.7) in 2004.2. There was recorded that infection started when mean temperature ofthree days was 16-17°C, relative humidity 94%, and amount of one dayprecipitation was 6.0 mm.Gauta2005 12 03Parengta spausdinti2006 03 18References1. Aly M. M., Habib S. A., Abd-Allah S. M. Diseasedevelopment, variation in pathogen and chemical control of downy mildew of cucurbit //Plant disease. 1997. Vol. 46. P. 897-909.2. Bobinas È. Darþo augalø sëklininkystë. Babtai, 1999. 106 p.3. Celar F. Cucurbit diseases // Sodobno Kmetijstvo. 2000. Vol. 33(4). P.162-165.4. Cohen Y. The combined effects of temperature, leaf wetness, and inoculumconcentration on infection of cucumbers with Pseudoperonospora cubensis // CanadianJournal of Botany. 1977. No. 55. P. 1478-1487.5. Jarvis W. R. Cucumber disease // Agriculture Canada Publication 1684/E. 1992. P. 21-22.6. Gandhi S. K., Maheshwari S. K., Naresh M.Epidemiological relationship between ridge gourd downy mildew and meteorologicalfactors // Plant Disease Research. 1996. Vol. 11(1). P. 62-66.7. Khetmalas M. B., Memane S. A. Management of downy mildewdisease of cucumber during rainy season // Journal of Maharashtra AgriculturalUniversities. 2003. Vol. 28(3). P. 281-282.8. Lebeda A., Schwinn F. J. The downy mildew – an overview ofrecent research progress // Journal of Plant Disease and Protection. 1994. Vol. 101 (3).P. 225-254.9. Mahrishi R. P., Siradhana B. S. Studies on downy mildew ofcucurbits in Rajasthan: incidence, distribution, host range and yield losses inmuskmelon // Annals of Arid Zone. 1988. Vol. 27(1). P. 67-70.10. M azelaitis J., Stanevièienë S. Lietuvos grybai I. Gleivûnai(Myxomycota), Peronosporieèiai (Peronosporales). Vilnius. 1995. P. 236 -238.11. P alti J., Cohen Y. Downy mildew of cucurbits (Pseudoperonospora190

cubensis): the fungus and its hosts, distribution, epidemiology and control //Phytoparasitica. 1980. Vol. 8 No. 2. P. 109 - 147.12. T anaka S., Ito T., Ochi Y., Someya Y.,Hirabayashi. The effect of calcium concentration and osmotic pressure ofnutrient solution on cucumber downy mildew in a water culture system // ActaHorticulturae. 2001. Vol. 548. 581-993.13. T a r akanovas P., Raudonius S. Agronominiø tyrimø duomenøstatistinë analizë taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPILT – PLOT išpaketo SELEKCIJA ir IRRISTAT / Metodinë priemonë. Akademija, 2003. 57 p.14. Þemës ûkio augalø kenkëjai, ligos ir jø apskaita / Mokslinis metodinisleidinys. 2002. 345 p.15. W eit B., Voss H., Klaak H. Erkenntnisse zum Falschen Mehltauder Gurken an Jungpflanzen nach künstlicher Inokulation unterGewächshausbedingungen // Nachrichtenblatt der DDR. 1987. Vol. 41. P. 185-187.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. MOKSLO DARBAI.2006. 25(1). 186-191.METEOROLOGINIØ SÀLYGØ ÁTAKA PSEUDOPERONOSPORACUBENSIS PLITIMUI IR INTENSYVUMUI AGURKUOSEV. Bulovienë, E. SurvilienëSantrauka2004-2005 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute atlikti laukobandymai agurkø Trakø pagerinti pasëlyje. Iðtirti netikrosios miltligës paplitimo irintensyvumo ypatumai, priklausomai nuo meteorologiniø sàlygø. Netikroji miltligëbuvo iðplitusi agurkø pasëlyje abejais tyrimo metais. Ligos paplitimas ir intensyvumasbuvo didesnis 2004 m., kai liepos pabaigoje - rugpjûèio pradþioje iðkritus gausiemskrituliams (17,8 mm) ir atvësus orams (16°C), susidarë palankios sàlygosPseudoperonospora cubensis patogenui vystytis ir plisti. Paþeistø augalø padaugëjo iki97%, o ligos intensyvumas agurkø pasëliuose siekë 47,7%. Iðtirta, kad infekcija pradedaplisti, kai vidutinë trijø parø oro temperatûra yra 16-17°C, santykinë oro drëgmë 94%ir vidutinis paros krituliø kiekis – 6 mm.Reikšminiai þodþiai: agurkai, drëgmë, krituliai, ligos intensyvumas, plitimas,Pseudoperonospora cubensis, temperatûra.191

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 192-198.ELEKTROMAGNETINIØ LAUKØ POVEIKIS BALTOSIOSBALANDOS AUGIMUI BEI SËKLØ DAIGUMUIJûratë Bronë ÐIKÐNIANIENË*, Pavelas DUCHOVSKIS*,Alfredas STAŠELIS***Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: J.Siksnianiene@lsdi.lt**Lietuvos þemës ûkio universitetas, LT-4324 Noreikiðkës, Kauno r.El. paðtas: Energija@nora.lzuu.ltLietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto Augalø fiziologijos laboratorijosðiltnamyje vegetaciniame bandyme tirtas nuolatiniø (1000 A m -1 , 1800 A m -1 ) ir kintamø(800 A m -1 , 200 A m -1 ) elektromagnetiniu laukø poveikis baltosioms balandoms(Chenopodium album L.) auginti ir sëklø dygimo energijai bei daigumui. Nustatyta,kad ávairaus pobûdþio elektromagnetiniai laukai skatino augti baltàsias balandas.Jaunesni augalai, kuriø apikalinës meristemos nediferencijuotos, buvo dar labiauskatinami augti. Sëklø dygimo energijà ir daigumà lëmë nuolatinio elektromagnetiniolauko stiprio vektoriaus kryptis. Kai elektromagnetinio lauko stiprio vektoriaus kryptissutapo su augalo augimo kryptimi, sëklø dygimo energija ir daigumas buvo kelis kartusdidesni negu veiktø prieðinga kryptimi. Didëjant kintamo elektromagnetinio laukostipriui, sëklø dygimo energija ir daigumas didëjo.Reikšminiai þodþiai: augimas, Chenopodium album L., elektromagnetiniai laukai,sëklø daigumas, sëklø dygimo energijaÁvadas. Magnetiniø laukø, kaip ekologinio veiksnio, poveikis augalijai jauseniai domina mokslininkus. Þinoma, kad daug fiziologiniø rodikliø, kaipvandens sugërimas, judëjimas, medþiagø pasisavinimas, tarpusavyje sujungtisu bioenergetiniø potencialø skirtumu. Todël ðiø bioenergetiniø potencialøpasikeitimas dël vidiniø laukø gali pakeisti medþiagø apykaitos pobûdá, pakeistiaugalø augimà bei vystymàsi. Tai reiðkia, kad galima parinkti optimaliuselektromagnetiniø laukø parametrus, kurie skatintø arba slopintø sëklødaigumà, augalø augimà, vystymàsi bei produktyvumà (Akcyonov ir kt., 2001,Áàðûøåâ, Êàñüÿíîâ, 2002). Ðiuos dësningumus vëliau galima pritaikyti ávairiomsþemës ûkio augalø auginimo technologijoms, apsaugai nuo piktþoliø.Yra daug tyrimø duomenø apie didesná magnetinio lauko poveiká ávairiøorganizmø gyvybinei veiklai negu þemës magnetinio lauko (Çàðäèøâèëè irkt., 1989, Selga, Selga, 1996, Stašelis ir kt., 2000). Þemës magnetinis laukas –natûralus veiksnys, kuriam veikiant, susiformavo visos gyvosios sistemos, jo192

keitimasis (stipris, kryptis) veikia augalø fizikinius ir morfologinius rodiklius.Daugiausiai tirtas elektromagnetiniø laukø poveikis sëkloms ir to poveikioiðlikimas augaluose (Ãóðåöêèé, 1989; Õëåáíûé, Æóêîâà, 1989; Staðelis,1996). Veikiant elektromagnetiniam laukui, làstelëse labai suaktyvëja fermentai,o tai sudaro sàlygas organizmui normaliai funkcionuoti ir realizuoti genetinápotencialà. Dël to padidëja kultûriniø augalø derlius (Ìàðèíêîâè÷ irkt., 2000).Teigiamas elektromagnetiniø laukø poveikis, nelygu jø stiprumas ir daþnis,pastebëtas gerinant sëklø daigumà bei spartinant augalø vystymàsi (Õëåáíûé,Æóêîâà, 1989; Ãóðåöêèé, 1989; Pietruszewski, 1996b; Stašelis ir kt., 1996; Stašelis irkt., 2003). Nustatyti efektyvûs elektromagnetinio lauko parametrai, skatinantysaugalø augimà, morfogenezæ bei derëjimà (Pietruszewski, 1996a; Stašelis irkt., 1996; Stašelis, Duchovskis, 1997). Taèiau dar maþai tyrinëtas neigiamaselektromagnetiniø laukø poveikis augalams augti ir sëklø daigumui.Darbo tikslas – nustatyti elektromagnetiniø laukø poveiká baltosiomsbalandoms (Chenopodium album L.) augti ir jø sëklø daigumui.Tyrimo objektas ir metodai. 2003 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystësinstituto Augalø fiziologijos laboratorijos fitotroninio komplekso ðiltnamyjetirtos baltosios balandos. Jos augintos durpiø substrate, polimerinëse, 58x36x27 cm dëþëse. Elektromagnetinis laukas sudarytas specialiomis ritëmis, kuriosebuvo skirtingo stiprio nuolatiniai ir kintami elektromagnetiniai laukai:kontroliniame variante – be dirbtinio elektromagnetinio lauko; 1A – 1000 Am -1 (= H↑); 1B – 1800 A m -1 (= H↓); 2A – 800 A m -1 (~ H↑↓); 2B – 200 A m -1(~ H↑↓) (1 pav.).Elektromagnetinio lauko stipris matuotas HI-3550 modulio B(mT)matuokliu ,,Magnetic Field Monitor”), kurio matavimo diapazonas –50/60 Hz, 0,1 mT – 0,3 T, matavimo paklaida – ± 10%. Elektromagnetiniolauko gradientas – ΔH ~2B= 3 A(m cm) -1 ; ΔH ~2A= 13 A(m cm) -1 ; ΔH =1B=23 A(m cm) -1 ; ΔH =1A= 15 A(m cm) -1 .I bandymas. Geguþës mën. augalai perkelti á elektromagnetinius laukus IIorganogenezës etape (Êóïåðìàí ir kt., 1982) su 2-3 iðsivysèiusiais lapais, palaikytivienà savaitæ, toliau auginti ðiltnamyje.II bandymas. Augalai perkelti á elektromagnetinius laukus IIIorganogenezës etape (Êóïåðìàí ir kt., 1982) su 5 iðsivysèiusiais lapais, palaikytivienà savaitæ, toliau auginti ðiltnamyje.Kai balandos subrandino sëklas, buvo iðmatuotas jø aukðtis (30 augalø iðkiekvieno varianto), sëklos surinktos ir iðdþiovintos kambario temperatûroje.Nustatyta sëklø dygimo energija ir daigumas. Jos daigintos termostate, esant30/20°C (diena/naktis) temperatûrai. Dygimo energija nustatyta po penkiø, odaigumas – po 10 parø.Rezultatai. Visuose elektromagnetinio lauko poveikio deriniuose balandosbuvo aukðtesnës negu kontroliniame variante (2 pav.). Veikiant augalus IIorganogenezës etape, labiausiai juos augti skatino nuolatinis elektromagnetinislaukas nepriklausomai nuo vektoriaus krypties (2 pav. I-1A ir I-1B). Veiktimaþesnio stiprio kintamu elektromagnetiniu lauku augalai buvo maþiausi(2 pav. I-2B).193

=H =ΔΗ =H =ΔΗKontrolëControl1A1B~H ∼ΔΗ ~H ∼ΔΗ2A1 pav. Elektromagnetiniø laukø poveikio schema. Kontrolinis variantas – beelektromagnetinio lauko; 1A – elektromagnetinio lauko stiprio (1000 A m -1 )vektoriaus kryptis sutampa su augalo augimo kryptimi; 1B – elektromagnetiniolauko stiprio (1800 A m -1 ) vektoriaus kryptis prieðinga augalo augimo krypèiai;2A, 2B – elektromagnetinio lauko stiprio (800 A m -1 , 200 A m -1 ) vektoriaus kryptiskintama (ƒ = 50 Hz)Fig. 1. Scheme of the effect of electromagnetic fields. Control – without effect ofelectromagnetic fields; 1A – the direction of vector of electromagnetic field power (1000 A m -1 )coincides with the direction of plant growth; 1B – the direction of vector of electromagnetic fieldpower (1800 A m -1 ) is contrary to the direction of plant growth; 2A, 2B – the direction of vectorof electromagnetic field power (800 A m -1 , 200 A m -1 ) is alternating (ƒ = 50 Hz)Augalo aukštisPlant height, cm80,070,060,050,040,030,020,010,00K I-1A I-1B I-2A I-2B II-1A II-1B II-2A II-2B2 pav. Elektromagnetiniø laukø poveikis baltøjø balandø aukðèio dinamikai.K – kontrolinis variantas, augalai neveikti elektromagnetiniu lauku; I bandymas –elektromagnetiniø laukø poveikis augalams II organogenezës etape; II bandymas –elektromagnetiniø laukø poveikis augalams III organogenezës etape 1A-1000 A m -1(= H↑), 1B-1800 A m -1 (= H↓), 2A-800 A m -1 (~ H↑↓↑↓), 2B-200 A m -1 (~ H↑↓↑↓)Fig. 2. Impact of electromagnetic fields on fat hen growth dynamics. K – control, withouteffect of electromagnetic fields, I experiment – impact of electromagnetic fields on plantsgrowth in organogenesis stage II, II experiment – impact of electromagnetic fields on plantsgrowth in organogenesis stage III, 1A-1000 A m -1 (= H↑), 1B-1800 A m -1 (= H↓), 2A-800 A m -1(~ H↑↓↑↓), 2B-200 A m -1 (~ H↑↓↑↓)2B194

Antrame bandyme, kur augalai á elektromagnetinius laukus perkelti IIIorganogenezës etape, aukðèiausi uþaugo paveikti maþesnio stiprio kintamuelektromagnetiniu lauku, o paveikti ávairaus stiprio elektromagnetiniais laukaisbuvo panaðaus aukðèio.Didþiausia dygimo energija buvo tø sëklø, kurios surinktos ið augalø, IIorganogenezës etape veiktø nuolatiniu (1000 A m -1 ) elektromagnetiniu lauku,kai lauko vektorius sutapo su augimo kryptimi, ir veiktø kintamuelektromagnetiniu lauku (800 A m -1 ). Sëklø dygimo energija didþiausia buvopaveiktø balandø III organogenezës etape kintamu elektromagnetiniu lauku(800 A m -1 ). Maþiausia dygimo energija buvo sëklø, surinktø ið augalø, IIorganogenezës etape paveiktø nuolatiniu elektromagnetiniu lauku(1800 A m -1 ), kai lauko vektoriaus kryptis prieðinga augimo krypèiai. Ji buvo3,9% maþesnë negu kontroliniame variante (lentelë).Lentelë. Elektromagnetiniø laukø poveikis baltøjø balandø sëklø dygimoenergijai ir daigumuiTable. Impact of electromagnetic fields on germination of fat hen and viability ofpigweed seedElektromagnetiniø laukø deriniaiCombinations of electromagnetic fieldsDygimo energijaGermination power, %DaigumasViability, %Kontrolë / Control 5,4 ± 1,09 25,4 ± 1,46Augalai II organogenezës etape / Plants in organogenesis stage II1000 A m -1 (= H↑) 9,8 ± 1,45 36,8 ± 2,271800 A m -1 (= H↓) 1,5 ± 0,65 17,0 ± 1,80800 A m -1 (∼ H↑↓) 7,8 ± 0,48 31,3 ± 3,81200 A m -1 (∼ H↑↓) 3,3 ± 0,48 22,3 ± 3,25Augalai III organogenezës etape / Plants in organogenesis stage III1000 A m -1 (= H↑) 4,5 ± 1,20 24,5 ± 1,861800 A m -1 (= H↓) 3,5 ± 1,05 9,5 ± 2,69800 A m -1 (∼ H↑↓) 8,8 ± 1,45 44,0 ± 0,82200 A m -1 (∼ H↑↓) 3,5 ± 0,65 8,8 ± 1,12Pirmame bandyme, kai augalai á elektromagnetinius laukus perkelti IIorganogenezës etape, maþiausias surinktø sëklø daigumas buvo tuo atveju, kailauko vektorius (1800 A m -1 (= H↓)) veikë prieðinga augimui kryptimi, t. y.8,4% maþesnis negu kontroliniame variante. Paveiktø augalø II organogenezësetape nuolatiniu elektromagnetiniu lauku (1000 A m -1 (= H↑)), kai laukovektorius sutapo su augimo kryptimi, bei kintamu elektromagnetiniu lauku(800 A m -1 ) sëklø daigumas buvo 11,4 ir 5,9% didesnis negu kontroliniamevariante. Kai augalai á elektromagnetinius laukus perkelti III organogenezësetape, didþiausias (18,6% didesnis negu kontroliniame variante) sëklø daigumasbuvo paveikus augalus kintamu elektromagnetiniu lauku (800 A m -1 (~ H↑↓)).Poveikius augalus III organogenezës etape silpnu kintamu elektromagnetiniu195

lauku (200 A m -1 (~ H↑↓)), sëklø daigumas buvo labai maþas (8,8%).Aptarimas. Ávairaus pobûdþio elektromagnetiniai laukai skatino baltøjøbalandø augimà (2 pav.). Visuose deriniuose balandos buvo aukðtesnës uþkontrolinius augalus. Didëjant nuolatinio elektromagnetinio lauko stipriui,augalø aukðtis didëjo. Panaðûs rezultatai gauti ir bandymuose su kvieèiais(Martinez ir kt., 2002). Bandyme, kai augalai á elektromagnetinius laukus perkeltiII organogenezës etape, jie buvo aukðtesni uþ tuos, kurie á elektromagnetiniuslaukus perkelti III organogenezës etape. Galima daryti prielaidà, kad jaunesniøaugalø, kuriø apikalinës meristemos nediferencijuotos, augimà stipriau veikiaelektromagnetinis laukas.Nuolatinis elektromagnetinis laukas skatino augalus augti, taèiau jiesubrandino labai nevienodo daigumo sëklas. Augalø, kurie veiktielektromagnetinio lauko, kai stiprio vektoriaus kryptis sutapo su augimokryptimi, sëklø dygimo energija ir daigumas buvo gerokai didesnis negu paveiktøelektromagnetinio lauko, kai stiprio vektoriaus kryptis buvo prieðinga augimokrypèiai (1 lentelë). Augalø, kurie paveikti didesnio stiprio kintamuelektromagnetiniu lauku, sëklø dygimo energija ir daigumas buvo didesnis.Panaðûs duomenys gauti ir su pomidorais (Brazaitytë ir kt., 2002, Staðelis irkt., 2004). Norint sumaþinti piktþoliø sëklø daigumà, tikslinga jas paveiktinedidelio stiprio kintamais elektromagnetiniais laukais.Ðiø eksperimentø duomenis galima pritaikyti kuriant progresyvius piktþoliøkontrolës metodus pasëliuose.Išvados. Ávairaus pobûdþio elektromagnetiniai laukai skatina baltàsiasbalandas augti. Jaunesni augalai, kuriø apikalinës meristemos nediferencijuotos,dar labiau skatinami augti.Sëklø dygimo energijà ir daigumà lemia nuolatinio elektromagnetiniolauko stiprio vektoriaus kryptis. Silpni kintami elektromagnetiniai laukaisumaþina piktþoliø dygimo energijà bei daigumà. Didëjant kintamoelektromagnetinio lauko stipriui, sëklø dygimo energija ir daigumas gerëja.Gauta2005 12 05Parengta spausdinti2006 03 07Literatûra1. Akcyonov S. I., Bulychev A. A., Grunina T. Y.,Goryachev S. N., Turovetsky V. B. Effects of ELF-EMF treatmenton wheat seeds at different stages of germination and possible mechanisms of theirorigin // Electro- and Magnetobiol. 2001. Vol. 20-2. P. 231-253.2. Brazaitytë A., Duchovskis P., Staðelis A.Elektromagnetiniø laukø átaka pirmosios ir antrosios kartos pomidorø morfologiniamsir fiziologiniams parametrams // Sodininkystë ir darþininkystë. Babtai, 2002. T. 21(2).P. 38-53.3. Martinez E., Carbonell M.V., Florez M. Magneticbiostimulation of initial growth stages of wheat (Triticum aestivum. L.) // Elektromagn.196

Biol. and Med. 2002. Vol. 21-1. P. 43-534. Pietruszewski S. Effect of Magnetic Biostimulation of Wheat Seedson Germination // Yield and Proteins. Int. Agrophysies. 1996a. Vol. 10. P. 51-55.5. Pietruszewski S. Magnetic Biostimulation of Wheat Seeds // Book ofAbstracts. Grecja, 1996b. P. 114. 9-12.6. Selga T., Selga M. Response of Pinus sylvestris L. Needles toElectromagnetic Fields: Cytological and Ultrastructural Aspects // Sci. Total Environ.1996. Vol. 180. N 1. P. 65-73.7. Staðelis A., Leèas E., Optaþas R. Sëklos apdorojimasmagnetiniais laukais // Inþinerija. LÞÛA. 1996. P. 206-212.8. Stašelis A., Optaþas R., Meškelis L., Duchovskis P.Elektromagnetiniø laukø átaka pomidorø ir agurkø sëklø daigumui bei daigømorfogenezei // Þemës ûkio inþinerija. 1996. T. 28(2). P. 121-130.9. Stašelis A., Duchovskis P. Elektromagnetiniø laukø poveikioiðliekamasis efektas ridikëliø ir morkø derëjimui // Þemës ûkio inþinerija. 1996.T. 29(2). P. 141-146.10. Staðelis A., Brazaitytë A., Duchovskis P.Elektromagnetiniø laukø pastovaus poveikio átaka pomidorø derëjimui // Þemës ûkioinþinerija. 1999. T.31. Nr. 1. P. 9-16.11. Stašelis A., Brazaitytë A., Duchovskis P.Elektromagnetiniø laukø poveikis pomidorø vystymuisi // Þemës ûkio inþinerija. 2000.T.32. Nr. 1. P. 43-52.12. Staðelis A., Optaþas R., Peèkytë A. Vasariniø mieþiø„Ula“ sëklø apdorojimas elektromagnetiniais laukais // Þemës ûkio inþinerija. 2003. T.35 (3). P. 61-68.13. Staðelis A., Duchovskis P., Brazaitytë A. Impact ofElectromagnetic Fields on Morphogenesis and Physiological Indices of Tomato //International Agrophysics. 2004. Vol.18. No. 3. P. 277-283.14. Áàðûøåâ Ì. Ã., Êàñüÿíîâ Ã. È. Âîñäåéñòâèåýëåêòðîìàãíèòíûõ ïîëåé íà áèîõèìè÷åñêèå ïðîöåñû â ñåìåíàõ ðàñòåíèé //Ïèù. òåõíîë. 2002. ¹ 1. C. 21-23.15. Ãóðåöêèé Í. È. Ðèòìè÷åñêàÿ ýëåêòðîìàãíèòíàÿ (ïðåäïîñåâíàÿ)îáðàáîòêà ñåìÿí ñåëüñêîõîçÿéñòâåííûõ êóëüòóð // Âû÷èñë. òåõíèêà â óïð.ñ.-õ. ïð-âîì. Ì., 1989. Ñ. 29-31.16. Çàðäèøâèëè Ã. Ã., Ãëîíòè Ã. Ã., Äåäóëü Ô. À.Âëèÿíèå ëó÷åé ëàçåðà è ìàãíèòíîãî ïîëÿ íà ðîñò, ðàçâèòèå è óðîæàé ôàñîëè //Ïðèìåíåíèå íèçêîýíåðã. ôèç. ôàêòîðîâ â áèîë. è ñ.-õ. Êèðîâ, 1989. Ñ.113-114.17. Êóïåðìàí Ô. Ì., Ðæàíîâà Å. È., Ìóðàøåâ Â. Â. èäð. Áèîëîãèÿ ðàçâèòèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1982. 343 c.18. Ì àðèíêîâè÷ Á., Âóëè÷ Ì., Ãðóéè÷ Ì., Êèÿêî Â.È., Ìîðîçîâ Í. Ô., ×åòâåðèêîâ À. Ã. Ïåðñïåêòèâíûå ñïîñîáûèçïîëüçîâàíèÿ ôèçè÷åñêèõ ôàêòîðîâ äëÿ àêòèâàöèè ïðîðàñòàíèÿ ñåìÿí èðàñòåíèé // Ïðèêë. ôèç. 2000. ¹ 1. C. 98-109.19. Õëåáíûé Â. Ñ., Æóêîâà Ã. À. Ñðàâíèòåëüíàÿõàðàêòåðèñòèêà âîçäåéñòâèÿ ôàêòîðîâ ýëåêòðîìàãíèòíîé ïðèðîäû íàïîñåâíûå êà÷åñòâà ñåìÿí // Ïðèìåíåíèå íèçêîýíåðã. ôèç. ôàêòîðîâ â áèîë.è ñ.-õ. 1989. Ñ. 148-149.197

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 192-198.EFFECT OF ELECTROMAGNETIC FIELD ON GROWTH OF FAT HEN(CHENOPODIUM ALBUM L.) AND VIABILITY OF GROWN SEEDSJ. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, A. StaðelisSummaryVegetation experiment was carried out in the greenhouse of the Laboratory ofPlant Physiology at the Lithuanian Institute of Horticulture. The influence of the constant(1000 A m -1 , 1800 A m -1 ) and variable (800 A m -1 , 200 A m -1 ) electromagnetic fields onthe growth of fat Hen and germination power and viability of seeds was investigated. Itwas established that various electromagnetic fields stimulated the growth of fat Hen.The growth of the younger plants, which apical meristems were not differentiated, werestimulated even more. Seed germination power and viability were determined by thedirection of vector of electromagnetic field power. When the direction of vector ofelectromagnetic field power coincided with the direction of plant growth seedgermination power and viability were several times bigger than in the case oppositedirection action. When the power of the variable electromagnetic field increased seedgermination power and viability increased also.Key words: Chenopodium album L., growth, electromagnetic field, seedsgermination power, seeds viability.198

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 199-206.ANGLIAVANDENIØ DINAMIKA IR VAIDMUOPAPRASTOJO KMYNO ÞIEDØ INICIACIJOS IRDIFERENCIACIJOS METUGiedrë SAMUOLIENË, Povilas DUCHOVSKISLietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai,Kauno r. El. paðtas: g.samuoliene@lsdi.ltLSDI fitotroniniame komplekse modeliuojamomis sàlygomis atlikti paprastojokmyno (Carum carvi L.) mono- ir disacharidø dinamikos ir vaidmens tyrimai skirtingaisþydëjimo iniciacijos tarpsniais. Tyrimo tikslas – nustatyti galimas trofiniø medþiagøveiklos sàsajas su þydëjimo iniciacijos procesais. Tyrimai parodë, kaip ávairiais evokacijosbei þiedø iniciacijos tarpsniais kinta angliavandeniø koncentracijos bei jø santykis.Augalø þydëjimo iniciacijos procesai susijæ su juvenalinio periodo trukme. Paprastojokmyno foto- ir termoindukcijai reikia skirtingo minimalaus augalo iðsivystymo lygio.Juvenalinio tarpsnio pabaiga siejama su tuo momentu, kai augalas skrotelëje suformuojadevynis asimiliuojanèius lapus. Fruktozës, gliukozës, galaktozës, sacharozës ir maltozësskirstymui ir nustatymui naudotas efektyviosios skysèiø chromatografijos metodas(HPLC) su refrektometriniu detektoriumi. Fotoperiodo ir temperatûros sàlygosþydëjimo indukcijos metu: EXP1 – 0 h ir 4°C, EXP2 – 8 h ir 4°C, EXP3 – 16 h ir 4°C,EXP4 – 8 h ir 21/16°C, EXP5 – 16 h ir 21/16°C (dienos/nakties temperatûra).Rezultatai parodë, kad tamsos sàlygomis kmynas tiek su septyniais, tiek su devyniaislapais skrotelëje visai nesivystë ir sunyko. Daugiausiai cukrø susintentinta I evokacijostarpsnio metu, maþiausi mono- ir disacharidø kiekiai sukaupti þiedø iniciacijos irdiferenciacijos procesø metu visuose poveikio variantuose. Fruktozës ir gliukozës kiekiaididesni tais atvejais, kai buvo nustatytos maþesnës disacharidø koncentracijos.Apibendrinant galima teigti, kad paprastojo kmyno vystymuisi svarbesnë yratermoindukcijos negu fotoindukcijos átaka. Labiausiai generatyvinis vystymasispasireiðkë augalus veikiant þema teigiama temperatûra ir ilgos dienos fotoperiodu(EXP3). Sacharidø santykis veikia paprastojo kmyno þydëjimo iniciacijos procesus.Monosacharidø ir sacharozës santykis gali bûti susijæs su kmyno þydëjimo procesais.Evokacijos procesø metu pastebëta sacharozës svarba.Rekðminiai þodþiai: angliavandeniai, evokacija, paprastasis kmynas, þiedøiniciacija.Ávadas. Augalø pasirengimà þydëti lemia tinkamas þydëjimo indukcijoslaikas. Dël ðios prieþasties þydëjimo iniciacija reguliuojama kintamø aplinkosveiksniø – fotoperiodo ir temperatûros, ji labai priklauso ir nuo augaløiðsivystymo lygio (Bernier et al., 1993). Ðviesa ir temperatûra labai veikia augalø199

morfogenezës procesus. Aplinkos veiksniø kaità augalai jauèia skirtingaisorganais, kurie, suþadindami vidiná stimulà, siunèia signalà á apikalinesmeristemas. Fotoperiodiniuose augaluose lapø atsakas á atskirà indukuojantáfotoperiodà veikia greità sacharozës kiekio padidëjimà (Housa ir kt., 1991;Lejeune ir kt., 1991), kas sàlygoja aktyvø jos kaupimàsi apikalinëje meristemoje(Corbesier ir kt., 1998). Manoma, kad augalø iðsivystymo lygis per nevisai þinomàmechanizmà nulemia augalo kompetencijà atsakyti á ðiuos signalus (Aukermanir Amasino, 1998). Egzistuoja keletas hipoteziø, koncepcijø bei teorijø,aiðkinanèiø augalo perëjimo ið vegetatyvinio augimo á generatyviná vystymàsimechanizmus. Daugelyje ðiø teorijø, be kitø veiksniø, analizuojami ávairûstrofiniø medþiagø (angliavandeniø metabolizmo) þydëjimo reguliavimoaspektai (Sachs ir Hackett, 1983). Manoma, kad angliavandeniai dalyvaujametabolizmo transdukcijos reguliavime. Angliavandeniø santykis ir sàveikaþydëjimo iniciacijos metu yra labai svarbus, bet dar nevisai iðtirtas klausimas.Dvimeèiai augalai þydi po vernalizacijos, t.y. þiedø iniciacijai reikalingos þemostemperatûros (Gláucia ir kt., 1994). Yra du þydëjimo indukcijos ir evokacijostarpsniai. Pirmasis þydëjimo indukcijos periodas yra fotoindukcija (morkø taisiejama su penkiais lapais skrotelëje). Fotomorfogenetinës sistemos metabolitaiið lapø transportuojami á apikalines meristemas, kur pasireiðkia þiedyno aðiesformavimo genø ekspresija. Nuo to momento prasideda I evokacijos tarpsnis,kuris baigiasi þiedyno aðies suformavimu. Antrasis þiemojanèiø augalø þydëjimoindukcijos tarpsnis yra termoindukcija (morkø tai siejama su devyniais lapaisskrotelëje). Termoindukcijos proceso metabolitai lemia þiedyno aðies struktûrøformavimà (II evokacijos tarpsnis). Ðiø procesø metu vyksta þiedø iniciacijabei diferenciacija (Duchovskis, 2004).Tikslas – iðtirti galimà angliavandeniø vaidmená ir dinamikà skirtingaispaprastojo kmyno þydëjimo iniciacijos tarpsniais.Tyrimo objektas ir metodai. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) Gintarassëtas á vegetacinius indus (54x34x15 cm) su artimu neutraliam pH reakcijosdurpiø substratu. Kmynams sudygus, ðiltnamyje buvo 20±5°C temperatûra bei16 val. fotoperiodas (ðvitinta Son-T Agro lempomis). Kiekvienà savaitæ augalaitræðti „Kemira Combi” tràðø (NPK-14:11:15 ir mikroelementai) tirpalu, kenkëjainaikinti standartiniais augalø apsaugos bûdais. Kmynams pasiekus 7 ir 9 lapøskrotelëje iðsivystymo lygá, 120 paroms vegetaciniai indai perkelti á fitotronokameras foto- ir termoindukcijos procesams pereiti. Fotoperiodo irtemperatûros sàlygos þydëjimo indukcijos metu: EXP1 – 0 h ir 4°C, EXP2 –8 h ir 4°C, EXP3 – 16 h ir 4°C, EXP4 – 8 h ir 21/16°C, EXP5 – 16 h ir 21/16°C(dienos/nakties temperatûra). Evokacijos, þiedø iniciacijos bei diferenciacijosprocesai (Duchowski, 1995) bei organogenezës etapai (Êóïåðìàí ir kt., 1982)stebëti mënesá esant 16 h fotoperiodui ir 21/16±2°C dienos/naktiestemperatûrai.Bandiniai imti augalui pasiekus tam tikrà iðsivystymo lygá. Mono- irdisacharidø bandiniai ruoðiami sutrynus 1-2 g þaliosios masës ir praskiedus4 mL ~60°C bidistiliuoto vandens. Ekstrahuota apie 20 h, bandinys filtruotas0,2 µm celiuliozës acetato membraniniais filtrais.200

Fruktozës, gliukozës, sacharozës bei maltozës analizës atliktos „ShimadzuHPLC“ 10A modelio chromatografu su refrakcijos indekso detektoriumi (RID10A), kolona termostatuota 26° C temperatûroje. Skirstymas atliktas„Adsorbosil“ NH 2kolonële (150 x 4,6 mm). Judrioji fazë – 75% acetonitrilo/25% bidistiliuoto vandens. Tëkmës greitis – 1mL/min.Rezultatai. Kmynas, iðsivystæs iki 7 lapø skrotelëje, patalpintas á fitotronokameras foto- bei termoindukcijos procesams pereiti, vëliau visuose tirtuoseveiksniø deriniuose liko vegetatyvinës bûsenos (II organogenezës etape).Tamsoje kmynas tiek su septyniais, tiek su devyniais lapais skrotelëje visainesivystë ir sunyko (lentelë). Kmyno su devyniais lapais skrotelëje vystymasisvyko nevienodai. Geriausiai kmynas vystësi veikiamas 16 h fotoperiodo bei 4°Ctemperatûros (EXP 3). Laikant 21/16°C dienos/nakties temperatûrà, paprastasiskmynas tiek trumpos (EXP 4), tiek ilgos (EXP 5) dienos fotoperiodo sàlygomisvystësi vienodai ir lëèiau negu EXP 3. Sunkiausiai paprastasis kmynas vystësiveikiamas ilgos dienos fotoperiodo bei þemos temperatûros (EXP 2) (lentelë).Pastebëta, kad paprastojo kmyno vystymuisi svarbesnë yra termoindukcijos negufotoindukcijos átaka.VeiksniøderiniaiTreatmentLentelë. Paprastojo kmyno skirtingø þydëjimo iniciacijos tarpsniøintensyvumo lygisTable. The intensity level of different flowering initiation stages in common carawayI evokacijos tarpsnis(III organogenezësetapas)evocation stage I(organogenesis stage III)Þydëjimo iniciacijos tarpsniai / Flowering initiation stageII evokacijos tarpsnis(IV organogenezësetapas)evocation stage II(organogenesis stage IV)þiedø iniciacija(V a organogenezësetapas)flower initiation(organogenesis stageV a )þiedø diferenciacija(V b, V c organogenezësetapas)flower differentiation(organogenesis stageV b , V c )I II I II I II I IIEXP1 - - - - - - - -EXP2 - + - + - + - +EXP3 - + + + - + + + - + + + - + + +EXP4 - + + - + + - + + - + +EXP5 - + + - + + - + + - + +I – 7 lapai skrotelëje, II – 9 lapai skrotelëje. „+/- ”– vystymosi intensyvumo lygisI 7 leaves in rosette; II 9 leaves in rosette. „+/-” development intensity levelEXP1 – 0 h ir/and 4°C, EXP2 – 8 h ir/and 4°C, EXP3 – 16 h ir/and 4°C, EXP4 – 8 h ir/and21/16°C, EXP5 – 16 h ir/and 21/16°CDidþiausias fruktozës, gliukozës ir maltozës kiekis augimo kûgelyje iraplinkiniuose audiniuose (apekso zonoje) nustatytas prieð þydëjimo indukcijàkmyno su septyniais lapais skrotelëje. Po þydëjimo indukcijos fruktozës irgliukozës koncentracijos sumaþëjo maþdaug 30 kartø, o maltozës visai neaptikta.Praëjus 120 parø po þydëjimo indukcijos, nustatytos fruktozës ir gliukozëskoncentracijos atitinkamai buvo 2,5 mg/g ir 6,2 mg/g þaliosios masës. Prieðþydëjimo indukcijà kmyno su devyniais lapais skrotelëje nustatytos kiek201

maþesnës fruktozës, gliukozës ir maltozës koncentracijos negu kmyno suseptyniais lapais skrotelëje. Po þydëjimo indukcijos fruktozës ir maltozës kiekiaimaþai sumaþëjo, o gliukozës – dvigubai (Pav. 1.).20Fru Glu Malt15ABmg/g1050I II III I IIPav. 1. Angliavandeniø kiekio kitimas paprastojo kmyno apekso zonoje prieð(I) þydëjimo indukcijà, po (II) jo ir 120 parø po þydëjimo indukcijos (III).A – 7 lapai skrotelëje, B – 9 lapai skrotelëje. Fru – fruktozë, Glu – gliukozë,Malt – maltozëFig. 1. Variation of carbohydrates content in common caraway apex zone before (I)flowering induction, after (II) it and 120 days after flowering induction (III). A - 7 leaves inrosette; B - 9 leaves in rosette. Fru – fructose, Glu – glucose, Malt – maltoseI evokacijos tarpsnio metu nustatyti didþiausi sacharozës ir maltozës kiekiai.Tiek trumpo, tiek ilgo fotoperiodo sàlygomis, veikiant aukðtomistemperatûromis, nustatytos truputá didesnës gliukozës, sacharozës ir maltozëskoncentracijos (EXP4 ir EXP5) negu laikant þemà temperatûrà (EXP2 irEXP3). II evokacijos tarpsnio metu sacharozës ir maltozës sintezë sumaþëjo,iðskyrus ilgos dienos fotoperiodo sàlygomis EXP3 (4°C) ir EXP5 (21/16°C),sacharozës kiekiai nepakito. Sukaupti didesni fruktozës kiekiai ypaè esantþemoms teigiamoms temperatûroms. Þiedø iniciacijos metu, veikiant ilgosdienos fotoperiodu bei þema teigiama temperatûra (EXP3), sacharozës sintezënevyko, nustatyti didesni monosacharidø kiekiai negu veikiant aukðtatemperatûra (EXP4 ir EXP5) ar 4°C temperatûra ir 8 h fotoperiodu (EXP2).Þiedø diferenciacijos metu, veikiant þema temperatûra (EXP2 ir EXP3),sacharozës nenustatyta, aukðtos temperatûros sàlygomis (EXP4 ir EXP5) aptiktinedideli disacharidø kiekiai. EXP3 maltozës kiekis padidëjo dvigubai palyginussu þiedø iniciacijos tarpsniu. Pastebëta tendencija, kad daugiau monosacharidøkaupiama veikiant þemomis teigiamomis temperatûromis, o disacharidø –aukðtomis temperatûromis (2 pav.).202

30Fru Glu Suc Maltmg/g2520151050EXP2 EXP3 EXP4 EXP5 EXP2 EXP3 EXP4 EXP5 EXP2 EXP3 EXP4 EXP5 EXP2 EXP3 EXP4 EXP5I evokacijos tarpsnisEvocation stage III evokacijos tarpsnisEvocation stage IIÞiedø iniciacijaFlower initiationÞiedø diferenciacija/Flower differentiationPav. 2. Angliavandeniø kiekio kitimas paprastojo kmyno pumpuruoseskirtingais þydëjimo iniciacijos tarpsniais veikiant skirtingais foto- irtermoperiodais. EXP2 – 8 h ir 4°C, EXP3 – 16 h ir 4°C, EXP4 – 8 h ir 21/16°C,EXP5 – 16 h ir 21/16°C. Fru – fruktozë, Glu – gliukozë, Suc – sacharozë,Malt – maltozëFig. 2. Variation of carbohydrates content in common caraway buds, under treatment withdifferent photo- and thermo-period during various flowering initiation stages. EXP2 – 8 hr and4°C, EXP3 – 16 hr and 4°C, EXP4 – 8 hr and 21/16°C, EXP5 – 16 hr and 21/16°C.Fru – fructose, Glu – glucose, Suc – sucrose, Malt – maltoseAptarimas. Paprastasis kmynas (Carum carvi L.) priklauso Apiaceae ðeimai,kuri apima tokias darþoves ir prieskonius kaip petraþolës, morkos, krapai ir kt.Paprastasis kmynas, kaip ir kiti dvimeèiai augalai, sëjos metais formuoja vientik skrotelæ. Tiktai po foto- ir termoindukcijos rudená ir þiemà suformuojaþiedstiebá. Kiekvienai rûðiai svarbu nustatyti minimalø iðsivystymo lygá, kaitinkamu fotoperiodu ir þema temperatûra galima indukuoti þydëjimà.Ankstesni mûsø tyrimai rodo, kad juvenalinio tarpsnio pabaiga foto- irtermoindukcijai yra skirtinga (Duchovskis ir kt, 2003). Yra du þydëjimoindukcijos ir evokacijos tarpsniai. Pirmasis þydëjimo indukcijos periodas yrafotoindukcija (morkø tai siejama su penkiais lapais skrotelëje).Fotomorfogenetinës sistemos metabolitai ið lapø transportuojami á apikalinesmeristemas, kur pasireiðkia þiedyno aðies formavimo genø ekspresija (tikëtinaper SOC1, FT genus). Nuo to momento prasideda I evokacijos tarpsnis, kurisbaigiasi þiedyno aðies suformavimu. Antrasis þiemojanèiø augalø þydëjimoindukcijos tarpsnis yra termoindukcija (morkø tai siejama su devyniais lapaisskrotelëje). Termoindukcijos proceso metabolitai lemia þiedyno aðies struktûrøformavimà (II evokacijos tarpsnis). Labiausiai tikëtina, kad FLC, FRI genaiyra atsakingi uþ II evokacijos tarpsná. Ðiø procesø metu vyksta þiedø iniciacijabei diferenciacija (Duchovskis, 2004). Paprastasis kmynas, pasiekæs iðsivystymolygá atitinkamai iki 7 ir 9 lapø skrotelëje, patalpintas á fitotrono kamerasþydëjimo indukcijai sukelti. Po to poveikio kmyno su septyniais lapais skrotelëje,vëliau veikiant skirtingais foto- ir termoperiodais, buvo pastebëtas vien tikvegetatyvinis augimas (1 lentelë). Juvenalinio periodo pabaiga sietina su visiðku203

augalo pasirengimu priimti foto- ir termoindukcijos procesus. Paprastojo kmynoontogenezëje tuo momentu susiformuoja devyni asimiliuojantieji lapai.Fotoperiodo paveikti apribojimai þydëti gali iðnykti veikiant þemomis araukðtomis temperatûromis (Zeevaart, 1976). Sutinkant su Zeevaart teiginiu,ir mûsø bandymuose paprastasis kmynas su devyniais lapais skrotelëje þydëjovisuose poveikiø variantuose, tik skirtingu intensyvumu. Geriausias generatyvinisvystymasis pasireiðkë veikiant þema teigiama temperatûra ir ilgos dienosfotoperiodu (1 lentelë). Daugiausiai cukrø susintentinta I evokacijos tarpsniometu, maþiausi mono- ir disacharidø kiekiai sukaupti þiedø iniciacijos irdiferenciacijos procesø metu visuose poveikio deriniuose (Pav. 2).Pagal kelis autorius (Bernier ir kt., 1993; Levy ir Dean, 1998) yra átikinamøduomenø, kad uþ ilgalaikio signalo perdavimà þydëjimo indukcijos metuatsakinga sacharozë. Bernier (1993), atlikus bandymus su Sinapis alba þydëjimàindukuojant trumpos arba ilgos dienos fotoperiodu, pastebëjo staigø irtrumpalaiká sacharozës koncentracijos padidëjimà augimo kûgelio audiniuose.Ðis sacharozës kitimas pagreitina làsteliø dalijimàsi, kai normaliai ðis reiðkinyspastebimas apikalinëse meristemose þydëjimo indukcijos metu. Sacharozë,patenkanti á apikalines meristemas, gaunama ið lapuose ar stiebuose esanèiøangliavandeniø. Mûsø duomenimis, I ir II evokacijos tarpsniais vyko aktyvisacharozës ir maltozës sintezë, kuri vëlesniais þydëjimo iniciacijos tarpsniaislëtëjo (pav. 2). Kitø autoriø duomenimis (Pryke ir Bernier, 1978; Havelange irBernier, 1983), fotoperiodo kitimai sukelia cukrø kiekio padidëjimà ir rûgðèiosinvertazës aktyvumà apikalinëse meristemose bei kitus vidinius pakitimus,bûdingus perëjimui á þydëjimà metu. Aktyvi fotosintezës veikla ir asimiliatøatpalaidavimas rodo galimà angliavandeniø vaidmená, kuris kontroliuoja ðávirsmà. Sacharozë yra pagrindinis tiek lapø, tiek apikaliniø audiniø cukrus(Lejeune, 1993). Bodson ir Outlaw (1985) duomenimis, indukuojant augalàilgos ar trumpos dienos fotoperiodu, ðiuose audiniuose ypaè padidëja sacharozëskiekis. Padidëjæs ðio cukraus patekimas á meristemas sukelia energijosreikalaujanèiø procesø aktyvumà, pvz., tokiø kaip mitozinis aktyvumas. Todëlmanoma, kad sacharozë atlieka ilgalaikio mediatoriaus vaidmená pereinant iðvegetatyvinio augimo kûgelio á generatyvinio þiedyno aðies elementø formavimà.Lejeune (1993) nuomone, ankstyvas ir staigus sacharozës kiekio padidëjimasvyksta ne dël aktyvios fotosintezës sistemos veiklos, bet ji gaunama suskaidþiuslapuose ir stiebuose sukauptus angliavandenius (tikëtina, kad krakmolà).Iki ðiol dar tiksliai nenustatyta, kurie degradacijos fermentai aktyvuojamiir kokiu bûdu ðis sacharozës transportas taip greitai stimuliuojamas. Daugelyjeaugalø anglis transportuojama sacharozës pavidalu, kuri gali bûti panaudojamatik suskaidyta iki heksoziø inveratziø (b-fruktofuranozidazës) ar sacharozëssintazës (UDP-gliukozës:D-fruktozës 2-a-D-glikozil transferazës) pagalba(Sturm, 1996; Sturm et al., 1999). Pagal gautus duomenis, fruktozës ir gliukozëskiekiai didesni tais atvejais, kai maþesnës disacharidø koncentracijos (2 pav.).204

Išvados. Juvenalinio periodo pabaiga paprastojo kmyno ontogenezëjesietina su tuo momentu, kai augalai suformuoja devynis asimiliuojanèius lapusir visiðkai pasirengia priimti foto- ir termoindukcijos procesams.Paprastojo kmyno vystymuisi svarbesnë yra termoindukcijos negufotoindukcijos átaka. Geriausias generatyvinis vystymasis pasireiðkia augalusveikiant þema teigiama temperatûra ir ilgos dienos fotoperiodu.Sacharidø santykis turi átakos paprastojo kmyno þydëjimo iniciacijosprocesams. Monosacharidø ir sacharozës santykis susijæs su kmyno þydëjimoprocesais. Evokacijos procesø metu pastebëta sacharozës svarba.Gauta2005 12 05Parengta spausdinti2006 03 18Literatûra1. Aukerman M.J., Amasino R.M. Floral induction and florigen //Cell. 1998. Vol. 93. P. 491-494.2. Bernier G., Havelange A., Housa C., Petitjean A.,Lejeune P. Physiological signals that induce flowering // Plant Cell. 1993. Vol. 5.P. 1147-1155.3. Bodson M., Outlaw W.H. Elevation in the sucrose content of theshoot apical meristem of Sinapis alba at floral evocation // Plant Physiol. 1985. Vol. 79.P. 420-424.4. Corbesier L., Lejeune P., Bernier G. The role ofcarbohydrates in the induction of flowering in Arabidopsis thaliana: comparison betweenthe wild type and a atarchless mutant // Planta. 1998. Vol. 206. P. 131-137.5. Duchovskis P. Flowering initiation of wintering plants // Sodininkystëir darþininkystë. 2004. T. 23(2). P. 3-11.6. Duchovskis P., Þukauskas N., Ðikðnianienë J.B.,Samuolienë G. Volgomøjø morkø juvenalinio periodo, þydëjimo indukcijos irevokacijos procesø ypatumai // Sodininkystë ir darþininkystë. 2003. T. 22(1). P. 86-93.7. Duchowski P. Acta Academiae Agriculturae ac Technicae OlstenensisAgricultura // Supplementum. 1995; 61.8. G l á ucia M., Dias-Tagliacozzo and V á lio F.M.Ivany. Effect of vernalization on flowering of Daucus carota. // R. Bras. Fisiol. Veg.1994. Vol. 6. P. 71-73.9. Havelange A., Bernier G. Partial floral evocation by highirradiance in the long-day plant Sinapis alba // Physiol. Plant. 1983. Vol. 59. P. 545-550.10. Housa P., Berbier G., Kinet J.-M. Qualitative andquantitative analysis of carbohydrates in leaf exudate of the short-gay plant, Xanthiumstrumarium L., during floral transition // J. Plant Physiol. 1991. Vol. 88. P. 1323-1331.11. L ejeune P., Bernier G., Kinet J.-M. Sucrose levels in leafexudate as a function of floral induction in the long day plan Sinapis alba. // PlantPhysiol. Biochem. 1991. Vol. 29. P. 153-157.12. L ejeune P., Bernier G., Reguler M.C., Kinet J.-M.Sucrose increase during floral induction in the phloem sap collected at the apical partof the shoot of the long-day plant Sinapis alba // Planta. 1993. Vol. 190. P. 71-74.13. L evy Y., Dean C. The transition to flowering // The Plant Cell, 1998.Vol. 10. P. 1973-1989.205

14. P ryke J.A., Bernier G. Acid invertase activity in the apex of Sinapisalba during transition to flowering // Ann. Bot. 1978. Vol. 42. P. 747-749.15. Sachs R.M., Hackett W.P. Source-sink relationships inflowering // W.J. Meudt. Strategies of Plant Reproduction. Allenheld, Osmun, Granada.1983. P. 263-272.16. Sturm A., Lienhard S., Schatt S., Hardegger M.Tissue-specific expression of two genes for sucrose synthesis in carrot (Daucus carota L.) //Plant Molecular Biology. 1999. Vol. 39. P. 349-360.17. S turm A. Molecular characterization and functional analysis of sucrosecleavingenzymes in carrot (Daucus carota L.) // J. Exp. Bot. 1996. Vol. 47. P. 1187-1192.18. Z eevaart Jan A. D. Ann. Rev. Plant Physiol. 1976. 27P. 321-347.19. Êóïåðìàí Ô.Ì., Ðæàíîâà Å.È., Ìóðàøåâ Â.Â.,Ëüâîâà È.Í., Ñåäîâà Å.À., Àõóíäîâà Â.À., Ùåðáèíà È.Ï.Áèîëîãèÿ ðàçâèòèÿ êóëüòóðíûõ ðàñòåíèé // Ìîñêâà: Âûñøàÿ øêîëà, 1982.343 c.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 199-206.DYNAMICS AND ROLE OF CARBOHYDRATES IN COMMONCARAWAY DURING DIFFERENT FLOWERING INITIATION STAGESG. Samuolienë, P. DuchovskisSummaryThis study was aimed on investigation of carbohydrates dynamic and role incommon caraway (Carum carvi L.) during different flowering initiation stages. Theprocess of common caraway flowering initiation and morphogenesis was studied in aphytotron facility. Different level of development is needed for photo- andthermoinduction of caraway. 9 leaves in rosette are needed to complete the juvenileperiod. High-performance liquid chromatography (HPLC) with refractive indexdetection was used for separation and determination of fructose, glucose, galactose,sucrose and maltose. Conditions of photo and thermoperiod during flowering induction:EXP2 – 8 hr and 4°C, EXP3 – 16 hr and 4°C, EXP4 – 8 hr and 21/16°C, EXP5 – 16 hrand 21/16°C.Our results showed that under dark treatment both in caraway with 7 and 9 leavesin rosette did not develop at all and rotted away. The highest sugars concentrations weredetected during evocation stage I, the lowest levels of mono- and disaccharides werestored during flower initiation and differentiation in all treatments. According to ourdata higher levels of fructose and glucose were measured when concentrations ofdisaccharides were lower.Thermoinduction is more important than influence of photoinduction for thedevelopment of common caraway. The best generative development was noticed whenplants were treated under low temperature and long day photoperiod. The ratio ofinvestigated carbohydrates influence common caraway flowering initiation processes.It was noticed the importance of sucrose during evocation processes.Key words: caraway, carbohydrates, evocation, flowering initiation.206

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OFHORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 207-215.EFFECT OF WOOD ASH RATES ON RED BEET ANDPOTATO YIELDS AND THEIR QUALITYElvyra BUTKUVIENË, Regina SKUODIENË,Nijolë DAUGËLIENËLithuanian Institute of Agriculture, Veþaièiai Branch, Acid Soil ResearchDepartment Gargþdø 29, LT-96216, Veþaièiai, Klaipëda distr.E-mail: elvyra@vezaiciai.lzi.ltFour field trials were established at Veþaièiai Branch of LIA in 2003-2004, inorder to research the wood ash use for red beet and potato fertilization. Trials soil wasloamy Albeluvisol (AB), witch pH KClwas 4.3-5.2.Research determined that wood ash increased red beet and potato yields andimproved their quality. The rates of wood ash depended on its quality, soil agrochemicalproperties and certain plants.All ash rates (3, 6, 9 t ha -1 ) significantly increased red beet yield. The highest redbeet yield (36.3 and 40.8 t ha -1 ) was obtained when fertilizing with 6 and 9 t ha -1 ashrates. Fertilizing with different ash rates didn’t have a significant influence on the amountsof N, P, K, vitamin C and crude protein in the red beet roots. Higher amounts of Ca andMg were determined in the red beet roots, which were fertilized with wood ash. Theleast amounts of nitrates (40-42 mg kg -1 ) accumulated in the red beets fertilized with thehighest ash rates (6 and 9 t ha -1 ).Increasing wood ash rate from 2 to 6 t ha -1 potato tuber yield also increased. Themost effective ash rate for potato was 4 t ha -1 . One tone of wood ash gave 0.72 t ha -1potato tuber extra yield. Fertilizing with wood ash insignificantly increased the amountsof K and Mg, but decreased the amounts of starch, vitamin C and nitrates in potatotubers.Key words: fertilizing, potato, red beet, wood ash, yield quality.Introduction. The only way to preserve the nature and especiallyagrocoenosis for future generations in XXI century is sustainable development(Brazauskienë, Danilèenko, 2001). It means changing synthetic-chemicalsubstances by organic, biological or natural mineral fertilizers. In the case woodash, i. e. combusted wood, not treated by chemical substances can be used.Ash is an inorganic residue remaining after combusting organic substances.Wood ash is valuable phosphorus and potassium fertilizer, which has calciumalso. Considerable other macro- and microelements: Mn, Mg, Si, Zn, Cu, Pband etc. compose wood ash (Anspok, 1990; Mineev, 1990; Risse M., Harris G.,207

1999). Wood ash is suitable for main fertilizing. They are suitable for all plants,especially for those, which not tolerate Cl – potato, buckwheat, lupine. Woodash rates depend on soil agrochemical properties, ash chemical compositionand needs of grown plants (Vaišvila, 1999; Artiušin, 1971).Applied wood ash not only increases plant yields, but also decreases soilacidity. Ca is the most abundant element in wood ash, therefore gives ashproperties that are similar to agricultural lime. Liming not only provides Caand Mg to crops, but also improves P and K assumption. Recently differentorigin lime materials are known. However, wood ashes, which have similareffect, are less researched. The University of Georgia College of Agriculturaland Environmental Sciences researched wood ash applying as a lime substituteon agricultural lands and wood ash influence on plant growth. The researchdata showed that wood ash was more suitable, but high rates had negativeeffect. Wood ash was particularly suitable for vegetables and berry bushes,which require neutral soils (Risse M., Harris G. 1999).In Spain research was carried out where wood ash was compared withground limestone, with and without NPK added as fertilizer at establishment.Research data demonstrate that wood ash is a good resource as liming andfertilizing material to establish grass-legume pastures in acid soils. Using woodash pasture yield significantly increased and botanical composition improved,also soil acidity decreased. The effect of 3 t ha -1 of ground limestone on pHwas intermediate between 6 and 12 t ha -1 of ash treatments. The effect on Al 3+cation exchange capacity content was similar to the 12 t ha -1 of ash treatment(Pineiro et al., 2004). Trials with wood ash of different forestry industries andkiwi plantations of the region showed a clear liming effect on the soilparameters (Lastra et al., 2002; Solla-Gullon, 2001).References on wood ash use for soil liming and plant fertilizing arecontradictory and not numerous. Wood ash, as industry waste, which hasconsiderable amounts of nutrients required by plants, may be used in agriculture.However, there are no recommendations, how and when to use wood ash.The aim of the research was to determine wood ash rates and their influenceon red beet and potato yields and quality. As ecological and sustainable farmingsystems develop, it is expected wood ash to be widely used.Materials and methods. Field trials were carried out at Veþaièiai Branchof LIA in 2003-2004. Fore crop – perennial grasses. Wood ash was appliedbefore plant sowing and introduced into the soil by cultivator. Such plants asred beets cv. Kamuoliai 2 (seed rate – 10 kg ha -1 ) and potato cv. Mirta (seedrate – 4 t ha -1 ) were grown according to the plant growing technologies. Eachtreatment had four replicates. The trials were designed according to the scheme:Red beets / Raudonieji burokëliaiPotatoes / Valgomosios bulvësWithout ash / be pelenøWithout ash / be pelenø3 t ha -1 ash / pelenø 2 t ha -1 ash / pelenø6 t ha -1 ash / pelenø 4 t ha -1 ash / pelenø9 t ha -1 ash / pelenø 6 t ha -1 ash / pelenø208

Wood (fir-tree) ash used in the trial was SC Ltd. ‘Pajûrio mediena’ wasteof production. Ca and K made up the greatest part (in %) in the wood ash.Wood ash was medium-rich in other macro- and microelements, necessary forthe plants. Harmful for the plant heavy metals didn’t exceed permissible limits(Table 1).Table 1. Chemical composition of wood ash, used in the trial1 lentelë. Medþio pelenø cheminë sudëtisIndices / RodikliaiMacroelements / Makroelementai Concentrations / Koncentracija, %Nitrogen / Azotas 0.13Phosphorus / Fosforas 0.54Potassium / Kalis 2.64Calcium / Kalcis 16.0Magnesium / Magnis 122.0Concentrations / Koncentracija, mg kg -1Manganese / Manganas 6288Iron / Geležis 7744MicroelementsMikroelementaiCadmium / Kadmis 9.71Chromium / Chromas 27.74Copper / Varis 187.0Lead / Švinas 30.05Nickel / Nikelis 20.80Zinc / Cinkas 774.0Other Chemical Properties / Kitos cheminës charakteristikospH KCl 10.4Trials soil was loamy Albeluvisol (AB), which pH KClwas 4.3-5.2. Amountsof the nutrients in the soil in 2003 and 2004 differed. Nitrogen and phosphorusamounts in the soil were low but it was potassium-rich (respectively 0.09-10.11;77-102 and 214-263 mg kg -1 ) in 2003. In 2004 nitrogen amount in the soil waslow, and it was phosphorus medium-rich and potassium-rich (0.11-0.13; 143-175 and 96-121 mg kg -1 ). The amount of calcium (1304-1576 mg kg-1) was notsufficient for the plant needs in both 2003 and 2004 (Maþvila, 1998).Meteorological conditions differed in amount of precipitation andtemperature during vegetation period of 2003 and 2004 and influenced theyield of grown plants.Plant chemical analyses were done at the Agro-biological AnalysesLaboratory of LIA Veþaièiai Branch and in Agrochemical Research Centre.Total nitrogen and crude protein were determined by Kjeldal, potassium andphosphorus by flame photometric, calcium and magnesium by atomic absorptionspectroscopy, sugar by Bertran, nitrates by Magnicky, vitamin C by Miurimethods and starch according to apparent specific gravity.209

Data was treated using analysis of variance (ANOVA) and correlationregressiondependences calculation from computerized program package‘SELEKCIJA’ (Dospexov, 1985; Tarakanovas, 1997).Results and discussion. Non-acid, humic, well-fertilized soils are suitablefor the red beet (Beta vulgaris L.) (Svetika, Palaima, 1995). Wood ash haveconsiderable amount of calcium and are suitable for red beet fertilizing inacid and poor soils. Not only fertilizing with wood ash, but also meteorologicalconditions influenced the root yield of red beet (Table 2).Table 2. The influence of fertilizing with wood ash on the red beetroot yield t ha -12 lentelë. Træðimo pelenais átaka burokëliø ðakniavaisiø derliui, t ha -1Vëþaièiai, 2003-2004Treatment / Variantas 2003 2004AverageVidurkisRelative valuesSantykiniai skaièiaiWithout wood ash / be pelenø 14.4 ± 3.56 33.5 ± 1.00 24.0 ± 3.98 1003 t ha -1 wood ash / pelenø 19.3 ± 4.11 39.9 ± 0.46 29.6 ± 4.34 1236 t ha -1 wood ash / pelenø 27.7 ± 2.51 44.9 ± 0.84 36.3 ± 3.46 1519 t ha -1 wood ash / pelenø 34.7 ± 2.99 46.9 ± 1.82 40.8 ± 2.83 170R 05 / LSD 05 8.65 3.44 4.60The data of other researchers (Tarvydienë, Petronienë, 2003) confirm it.More suitable meteorological conditions for the red beet were in 2004.Vegetation period of 2003 was dry. Therefore, the red beet yield was obtainedby 12.2-20.6 t ha -1 less than in 2004.All wood ash rates significantly increased the root yield of red beet (in2003 F act.= 10.99 > F tabl.0.1= 6.99, in 2004 F act.= 30.94 > F tabl.0.1= 6.99). Accordingto the average data, the root yield of red beet, fertilized by wood ash, was5.6-16.8 t ha -1 higher than in not fertilized treatment. The highest (40.8 t ha -1) yield was obtained when fertilizing with 9 t ha -1 of wood ash. When increasingwood ash rate from 6 to 9 t ha -1 , significant red beet extra-yield was not obtained.The most efficient wood ash rate for red beet was 6 t ha -1 . One t ha -1 of woodash increased the root yield of red beet by 2.05 t ha -1 .The amount of biochemical elements in the red beet roots depended onthe variety and growing conditions. Fertilizing with wood ash didn’t havesignificant influence on the chemical composition (N, P, K and crude proteinamounts) of red beet roots (Table 3).Increasing wood ash rates, the amount of Ca in the red beet rootssuccessively increased. The amount of vitamin C differed within 6.62-7.58 mg kg -1 limits. Fertilizing with different wood ash rates increased theamount of vitamin C in the red beets, but significant differences weren’tobtained. The amount of nitrates in the roots of red beet didn’t exceedpermissible limits (Staugaitis, Jurkšaitis, 1994; Staugaitis, Lubytë, 1998).Fertilizing with different wood ash didn’t have significant influence on nitrateaccumulation in red beets.210

Table 3. The influence of fertilizing with wood ash on the quality ofred beet roots3 lentelë. Træðimo pelenais átaka burokëliø ðakniavaisiø kokybeiVëþaièiai, average data of 2003-2004 / Vidutiniai duomenysTreatmentsVariantaiVitamin CVitaminas CNitratesNitrataiCrudeproteinŽalieji proteinaiN P K Camg kg -1 %Without wood ash / be pelenø 6.62 463 10.3 1.64 0.17 2.50 0.1423 t ha -1 wood ash / pelenø 7.44 468 10.8 1.74 0.17 2.28 0.1606 t ha -1 wood ash / pelenø 7.10 405 11.0 1.78 0.17 2.38 0.1669 t ha -1 wood ash / pelenø 7.58 564 9.9 1.59 0.17 2.28 0.166R 05 / LSD 05 4.42 146.7 1.87 0.31 0.001 0.559 0.028Potato (Solanum tuberosum L.) tuber yield, depending on differentmeteorological conditions, varied from 10.8 to 16.3 t ha -1 in not fertilized andfrom 11.8 to 21.2 t ha -1 in fertilized with wood ash treatments (Table 4). Thegrowing conditions for potato were more favourable in 2003 (higher yieldswere obtained). Less potato tuber yields were obtained in 2004, becausePhytophthora infestans spread.Table 4. The influence of fertilizing with wood ash on the yield ofpotato tubers t ha -14 lentelë. Træðimo pelenais átaka bulviø gumbø derliui, t ha -1Vëþaièiai, 2003-2004Treatment / VariantasYear / Metai2003 2004AverageVidurkisRelative valuesSantykiniai skaièiaiWithout wood ash / be pelenø 16.3 ± 1.42 10.8 ± 0.47 13.6 ± 1.23 1002 t ha -1 wood ash / pelenø 17.9 ± 1.20 11.8 ± 0.68 14.8 ± 1.23 1094 t ha -1 wood ash / pelenø 19.5 ± 1.87 13.5 ± 0.44 16.5 ± 1.46 1216 t ha -1 wood ash / pelenø 21.2 ± 1.34 13.0 ± 0.94 17.1 ± 1.59 126R 05 / LSD 05 1.47 1.14 0.93According to the average data, potato yield in fertilized with wood ashtreatments increased from 1.2 to 3.5 t ha -1 or by 9-26%. All wood ash ratessignificantly increased potato tuber yield (in 2003 F act.= 19.05 > F tabl.0.1= 5.41,in 2004 F act.= 12.02 > F tabl.0.1= 6.99). The highest ash rate was the most effectivecomparing to the other wood ash rates. Potato tuber yields in treatments,where 4 and 6 t ha -1 of wood ash were applied, were similar (16.5 and 17.1 t ha -1respectively), and this difference wasn’t significant. The highest potato tuberextra-yield (0.72 t ha -1 ) from one t ha -1 of wood ash was determined whenfertilizing with 4 t ha -1 .The amount of nutrients accumulated in potato tubers in 2003 and 2004211

differed (Table 5). Vitamin C accumulation in the tubers mostly depends onthe variety, and fertilizers not always increase the amount of vitamin C(Lazauskas, Raþukas, 2001). The amount of vitamin C in potato tubers variedfrom 12.4 to 13.6 mg kg -1 on average. Fertilizing with wood ash decreased theamount of vitamin C in tubers, but significant differences among the treatmentsweren’t observed. Higher (13.5-17.2 mg kg -1 ) vitamin C amounts weredetermined in wet 2004. Nitrate amounts in potato tubers depend on thecharacteristics of variety, meteorological conditions, fertilizing, potato ripenessand yield size. When yield increases less nitrates accumulate under uniformfertilizing (Lazauskas, Simanavièienë, 1995). The permissible nitrate amountsin early potato tubers is 200 mg kg -1 and in other – 160 mg kg -1 (Lazauskas,Raþukas, 2001). When analysing research data it was determined, that thehighest, but permissible nitrate amount (98.7 mg kg -1 ) accumulated in notfertilized with wood ash treatment. Fertilizing with wood ash, independentlyon the rate, less nitrates accumulated.Table 5. The influence of fertilizing with wood ash on the quality ofpotato tubers5 lentelë. Træšimo pelenais átaka bulviø gumbø kokybiniams rodikliamsVëþaièiai, average data of 2003-2004 / Vidutiniai duomenysTreatmentsVariantaiThe amount ofvitamin CVitaminas C,mg kg -1The amount ofNO 3NO 3 kiekis,mg kg -1StarchcontentKrakmolas, %Dry matterSausosiosmedžiagos, %Without wood ash / be pelenø 13.6 98.7 13.6 19.62 t ha -1 wood ash / pelenø 13.4 67.5 13.4 19.84 t ha -1 wood ash / pelenø 12.5 63.2 13.3 19.66 t ha -1 wood ash / pelenø 12.4 86.0 13.2 19.7R 05 / LSD 05 6.02 29.50 0.18 0.76Used wood ash rates didn’t have significant influence on potato dry matter.Similar amounts (19.6-19.8%) were determined in all treatments. It dependedon meteorological conditions more than on fertilizing. According to the averagedata, potato tubers accumulate 13.2-13.6% of starch. Different wood ash rateshad significant influence on the accumulation of the starch. The higher woodash rate was applied, the smaller amounts of starch were determined. Accordingto the references, potato accumulated less starch when were grown in fertilizedby phosphorus and potassium soil (Lazauskas, Raþukas, 2001). Changes ofstarch amount in potato tubers were insignificant, when increasing ash ratesfrom 2 to 4 and from 4 to 6 t ha -1 .Generalizing first not numerous research data, it became clear, that woodash had a positive influence not only on red beet and potato yields, but alsoon their quality. Therefore, wood ash is suitable for red beet and potatofertilizing. Increasing wood ash rates, red beet and potato tuber yields also212

increased. However, wood ash didn’t have significant influence on plantchemical composition, only some tendencies were noticed. Accordingreferences, wood ash improves soil agrochemical properties. But there are nodata on wood ash use in different by pH and nutrient amounts soils. Therefore,exhaustive long-term researches are necessary to investigate how wood ash canbe used for vegetables and field plants fertilizing.Conclusions. 1. Wood ash increased plant yields, improve their quality,therefore, is suitable for red beet and potato fertilization.2. All wood ash rates significantly increased the root yield of red beet.The highest (40.8 t ha -1 ) yield was obtained when fertilizing by 9 t ha -1 of woodash. The most efficient wood ash rate for red beet was 6 t ha -1 , when onet ha -1 of wood ash increased the root yield by 2.05 t ha -1 .3. Fertilizing with wood ash didn’t have significant influence on thechemical composition (N, P, K and crude protein amounts) of red beet roots.Increasing wood ash rates, the amount of Ca in the red beet roots successivelyincreased. Fertilizing by different wood ash rates increased the amount ofvitamin C in the red beets, but significant differences weren’t obtained.Fertilizing with different wood ash didn’t have significant influence on nitrateaccumulation in red beets. The amount of nitrates in the roots of red beetdidn’t exceed permissible limits.4. All wood ash rates significantly increased potato tubers yield. The highest(16.5 and 17.1 t ha -1 ) potato tuber yields were obtained where 4 and 6 t ha -1 ofwood ash were applied. The highest potato tuber extra-yield (0.72 t ha -1 ) fromone t ha -1 of wood ash was determined when fertilizing by 4 t ha -1 .5. Fertilizing with wood ash decreased the amount of vitamin C in tubers,but significant differences among the treatments weren’t observed. Fertilizingwith wood ash, independently on the rate, less nitrates accumulated. Differentwood ash rates had significant influence on the accumulation of the starch.The higher wood ash rate was applied, the smaller amounts of starch weredetermined.Gauta2005 12 01Parengta spausdinti2006 03 01213

References1. Brazauskienë D., Danilèenko V. Ekologinis ðvietimas þemësûkyje / Tarptautinës konferencijos „Tausojanti plëtra informacinëje visuomenëje“ darbai.Vilnius, 2001. P. 118-120.2. Lastra B., Otero V., Solla-Gullón F., Conde P.,Sendra E., Gallego P. Fertilization of a kiwi plantation with wood ash:nutritional status and production / IX Simposio Iberico sorbe Nutricion Mineral de lasPlantas. 2002. P. 195-198.3. Lazauskas J., Raþukas A. Bulvininkystë Lietuvoje 1900-2000 m.Vilnius, 2001. 155 p.4. Lazauskas J., Simanavièienë O. Bulvës. Vilnius, 1995. P.144.5. Maþvila J. Lietuvos dirvoþemiø agrocheminës savybës ir jø kaita. Kaunas,1998. 195 p.6. P i ñ eiro J., Santoalla M.C., Dí az N., Fernandez A.,M e r i n o A. The use of wood ash as liming and fertilising material in grasslands //Grassland Science in Europe. 2004. Vol. 9. P. 723-725.7. Risse M., Harris G. Best Management Practises for Wood Ash Usedas an Agricultural Soil Amendment. 1999.8. Solla-Gullón R., Rodríguez-Soalleiro R., MerinoA. Evaluación del aporte de cenizas de madera como fertilizante en un suelo ácidomediante un ensayo en laborotorio // Investigación Agraria: Producción y ProtecciónVegetal. 2001. 16(3). P. 379-393.9. Staugaitis G., Jurkðaitis J. Darþoviø træðimas. Vilnius, 1994.P. 65-66.10. Staugaitis G., Lubytë J. Nitratai ðakniavaisëse darþovëse //Þemës ûkio mokslai. 1998. V. Nr. 2. P. 54-60.11. S vetika P., Palaima K. Darþininkystë. Vilnius: Academia, 1995.P. 128-132.12. T arakanovas P. Nauja kompiuterinë programos versija bandymoduomenø apdorojimo dispersinës analizës metodu // Þemdirbystë. Dotnuva-Akademija,1997. T. 60. 197-213.13. T arvydienë A., Petronienë D. Raudonøjø burokëliø derliusir biocheminë sudëtis Rytø, Vidurio ir Vakarø Lietuvos agroklimatinëse zonose //Sodininkystë ir darþininkystë. 2003. T. 22(1). P. 108-120.14. V aišvila Z.J. Agrochemija. Kaunas, 1999. P. 179-180.15. Àíñïîê Ï.È. Ìèêðîóäîáðåíèÿ. Ëåíèíãðàä, 1990. 272 c.16. Àðòþøèí À.Ì., Äåðæàâèí Ë.Ì. Êðàòêèé ñïðàâî÷íèê ïîóäîáðåíèÿì. Ìîñêâà, 1971. C. 201-202.17. Äîñïåõîâ Á.À. Ìåòîäèêà ïîëåâîãî îïûòà. Ìîñêâà, 1985. 351 c.18. Ìèíååâ Â.Ã. Aãðîõèìèÿ. Ìîñêâà, 1990. 200 c.214

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. MOKSLO DARBAI.2006. 25(1). 207-215.MEDÞIO PELENØ NORMØ ÁTAKA RAUDONØJØ BUROKËLIØ IRBULVIØ DERLIUI BEI KOKYBEIE. Butkuvienë, R. Skuodienë, N. DaugëlienëSantraukaSiekiant iðtirti medþio pelenø naudojimà lauko augalams, 2003-2004 m.LÞI Vëþaièiø filiale vidutinio sunkumo priemolio balkðvaþemyje, kurio pH KCl4,3-5,2,árengti keturi lauko bandymai.Nustatyta, kad medþio pelenai padidino augalø derliø, pagerino jø kokybæ, todëltinka raudoniesiems burokëliams ir bulvëms træðti. Medþio pelenø normos parenkamospagal jø kokybæ, dirvoþemio agrochemines savybes bei augalus.Visos pelenø normos (3, 6, 9 t ha -1 ) padidino raudonøjø burokëliø derliø. Didþiausiasderlius (36,3 ir 40,8 t ha -1 ) gautas patræðus 6 ir 9 t ha -1 pelenø normomis. Skirtingospelenø normos neturëjo esminës átakos N, P, K, vitamino C ir þaliøjø proteinø kiekiuiraudonøjø burokëliø ðakniavaisiuose. Raudonøjø burokëliø ðakniavaisiuose rastadaugiau Ca ir Mg. Maþiausiai nitratø (40-42 mg kg -1 ) susikaupë didþiausiomis pelenønormomis (6 ir 9 t ha -1 ) træðtuose burokëliuose.Didesnës medþio pelenø normos (nuo 2 iki 6 t ha -1 ) padidino bulviø derliø.Veiksmingiausia pelenø norma bulvëms – 4 t ha -1 . Viena tona pelenø bulviø derliøpadidino 0,72 t ha -1 . Medþio pelenai nepatikimai padidino K ir Mg bei sumaþinokrakmolo, vitamino C ir nitratø kieká bulviø gumbuose.Reikšminiai þodþiai: bulvës, derliaus kokybë, medþio pelenai, raudoniejiburokëliai, træðimas215

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 216-227.TRÀÐØ ÁTAKA ANKSTYVOSIOMS BULVËMSGediminas STAUGAITISLietuvos þemdirbystës instituto Agrocheminiø tyrimø centras,Savanoriø pr. 287, LT-50128, Kaunas. El. paðtas: staugaitis@agrolab.lt;Jonas KUÈINSKAS, Renata PETRAUSKIENË,Asta DALANGAUSKIENËLietuvos þemës ûkio universitetas, Studentø g. 11, LT-53361, Akademija,Kauno r. El. paštas: da@nora.lzua.lt2001-2003 m. Lietuvos þemës ûkio universiteto bandymø stotyje vykdyti tirtavidutiniø ir dideliø NPK normø, áterptø su vienanarëmis ir kompleksinëmis tràðomis,bei nupurkðtø ant lapø tràðø átaka labai ankstyvø bulviø derliui, kokybei, maistomedþiagø balansui, energetiniam efektyvumui, pelnui. Nustatyta, jog gerai sukultûrintose,fosforingose ir vidutiniðkai kalingose dirvose gaunamas didesnis labai ankstyvø bulviøderlius, kai dirva prieð sodinimà patræðiama kompleksinëmis tràðomis su azotu, fosforu,kaliu bei mikroelementais negu vienanarëmis azoto, fosforo ir kalio tràðomis.Vegetacijos metu du kartus nupurkðtø kompleksinëmis tràðomis su azotu, fosforu,kaliu bei mikroelementais bulviø derlius padidëjo tik vieneriais metais ið trejø (4%).Visomis tràðomis træðtose bulvëse sumaþëjo krakmolo, taèiau padaugëjo bendrojocukraus ir nitratø, kuriø daugiausiai buvo didþiausia azoto norma træðtose bulvëse.Daugiau cukrø ir maþiau sausøjø medþiagø buvo træðtø vienanarëmis tràðomis irpapildomai nupurkðtose bulvëse.Vienanariø tràðø energetinës sànaudos sudarë maþdaug treèdalá, o didesnëkompleksiniø tràðø norma – net pusæ visø bulvëms uþauginti reikalingø energijossànaudø. Neþiûrint, kad træðti didesne kompleksiniø tràðø norma ir papildomai amoniosalietra yra 2,9 karto brangiau negu vienanarëmis tràðomis prieð sodinimà, didþiausiasgamybinis pelnas gautas labai ankstyvas bulves patræðus didesne kompleksiniø tràðønorma. Ðis pelnas buvo 16% didesnis negu træðtø vidutine kompleksiniø tràðø norma ir35% didesnis uþ træðtø vienanarëmis tràðomis.Reikšminiai þodþiai: bulvës, kokybë, kompleksinës tràðos, vienanarës tràðos.Ávadas. Lietuvoje rekomenduojama mineraliniø tràðø norma bulvëms yraN 120P 70K 120(Maðauskas, 2000). Ankstyvosioms bulvëms azoto tràðø norma30 kg ha -1 maþesnë negu vidutiniðkai ankstyvoms ir vëlyvosioms (Áðûñîçîâñêèé,2001). Nustatyta, jog 10 t gumbø uþauginti reikia 40-60 kg azoto (N), 15-20 kgfosforo (P 2O 5), 70-90 kg kalio (K 2O), 15-20 kg kalcio (CaO), 5-10 kg magnio216

(MgO) (Kviklienë, 1997; Kviklienë, 1998). Kai kurie tyrëjai nurodo maþesnákieká: gumbams – 34 kg azoto (N), 12 kg fosforo (P 2O 5), 47 kg kalio (K 2O), oantþeminei daliai atitinkamai – 15; 6,5; 17 kg (Lazauskas, Simonavièienë, 1995).Maisto medþiagø akumuliacijai bulvëse gali turëti átakos meteorologinëssàlygos, tràðos, veislës ir kt. (Jundulas, Raþukas, Èeponienë, 1997; Krishnappa,1989; Ëàïà, Ëèìàíòîâà, Ðûáèê ir kt., 1990).Nurodoma, jog N 90norma garantuoja 30-35 t ha -1 bulviø derliø, o nitratøjose bûna 80-90 mg kg -1 (Mitsuri, Takuji, Toshiaki, 1993). N 240-270normos bulviøderliaus nesumaþina, taèiau gumbuose bûna maþiau krakmolo, bulvienojai bûnadidesni, ilgiau þaliuoja (Petraitienë, 1997). Didesnës azoto normos gumbuosesumaþina vitamino C ir sausøjø medþiagø kieká (Singh, Singh, Mangal, 1994).Patræðus kompleksinëmis azoto, fosforo ir kalio tràðomis, gaunamasdidesnis ir kokybiðkesnis bulviø derlius, daugiau pelno. Kompleksinës tràðos sumikroelementais irgi padidina derliø, ypaè su boru, manganu, molibdenu(Danilèenko,1998; Ìèëååâ, 1986). Kompleksiniø tràðø sudëtis parenkamaatsiþvelgiant á auginamus augalus, buvusá prieðsëlá, maisto medþiagø kieká dirvoje(Fink, 1992).Derlius bûna didesnis ir kokybiðkesnis, kai bulvës vegetacijos metunupurðkiamos tràðomis (Ðvedas, Januðauskaitë, 2000). Nupurkðtose skystøkompleksiniø ar biriø mineraliniø tràðø tirpalais bulvëse padaugëja sausøjømedþiagø bei krakmolo, padidëja jø lapø asimiliacinio pavirðiaus plotas beipasëlio fotosintetinis potencialas. Bulviø vegetacijos periodas pailgëja 1-8dienomis. Padidëja pasëlio fotosintezës produktyvumas, bendras ir prekiniøgumbø derlius (Ðvedas, Kupèinskas, Simanauskytë, 1999). Bulves papildomainupurðkus tràðomis, fotosintezës procesas suintensyvëja 25-30%, daugiau maistomedþiagø pereina ið bulviø lapø á gumbus, 15-20% padidëjaderlius(Êîëîìåé÷åíêî, 1993).Tyrimø tikslas – ávertinti vidutines ir dideles NPK normas, áterpiamas suvienanarëmis ir kompleksinëmis tràðomis, bei purðkiamø ant lapø tràðø átakàlabai ankstyvø bulviø derliui, kokybei, maisto medþiagø balansui, energetiniamefektyvumui, pelnui.Tyrimø metodika. Tyrimai atlikti 2001-2003 m. Lietuvos þemës ûkiouniversiteto bandymø stoties lauke. Lauko bandymai daryti pagal schemà:1. Kontrolinis variantas (netræðta).2. Kompleksiniø tràðø vidutinë norma – N 90P 90K 180.3. Kompleksiniø tràðø vidutinë norma – N 90P 90K 180ir papildomai purkštilapai.4. Kompleksiniø tràðø didelë norma – N 120P 120K 240ir papildomai – N 305. Vienanariø tràðø norma apskaièiuota pagal dirvoþemio agrocheminiusrodiklius – N 113P 27K 117.2-4 variantuose træðta kompleksinëmis mineralinëmis tràðomis Cropcare10-10-20. Jø tràðø sudëtis: 10,0% N, 9,6% P 2O 5, 20,4% K 2O, 4,15% MgO, 11,0%S, 0,15% B, 0,1% Cu, 0,1% Fe, 0,7% Mn, 0,01% Mo, 0,1% Zn ir 0,001% Se.Vegetacijos metu ketvirtame variante bulvës papildomai træðtos amonio salietra(N 30). Treèiame variante birþelio treèiàjà – liepos pirmàjà dekadà bulvës du217

kartus purkðtos kompleksiniø tràðø Ferticare 14-11-25 0,2% koncentracijostirpalu. Jo sudëtis: 14,7% N, 11,0% P 2O 5, 25,0% K 2O, 2,3% MgO, 6,0% S,0,02% B, 0,001% Co, 0,01% Cu, 0,1% Fe, 0,1% Mn, 0,002% Mo ir 0,01% Zn.Purškiamojo tirpalo kiekis – 400 l ha -1 . Penktame variante balandþio pabaigojenustatytas judriojo fosforo bei kalio kiekis (A-L metodu) ir mineralinis azotas(N min.) 0-60 cm dirvoþemio sluoksnyje. Pagal gautus rezultatus ir LÞIagrocheminiø tyrimø centro þemës ûkio augalø træðimo programà,apskaièiuotos fosforo ir kalio tràðø normos bulvëms (1 lentelë). Azoto tràðønorma apskaièiuota pagal formulæ:190 N min., kg ha -1 .Ið vienanariø tràðø bulvës træðtos amonio salietra, paprastu superfosfatuir kalio sulfatu.1 lentelë. Fosforo ir kalio tràðø normos bulvëms (kg ha -1 ) pagalagrocheminiø tyrimø duomenisTable 1. Rates of phosphorus and potassium fertilisers for potato crop (kg ha -1 )based on the results of agrochemical testingMaistoelementaiP 2 O 5 ir K 2 O dirvožemyje, mg kg -1 (A-L metodas)P 2 O 5 and K 2 O in soil, mg kg -1 (A-L method)Nutrients 0-50 51-100 101-150 151-200 201-250 >250P 2 O 5 100 70 50 40 30 20K 2 O 160 140 120 90 60 40Bandymo variantai kartoti keturis kartus. Pradinio laukelio dydis –10,5 m 2 , apskaitinio – 8,4 m 2 . Laukeliai iðdëstyti rendomizuotai. Augintos„Agrico“ firmos (Olandija) labai ankstyvos bulvës Impala, kuriø vegetacijatrunka apie 60 dienø, jos kasamos liepos-rugpjûèio mënesiais. Bandymølaukeliuose bulvës sodintos 70×30 cm atstumais. Sudygusios bulvës apkauptos.Nuo kolorado vabalø bulvës kasmet du kartus purðktos 0,1 l ha -1 fastaku, nuomaro du kartus 2 kg ha -1 akrobatu MC . 2002 m. nuo amarø bulvës purkðtosactara – 0,06 kg ha -1 .Bulviø gumbø kokybës analizëms atlikti sudarytas vidutinis mëginys ið15-20 gumbø. Sausosios medþiagos nustatytos iðdþiovinus 65°C temperatûrojeiki nekintamos masës, nitratai – jonometriniu bûdu, krakmolas – lyginamuojusvorio metodu Parovo svarstyklëmis, cukrûs – Bertrano metodu. Tyrimøduomenø statistiniai rodikliai apskaièiuoti dispersinës analizës metodu, sukompiuterine programa ‘ANOVA’. Maisto medþiagø balansas bei energetinistræðimo sistemø ávertinimas atliktas pagal LÞÛU metodikà [11]. Apskaièiuotosfaktinës gamybos iðlaidos, o bulviø supirkimo kaina apskaièiuota pagal faktinestø metø spalio mën. supirkimo kainas ið leidinio „Agro RINKA“.Tyrimø sàlygos. Dirvoþemis – karbonatingas sekliai glëjiðkas iðplautþemis(IDg8-k), pagal FAO – Calcari–Epihypogleyic Luvisols (LVg-p-w-cc), jogranuliometrinë sudëtis – lengvas priemolis ant vidutinio sunkumo bei sunkauspriemolio (2 lentelë). Dirvoþemis neutralios bei silpnai ðarminës reakcijos,218

vidutiniðkai humusingas, judriojo kalio vidutiniðkai, o judriojo fosforo daug.Pagal agrocheminius rodiklius dirvoþemis bulvëms auginti tinkamas, taèiaupagal granuliometrinæ sudëtá – kiek sunkokas. Drëgnais 2001 m. bulviø pasëlisiðmirko.MetaiYear2 lentelë. Dirvoþemio agrocheminiai rodikliaiTable 2. Agrochemical characteristics of soilpH KClHumusasHumus, %P 2 O 5 , K 2 O,mg kg -1 mg kg -1N min. , kg ha -1 (pavasará prieð tràðø iðbërimà)N min. , kg ha -1 (in spring before fertilization)A-L metodu / A-L method 0-30 cm 31-60 cm 0-60 cm2001 7,2 1,67 320 175 34 39 732002 6,7 2,12 226 148 59 53 1122003 7,4 2,19 233 98 27 25 52Meteorologinës sàlygos 2001-2003 m. bulviø augimo metu buvonevienodos.2001 m. geguþës ir birþelio mën. buvo vësûs ir sausi, bulvës dygo ilgai, osudygusios lëtai augo. Rugpjûtis buvo drëgnas bei ðiltas, o liepa labai karðtabei drëgna. Oro temperatûra dienà pakildavo iki 30°C, o dienos antroje pusëjedaþniausiai bûdavo trumpi intensyvûs lietûs. Esant aukðtai oro temperatûrai,vyravo didelis santykinis oro drëgnis. Bulviø tarpueiliuose ilgokai telkðojo liûèiøvanduo. Visa tai lëmë bulviø maro plitimà, kurio nesustabdë net intensyviaugalø apsauga. Bulviø lapai nudþiûvo viena savaite anksèiau negu áprasta.2002 m. buvo neáprastai karðta, ypaè geguþës ir rugpjûèio mën., kai vidutinëmënesio temperatûra buvo atitinkamai 3,3 ir 4,0° aukðtesnë negu daugiametë.Geguþës, liepos ir rugpjûèio mënesiais iðkrito gerokai maþiau negu áprastakrituliø. Ypatinga sausra vyravo nuo liepos vidurio. Visa tai turëjo neigiamosátakos augalams. Gautas maþesnis bulviø derlius negu normalaus drëgnumometais.2003 m. meteorologinës sàlygos buvo palankios bulvëms augti. Vidutinëoro temperatûra geguþës, liepos, rugpjûèio mënesiais buvo kiek didesnë negudaugiametë, o dirva normaliai drëgna. Kiek daugiau krituliø iðkrito lieposantràjà ir treèiàjà dekadà, taèiau tai didesnës átakos augalams neturëjo.Rezultatai. Tràðø átaka bulviø derliui. Trejø metø tyrimaiparodë, jog didþiausias labai ankstyvø bulviø derlius gautas, kai jos patræðtosdidþiausia kompleksiniø tràðø norma – N 120P 120K 240ir papildomai azotu – N 30(3 lentelë). Tokia tràðø norma garantavo 39 t ha -1 derliø, o derliaus priedassudarë 84%. Træðtø vienanarëmis tràðomis pagal agrochemines dirvoþemioanalizes bulviø derliaus priedas buvo tik 44%. Træðtø net ir maþesnekompleksiniø tràðø norma (N 90P 90K 180) bulviø gautas 62% didesnis derliauspriedas negu kontroliniame variante. Labai ankstyvoms bulvëms kompleksinëstràðos buvo tinkamesnës negu vienanarës, o geriausia jas træðti1,2 t ha -1 kompleksiniø tràðø Cropcare 10-10-20 norma. Tai garantuoja40 t ha -1 derliø. Ankstyvàsias bulves vegetacijos purkðti tràðomis buvo neefektyvu,219

derliaus priedas sudarë vos 1,4 t ha -1 . Kiek efektyviau purkðtosios tràðos veikë2002 m. – gautas 2,6 t ha -1 derliaus priedas.3 lentelë. Vienanariø, kompleksiniø ir purkðtø ant lapø tràðø átakalabai ankstyvø bulviø gumbø derliui, t/ha -1Table 3. Influence of simple, complex and leaf feed fertilizers on the yield of very earlypotato crop2001 m. 2002 m. 2003 m. 2001-2003 m.VariantaipriedasTreatments t ha -1 increase,%1. Kontrolinis (netrêšta)Control (not fertilized)2. Kompleksinës tràðos -N 90 P 90 K 180Complex fertilizer N 90 P 90 K 180rate3. Kompleksinës tràðos -N 90 P 90 K 180 + purkšta antlapøComplex fertilizer N 90 P 90 K 180rate + leaf feed fertilizer4. Kompleksinës tràðos -N 120 P 120 K 240 +papildomai N 30Complex fertilizerN 120 P 120 K 240 rate + N 30additionally5. Vienanarës tràðospagal agrocheminesanalizes*Simple fertilizers, rate basedon the results of agrochemicalanalyses*t ha -1priedasincrease, %t ha -1priedasincrease,%*Træšta 2001 m.: N 120P 20K 90; 2002 m.: N 80P 30K 120; 2003 m.: N 140P 30K 140* Fertilization 2001 : N 120P 20K 90; 2002.: N 80P 30K 120; 2003.: N 140P 30K 140t ha -1priedasincrease,%19,6 - 26,7 - 17,4 - 21,2 -32,0 63 38,0 42 32,9 89 34,3 6233,2 69 38,4 44 35,5 104 35,7 6840,4 106 40,4 51 36,4 109 39,1 8427,2 39 32,2 21 32,3 86 30,6 44R 05 / LSD 05 6,2 6,7 2,6 4,3Tràðø átaka bulviø gumbø kokybei. Trejø metø vidutiniaisduomenimis, labai ankstyvø, netræðtø mineralinëmis tràðomis bulviø stambesninegu 3,5 cm skersmens gumbai sudarë 15,8 t ha -1 (4 lentelë), træðtø vienanarëmistràðomis pagal dirvoþemio agrocheminius rodiklius – atitinkamai 25,6 t ha -1 ,træðtø vidutine kompleksiniø tràðø norma – 29,8 t ha -1 , didele norma –33,0 t ha -1 . Didesnës kompleksiniø tràðø normos daugiausiai padidino stambiøgumbø iðeigà, po jø buvo vidutinës kompleksiniø tràðø normos ir vienanarëstràðos pagal agrocheminius dirvoþemio rodiklius. Purkðtosios ant lapø tràðosstambesniø negu 3,5 cm gumbø iðeigos praktiðkai nepadidino, nes tokio dydþiobulviø derliaus priedas buvo tik 0,6 t ha -1 .Bulviø vidinei kokybei átakos turëjo tiek metø sàlygos, tiek ir tràðos(4 lentelë). Bulviø gumbuose sausøjø medþiagø kiekis kasmet skyrësi, daugiau220

jø susikaupë 2001 m. Purkðtose kompleksinëmis ir træðtose vienanarëmistràðomis bulvëse buvo maþiau sausøjø medþiagø.4 lentelë. Vienanariø, kompleksiniø ir purkðtø ant lapø tràðø átakalabai ankstyvø bulviø gumbø kokybeiTable 4. Influence of simple, complex and leaf feed fertilizers on the quality of tubersof very early potato cropVariantaiTreatments1. Kontrolinis (netrêšta)Control (not fertilized)2. Kompleksinës tràðos– N 90 P 90 K 180Complex fertilizerN 90 P 90 K 180 rate3. Kompleksinës tràðos– N 90 P 90 K 180 + ant lapøtr¹šosComplex fertilizerN 90 P 90 K 180 rate + leaf feedfertilizer4. Kompleksinës tràðos– N 120 P 120 K 240 +papildomai N 30Complex fertilizerN 120 P 120 K 240 rate + N 30additionally5. Vienanarës tràðospagal agrocheminesanalizes*Simple fertilizers, ratebased on the results ofagrochemical analyses*> 3,5 cmskersmensgumbai,tubers >3,5cm indiameter, tha -1SausosiosmedžiagosDry solids,%KrakmolasStarch, %Nitratai**Nitrates**,%BendrascukrøkiekisTotal amountof sugars, %*Træšta 2001 m.: N 120P 20K 90; 2002 m.: N 80P 30K 120; 2003 m.: N 140P 30K 140* Fertilization 2001 : N 120P 20K 90; 2002.: N 80P 30K 120; 2003.: N 140P 30K 140** 2002-2003 m. vidurkis / ** Average of 2002-2003RedukuoticukrûsReducedsugars, %15,8 18,28 10,87 232 0,80 0,3429,8 18,52 10,54 231 0,87 0,3930,4 17,88 10,53 257 0,88 0,3833,0 18,24 10,18 306 0,84 0,3725,6 17,51 10,18 263 0,86 0,382001 ir 2002 m. visos tràðos sumaþino krakmolo kieká gumbuose, o cukrøšiek tiek padidino. Daugiau cukrø susikaupë vienanarëmis tràðomis træðtose irvegetacijos metu purkðtose bulvëse. Redukuotø cukrø kieká visos tràðospadidino, taèiau ðis kiekis nuo tràðø maþai kito.Didesnës tràðø normos padidino nitratø kieká bulvëse. Daugiausia nitratøsusikaupë patræðtose didþiausia kompleksiniø tràðø norma bulvëse. Purkðtosiosant lapø bei vienanarës tràðos ðiek tiek padidino nitratø kieká gumbuose lyginantsu træðtomis vidutine kompleksiniø tràðø norma.Tràðø átaka maisto medþiagø balansui. Netræðtomsbulvëms trûko 72 kg ha -1 azoto (N), 24 kg ha -1 fosforo (P 2O 5) ir 123 kg ha -1 kalio221

(K 2O) (5 lentelë). Ðá kieká jos pasisavino ið dirvos, taèiau maisto medþiagøreikëjo dar daugiau, nes, palyginus su træðtomis bulvëmis, negauta13-18 t ha -1 derliaus. Træðtos vidutine kompleksiniø tràðø norma bulvës negavoapie 30 kg ha -1 azoto ir 20 kg ha -1 kalio, taèiau daugiau negu reikëjo buvoáterpta fosforo – 50 kg ha -1 . Didele NPK ir kompleksiniø tràðø norma træðtosbulvës azoto ir kalio gavo tiek, kiek reikëjo gumbams bei antþeminei augalømasei uþauginti, taèiau fosforo buvo áterpta net 75 kg ha -1 daugiau. Tai rodo,jog labai svarbu yra kompleksiniø tràðø maisto medþiagø santykis. Bulvës suvienanarëmis tràðomis azoto ir fosforo gavo artimà reikiamam kiekiui, taèiautrûko 60 kg ha -1 kalio. Vadinasi, reikëtø pakoreguoti kalio tràðø normasankstyvosioms bulvëms.5 lentelë. Vienanariø, kompleksiniø iðpurkðtø ant lapø tràðø átakamaisto medþiagø balansui ir energetiniam træðimoefektyvumuiTable 5. Influence of simple, complex and leaf feed fertilizers on nutrient balance andenergy efficiency of fertilizationVariantaiTreatments1. Kontrolinis (netrêšta)Control (not fertilized)2. Kompleksinës tràðos –N 90 P 90 K 180Complex fertilizer N 90 P 90 K 180 rate3. Kompleksinës tràðos -N 90 P 90 K 180 + ant lapøComplex fertilizer N 90 P 90 K 180 rate+ leaf feed fertilizer4. Kompleksinës tràðos –N 120 P 120 K 240 + papildomaiN 30Complex fertilizer N 120 P 120 K 240rate + N 30 additionally5. Vienanarës tràðos pagalagrochemines analizes*Simple fertilizers, rate based onthe results of agrochemicalanalyses*Maisto medþiagø balansasNutrient balance, (±) kg ha -1N P 2 O 5 K 2 OBulviø energetinis efektyvumasEnergy efficiencybendroji energijatotal energy, MJ ha -1energijosefektyvumo rodiklisenergy efficiency rate-71,9 -24,4 -122,5 66617 --26,3 +50,6 -18,3 109197 5,82-30,8 +49,1 -25,9 109726 5,65+17,5 +75,0 +14,0 122596 4,42+9,3 -8,2 -59,9 92105 8,13*Træšta 2001 m.: N 120P 20K 90; 2002 m.: N 80P 30K 120; 2003 m.: N 140P 30K 140* Fertilization 2001 : N 120P 20K 90; 2002.: N 80P 30K 120; 2003.: N 140P 30K 140Tràðø energetinis efektyvumas. Tràðoms pagaminti reikia daugenergijos, o energijos sànaudos bulviø derliui uþauginti padidëja 50-100%(5 lentelë). Vienanariø tràðø bendroji energija yra maþesnë negu kompleksiniø,todël vidutine kompleksiniø tràðø norma træðtø bulviø bendrosios energijossànaudos vienam hektarui, palyginus su vienanarëmis tràðomis, padidëjo222

17 092 MJ ha -1 arba 19%, o træðtø didele kompleksiniø tràðø norma –atitinkamai 30 491 MJ ha -1 arba 33%. Purkðtosios ant lapø tràðos bendràsiasenergijos sànaudas maþai padidino, vienanarës tràðos sudarë maþdaug treèdalá,o didelë kompleksiniø tràðø norma – net pusæ visø bulvëms uþauginti reikalingøenergijos sànaudø. Geriausias energijos efektyvumo rodiklis gautas, kai bulvëstræðtos vienanarëmis tràðomis, – 4,42.Tràðø ekonominis efektyvumas. Bulviø auginimo iðlaidos, betràðø, sudarë 4,1 tûkst. Lt/ha (6 lentelë). Patræðus bulves vienanarëmis tràðomis,iðlaidos padidëjo iki 5,1 tûkst. litø, vidutine kompleksiniø tràðø norma – iki5,8, didele norma – iki 6,4 tûkst. litø.6 lentelë.Vienanariø, kompleksiniø ir purkðtø ant lapø tràðø átaka labaiankstyvø bulviø ekonominiams rodikliams 2001-2003 m., Lt ha -1Table 6. Influence of simple, complex and leaf feed fertilizers on the economyindicators of the very early potato crop in 2001-2003, Lt ha -1VariantaiTreatments1. Kontrolinis (netrêšta)Control (not fertilized)2. Kompleksinës tràðos– N 90 P 90 K 180Complex fertilizer N 90 P 90 K 180rate3. Kompleksinës tràðos– N 90 P 90 K 180 + lapøtr¹šosComplex fertilizer N 90 P 90 K 180rate + leaf feed fertilizer4. Kompleksinës tràðos– N 120 P 120 K 240 +papildomai N 30Complex fertilizerN 120 P 120 K 240 rate + N 30additionally5. Vienanarës tràðospagal agrocheminesanalizes*Simple fertilizers, rate basedon the results of agrochemicalanalyses*Pajamos užprodukcij¹Revenue forproductionVisosgamybinësišlaidosTotal productionexpensesIšlaidos betrêšimoExpensesexcludingfertilizationTrêšimoišlaidosFertilizationexpensesGamybinispelnasGross profit7901 4116 4116 0 378513755 5843 4449 1394 791314154 6033 4396 1637 812115687 6461 4548 1913 922611973 5109 4357 752 6865* Træšta 2001 m.: N 120P 20K 90; 2002 m.: N 80P 30K 120; 2003 m.: N 140P 30K 140* Fertilization 2001 : N 120P 20K 90; 2002.: N 80P 30K 120; 2003.: N 140P 30K 140Neþiûrint padidëjusiø iðlaidø dël tràðø, gamybinis pelnas dël dideliøsupirkimo kainø nederlingais 2001 m., kai bulvës træðtos didele kompleksiniøtràðø norma, gautas didþiausias – net 12,5 tûkst. Lt/ha. Patræðus bulves vidutinekompleksiniø tràðø norma, gautas maþesnis pelnas – 9,3 tûkst. t/ha, o223

papildomai nupurðkus lapus, pelnas padidëjo vos 250 Lt/ha. Vienanarëmistràðomis træðtos bulvës davë 7,7 tûkst. Lt/ha, o visai netræðtos – 4,3 tûkst. Lt/ha2002 m. labai ankstyvø bulviø, træðtø vidutinëmis ir didelëmis kompleksiniøtràðø normomis, pelnas sudarë 8,1-8,2 tûkst. Lt/ha, o vienanarëmis tràðomis –6,5 tûkst. Lt/ha. Tais metais bulves patræðus vidutinëmis ir didelëmis tràðønormomis, gautas praktiðkai vienodas pelnas, be to, papildomai pelno negautanupurðkus tràðas ant lapø, nes gumbø derlius nepadidëjo.2003 m. uþ realizuotà produkcija dël maþø supirkimo kainø gautasmaþesnis pelnas negu 2001 ir 2002 m., taèiau, patræðus didele kompleksiniøtràðø norma, jis buvo 7 tûkst. Lt/ha, vienanarëmis tràðomis – 6,4 Lt/ha, ovidutine kompleksiniø tràðø norma – 6,2 tûkst. Lt/ha. Netræðtos bulvës davëvos 2 tûkst. Lt/ha pelno, o nupurkðtos kompleksinëmis tràðomis –6,7 tûkst. Lt/ha arba 485 litais daugiau negu nepurkðtosios.Trejø metø vidutiniais duomenimis, labai ankstyvas bulves patræðus didelekompleksiniø tràðø norma, gamybinis pelnas gautas didþiausias ir sudarë9,2 tûkst. Lt/ha. Patræðus vidutine kompleksiniø tràðø norma, o vegetacijosmetu tràðomis nupurðkus lapus, gautas 8,1 tûkst. Lt/ha gamybinis pelnas,nepurðkus ant lapø, jis sumaþëjo iki 7,9 tûkst. Lt/ha o patræðus tik vienanarëmistràðomis – 6,8 tûkst. Lt/ha.Aptarimas. Bulvëms tràðas ir jø normas augintojai pasirenka pagaldirvoþemio agrochemines analizes arba træðia pagal tràðø firmø rekomendacijas.Iðtirta, kad geriausia labai ankstyvas bulves træðti kompleksinëmis tràðomis,taèiau sudëtinga jas parinkti, kad augalams visø maisto elementø kiekis bûtøoptimalus. Træðiant ðalies bulvininkystës ûkiuose labiausiai paplitusiomistràðomis Cropcare 10-10-20, pertræðiama fosforu. Jo iðberiama net50-75 kg ha -1 daugiau negu reikia, kas labai kenkia ekologiniu poþiûriu.Vienanarës tràðos yra gerokai pigesnës, maþesnës jø energetinës sànaudos, taèiaugaunamas maþesnis bulviø derlius, nes bulvëms trûksta kalio ir mikroelementø.Ankstyvàsias bulves purkðti tràðomis vegetacijos metu kompleksinëmis tràðomissu daugeliu maisto medþiagø neefektyvu, nes joms reikia ne viso kompleksomaisto elementø, o konkreèiu atveju tik vieno ar keliø bûtiniausiø. Reikëtøpakoreguoti kalio tràðø normas ankstyvosioms bulvëms, iðplësti kompleksiniøtràðø asortimentà, kad jas bûtø galima pasirinkti pagal dirvoþemio analizes,lapus purkðti tik specialiomis tràðomis su bûtiniausiais maisto elementais.Išvados. 1. Gerai sukultûrintose, fosforingose ir vidutiniðkai kalingosedirvose didesnis labai ankstyvø bulviø derlius gaunamas, kai prieð sodinimàdirva patræðiama kompleksinëmis tràðomis su azotu, fosforu, kaliu beimikroelementais negu vienanarëmis azoto, fosforo ir kalio tràðomis.2. Gumbø derlius nuo tràðø maþëja, kai: 1) prieð sodinimà træðiama didelekompleksiniø tràðø Cropcare 10-10-20 N 120P 120K 240norma ir papildomaivegetacijos metu amonio salietra N 30norma, 2) prieð sodinimà træðiama vidutinekompleksiniø tràðø Cropcare 10-10-20 N 90P 90K 120norma; 3) prieð sodinimàtræðiama vienanarëmis tràðomis – amonio salietra, paprastu superfosfatu irkalio sulfatu pagal agrocheminius dirvoþemio rodiklius – vidutiniškai N 113P 27K 117norma.224

3. Vegetacijos metu du kartus nupurðkus bulves kompleksiniø tràðø suazotu, fosforu, kaliu bei mikroelementais Ferticare 14-11-25 0,2% koncentracijostirpalu, gumbø derlius padidëjo tik vieneriais metais ið trejø ir tai tik 4%.4. Visos tràðos sumaþina krakmolo kieká gumbuose, taèiau padidina bendràcukrø ir nitratø kieká, kuriø daugiausiai bûna didþiausia azoto norma træðtosebulvëse. Daugiau cukrø ir maþiau sausøjø medþiagø susikaupia vienanarëmistràðomis træðtose ir vegetacijos metu papildomai nupurkðtose bulvëse.5. Parinkti bulvëms kompleksines tràðas pagal azoto, fosforo ir kalio kiekáyra sudëtinga. Kai gaunamas ið kompleksiniø tràðø ir augalø pasisavintas azotobei kalio kiekis sutampa, tai fosforu pertræðiama 50-75 kg ha -1 . Vienanarëmistràðomis pagal agrocheminius dirvos rodiklius træðiamos bulvës azoto ir fosforogauna artimà reikiamam kiekiui, taèiau joms trûksta 60 kg ha -1 kalio. Tai rodo,jog labai ankstyvoms bulvëms reikia pakoreguoti kalio tràðø normas.6. Vienanariø tràðø energetinës sànaudos bendrame bulvëms augintisunaudotame energijos kiekyje sudaro maþdaug treèdalá, o kompleksiniø tràðødidesnë norma – pusæ visø energijos sànaudø. Geriausias energijos efektyvumorodiklis gautas, kai bulvës patræðtos vienanarëmis tràðomis.7. Neþiûrint, kad træðti didesne kompleksiniø tràðø norma ir papildomaiamonio salietra yra 2,9 karto brangiau negu vienanarëmis tràðomis prieðsodinimà, didþiausias gamybinis pelnas ið labai ankstyvø bulviø gaunamas jaspatræðus didesne kompleksiniø tràðø norma. Tai sudaro 16% daugiau negutræðtø vidutine kompleksiniø tràðø norma ir 35% negu træðtø vienanarëmistràðomis bulviø.Gauta2005 01 10Parengta spausdinti2006 03 01Literatûra1. Danilèenko V. Tràðø formø átaka skirtingø veisliø bulviø gumbø derliuiir jo kokybei/ Daktaro disertacija. Kaunas-Akademija, 1998. 130 p.2. Fink A. Dünger und Düngung. Weinheim: VCHVerlagsgesellschaft, 1992. S. 112-135.3. Jundulas J., Raþukas A., Èeponienë S. Selekciniø irelitiniø bulviø derlingumo priklausomybë nuo meteorologiniø slygø PietryèiøLietuvoje // Þemës ûkio mokslai. 1997. Nr. 1. P. 9-12.4. Krishnappa K. S. Effect of fertilizer application on dry matter and N,P and K accumulation in potato at different stages of growth // Mysore journal of Agric.Sciences. 1989. T. 23. No. 3. P. 349-354.5. Kviklienë N. Papildomas bulviø træðimas pro lapus/ Daktaro disertacija.Kaunas- Akademija, 1997. 121 p.6. Kviklienë N., Ðiuliauskas A. Papildomas bulviø træðimas perlapus // Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto ir Lietuvos þemës ûkiouniversiteto mokslo darbai. Sodininkystë ir Darþininkystë. 1998. T. 17(1). P. 110-121.7. Lazauskas J., Simonavièienë O. Bulvës. Vilnius: Mokslo irenciklopedijø leidykla, 1995. 139 p.8. Mašauskas V. ir kt. Augalø maisto medþiagø balanso normatyvai / LÞIuþbaigtø tiriamøjø darbø praneðimai. Dotnuva-Akademija, 2000. Nr. 32. P. 17-20.225

9. Mitsuri O., Takuji N., Toshiaki T. Production efficiency ofnitrogen absorbed by potato plant at various growth stages // Soil Science and PlantNutrition. 1993. No. 39(4). P. 583-593.10. P etraitienë V. Lauko sëjomainos augalø derliaus ir kokybëspriklausomumas nuo mineraliniø tràðø normø, santykiø bei judriøjø maisto medþiagøkiekio velëniniame glëjiðkame lengvo priemolio dirvoþemyje/ Habilitacinis darbas.Dotnuva- Akademija, 1997. 117 p.11. P ranckietienë I., Kuèinskas J. Træðimo planavimas.Kaunas- Akademija, 2003. P. 8 – 23.12. S ingh T. P., Singh R. P., Mangal J. L. Effect of differentlevels and methods of nitrogen application on storage behaviour of potato // Journal ofthe Indian Potato Association. 1994. No 21(1-2). P. 125-126.13. S taugaitis G., Kuèinskas J., Matusevièius K. Makroir mikroelementø reikmë skirtingo derlingumo bulvëms // Sodininkystë ir darþininkystë.2002. T. 21(2). P. 78-87.14. Ðvedas A., Januðauskaitë D. Maisto medþiagø poreikisprogramuojant þemës ûkio augalø derliø / LÞI uþbaigtø tiriamøjø darbø praneðimai.Dotnuva-Akademija, 2000. Nr.32. P. 20-21.15. Ðvedas A., Kupèinskas V., Simanauskytë E. Þemësûkio augalø derliaus kitimas Pietryèiø Lietuvos lengvos granuliometrinës sudëtiesdirvoþemiuose // Þemdirbystë. Akademija, 1999. T. 66. P. 91-107.16. Áðûñîçîâñêèé È. È. Îïòèìèçàöèÿ ïèòàíèÿ êàðòîôåëÿ //Àêòóàëüíûå ïðîáëåìû ñåëüñêîãî õîçÿéñòâà. Êàëèíèíãðàäñêèéãîñóäâðñòâåííûé óíèâåðñèòåò, 2001. Ñ. 89-1001.17. Êîëîìåé÷åíêî Â. Â. Ïðîáëåìû è ìåòîäû èçó÷åíÿôîòîñèíòåòè÷åñêîé ïðîäóêòèâíîñòè ïîñåëêé // Ñîâåðøåíñòâîâàíèåïðåïîäîâàíèÿ ôèçèîëîãèè ðàñòåíèé è ïîâûøåíèå ýôôåêòèâíîñòè íàó÷íîãîèññëåäîâàíèÿ ôèçèîëîãèè ðàñòåíèé â ñóêèõ âóçàõ. Ìîñêâà, 1993. Ñ. 71-78.18. Ë àïà Â. Â., Ëèìàíòîâà Å. Ì., Ðûáèê Î. Ô. è äð.Âëèÿíèå âîçðàñòâþùèõ äîç àçîòíûõ óäîáðåíèé íà ïðîäóêòèâíîñòü è êà÷åñòâîêàðòîôåëÿ â óñëîâèÿõ äðåíîâî-ïîäçîëèñòûõ ïî÷â Áåëîðóññêîé ÑÑÐ //Àãðîõèìèÿ. 1990. ¹ 6. Ñ. 3-10.19. Mèëååâ Ã. Â. Êîìïëåêñíûå óäîáðåíèÿ. Ìîñêâà: Àãðîïðîìèçäàò,1986. Ñ. 79-100.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. SCIENTIFIC ARTICLES.2006. 25(1). 216-227.INFLUENCE OF DIFFERENT KINDS OF FERTILIZERS ON EARLYPOTATO CROPG. Staugaitis, R. Petrauskienë, A. DalangauskienëSummaryIn 2001-2003 the experiments were carried out in the research station of theLithuanian University of Agriculture. The purpose of this investigation was to evaluatethe influence of medium and high rates of NPK fertilization in the forms of simple andcomplex fertilizers as well as the influence of leaf feed fertilizers on very early potato226

yield, quality, nutrient balance, energy efficiency and profitability. Very early potatocrop was cultivated on the well-tamed soils rich with phosphorus and average rich withpotassium. Crop yield was higher in the plots where the complex fertilizers containingN, P, K and microelements were applied before planting, and lower in the plots fertilizedwith simple fertilizers containing either nitrogen or phosphorus, or potassium.Depending on the fertilization, the yield of tubers was decreasing in the following order:1) high rate of complex fertilizer Cropcare 10-10-20 N 120P 120K 240applied before planting,side-dressing with ammonium nitrate N 30rate during the growing period; 2) moderaterate of complex fertilizer Cropcare 10-10-20 N 90P 90K 120applied before planting; 3)simple fertilizers ammonium nitrate, simple super phosphate and potassium sulphateapplied before planting, the rate depended on the results of agrochemical testing of thesoil and it was N 113P 27K 117on the average.Spray-dressing (two times during the growing season) of potato crop with 0.2%solution of complex fertilizer Ferticare 14-11-25 containing nitrogen, phosphorus,potassium and microelements increased the tuber yield only once in three years, andthe increase was 4% only.All the fertilizers decreased the starch content in tubers and increased the totalamount of sugars and nitrates. The largest amounts of sugars and nitrates were found inthe variant with the highest nitrogen fertilization rate. The tubers of the crop fertilizedwith the simple fertilizers and additionally spray-dressed during the growing seasoncontained more of sugars and less solids.It is difficult to select the complex fertilizer best covering potato crop needs for thenitrogen, phosphorus and potassium. In this experiment the amount of nitrogen andpotassium supplied by the complex fertilizers matched the amount taken by the plants,but the overdose of phosphorus was 50-75 kg ha -1 . The potato crop fertilized with thesimple fertilizers at rates based on the results of agrochemical testing of soil receivedthe amounts of nitrogen and phosphorus almost adequate to the need, but the crop wasmissing even 60 kg ha -1 of potassium. This is a clear message that the potassium rates forthe very early potato crop should be revised.One third of the total energy used for production of potatoes was taken by thesimple fertilizers, and the high rate of the complex fertilizer has taken even a half of it.The best energy efficiency rate in the experiment was in the variant where the simplefertilizers were applied.In spite of the fact that the fertilization with the high rate of complex fertilizerincluding the side-dressing with the ammonium nitrate was 2.9 times more expensivethan the fertilization with the simple fertilizers, the gross profit was bigger when thevery early potato crop was fertilized with the high rate of complex fertilizers. It was 16%higher than in the variant fertilized with the moderate rate of complex fertilizer and35% higher than in the variant fertilized with the simple fertilizers.Key words: potato, complex fertilizers, simple fertilizers, leaf-feed fertilizers,quality of potato tubers.227

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 228-230.BUVUSIO ILGAMEÈIO LIETUVOS SODININKYSTËS IRDARÞININKYSTËS INSTITUTO DIREKTORIAUSKLEMENSO PALAIMOS JUBILIEJUSKronika2006 m. vasario mën. instituto mokslinëjekonferencijoje „Ataskaitos 2005“ paminëtasbuvusio bandymø stoties ir institutodirektoriaus, sodininkystës ir darþininkystësmokslo puoselëtojo ir organizatoriausKlemenso Palaimos 80 metø jubiliejus.Agrariniø mokslø daktaras KlemensasPalaima gimë 1926 m. vasario 5 d. Jonavosvalsèiaus Upninkø kaime. 1948 m. baigë Kaunosodininkystës ir darþininkystës technikumà,1957 m. – Lietuvos þemës ûkio akademijà.Baigæs technikumà, dirbo Zarasø apskritiesþemës ûkio skyriaus agronomu, Zarasø MTSvyr. agronomu, þemës ûkio skyriaus vedëju. 1952-1954 m. dirbo Ðvenèioniø r.„Þemaitës“ kolûkio pirmininku. 1954 m. pradëjo dirbti Kauno r. „Pergalës“kolûkyje vyr. agronomu, 1957 m. iðrinktas ðio kolûkio pirmininku. Pasiþymëjokaip gabus agronomas ir geras gamybos organizatorius. Jo vadovaujamas„Pergalës“ kolûkis tapo pirmaujantis rajone ir gerai þinomas visoje Lietuvoje.Nuo 1963 m. K. Palaima – Vytënø sodininkystës ir darþininkystës bandymøstoties direktorius. Tuo laikotarpiu bandymø stoties bazë pradëta kelti ið Vytënøá Babtus. 1968 m., pastaèius naujà administraciná-laboratoriná pastatà Babtuose,bandymø stotyje susikûrë nauji moksliniai skyriai ir laboratorijos, iðaugo mokslodarbuotojø skaièius. 1969 m. ákurtas bandymø stoties eksperimentinis ûkis.K.Palaima labai daug energijos skyrë mokslinës ir eksperimentinës bazësplëtimui, darbuotojø gyvenimo ir darbo sàlygø gerinimui. Jo pastangomisgyvenvietëje sparèiai buvo statomi gyvenamieji namai ir gamybiniai pastatai,asfaltuojamos gatvës, tiesiami keliai. Sukurtos naujos laboratorijos: Izoliuotøaudiniø ir làsteliø auginimo, Imuniteto, Agrocheminiø analiziø, Vaisiø irdarþoviø perdirbimo ir laikymo. Pradëti statyti nauji ðiltnamiai.K. Palaimos pastangø dëka iðaugo mokslinë ir eksperimentinë bazë,sustiprëjo mokslinis potencialas, iðsiplëtë tyrimø temos. Bandymø stotiesmokslininkø darbai ágavo pripaþinimà visoje buvusioje Sàjungoje. Bandymøstotyje buvo organizuojami sàjunginiai seminarai, pasitarimai, konferencijos.228

Daugelá kartø bandymø stotis su savo eksponatais dalyvavo tarptautinëse irsàjunginëse parodose. Uþ nuopelnus moksle bandymø stotis ir eksperimentinisûkis daug kartø buvo apdovanoti diplomais, garbës raðtais, medaliais.K. Palaimos iniciatyva, pritarus Lietuvos þemdirbystës instituto mokslotarybai ir Lietuvos vyriausybei, buvo kreiptasi á Sàjunginá mokslo ir technikoskomitetà dël bandymø stoties reorganizavimo á institutà. 1987 m. Vytënøsodininkystës ir darþininkystës bandymø stotis reorganizuota á Lietuvos vaisiøir darþoviø ûkio mokslinio tyrimo institutà, kuris 1992 m. pavadintas Lietuvossodininkystës ir darþininkystës institutu ir gavo valstybinio instituto statusà.Daug laiko ir energijos skirdamas organizacinei veiklai, Klemensas Palaimakartu vykdë ir mokslinius tyrimus. 1968 m. tuomeèiame Leningrado þemësûkio institute apgynë þemës ûkio mokslø kandidato disertacijà “Polietileninësplëvelës naudojimo inspektams dengti efektyvumas auginant pomidorø daigusLietuvos sàlygomis“. Vëliau sprendë darþoviø auginimo ðiltnamiuoseagrotechnikos klausimus, gilinosi á polimeriniø plëveliø naudojimà ávairiøkonstrukcijø ðiltnamiuose, darþoviø daigø auginimà polietileno plëveledengtuose ðiltnamiuose ir kitus su ðiltnamiø darþininkyste susijusius klausimus.Nuo 1974 m. buvo Sàjunginës þemës ûkio mokslo akademijos vakarø skyriaussodininkystës ir darþininkystës sekcijos pirmininko pavaduotojas. Buvorespublikinës sodininkø draugijos plenumo narys, mokslo darbø „Sodininkystëir darþininkystë“ redkolegijos pirmininkas, þurnalo „Mûsø sodai“ redkolegijosnarys. Daþnai skaitë paskaitas visuomenei, dalyvavo radijo ir televizijos laidose.Uþ nuopelnus mokslui ir þemës ûkiui jam suteiktas Lietuvos nusipelniusioagronomo ir vyr. mokslinio bendradarbio vardas.K. Palaima aktyviai dalyvavo þemës ûkio politikos formavime. Jis ir jovadovaujamas kolektyvas áneðë didelá indëlá specializuojant ir koncentruojantsodininkystës ir darþininkystës gamybà Lietuvoje. Susikûrë stambûs specializuotisodininkystës ir darþininkystës ûkiai, ðiltnamiø kombinatai. XX amþ. devintamedeðimtmetyje pagal sodininkystës ir darþininkystës produkcijos gamybà vienamgyventojui Lietuva buvo viena pirmaujanèiø tuometëje Sàjungoje.K. Palaima yra paskelbæs 36 mokslinius ir 198 mokslo populiariuosiusstraipsnius. Paraðë knygas: „Darþoviø auginimas polietileniniuose ðiltnamiuose“(1965), „Sintetinës plëvelës darþininkystëje (su L. Petkevièiene, 1967), „Darþoviødaigø auginimas“ (1968). Jis yra mokomosios knygos „Lauko ir ðiltadarþiødarþininkystë“ (1983) ir vadovëlio „Darþininkystë“ (1968) vienas autoriø beivadovëlio „Darþininkystë“ (1995) sudarytojas ir bendraautorius.Nuo 1989 iki 1993 m. Lietuvos þemës ûkio universiteto sodininkystës irdarþininkystës katedroje K. Palaima ëjo docento pareigas, dëstë darþininkystæ.K. Palaima yra labai plaèios erudicijos, aktyvus visuomenininkas. Jamdirbant bandymø stotyje ir institute, iðgraþëjo Babtø miestelis, suaktyvëjokultûrinis gyvenimas, meno saviveiklos kolektyvai tapo þinomi Lietuvoje ir uþjos ribø. Jis rëmë Babtø kraðtotyros muziejaus veiklà, bandymø stotyje ákûrëSodininkystës ir darþininkystës muziejø. Ir dabar K. Palaima yra energingas beidarbðtus, vadovauja buvusiø instituto darbuotojø klubui, domisi instituto veikla,pataria ávairiais klausimais, paraðë bandymø stoties ir instituto istorinæ apþvalgà.229

Jo aktyvi mokslinë ir visuomeninë veikla paliko ryðkø pëdsakà Lietuvosþemës ûkyje, moksle, sodininkystëje ir darþininkystëje. Su pagarba ir dëkingumujá mini Lietuvos sodininkai ir darþininkai, instituto darbuotojai. K. Palaimospradëtus darbus sëkmingai tæsia dabartinis instituto mokslininkø kolektyvas.Jo sukurtose mokslinëse laboratorijose ir skyriuose plëtojami fundamentiniaiir taikomieji moksliniai tyrimai, instituto mokslininkai aktyviai dalyvaujaaukðtøjø technologijø, prioritetiniø mokslo krypèiø programose irtarptautiniuose projektuose.LSDI direktorius doc. dr. Èeslovas BOBINAS230

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 231-233.SODININKAS STASYS ŠVIRINASKronika2006 m. vasario 12 d. þinomamsodininkystës specialistui, agrariniø mokslødaktarui Stasiui Ðvirinui sukako 80 metø.Malonu minëti tokià sukaktá, kai jubiliataskupinas gyvenimo dþiaugsmo ir daug laikotebeskiria savo mëgstamai veiklai.S. Ðvirinas gimë 1926 m. Èiurlioniø km.,Krokialaukio valsèiuje, Alytaus apskrityje.Sodininkyste susidomëjo gana anksti. Baigæs6 skyrius Krokialaukyje, 1941 m. tæsë mokslusAukðtosios Fredos sodininkystës irdarþininkystës mokykloje Kaune. Sodininkystës mokë Ipolitas Ðtaras,darþininkystës – Pranas Svetika. Ðios iðkilios asmenybës jaunuolá dar labiaupaskatino gilintis á sodininkystës paslaptis. Baigæs mokyklà, S. Ðvirinas pasilikodirbti joje sodininku. Kai 1945 m. mokykla buvo perorganizuota á Sodininkystësir darþininkystës technikumà, Stasys èia toliau mokësi ir 1948 m. gavo jaunesniosodininkystës - darþininkystës agronomo diplomà. Gamybinæ praktikà atlikoLietuvos þemës ûkio akademijos Sodininkystës ir darþininkystës katedroje irpasiliko joje dirbti vyresniuoju laborantu. Tuomet jis aktyviai dalyvavo studentøsodininkø bûrelio veikloje.1949 m. S. Ðvirinas buvo komandiruotas á Joniðkio rajonà tyrinëtiÞagarvyðniø formø, augavieèiø ir auginimo ypatumø. Ðià ekspedicijà jisprisimena kaip labai naudingà, nes jos metu vyðnynuose susitiko su patyrusiumokslininku Albinu Urbonu, irgi tyrinëjusiu Þagarvyšnes.Norëdamas plaèiau paþinti Lietuvos kraðtà ir dirvas, 1951 m. S. Ðvirinastapo Þemës ûkio ministerijos Dirvoþemio tyrimo partijos dirvoþemininku. Perbeveik ðeðerius ðioje ástaigoje darbo metus jis pabuvojo daugelyje Lietuvosvietoviø ir gerai susipaþino su dirvø sàranga. Daugiausia dëmesio S. Ðvirinasskyrë sodø dirvoms. Tuomet manyta, kad Þagarvyðnës gali augti tik Þagarësalylinkëse, kur dirvoje negiliai slûgso dolomitinës uolienos. S. ŠvirinasÞagarvyðniø aptiko ties Obeliais, Zarasais ir kai kuriose kitose vietovëse.Dirbdamas dirvoþemininku, S. Ðvirinas neakivaizdþiai studijavo LÞÛA.1956 m. paraðë diplominá darbà „Þagarvyðniø iðplëtimo galimybë Lietuvojepriklausomai nuo dirvos ypatybiø”. Egzaminø komisija ðá darbà ávertino labaigerai.231

Tais paèiais metais, I. Ðtaro pakviestas, o V. Tuinylos rekomenduotas,S. Ðvirinas tapo moksliniu bendradarbiu Vytënø sodininkystës ir darþininkystësbandymø stotyje ir pradëjo tirti vaismedþiø poskiepius. Pagrindiná dëmesá skyrëposkiepiø ðaknø iðtvermingumui þiemà, vaismedþiø vienodam augumui sode,poskiepiø ir veisliø atitikimui, sëklø iðeigai ir jø daigumui. Poskiepiams pasiûlëPopierinio ir miðkinës obels ið IX forto sëjinukus. Ðios obels sëklø iðeiga buvobeveik dukart didesnë negu Paprastojo antaninio, o jos ir Popierinio sëjinukøðaknys atsparesnës ðalèiams. Skiepyti á ðiø obelø sëjinukus vaismedþiai greitaiaugo ir gausiai derëjo, o su Popierinio buvo ir kiek þemesni negu su Paprastojoantaninio sëjinukais. Miðkinës obels ið IX forto obelys, kaip dulkininkës,pagerino Paprastojo antaninio sëklø kokybæ ir sëjinukø savybes. Obelø sëkliniøposkiepiø tyrimo duomenis apibendrino þemës ûkio mokslø kandidatodisertacijoje “Sëkliniai obelø poskiepiai ir jø sëklininkystë Lietuvoje”, paskelbëknygoje “Vaismedþiø ir uogakrûmiø dauginimas”, instituto mokslo darbuoseir periodinëje spaudoje. S. Ðvirinas tyrë ir raðë ne tik apie obelø, bet ir apiekitø Lietuvoje auginamø vaismedþiø poskiepius. Vegetatyviniø poskiepiø tyrimàperdavë Algimantui Kvikliui, kriauðiø – Petrui Petrylai, o kaulavaisiø AlfonsuiÐumskiui.1969-1973 m. S. Ðvirinas ávertino tuo metu didþiausià ûkinæ reikðmæturëjusiø obelø veisliø sodinukø augimo medelyne ypatumus ir sudarëtechninius reikalavimus obelø skiepams. 1970-1973 m. tyrë slyvø skiepøauginimo bûdus ir pateikë rekomendacijas, kaip paspartinti slyvø poskiepiøauginimà durpiø pûdinio puodeliuose. Iðplëtë dirvos ir obelø augimo sàlygøtyrimus.1973-1979 m. ávairiose Lietuvos agroklimato zonose jis iðtyrë 255 obeløaugavietes ir nustatë, kad obelys labai prisitaiko prie dirvos savybiø ir gali augtiávairiose, net rûgðèiose (iki pH 4) dirvose, iðskyrus ðlapias ir gilius smëlius.Palyginæs vaismedþiø augumo (pagal kamienø apimtá) ir derliaus duomenis,padarë iðvadà, kad skirtingos vaismedþiø augimo sàlygos labiau veikia derliønegu vegetatyviná augimà. Nustatë, kad gilesniuose dirvø sluoksniuose judriojofosforo susikaupia nevienodai. Daugiausia jo yra virð karbonatingojo horizonto,kur dirva ið neutralios keièiasi á rûgðèià. Iðtyrë, kad á didesnius judriojo kaliokiekius vaismedþiai reaguoja geriau negu á fosforo. Obelø ðaknø zonoje judriojofosforo norma reikëtø laikyti 100 mg/kg dirvø, o kalio – 150-200 mg/kg.Priemoliai neturëtø bûti tankesni kaip 1,72 g/cm 3 . Daug vertingø patarimøpateikta leidiniuose „Sodø dirva ir jos ruoðimas”, „Jaunajam sodininkui”,„Patarimai veisiantiems sodus”. Juose apibendrinti dirvø tyrimo duomenys,pateiktos rekomendacijos sodø projektavimo, dirvos ruoðimo, sodo veisimonaujoje dirvoje ir po sodo klausimais. Apie obelø poskiepius, obelø auginimosàlygas, sodo veisimà ir prieþiûrà iðsamiai raðoma knygoje „Intensyvus obeløsodas”. 1981-1984 m. S. Ðvirinas dar kartà ëmësi tirti vyðniø augavietes. Nustatë,kad Lietuvoje paplitusiø atþaliniø vyðniø geriausios augavietës yra aukðtesnësevietose, neámirkusiuose, ne per sausuose, giliai sukultûrintuose, ávairausrûgðtumo, su ávairiu fosforo ir kalio kiekiu priesmëlio, priemolio bei puraus,humusingo molio dirvoþemiuose. Derliai labiausiai priklauso nuo auginamø232

formø vyðniø. Derlingø, vidutinio ankstyvumo, kasmet deranèiø vyðniø augaÐimkaièiø, Erþvilko (Jurbarko r.), Kruonio, Kietaviðkio (Kaiðiadoriø r.), Kelmësir Tytuvënø apylinkëse. Ðiaurës Lietuvoje – Skuodo, Akmenës, Joniðkio,Rokiðkio, Zarasø rajonuose, atskirais þidiniais – Klaipëdos, Tauragës, Panevëþio,Ðiauliø rajonuose ir kitose vietovëse paplitusios atþalinës Þagarvyðnës. Zarasøir Prienø r. kai kuriuose soduose auginamos paprastosios amorelës. Ties Varënair Eiðiðkëmis paplitusios smëlio dirvose prisitaikiusios augti vyðnios. Þagarvyðniøsenøjø augavieèiø dirvos nespecifiðkos, nes jos gerai auga ir kitose ðalies dirvose.Atþaliniø vyðniø vyðnynai atsinaujina atþalomis ir gyvena 50-70 ir daugiau metø.Treðnës daugiausia paplitusios Þemaitijoje, rûgðèiose dirvose.1974-1978 m. pradëti gentinio sodø dirvø nualinimo tyrimai. Ið ávairiøLietuvos obelø sodø buvo imami dirvoþemio pavyzdþiai. Jie atitinkamai paruoðti(termiðkai arba chemiðkai dezinfekuoti, patræðti) ir juose auginti obelø sëjinukai.Nustatyta, kad termiðkai bei chemiðkai dezinfekuotame arba NPK tràðomispatræðtame dirvoþemyje sëjinukai auga panaðiai, kaip ir greta sodø esanèiolauko dirvoje. Prieita prie iðvados, kad Lietuvos sodø dirvos gentiðkai maþainualintos ir tinkamai paruoðtose galima sodinti naujus sodus. 1990 m. árengtasobelø sodo veisimo buvusio sodo vietoje bandymas patvirtino, kad dël gentiniodirvos nualinimo vaismedþiai neþûsta. Pirmuosius trejus metus obelys geriausiaiauga, kai sodinimo duobëje pakeista þemë, treèiaisiais metais NPK tràðomistræðtø vaismedþiø metûgliø ilgis prilygsta pakeistoje dirvoje augusiø vaismedþiøûgliø ilgiui.S. Ðvirinas buvo ne tik aktyvus mokslo darbuotojas, bet dirbo iradministraciná darbà. Jis buvo pirmasis Vytënø sodininkystës ir darþininkystësbandymø stoties eksperimentinio ûkio direktorius, vadovavo Medelynø irdekoratyvinës sodininkystës skyriui, buvo Tarpþinybinës komisijos vaisiniø iruoginiø augalø sodinamajai medþiagai kontroliuoti pirmininkas, Sàjunginëssodininkystës mokslinës-metodinës komisijos Mièiurinske narys. Nuo 1994 m.S. Ðvirino pradëtus obelø sodø kaitos tyrimus tæsia jaunesnieji kolegos. Jispats iki ðiol teikia konsultacijas sodininkams-mëgëjams, raðo straipsnius áperiodinæ spaudà, dalyvauja Visuotinës ir Þemës ûkio enciklopedijø leidybosdarbe.Dr. Juozas LANAUSKAS233

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IRLIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(1). 234-235.KAULAVAISIØ SELEKCININKAS ALBINAS URBONASKronikaA. Urbonas, kilæs ið Varnegiriø km. (Miroslavovals., Alytaus apskr.), 1933 m. baigë Lietuvos þemësûkio akademijà ir visà gyvenimà siejo susodininkyste. 1934-1935 m. jis buvo A. Fredosaukðtesniosios sodininkystës ir darþininkystësmokyklos (Kaune) direktorius. Ðià mokyklà 1935m. reorganizavus á þemesniàjà sodininkystës irdarþininkystës mokyklà, iki 1935 m. gruodþio mën.1 d. buvo jos vedëjas, o iki 1938 m. spalio mën. –mokytojas. Mokytojavo ir kitose þemës ûkiomokyklose. 1944-1947 m. dëstë Lietuvos þemës ûkioakademijoje, 1945 m. jam suteiktas docentomokslinis vardas. 1947-1948 m. mokytojavo ir dëstësodininkystæ Vilniaus þemës ûkio technikume.1948 m. perëjo dirbti á Biologijos institutà Vilniuje, kur pasodino pomologinásodà, su gausia maþai paplitusiø vaisiniø augalø kolekcija. Nuo 1950 m. ðádarbà tæsë Kauno botanikos sode. Pagal to laiko tiriamøjø darbø koordinavimoplanà kaulavaisiø veislës buvo tiriamos Kauno botanikos sode, o A. Urbonasbuvo ir Vytënø bandymø stoties sodininkystës tiriamøjø darbø vadovas.Svarbià vietà A. Urbono darbuose uþëmë abrikosø aklimatizacija Lietuvoje.Ðiuos augalus jis kryþmino, augino sëjinukus, darë atrankà. 1982 m. jis apraðëvaisinius augalus, taèiau nespëjo ðio darbo iðspausdinti. Ðeimos archyve likorankraðtis. 1987 m. Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutobendradarbiø ir sûnaus, technikos mokslø daktaro P. Urbono iniciatyva rankraðèiodalis „Abrikosai Lietuvoje” paskelbta spaudoje. Skaitytojai galëjo rasti þiniøapie A. Urbono abrikosø aklimatizavimo darbà, platinimà, jø savybes beiauginimà. A. Urbono teigimu, per 15 metø (1964-1978 m.) Kauno botanikossodo pomologijos skyrius uþaugino ir iðplatino 34 296 medelius-sëjinukus ir 5192 skiepelius. Jø pateko á ávairius Lietuvos kampelius, Latvijos bei Baltarusijossodus.Atrinkti abrikosai buvo platinami kaip selekciniai numeriai, o kai kurie irsu veisliø pavadinimais, pvz., selekcinis Nr. 522 – Vaidas, Nr. 635 – Laidas,Nr. 218 – Aidas, Nr. 432 – Sydas. Kauno botanikos sode panaikinus Pomologijosskyriø, A. Urbono atrinktø abrikosø neiðliko, bet jie arba jø palikuonys-sëjinukaitebeauga mëgëjø soduose.234

Sodininkystës mokslas vertina A. Urbono paraðytus veikalus: „Sodininkystësvadovëlis”, 1946 m.; „Sodininkystës agronurodymai ir iðdirbio normos”,1948 m.; „Kolûkio vaisinis medelynas”, 1951 m.; „Kolûkio vaismedþiø sodas”,1952 m.; „Þagarvyðnës”, 1960 m.; „Naujieji vitaminingi vaisiniai augalai” (suJ. Kontrimu), 1969 m.; „Abrikosai Lietuvoje”, 1987 m. (po autoriaus mirtiesspaudai parengë S. Ðvirinas). Be to, A. Urbonas yra paraðæs per 120 straipsniøperiodinëje spaudoje, daug prisidëjæs kuriant ir tvarkant Lietuvos sodus.Dr. Stasys ŠVIRINAS235

ATMINTINË AUTORIAMS, RAÐANTIEMS Á MOKSLO DARBUS"SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË"Straipsnio rankraðèio pateikimo - priëmimo procedûraStraipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar uþsienioðalies mokslo darbuotojai bei asmenys, dirbantys moksliná darbà. Nemokslo darbuotojo straipsnis turi bûti paraðytas kartu su mokslodarbuotoju.Rankraðtis redakcijai siunèiamas paðtu dviem egzemplioriais,atspausdintas kompiuteriu popieriuje, prisilaikant toliau tekste nurodytøreikalavimø. Pateiktas straipsnio rankraðtis uþregistruojamas irperduodamas redkolegijos nariui, kuruojanèiam ðià sritá. Jis ávertina, arrankraðèio turinys ir forma atitinka svarbiausius periodiniamsstraipsniams keliamus reikalavimus. Rankraðèiai, kurie buvo atmestipirmojo vertinimo metu, su paaiðkinamuoju raðtu gràþinami autoriui.Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejoniø, redkolegijos narys skiriadu recenzentus.Pataisytà rankraðtá autorius per deðimt dienø turi atsiøsti el. paðtuarba paðtu redakcijai kartu su elektronine laikmena (diskeliu).Reikalavimai rankraðèiuiStruktûra ir apimtisRankraðèio forma turi atitikti periodiniams moksliniamsstraipsniams keliamus reikalavimus. Teksto ir jo sudëtiniø daliø sekatokia:- Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 þodþiø);- Autoriaus vardas, pavardëVardas raðomas maþosiomis, pavardë - didþiosiomis raidëmis. Jeiguyra keli autoriai, raðoma maþëjanèia jø autorystës indëlio tvarka.- Institucija, adresas, elektroninis paðtas;Pagrindinis tekstas- Santrauka (iki 1400 raðybos þenklø arba 250 þodþiø);Labai glaustai pateikiami tikslai, sàlygos, svarbiausieji rezultatai.- Reikðminiai þodþiai (ne daugiau kaip 10, abëcëlës tvarka);- ÁvadasTrumpai iðdëstoma nagrinëjama problema, ankstesnieji kitøpanaðiø tyrimø rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas.Nurodomas darbo tikslas.- Tyrimo objektas ir metodai;- Rezultatai236

Trumpai iðdëstomi tyrimø metu surinkti duomenys, dokumentai(lentelës, grafikai).- AptarimasAptariami, bet nekartojami "Rezultatø" skyrelyje pateiktiduomenys, palyginami su kitø autoriø duomenimis, aiðkinamos tirtøreiðkiniø prieþastys, keliamos naujos idëjos, hipotezës.- Iðvados;- LiteratûraRekomenduojama talpinti ne maþiau kaip 10 naujausiø raðoma temaliteratûros ðaltiniø.- Santrauka anglø kalba (600-1400 sp. þenklø);- Padëka (neprivaloma);Straipsnio pabaigoje turi bûti autoriaus (-iø) ar kitø uþ straipsnáatsakingø asmenø paraðas bei pasiraðymo data.Straipsniai, kurie paraðyti remiantis netradiciniais bandymøduomenimis ir jø rezultatais, gali turëti ir kitokias struktûrines tekstodalis.Straipsnis turi bûti ne daugiau kaip 10-15 puslapiø apimties,áskaitant lenteles ir paveikslus (didesnës apimties straipsniai derinamisu redkolegijos pirmininku).Teksto parengimasStraipsnis raðomas lietuviø, anglø ar rusø kalba IBM tipokompiuteriu, spausdinamas MO Microsoft WORD for Windows 95;98; 2000 teksto redaktoriais TIMES NEW ROMAN 12 dydþio ðriftu,vienoje A 4formato (210 x 297 mm) lapo pusëje, atstumas tarprankraðèio eiluèiø - 1 (single), tekstui po recenzijø - 1,5 (1,5 lines),iðlyginamas ið abiejø pusiø, pateikiamas elektroninëje laikmenoje -1,44 MB diskelyje. Paraðèiø plotis virðuje - 2 cm, apaèioje - 2 cm,deðinëje -1,5 cm, kairëje - 3 cm.Paryðkintai (Bold) raðoma straipsnio pavadinimas visomis kalbomis,antraðtës bei svarbiausieji struktûriniai elementai (santrauka, ávadas,metodai, sàlygos, rezultatai, diskusija, iðvados, literatûra). Kursyvu(Italic) raðomi lotyniðki augalø rûðiø, genèiø, ligø, kenkëjø irmikroorganizmø pavadinimai. Augalø veisliø pavadinimai raðomiviengubose kabutëse.Cituojamas ðaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose(autoriaus pavardë, metai).237

LentelësLenteliø duomenys neturi dubliuotis su paveikslø ar kitosiliustracinës medþiagos informacija.Lenteliø tekstas raðomas lietuviø ir anglø kalbomis. Jeigu straipsnisparaðytas rusø kalba - rusø ir anglø. Jei lietuviø ir anglø tekstai talpinamivienoje eilutëje, tarp jø dedamas þenklas /. Lentelës teksto dalysvertikaliomis ir horizontaliomis linijomis neatskiriamos. Horizontaliomislinijomis atskiriamos tik lentelës metrikos dalys bei lentelës pabaiga.Lentelës padëtis puslapyje tik vertikali (Portrait).Bandymø variantai lentelëse neturi bûti þymimi skaièiais,sudëtingomis santrumpomis, o pateikiami visa arba suprantamaisutrumpinta apraðo forma.Statistiniai duomenys, skaièiai ir skaitmenysPageidautina detaliai apraðyti taikytus tyrimø metodus ir nurodytijø originalius ðaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetaciniøir kt. bandymø iðdëstymo schemà ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelëseir paveiksluose pateikiami duomenys privalo bûti statistiðkai apdoroti:apskaièiuoti vidurkiai, jø kitimo paklaidos, ryðio ir jo tikslumokoeficientai, patikimo skirtumo ribos (priimtiniausia apskaièiuoti 95%arba ir - 90,99% tikimybës lygiu) ir pan. Rodikliø þymëjimo santrumposturi bûti paaiðkintos, jeigu jos neatitinka tarptautiniø ISO standartø[13].Reikðminiø skaièiø turi bûti ne daugiau negu leidþia bandymometodas. Variantø vidurkiai turi bûti suapvalinti iki 1/10, apskaièiuotosjø standartinës paklaidos.Kieká þymintys skaièiai raðomi arabiðkais skaitmenimis, pvz.: 15 tonø,o eilæ þymintys gali bûti raðomi ir romëniðkai, ir arabiðkai, pvz.: XXamþius, 2 pavyzdys.Skaièiai nuo vieneto iki devyniø raðomi þodþiu, iðskyrus, kai jiereiðkia matavimo vienetø dydá (pvz.: 5 km, bet "trys variantai") arba yraprasminë skaièiø seka (pvz.: 6, 9, 12 tarpsnis). Tarp daugiaþenkliø skaièiøklasiø paliekamas tarpelis, pvz., 42 351. Procentai þymimi %, kai reiðkiakonkretø skaièiø, taèiau "procentiniai vienetai" raðomi tik þodþiu.Deðimtainës trupmenos dalys nuo sveikøjø skaièiø atskiriamos kableliu.PaveikslaiVisa iliustracinë medþiaga - brëþiniai, grafikai, diagramos,fotografijos, pieðiniai ir kt. - vadinami bendru paveikslø vardu. Tekstasjuose raðomas lietuviø ir anglø kalbomis.Paveikslai turi bûti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 95, 98, 2000238

paketo elektroninëje lentelëje EXCEL arba naudojantis kitomis ðiopaketo programomis ir pateikiami straipsnio tekste bei atskira EXCELbyla diskelyje. Ranka pieðti, braiþyti, kopijuoti paveikslai nepriimamiarba jie perdaromi pagal galiojanèius maketavimo ákainius. Redakcijapasilieka teisæ keisti jø formatà pagal straipsnio ar viso leidinio dizainà.Áraðai ir simboliai paveiksluose turi bûti paraðyti ne maþesniu kaip10 ðrifto dydþiu. Paveikslø blokø dalys turi bûti suþymëtos raidëmisa, b, c ir t.t.Literatûros sàraðasÁ literatûros sàraðà gali bûti átraukiama:- straipsniai, atspausdinti moksliniuose periodiniuose þurnaluose,moksliniuose recenzuotuose leidiniuose ( knygose, monografijose),moksliniø konferencijø, simpoziumø, kuriø medþiaga buvo recenzuotaarba struktûros ir apimties poþiûriu atitinka moksliniø periodiniø leidiniøstraipsniø reikalavimus, straipsniø rinkiniuose;- mokslinës knygos, monografijos, maþesnës apimties recenzuotiir tik iðimtinai mokslinës paskirties leidiniai (t.y. disertacijø mokslolaipsniui ágyti santraukos) arba jø dalys;Sàraðe rekomenduojama talpinti ne maþiau kaip deðimt literatûrosðaltiniø. Visi jie turi bûti cituojami tekste. Du treèdaliai ðaltiniø turëtøbûti ne senesni kaip ketveriø-ðeðeriø metø, o senesni - tik ypatingaireikðmingi ir svarbûs. Autoriaus cituotini tik tie darbai, kurie tiesiogiaisiejasi su nagrinëjama tema.Mokslinës ataskaitos, rankraðtinë medþiaga, vadovëliai, þinynai,konferencijø medþiaga (tezës ar trumpi paraneðimai), rekomendacijos,reklaminiai bukletai bei laikraðèiai literatûros ðaltiniais nelaikomi ir ásàraðà neátraukiami. Nuorodos á standartus, þinynus ir kitusnormatyvinius teisinius dokumentus nurodomos puslapiø iðnaðose.Uþsienyje leistø þurnalø, konferencijø rinkiniø ir kt. pavadinimainetrumpinami. Literatûra sàraðe suraðoma abëcëlës tvarka.KnygosBulavas J. Augalø selekcija. V.: Mintis, 1963. P. 2-15.Straipsniai ið moksliniø þurnalø ir periodiniø leidiniøJuozaitis J. Pomidorø auginimas // Sodininkystë ir darþininkystë.Babtai, 2000. T. 20. P. 4-9.Koch J. Plough depth // Soil Science. 1998. Vol. 15. N 2. P. 12-15.Disertacijø santraukosSimonaitis J. Þirniø agrotechnika: daktaro disertacijos santrauka.Kaunas, 1988. 25 p.239

GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSION OFARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS“HORTICULTURE AND VEGETABLE GROWING”Rules for Submission – Acceptance of Papers.Papers can be contributed by Lithuanian and foreign researchers or personscarrying out scientific research. The latter’s paper will be accepted only whenthe coauthor is an investigator.Manuscripts should be sent by mail printed out in two copies taking in accountfollowing instructions. The manuscript will be registered and submitted to themember of the Editorial Board in charge. He(she) will evaluate if the contentsand the form confirm with the main requirements for periodical articles.Manuscripts rejected during the first evaluation will be returned to the authorwith explanatory remarks. If the article is approved the member of the EditorialBoard appoints two reviewers.The author must return the corrected manuscript to the EditorialBoard in ten days by email or by mail in a diskette.Standard ManuscriptStructure and lengthThe form of a manuscript has to confirm with requirements for periodicalscientific articles. The paper should be organized in the following order:-Title (should not exceed 10 words);-Author(s)’ namesThe name should be written in small letters, the surname – in capital letters.If there is more than one author they are listed according to their input to thepaper.-Institution(s), address, email address;-Research report:-Abstract (should not exceed 1400 characters or 250 words);Should contain the statement of the aims, methods and main results in short.-Key words (should not exceed 10 words in alphabetical order);-IntroductionShould present the investigated subject, results of earlier related research,reasons of the study, innovation.-Materials and methods;-ResultsShould present concisely the collected data during investigation,documentation (tables, figures).240

-DiscussionShould not repeat results presented in “Results” but should interpret themwith reference to the results obtained by other authors, explain the reasons of theinvestigated phenomena, raise new ideas, hypotheses.-Conclusions;-ReferencesShould be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.-Summary in English (up to 2000 characters or 350 words);-Acknowledgements (not compulsory);The paper should be ended by a signature of the author(s) or other personsresponsible for the article and the date.Articles written based on non-traditional trial data and the obtained resultsmay have other than traditional structural parts of a paper.The article should not exceed 10-15 pages, tables and figures included(longer articles are agreed with the chairman of the Editorial Board).Text preparationThe manuscripts should be submitted in Lithuanian, English or Russian, typedby IBM type computer, used MO Microsoft WORD for Windows 95; 98;2000 word-processor format, the font to be typed - TIMES NEW ROMANsize 12, on A 4 paper (210 x 297 mm) one side, for a manuscript – singlespaced, for the text after reviews - 1,5 lines, justified, in a 1,44 MB diskette.Margins: top - 2 cm, bottom - 2 cm, right -1.5 cm, left - 3 cm.In bold are written the title of the paper in all languages, headings and allmain structural elements (abstract, introduction, materials, methods, results,discussion, conclusions, references). In Italic are written Latin names ofspecies, genera, diseases, pests and microorganisms. Cultivar is it beplaced within single quatation marks.TablesIf results are already given in figures, tables should not be used. Doubledocumentation is not acceptable.Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If the text iswritten in Russian – in Russian and English. If Lithuanian and English texts are inone line they are separated by /. Do not use vertical and horizontal lines to separateparts of the text. A horizontal line separates only headings of columns and theend of the table. Orientation in a page only vertical (Portrait).Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicatedabbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations,they should be understandable.241

Statistical data, figures, numeralsIt is desirable to describe in detail the applied research methods and indicatereferences. The information on the scheme (design) of field, vegetative and othertrials and motivation of their choice are very important. Data presented in tablesand figures must be statistically processed: means, standard errors, correlationcoefficients, significance of differences, (most acceptable at 95% or and – 90.99%level), etc. calculated. Abbreviations of parameters should be explained if theyare not international standard abbreviations (ISO) [13].Value figures should not be more than the trial method allows. Means ofvalues should be rounded off to 1/10, their standard errors calculated.For figures indicating quantity should be used Arabic numerals, e.g.: 15tons, and for consecutive numbering can be used both Roman and Arabicnumerals, e.g.: XX century, 2nd sample.Numbers from one to nine are written in words, except when they meanmeasurement size (e.g.: 5 km, but “three variants”) or numbered consecutively(e.g.: phase 6, 9, 12). In many-figured numbers between classes an interval ismade, e.g., 42 351. Percent is noted as %, when a specific number is implied,though “percent unit” is written in words. In decimals use the decimal point.FiguresAll illustrations - drawings, graphs, diagrams, photographs are consideredas figures. The text in them is written in Lithuanian and English.Figures must be drafted in black color in Microsoft Office 95, 98, 2000packet EXCEL or other programs of this packet and included into the textand submitted as a separate EXCEL file in a diskette. Drawings must beprofessionally drafted or they can be redrafted by a professional and the workwill be paid by the author according to the price list. Notice that the EditorialBoard has the right to change their format according to the design of the article orthe whole publication.Letters and symbols in figures are recommended not smaller than size 10.Block parts of figures should be numbered consecutively by letters a, b, c, etc.ReferencesInto references can be included:-articles, published in scientific periodical journals, scientific reviewedpublications (books, monographs), article collections of scientific conferencesand symposiums whose papers were reviewed or they meet the requirements ofscientific periodical publications with reference to the structure and the length ofthe article;242

-scientific books, monographs, reviewed publications of smallervolume and exclusively for scientific purpose (i.e. abstracts of theses toobtain a scientific degree) or their parts;It is recommended to include a minimum of 10 references. All of them mustbe cited in the text. Two thirds of references should be not older than four-sixyears, and if older – only very significant. Cited are only these works, whichare directly related to the investigated theme.Scientific reports, manuscripts, textbooks, reference books, conferenceproceedings (theses or short presentations), recommendations, pamphlets, articlesin newspapers are not considered as references and are not included intoreferences list. References to standards, reference books or other regulationsand rules are indicated in footnotes.Names of journals, volumes of conference articles, etc, are not abbreviated.The reference list should be arranged in alphabetical order.Book:Wertheim S.J. Rootstock guide. Wilhelminadorp. 1998. 144 p.Journal articleJohnson D.S. Controlled atmosphere storage of apples in UK //Acta horticulturae. 1999. Vol. 485. P.187-193.Koch J. Plough depth // Soil Science. 1998. Vol. 15. N 2. P. 12-15.Thesis abstractKarkleliene R. Inheritance of quantitative characters and estimation ofcombining ability in carrots: summary of doctoral dissertation. Babtai, 2001.43 p.243

TURINYSA. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë,P. Duchovskis, J. B. Ðikðnianienë,G. Ðabajevienë. Introdukuotø obelø veisliø biologinëssavybës ................................................................................................................. 3A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, P. Viðkelis.Introdukuotø obelø veisliø produktyvumas ir vaisiø kokybë ...................... 13G. Ðabajevienë, N. Uselis, P. Duchovskis. Auksisveislës obelø su P 22 poskiepiu fotosintetinës pigmentø sistemosformavimasis ávairiø konstrukcijø soduose ................................................... 23A. Sasnauskas, L. Buskienë. Genëjimo bûdø átaka juodojoserbento augumui ir derëjimui ...................................................................... 29T. Šikðnianas, V. Stanys, G. Stanienë. Serbentøtarprûðiniø hibridø (F 1-F 3) atsparumas grybinëms ligoms .......................... 39L. Buskienë. Avieèiø mitybos geleþimi optimizavimo galimybës ...... 47N. Uselis, J. Lanauskas, P. Duchovskis,A. Brazaitytë, P. Viðkelis, G. Ðabajevienë.,,Frigo” daigais pasodintø braðkiø Elsanta auginimo bûdaiðiltnamiuose ..................................................................................................... 56P. Viðkelis, M. Rubinskienë. Modifikuotos atmosferosátaka braðkiø Venta kokybei ............................................................................ 64P. Viðkelis, M. Rubinskienë, L. Buskienë,R. Bobinaitë. Lietuvoje auginamø avieèiø uogøkokybë ............................................................................................................... 74D. Kviklys, N. Uselis, È. Bobinas, N. Kviklienë,J. Lanauskas. Vaisiø ir uogø auginimo Lietuvoje koncentracijair specializacija ................................................................................................. 81O. Bundinienë, È. Bobinas, P. Duchovskis. Azototràðø formø ir ceolito átaka burokëliø produktyvumui irmorfometriniams rodikliams ......................................................................... 90J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis,D. Petronienë. Raudonøjø burokëliø Ilgiai angliavandeniøir azoto medþiagø dinamika þydëjimo indukcijos ir evokacijostarpsniais ........................................................................................................ 100R. Karklelienë. Valgomosios morkos ûkiniø ir biologiniø savybiøávertinimas ........................................................................................................... 110J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis,O. Bundinienë, A. Brazaitytë. Skirtingø azototràðø formø ir ceolito átaka burokëliø pasëlio fotosintezësrodikliams ....................................................................................................... 116J. Sakalauskaitë, A. Brazaitytë, P. Duchovskis,G. Samuolienë, A. Urbonavièiûtë,G. Ðabajevienë, J.B. Ðikðnianienë,K. Baranauskis. Morkø fotosintetinës sistemos reakcija ádidëjanèià anglies dioksido (CO 2) koncentracijà ....................................... 123244

D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. Duchovskis. Augalødonorø auginimo sàlygø átaka vagomojo svogûno ginogenezësdaþniui neapvaisintø þiedø kultûroje .......................................................... 130V. Bulovienë, E. Survilienë, L. Raudonis.Meteorologiniø sàlygø átaka Peronospora destructor plitimui irintensyvumui svogûnuose ............................................................................ 137R. Starkutë, V. Zalatorius. Nuëmimo laiko átaka ávairiøveisliø ir hibridø ið sëjinukø augintø svogûnø derliui ............................... 144L. Duchovskienë. Insekticidø efektyvumo tabakiniamstripsams tyrimai porø pasëlyje ..................................................................... 152A. Brazaitytë, J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis,J. B. Ðikðnianienë, G. Samuolienë,R. Ulinskaitë, K. Baranauskis,A. Urbonavièiûtë, G. Ðabajavienë,L. Navarskaitë, V. Strakðas. Valgomojo ridikoadaptacija prie kompleksinio rûgðtaus substrato ir kadmio jonøpoveikio .......................................................................................................... 161A. Urbonavièiûtë, R. Ulinskaitë, G. Samuolienë,J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis, A. Brazaitytë,J. B. Ðikðnianienë, G. Ðabajevienë,K. Baranauskis. Ridikëlio fitohormonø sistemos reakcijaá ozonà ............................................................................................................ 170N. Maroèkienë. Saldþiosios paprikos produktyvumas neðildomuosepavasariniuose ðiltnamiuose ......................................................................... 177V. Bulovienë, E. Survilienë. Meteorologiniø sàlygø átakaPseudoperonospora cubensis plitimui ir intensyvumui agurkuose .......... 186J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, A. Staðelis.Elektromagnetiniø laukø poveikis baltosios balandos augimui beisëklø daigumui .............................................................................................. 192G. Samuolienë, P. Duchovskis. Angliavandeniødinamika ir vaidmuo paprastojo kmyno þiedø iniciacijos irdiferenciacijos metu ...................................................................................... 199E. Butkuvienë, R. Skuodienë, N. Daugëlienë.Medþio pelenø normø átaka raudonøjø burokëliø ir bulviø derliui beikokybei ............................................................................................................ 207G. Staugaitis, R. Petrauskienë,A. Dalangauskienë. Tràðø átaka ankstyvosioms bulvëms ...... 216È. Bobinas. Buvusio ilgameèio Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës instituto direktoriaus Klemenso Palaimos jubiliejus ..... 228J. Lanauskas. Sodininkas Stasys Ðvirinas ........................................... 231S. Ðvirinas. Kaulavaisiø selekcininkas Albinas Urbonas ..................... 234Atmintinë autoriams, raðantiems á ,,SODININKYSTË IRDARÞININKYSTË” mokslo darbus ........................................................... 236245

CONTENTSA. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë,P. Duchovskis, J. B. Ðikðnianienë,G. Ðabajevienë. Investigation of introduced biologicaltraits of apple tree cultivars ............................................................................. 3A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienë, P. Viðkelis.Productivity and fruit quality of introduced apple cultivars ........................... 13G. Ðabajevienë, N. Uselis, P. Duchovskis. Formationof photosinthetic pigment system of cultivar Auksis on rootstock P 22in high density orchards of different constructions .................................... 23A. Sasnauskas, L. Buskienë. The influence of pruningmethods of blackcurrant on the grown and productivity ........................... 29T. Šikðnianas, V. Stanys, G. Stanienë. Resistant tofungal diseases of interspecific currant hybrids (F 1-F 2)............................... 39L. Buskienë. Possibilities of optimization of raspberry ironnutrition ........................................................................................................... 47N. Uselis, J. Lanauskas, P. Duchovskis,A. Brazaitytë, P. Viðkelis, G. Ðabajevienë.Evaluation of cultivation systems of ,,Frigo” strawberry Elsanta ingreenhouses...................................................................................................... 56P. Viðkelis, M. Rubinskienë. Influence of modifiedatmosphere on the quality of strawberries Venta ........................................ 64P. Viðkelis, M. Rubinskienë, L. Buskienë,R. Bobinaitë. Quality of raspberries grown in Lithuania .............. 74D. Kviklys, N. Uselis, È. Bobinas, N. Kviklienë,J. Lanauskas. Concentration and specialization of fruit andberry production in Lithuania ....................................................................... 81O. Bundinienë, È. Bobinas, P. Duchovskis. Influenceof nitrogen fertilizer and zeolite on productivity and morphometricsindices of red beet ........................................................................................... 90J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, P. Viðkelis,D. Petronienë. The dynamics of carbohydrates and nitricsubstances of red beet Ilgiai at flowering induction and evocationstages............................................................................................................... 100R. Karklelienë. Evaluation of economical and biologicalproperties of edible carrot ........................................................................... 110J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis,O. Bundinienë, A. Brazaitytë. Influence ofdifferent nitrogen fertilizer forms and zeolite on beet cropphotosynthetic indices .................................................................................. 116J. Sakalauskaitë, A. Brazaitytë, P. Duchovskis,G. Samuolienë, A. Urbonavièiûtë,G. Ðabajevienë, J.B. Ðikðnianienë,K. Baranauskis. Reaction of carrot photosynthetic system toelevated carbon dioxid (CO 2) concentration ............................................. 123246

D. Juðkevièienë, V. Stanys, P. Duchovskis. Theinfluence of edible onion plant donor growing temperature on thegynogenesis efficiency in unfertilized flower culture ................................ 130V. Bulovienë, E. Survilienë, L. Raudonis. Effectof meteorological condition on spread and intensity of Peronosporadestructor in onion ........................................................................................ 137R. Starkutë, V. Zalatorius. Influence of the gathering timeof various onion cultivars and hybrids grown from seedlings on yield ... 144L. Duchovskienë. Investigations of insecticide efficiency onthrips tabaci in leek ....................................................................................... 152A. Brazaitytë, J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis,J. B. Ðikðnianienë, G. Samuolienë,R. Ulinskaitë, K. Baranauskis,A. Urbonavièiûtë, G. Ðabajavienë,L. Navarskaitë, V. Strakðas. Adaptation of radishunder integrated effect of acid substratum and cadmium ions ............. 161A. Urbonavièiûtë, R. Ulinskaitë, G. Samuolienë,J. Sakalauskaitë, P. Duchovskis, A. Brazaitytë,J. B. Ðikðnianienë, G. Ðabajevienë,K. Baranauskis. The response of radish phytohormonesystem to ozone stress ................................................................................... 170N. Maroèkienë. The productivity of paprika in unheated springgreenhouses.................................................................................................... 177V. Bulovienë, E. Survilienë. Effect of meteorologicalcondition on spread and intensity of Pseudoperonospora cubensis oncucumber ........................................................................................................ 186J. B. Ðikðnianienë, P. Duchovskis, A. Staðelis.Effect of electromagnetic field on growht of fat hen (Chenopodiumalbum L.) and viability of grown seeds ....................................................... 192G. Samuolienë, P. Duchovskis. Dynamics and role ofcarbohydrates in common caraway during different floweringinitiation stages ............................................................................................. 199E. Butkuvienë, R. Skuodienë, N. Daugëlienë.Effect of wood ash rates on red beet and potato yields and theirquality ............................................................................................................. 207G. Staugaitis, R. Petrauskienë,A. Dalangauskienë. Influence of different kinds of fertilizerson early potato crop ..................................................................................... 216Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumesof scientific works ,,SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË” ..............240247

ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto irLietuvos þemës ûkio universiteto mokslo darbaiSODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. T.25(1). 1-248.Redaktorës ir korektorës: Jolanta KRIÛNIENË, Vida SABALIAUSKIENËKompiuteriu maketavo Rima BERÛKÐTIENËSL 1070. 2006 05 02 sp. l5,5. Tiraþas 200 egz.Iðleido Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institutas,LT-54333 Babtai, Kauno r.Spausdino UAB “Judex” leidykla-spaustuvë, Europos pr. 122,LT-46351 KaunasUþsakymo Nr.