Restoranų verslas 2008/4

HORECA rinkosnaujienos„Katpėdėlė pica“ keičia pavadinimąRestoranų tinklo „Katpėdėlė“ picerijos keičiasavo pavadinimą ir prekių ženklą. Nuo šiol tinkloįstaigos vadinsis „Charlie Pizza“. Reorganizacijapradėta rugsėjo viduryje. Tinklo picerijosveiks aštuoniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje,Kaune, Klaipėdoje, Utenoje, Plungėje, Alytuje,Mažeikiuose ir Radviliškyje. Picerijų tinklo direktoriusGediminas Balnis teigia, kad valgiaraštyjedominuos įvairių skonių picos, bet taip pat buspasiūlyta salotų, karštųjų patiekalų ir užkandžių.Ateityje picerijų tinklą ketinama plėsti ir kituoseLietuvos miestuose. „Charlie Pizza“ tinklas (kaip irrestoranų tinklas „Katpėdėlė“) priklauso „Vičiūnų“įmonių grupei.„Čili“ tinklo įstaigose –sušiai išsineštinaiRugpjūčio pradžioje „Čili“ restoranų tinkluipriklausantis restoranas „Tokyo“ pasiūlė naujieną– išsinešti skirtus sušių rinkinius. Rinkiniai siūlomine tik „Tokyo“ restoranuose, bet ir kitose „Čili“tinklo maitinimo įstaigose. Taip pat juos siūlomaužsisakyti skambinant trumpuoju „Čili“ maistopristatymo paslaugos numeriu. Taip siekiama populiarųproduktą padaryti prieinamesnį klientui –kad mėgstamais „Tokyo sushi“ būtų galima greitaipasistiprinti patogiausioje vietoje. Sušių rinkiniųkaina – nuo 14,90 Lt. „Lengvi pietūs akimirksniu“– skelbia išsinešti skirtų sušių sumanytojai.Įsteigta Mažųjų aludarių asociacijaMažosios Lietuvos alaus daryklos nuo šiol kartustengsis išsaugoti senąsias klasikinio alaus tradicijas– keturios bendrovės įkūrė Mažųjų aludariųasociaciją, kuri atstovaus smulkiosioms alaus darykloms.Į asociaciją susibūrė bendrovės „Kaunoalus“, „Biržų alus“, „Ponoras“ ir „Pasvalio gėrimai“.Asociacijos vadove tapo AB „Kauno alus“ generalinėdirektorė Lina Šileikienė. Prieš asociacijosįkūrimą mažųjų alaus daryklų problemos nebuvosprendžiamos, o jų tikrai nemažai – apie 80. SteigiamojoMažųjų aludarių asociacijos susirinkimometu buvo nustatyti kriterijai, kuriuos turės atitiktialudariai, norintys prisijungti prie asociacijos. Vienasiš svarbiausių reikalavimų – alaus darykla kokybiškąir natūralų alų turi gaminti pagal klasikinętechnologiją, t. y. virti, rauginti ir nokinti kiekvienąalaus rūšį atskirai. Asociacijos nariai, gamindamialų, privalo nenaudoti „High Gravity“ technologijos– verdama viena alaus misa, o iš jos, įpilant skirtingąkiekį vandens bei pridedant skonio ir spalvosreguliavimo medžiagų, galima išgauti iki 20 rūšiųalaus. Nors šią technologiją naudoja didžiosiosalaus daryklos, siekdamos padidinti gamybos našumą,Mažųjų aludarių asociacija pasisako už senųjųalaus gamybos tradicijų išsaugojimą.Naujas konferencijųcentras VilniujeRugsėjo viduryje Vilniuje „Artis Centrum Hotels“oficialiai atidarė naują priestatą, kuriameįsikūrė vienas didžiausių Vilniaus senamiestyjekonferencijų centrų. Naujasis „Artis Centrum Hotels“priestatas iškilo vietoj apgriuvusio kvartalotarp Liejyklos, Totorių ir Benediktinų gatvių. Aštuoneriusmetus trukusi sugriuvusio senamiesčiokvartalo renovacija kainavo apie 30 mln. litų.Naujajame 7500 kv. m „Artis Centrum Hotels“korpuse įrengtos septynios daugiafunkcinės konferencijųsalės, kuriose įdiegta moderni konferencinėįranga, 200 vietų restoranas bei 43 viešbučiokambariai. Visose konferencijų salėse vienu metugali dirbti 500 dalyvių, o restoranas aptarnautinet iki 300 svečių. Kartu su anksčiau veikusiomiskonferencijų salėmis ir viešbučių kambariais „ArtisCentrum Hotels“ tapo vienu iš didžiausių tokiopobūdžio įstaigų Vilniaus senamiestyje.Kitais metais Vilnius taps Europos kultūros sostine,o 2013 metais Lietuva pirmininkaus EuroposSąjungai, todėl naujojo centro savininkai prognozuojageras konferencinio turizmo perspektyvas.Konferencijoms skirtų patalpų Vilniaus senamiestyjereikalingumą įrodo ir tai, kad atidarius naująviešbučio priestatą ir kai kurias konferencijų sales„Artis Centrum Hotels“ 2008 m. balandžio-rugpjūčiomėnesių pajamos, lyginant su tuo pačiu2007 metų laikotarpiu, išaugo net 67 proc.Rygoje vyko diskusija apierestoranų rinkos tendencijasRugpjūčio pabaigoje įmonė „Reaton“ į Rygąsukvietė trijų Baltijos šalių virėjus vienijančiųasociacijų atstovus, kur vyko diskusija apie restoranųrinkos tendencijas, vyrausiančias artimiausiumetu. Estijoje ir Latvijoje (iš dalies ir Lietuvoje)vis labiau juntama ekonominė krizė verčiasusimąstyti tiek restoranų vadovus, tiek tiekėjus.Taline jau bankrutuoja restoranai. Vasaros metuTaline ir Rygoje veikiančius restoranus gelbėjoturistai. Žiemą laukiama dar daugiau bankrotų arveiklos sustabdymų. Tai ypač gresia naujiems arišskirtinumo neturintiems restoranams, kuriemsvadovauja rinkos naujokai. Virėjai prognozuoja,kad teks supaprastinti valgiaraščius, nes taupantyslankytojai rinksis pigesnius patiekalus. Tiekvirėjai, tiek tiekėjai sutarė, kad taupyti žaliavųkokybės sąskaita – ne išeitis. Patariama naudotipaprastesnes, bet kokybiškas žaliavas, pasirinktipatikimus tiekėjus.Restoranų verslas 4/2008 37